Kaip apskaičiuoti perkraustymo į Londoną kainas: praktinis vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, klausimas apie kainą visada kyla pirmas. Žmonėms svarbu žinoti, kiek teks išleisti, tačiau kaip apskaičiuoti perkraustymo į Londoną kainas nėra taip paprasta kaip atrodo. Londonas yra specifinis miestas – ten ne tik keliai brangūs, bet ir pats miestas sukuria daug iššūkių vairuotojams. Dažnai klientai sako, kad gavo užklausą, kurioje kaina pusantro karto mažesnė, bet tada pasirodo, kad ten neįskaičiuotas keltų mokestis arba darbuotojai atsisako nešti pianiną antrame aukšte be lifto. Čia nėra tiksliausios mokslo formulės, bet galiu pasidalinti tuo, kas veikia tą galutinę sumą ir kodėl ji svyruoja.

Nuo ko viskas prasideda (ir kodėl aš nekenčiu spėlioti)

Kiek vidutiniškai kainuoja kelionė į Londoną?

Vidutinė kaina labai priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Jei tai tik kelios dėžės ir kelios bagažinės, galima rasti variantų už 300–400 eurų, jei sutalpinate į dalinį krovinį. Bet jei kalbame apie pilną butą ar namą, tai prasideda nuo 1500 eurų ir gali siekti 3–4 tūkstančius. Kuro kainos šiuo metu nelabai leidžia pigiai važiuoti, be to, ir anglų mokesčiai už važiavimą į miestą auga. Taigi, nerašykite man, kad ką nors matėte už 500 eurų su pilnu namu – tai arba apgavystė, arba vairuotojas važiuos be miego.

Kodėl kainos tokios skirtingos?

Kodėl viena firma klausia 1000, o kita 2000? Pirmiausia, žiūrėkite į sunkvežimį. Ar tai tikras perkraustymo sunkvežimis su „hidraulika“ (keltuvu), ar tai paprastas tentas su ratukais? Antras dalykas – draudimas. Pigiausios firmos dažnai neturi jokio draudimo, jei jums nukrenta indai arba sužaloja sofą. Ir trečia – vairuotojo kvalifikacija. Geras specialistas, kuris išmontuos ir sumontuos baldus, kainuoja brangiau nei studentas, kuris tiesiog mėtynes dėžes į angą.

Ar galima gauti tikslią kainą telefonu?

Be vaizdo įrašo arba detalaus sąrašo – ne. Aš galiu tik spėlioti. Jei sakote „turime du sofos ir stalą“, aš nežinau, ar tas stalas yra paprastas virtuvės stalas, ar tai milžiniškas medinis stalas, sveriantis 200 kilogramų. Be to, visada kyla klausimas apie iškrovimą. Ar prieš namus galima stovėti? Ar reikės nešti pusę kilometro, nes centre londoniečiai užblokavo visą vietą? Tai viskas kečia kainą. (Tikrai reikėtų prisiminti pasakyti apie tai, kai prašote pasiūlymo).

Kas įeina į pagrindinę kainą?

Į standartinę kainą įeina kuras, keltų bilietas (pvz., Kalė – Doveris), vairuotojo darbas ir pagrindinis įrankis. Bet dažnai žmonės manyje, kad įeina ir dėžės, ir įvyniojimo plėvelė. Ne, tai papildomos paslaugos. Taip pat, jei reikia naudoti kelis vairuotojus (pavyzdžiui, vienas neša, antras stumia), tai taip pat papildomai. Viskas turi būti užrašyta sutartyje, kad vėliau nebiltų nepyktumėte.

Ar galima sutaupyti renkantis savaitgalį?

Negerai. Savaitgaliai ir šventės yra brangiausi. Keltų kompanijos taip pat kelia kainas. Jei galite, perkraustykite darbo dieną, tada ir perkraustymo į Londoną kainos gali būti mažesnės maždaug 10–15 procentų. Be to, vengykite vasaros sezono pradžios ir rugsėjo – tada visi vaikšto į mokyklas ir universitetus, o sunkvežimių trūksta.

Daiktų kiekis: matematika, kuri niekam nepatinka

Kaip tiksliai suskaičiuoti kubinius metrus?

