Kaip apsaugoti elektroniką perkraustant iš Anglijos? Mūsų patarimai

Dažnai gaunu telefoną iš lietuvių, kurie gyvena Anglijoje, jau daugiau nei dešimtmetį, ir galvoja sugrįžti arba tiesiog pergabenti brangius daiktus į Lietuvą. Ypač nervina elektronika – ten tie brangūs televizoriai parduotuvėse, o čia va, viskas reikia vežti per visą Europą. Sąmoningai nemelajuju, keli tūkstančiai kilometrų kelia ne visada yra lygus. Kelias nuo Londono iki Vilniaus eina per bumpus, neaiškius kelių ruožus Lenkijoje ir vairuotojus, kurie kartais tiesiog nori greičiau baigti pamainą. Pasakysiu iš karto – tinkamas pakavimas yra pusė sėkmės kai kalbame apie elektronikos perkraustymą iš Anglijos. Jei pasidalinsite patirtimi, bus geriau. Taigi, kaip išvengti tų momentų, kai atidarytą dėžę matau tik suskilusį ekraną? (Dirbau šioje srityje ilgai, matau viską).

Apie tai, kaip reikia (ir kaip nereikia) dėti į dėžes

Ar tikrai reikia originalios dėžės nuo teliko? Nebegalvoju, kad tų dėžių dar laikau...

Skaitykite, idealiai, jei dar turite tą storą putą ir dežę, kurioje pirksite parduotuvėje „Currys“ ar „John Lewis“, tai yra šventysis gralas. Tačiau žinau realybę – po penkerių metų tą dėžę jau seniai išmetėte arba padarius vaikams namus. Tuomet teks rasti kitą sprendimą. Geriausiai veikia dvigubos sienelės kartoninės dėžės. Nenaudokite tų paprastųjų, iš kurių išsilaiko keli kilogramai bulvių. Paimkite storesnę. Ir įdėkite tarp sienelių daugiau putos arba minkšto popieriaus. Vienas mano klientas bandė nešti teliką su viena plona antklode – žinote, baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. Taip, originalios dėžės nėra būtinos, bet apsauga – būtina.

Kiek to burbuliukų (putplasčio) užteks? Ar iki galvos suvynioti?

Kiekvienas klauso, kiek reikia tos plėvelės. Pasakysiu taip – užtenka, kai jau bijote, kad daiktas neužims vietos dėžėje. Elektronikos perkraustymas iš Anglijos reikalauja, kad tarp daikto ir dėžės sienelės būtų mažiausiai 5 centimetrų putos. Nesigailestekite tos medžiagos, ji pigu parduotuvėje, o pakeisti sulūžusį „MacBooką“ kainaus šimtus. Ir vyniokite ne vieną sluoksnį, o kelis. Tarsi pirštinę. Jei girdite, kaip kažkas barška dėžės viduje, kai ją suprate – blogai darėte. Turi būti kaip akmuo, nejudantis viduje.

Ar galiu dėti vieną ant kito dėžes su monitoriais ar televizoriais?

Niekada nerekomenduoju dėti vieno ekrano tiesiogiai ant kito, net jei juos gerai įvyniojote. Tiesioginės spaudos apkrova yra piktas dalykas. Tarp jų reikia padėti storą fanerą arba tiesiog kietą kartoną, kad svuočiai vieno neliptų į kitą. O jeigu kalbame apie perkraustymą iš Anglijos daliniu krovininiu mikroautobusu, tai ten vairuotojai kartais krauna „pilnaviduriu“. Tuomet tų vidurinių dėžių būna sunkiau apsaugoti. Geriausia tą monitorių ar televizorių pastatyti statmenai, pritvirtinti prie sienelės judesio draudžiamoju diržu (jei toks yra). Arba tiesiog užpildyti visą tuštumą aplinkui, kad niekas neiškristų.

Kompiuterio sistemą (tower) reikia išardyti?

Galima ir be to, jei jį kažkaip užfiksuosite, bet geriau tiek, kiek įmanoma, išimti. Ypatingai sunkią grafinę plokšte. Kai fūra važiuoja per bumps Anglijoje arba tiesiai per šakę Vokietijoje, vibracija sukelia, kad tos ilgos plokštės gali lūžti atsilošus nuo korpuso. Tikrai neabejinga, ką vežiate. Kadangi perkraustant iš Anglijos dažnai vežami serveriukai ar stiprių asmeninių kompiuterių komplektai, patariu išimti visas korteles, uždengti tuos lizdus dėžutėmis arba juosta. Išimkita ir pakuokite atskirai, pažymėkite, kur kas yra. Išsigelsite, kai rasite viską vienoje.

Diskus dėl duomenų (HDD ar SSD) kažko ypatinga daryti reikia?