Nereikia imti liniuotės ir matuoti kiekvieno knygyno. Žmonės paprastai tai daro taip: vienas standartinis skalbimo mašina dydžio stalčius arba spinta – tai apie 1 kubinis metras. Paklauskite save: kiek tokių „vienetų“ aš turiu? Jei suskaičiuojote, kad turite 15 kubinių, o pasiūlyme parašyta 20, tai geras ženklas – vairuotojas paliko vietos atsargai. Jei parašyta 15, tai gali būti per ankšta.

Ar svoris svarbiau už tūrį?

Perkraustant į Londoną svoris svarbiausiais atvejais nebeleidžia važiuoti greičiau, bet lemia, kiek kuro suvartos sunkvežimis. Tačiau dažniausiai mums svarbiau, kiek vietos daiktai užima. Išskyrus atvejus, kai vežate tik knygas ar metalą. Tada sunkvežimis gali būti pusiau tuščias, bet already-pakrautas pagal svorį. Tada kainos gali šokti, nes reikia mažesnės mašinos, bet daugiau kelionių.

Aš nežinau, kiek daiktų turiu, ką daryti?

Sukurkite „Excel“ lentelę arba tiesiog užrašykite ant lapo spinta, 2 lovos, 10 dėžių. Nenukelkite nereikalingų daiktų! Seriožkai, nenusipelnytų daiktų vežimas per visą Europą bepročiškas. Atsisakykite senų drabužių, sulūžusių baldų. Jūsų piniginė bus dėkinga, o kaip apskaičiuoti perkraustymo į Londoną kainas taps daug paprasčiau, kai sumažės kiekis.

Ar pianinas ar seifas keičia situaciją?

Labai. Pianinai nešami ne rankomis, o specialiais keltuvais. Be to, jei ten yra senas, sunkus „Royal“ pianinas, jis gali netilpti į liftą ar net į kambarį. Tada reikia kelti pro langą su kranu. Tai kainuoja šimtais eurų. Seifai taip pat būna sunkūs – jei nežinote kodų, mes jo nevešime, nes negalima jo palikti gatvėje.

Ar galiu vežti augalus ir maistą?

Augalus galima, bet yra rizika. Muitinė labai nepatinka žemė su šaknimis, todėl šaknis reikia nuplauti. Maistą asmeniniam vartojimui galima, bet jei turite tris maišus miltų – tai jau komercinės prekės ir gali būti problema. Geriau suvalgykite visa, kas turite šaldytuve, išskyrus džemą ir uždarytas konserves. Vienas kartas mus sulaikė dėl kiaušinių – anglai tikrina labai rimtai.

Kelias ir Londono "smegenys"

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti į Londoną?

Įprastai tai 2–3 dienos vienam krypčiui, jei važiuojame be sustojimų. Bet dažnai reikia apsilankyti pas kitus klientus Vokietijoje ar Belgijoje. Tada užtrunka ilgiau. Taip pat reikia skirti laiko poilsioui – vairuotojas negali vairuoti 24 valandas. Jei kas nors žada atvežti per 24 valandas iš Vilniaus, tai jis arba meluoja, arba važiuos pažeisdamas taisykles.

Kokia geriausia maršruto strategija?

Dauguma važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir Belgiją, tada keltu arba tuneliu į Angliją. Pro Prancūziją (Kalį) važiuojame retai, ten daugiau migrantų problemų ir eismo įkrypimų. Vokietijos automagistralės greitos, bet ten taip pat daug remontų. Maršrutas pasirenkamas pagal tai, kur mažiau eismo įspūgių ir kur pigiau degalai.

Kas yra tas ULEZ ir kodėl visi bijo?

ULEZ (Ultra Low Emission Zone) – tai zona Londone, kur užterštumas užtikrinamas pinigais. Jei jūsų sunkvežimis neatitinka „Euro 6“ standarto, ten įvažiavimas kainuoja šimtus svarų kasdien. Dabar jie išplėtė tą zoną visam Londonui. Todėl senos technikos firmos negali ten važiuoti legaliai pigiai. Užtikrinkite, kad jūsų vežėjas turi naują mašiną, kitaip galite gauti didelę baudą, kurią teks mokėti jums.

Ar sunku rasti vietą iškrovimui Londone?

Tai košmaras. London centre visur yra geltonos linijos, „red routes“ ir apribojimai. Reikia gauti leidimą sustoti (parking suspension). Be to, jei gyvenate „City of London“ zonoje, ten sunkvežimiams reikia specialių leidimų. Kartais tenka nešti daiktus 300 metrų, nes mašina negali sustoti prie namų. Planuokite tai iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie durų ir pyksta.

Ar galima užsukti prie kelio keliems klientams?

Taip, tai vadinama „kolektyvinis krovinys“. Jei aš vežu jūsų daiktus ir turiu vietos, galiu paimti kažką iš Berlyno. Tai sumažina jūsų kainą, nes dalijamės kuro sąnaudomis. Bet yra minusas – aš galiu pavėluoti, jei pirmasis klientas vėluoja. Jei skubate, geriau užsisakykite ekskursinę vežimą.

Paslėpti mokesčiai ir dokumentai (Brexit likimas)

Ar reikia mokėti muitą iš Lietuvos į Angliją?

Jei persikeliate gyventi ilgam (Transfer of Residence), tai daiktai gali būti atvežti be mokesčių (be PVM ir muito). Bet jūs turite turėti gyvenamosios vietos leidimą (Visa ar BRP) ir nebegyventi Lietuvoje mažiausiai 12 mėnesių. Jei tiesiog vežiate baldus sesei ar draugui, tai jau bus mokesčiai – PVM 20% ir muitas, priklausomai nuo prekių.

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Būtinai reikia detalaus inventoriaus sąrašo (angliškai). Jis turi būti pasirašytas. Taip pat reikia paso kopijos ir to paties asmens, kuris daiktus siunčia, ir to, kuris gauna. Jei naudojate TOR (Transfer of Relief) formą, ją reikia užpildyti muitinės svetainėje prieš važiuojant. Be šių popierių jūsų daiktai gali būti sustabdyti Anglijos uoste.

Kas su alkoholiu ir cigaretėmis?

Tas pats kaip ir su maistu – asmeniniam naudojimui galite pasiimti nustatytą kiekį (pvz., 90 litrų vyno, bet tikriausiai nevešite tiek). Jei bandysite vežti dešimtes degtinių butelių, muitinės pareigūnai pagalvos, kad prekiaujate. Geriau nerašyti jų į sąrašą kaip „baldų“ (kaip ką nors bandė daryti), nes gausite baudą.

Ar tikrina kiekvieną sunkvežimį?

Ne, tikrina atsitiktinai arba jei atrodo įtartai. Jei sąrašas tvarkingas, ir vairuotojas atrodo sąžiningas, dažnai praleidžia. Bet jei vairuotojas atsisako rodyti dokumentus arba pasako, kad „nieko nerašė“, tuomet prasideda problemos. Gali tekti laukti dieną ar dvi uoste, kol aiškinatės.

Ar reikia draudimo kelyje?

Draudimas privalomas. Jis apdrodo daiktus nuo gaisro, avarijos arba vandens patekimo. Bet dažnai draudimo polisę turi ribojimą, pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei turite brangų kompiuterį ar juvelyrinius dirbinius, privalote juos paminėti ir papildomai apdrausti. Neklauskite, kodėl draudimo išmoka ne visada tokia, kiek tikėjotės – visada skaitykite smulkius rašmenis.

Firmos ir vairuotojai: kas slepiasi po uždangomis

Kaip atpažinti blogą perkraustymo firmą?

Jei kaina per žema – bėkite. Jei jie neduoda sutarties arba rašo ją ant popieriaus lapelio – bėkite. Jei atsiliepia į skambutį po savaitės – bėkite. Geras požymis yra tai, jei jie klauso daug klausimų apie iškrovimo vietą. Blogos firmos tiesiog sako „važiuojam“ ir tada sužino, kad neįsivaizduoja, ką daryti.

Ar brangiau reiškia geriau?

Ne visada. Yra firmų, kurios imasi didelių pinigų dėl vardo, bet darbą atlieka tiek pat patikimai kaip ir vidutiniai žaidėjai. Tačiau labai pigios firmos dažnai pasirodo esą „vieno vairo“ – tai yra vyras, kuris nusipirko seną „Scania“ ir važinėja be draudimo. Jei jam sugenda variklis Vokietijoje, jūsų daiktai stovi kieme kelias savaites.

Kada reikia mokėti avansą?