Na, jei tai SSD, tai jis nesusilaužo taip lengvai, kai nėra įjungtas, seni standžieji diskai (HDD) jautrūs. Gera praktika yra nusipirkti tai, kas vadinama „anti-static“ – pakuotę, ir į ją įdėti diską, tada į putplasčio. Bet dažniausiai žmonės tiesiog palieka viduje kompiuterio. Aš nebūčiau toks drąsus. Pačiu brangiausiu dalyku tame kompiuteryje dažniau yra ne geležis, o nuotraukos, darbai, duomenys. Atsarginė kopija (backup) prieš išvykstant privaloma. Dėžė gali nukristi, gali prasiverti stogo dėžės Liutuvoje (lietus dažnas), o duomenys, jei yra debesyje – lieka saugūs.

Kabelių chaosą visi laiko problema, kaip tai sustabdžiote?

Labai paprastai – juos suriškite. Nelekite vienas į kitą ir neužpildykite viso dėžės tūrio. Kabeliai gali būti kaip spąstai, kurie suardo gimus daiktus. Susukite juos į rinkinėlius, uždėkite į mažas maišelius arba patį kompiuterinės korpuso vidų (jei ten lieka detalių). Tarkime, jeigu vežate namų kinotechniką sistemą, visus tais HDMI ir maitinimo laidus suriškite užpakalyje, kad jie neblefskto kaip uodega šunims. Tai nepadarys jūsų krovinio lengvesniu, bet apsaugos nuo tų nepagarbių plyšių tarp kitų daiktų.

Ar verta naudoti peanuts (tai tokios putų granulės)?

Nebent nežinote, ką daryti. O dabar rimtai – jos tingluotos. Nesubirkite visko į vieną dėžę su tuo troškinimu. Jei daiktas sunkus, tas „džiūvėsiai“ vos suspaudžiasi ir nusėda į apačią, o elektronika lieka ant standžios grindinės dėžės. Be to, jos kažko statyti (jei ten televizorius), jos visada išbėga pro angas. Geriau naudokite standžias putų plokštes. Jų reikia sukirpti pagal dydį ir užklijuoti. Tai užtrunka ilgiau, bet kai šuoliuojate ant lietų kelių Anglijoje link tilto, nenorite, kad jūsų „Sony“ nuskristų žemyn.

Mažų daiktų – pultelius, maitinimo blokus – kaip neprarasti?

Visus tuos smulkius dalykelius surinkite į vieną didelą dėžę, bet kiekvieną pultelę ar adapterį įdėkite į atskirą mažą maišelį. Užrašykite ant jo, kas čia yra, pvz., „Telikas“ ar „Router“. Nenusipirkite vienos didelės dėžės ir visam čia numeskite. Vėliau Lietuvoje praleisite valandas bandydami susirasti tą vieną HDMI laidą, kuris priklauso jūsų „PlayStation“. Ir dar vienas dalykas – patikrinkite, ar nėra baterijų įdėtų pulteliuose. Jei dėžė bus stovėjusi šiltoje fusoje tris savaites (o taip kartais būna, dėl muitinės ar vairuotojo atostogų), baterija gali nutekėti.

Ar televizorių galiu padėti gulčiai ant grindų dėžės viduje?

Gulčiai galima, tik jei tą ekraną žiūri į virų (nėra akliukų), o po juo yra storas audeklo sluoksnis. Bet idealus variantas, kaip sakau, yra statmenai. Jei statmentis, mažiau tikimybės, kad kažkas atsilius ant jo užkros. Galvodami apie tai, kaip apsaugoti elektroniką, nepamirškite, kad sunki dėžė viršuje gali būti. Gulintys ekranai turi tendencyją lūžti pas save, jei dėžė viršuje sukimšta knygomis ar induais. Statmens mažiau pavojų.

Tinka „second hand“ dėžės iš parduotuvės? Jos dažnai sulaužytos.

Išties, dažnai būna nuplikusios ar sulaužytos, ypač kampuose. Būtinai patikrinkite. Jei dėžės kampai suminkštę – negerai. Kampas yra silpniausia vieta. Jei radote dėžę, paimkite ją, bet uždėkite papildomą apsaugą. Aš dažnai kartais iš visu net nėra tikras, ar ta dėžė išlaikys tuos bumpus. Tas pats dalykas su taip vadinamu „flat pack“ baldų dėžėmis – jos storesnės negu paprastos. Pagalvokite iš anksto, pasitikrinkite, ar nereikės įsigyti naujos medžiagos. Dėl to šnipai dažnai klysta.

Kelionės detalės: furos, vairuotojai ir kelių būklė

Kodėl vairuotojai kartais tais dėžėmis elgiasi kaip su kamuoliais? (Girdėjau istorijų)

Tiesa, kai perkraustant iš Anglijos dirba su samdytais fūromis, ten dažnai vyrauja „greičio kultūra“. Vairuotojas turi paskirtą laiką, jis nori išmesti tą dėžę kuo greičiau. Jeigu mato „Fragile“, daugelis iš tikrųjų nebegirdi. Jie matai svorį. Todėl jūsų užduotis yra tokia, kad tas dėžė būtų tokia tvirta, kad vairuotojas galėtų ją mesti, o viduje viskas išliktų. Žinoma, gerojo tono nėra mesti. Bet aš esu girdėjęs istorijų... (o ir pats mačiau), kaip vienas vairuotojas, užsidaręs fusoje, tiesiog numetė visas dėžes ant grindų sandėlyje. Nustokit.