Įprasta praktyka – 30% avanso. Tai reikalingas, kad užsakyti keltą ir užpilti kuro. Niekada nemokėkite 100% iš karto. Jei kas nors reikalauja pilno mokėjimo prieš kelionę, tai didelė raudona vėliava. Likusią dalį mokate kai daiktai yra pas jūsų namuose arba kai atvyksta į vietą.

Kas atsitinka, jei vairuotojas sugenda?

Tai realus gyvenimas. Kartais sugenda variklis, kartai padangos plyšta. Geros firmos turi techninę pagalbą arba gali siųsti kitą sunkvežimį su pagalba. Blogose firmose jūs tiesiog gausite žinutę „negaliu važiuoti, gražinkite pinigus“ (ir tai jei jums pasiseks). Todėl klauskite, ką jie daro esant nepageidaujamoms situacijoms.

Ar galiu sėdėti sunkvežimyje su vairuotoju?

Dėl draudimo ir taisyklių – ne. Mes nekeleiviai, mes vežame krovinius. Be to, vairuotojui reikia poilsio, o jis negali ilgiau kalbėtis ar nuolat žiūrėti į kelionę. Jei norite pamatyti Londoną, nusipirkite bilietą lėktuvui arba autobusui. Sunkvežimio kabinoje jūsų lauks tik vibracija ir variklio garsas.

Galutiniai nustatymai ir išvados

Ar reikia įtraukti arbatpinigių biudžetą?

Neįtraukite į sutartį, bet anglų kultūroje arba jei vairuotojai dirbo ypatingai gerai (nešo 4 aukštus be lifto), tai mandagu padėti po 10–20 svarų. Jie neprašys, bet tai užtikrina, kad jūsų daiktai bus padėti rūpestingiau. Lietuvoje tai ne taip paplitę, bet Vakaruose tai norma.

Kaip elgtis, jei kažkas sulūžo kelyje?

Skubiai užfiksuokite nuotraukas ir praneškite vairuotojui. Nerašykite praėjus mėnesiui. Draudimo įmonėms reikalingi įrodymai. Jei sulūžino kojelė nuo stalo – tai viena, jei sudūžė televizorius – kita. Nedarykite scenų, geriau išspręskite ramiai.

Kaip apskaičiuoti perkraustymo į Londoną kainas galutinai?

Paimkite savo tūrį (m3), padauginkite iš vidutinės rinkos kainos (pvz., 50-70 EUR už m3), pridėkite keltą (apie 200-300 EUR), pridėkite ULEZ ir kitus mokesčius (apie 100-150 EUR), ir dar 10% atsargos. Tai bus jūsų realus biudžetas. Nepasitikėkite skaičiuoklėmis internete, jos nežino apie jūsų trečio aukšto butą be lifto.

Kada geriausia pradėti planuoti?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Optimalus laikas – 1-2 mėnesiai iki kelionės. Tada galite rinktis datas, kurios pigesnės, ir gauti gerus pasiūlymus. Jei skambinate sekmadienį ir norite važiuoti trečiadienį, tai kainos bus astronominės.

O jei aš tiesiog noriu pigiausiai?

Tada paimkite mikroautobusą „Mercedes Sprinter“ (jei turite vairuotojo pažymėjimą C kategorijai arba tai mažesnis mikroautobubas) ir važiuokite pats. Tačiau prisiminkite, kad po 2000 km jums bus nusibodusi nugarą, o Londono eismas sužlugdys bet kurį nervą. Kartais geriau sumokėti profesionalams ir išlikti sveikam.

Išvada

Viskas susideda ne tik iš to, kiek kainuoja degalai, bet ir iš to, kiek laiko ir nervų norite skirti šiam procesui. Kaip apskaičiuoti perkraustymo į Londoną kainas priklauso nuo jūsų sąžiningumo vertinant savo daiktus ir nuo to, kiek tiksliai nurodote iškrovimo sąlygas. Nėra vieno formulės atsakymo, bet jei atidžiai perskaitytėte šį tekstą, jau žinote, kur gali slėptis paslėptos išlaidos. Geriausia konsultacija – tai paprastas pokalbis su vadybininku, kuris klauso, o ne tik pildo savo užklausas. Sėkmės naujuose namuose ir tikiuosi, kad jūsų kelionė įvyks be „nepageidaujamų siurprizų“ prieš Anglijos muitinę.