Ar reikalingas judesio draudiklis arba tais diržai dėžėms viduje?

Kai vežate mikrov su „Luton“ kėbulu (tai toks su aukštu stogu), ten dažnai būna šoninės jungiamosios juostos arba kai kurie vairuotojai tą tą užsegimo diržą naudoja. Jis reikalingas. Jeigu renkatės fūrą (pavienį daiktą ar dalyvinį), ten būna daug daiktų, todėl dėžės turi būti pršpildytos, kad judesio nebūtų. Tuštumą kelionėje sukelia daugiau žalos nei svoris.

Kas nutinka, jei fūra prasivirksta? (O taip nutinka).

Anglijoje lietus dažnas, bet ten ten prasiveria fūros retaičiai. Bet jeigu eina per Europa, ten gali būt škniukos. Jei dėžė tiesiog stovi ant grindų, o vandeninis užlindo po dėžę, elektronika mirus. Visiems. Dėl to tokios svarbios dėžės kokybės. Tiesiog padėkite dėžę ant paletės (jei įmanoma) arba ant something, kas pakėliau nuo grindų. O dar geriau – uždėkite dėžę į didesnę plastikinę dėžę. Tai sutaupyti nereikės.

Kiek laiko trunka tas krovinys atvykti? (Kai ten kalbama apie 2 savaites, o eina mėnuo).

Tai labai dažnas klausimas. Daliniai pervežimai, kai reikia surinkti pilną fūrą įvairiems klientams. Vieną kartą galiu pasakyti – „savaite, maksimum dvi“. O realiai tas krovinys gila liovėtis terminaluose, laukti kitų dalių. Klientai skambina, nerimas, kodėl neatsirado. Elektronika sėdėjusi tamsoje? Negalvojama. Tą pasakyti aš negaliu būti 100% tikras, kas vyksta viduje. Aš tik tikiuosi, kad ten nestovi lietus. Jeigu aš tuos daiktus pačiuose giliausiuose fusoje priduodu (iki ką snukis tikriausiai), gerai, kad kas nors nėra sugedęs. O jei įkelta per šaltą pavasarį, ten kondensacijos? Nesigailestekite tiek vietos.

Ar pavojinga vežti elektroniką, jei lauke -10 laipsnių?

Techniškai taip, kai pravažiuojate per sniego džiungles Lietuvoje ar lenkijoje. Tada, kai atiduodate dėžę ir jos nušąlo, gali susidaryti kondensatas viduje. Neleidžiate įjungti jūsų televizoriaus ar kompiuterio nedelsiant iš šalta į šilta namą. Turite leisti jam stovėti kelias valandas, kad tas vidus įsigyti kambario temperatūros. Vienas mano klientas atvyko į Vilnių, iš karto įjungė kompiuterį, ir jis uždūmė (nors buvo naujas). Nuo drėgmės. Pasakykite savo žmonai ar vaikams, kad reikia laukti.

Kas su tuo „customs“ ( muitinės ) – ar jie tikrina tą krovini?

Anglija dabar (po „Brexit“) yra trečioji šalis, o tai reiškia, kad kertant sieną gali būti tikrinimas. Dažniausia tikrina deklaraciją. Bet jei ten parašytas „electronic goods“ ir didelė vertė, gali būti sustabdyta. Nieko blogo tą turint tikslumo. Jeigu tarkime esate emigrantas, grįžtant į Lietuvą, daiktai nesenai pirkti (t.y. prieš 6 mėn.), gali reikėti mokėti PVM. O jeigu tikros senos dalykai, reikia turėti įrodymus (sąskaitas ar bent jau kai kurių išmanesnių pirkimo įrodymų). Muitininkai neblogai supranta kompiuterinę techniką, netgi dažniau negu mes galvojame. Jeigu nėra dokumentų, gali priskirti vertę pagal savo lentelę (ir tai būna nerealistiška aukšta).

Ar galima vežti butinius (naftinius) siurblius kartu su elektronika?

Niekada nebekelskite tų naftinių (arba vadinamų „kolektorių“) į tą pačią dėžę, kur yra jūsų „Samsung“ televizorius. Jei tas siurblys nuteka (o jie turi tendency nutekėti tais bumbs), tai aš užtikrinau, kad jūsų technika bus ne tik sugadinta, bet ir kvapus. Geriau atskirai. Dar geriau irgi nebevežti tokius senus siurblius, jie jau senai atpildo. Ką? Taip, žmonės dar vežia juos.

Dėl „pallet“ (paletės) – ar tai verta pinigų?

Jei turite daug elektronikos (tarkime atsistatote namus ar biurą), tai užtikrinama paletė su įvyniojimu į „stretch“ plėvelę yra geriausia. Tai apsaugo nuo aplinkos (dulkių, drėgmės). Bet kai vežate dvi ar tris dėžes, paletė gali būti perbrangia. Kai kalbame apie paprasto piliečio perkraustymą iš Anglijos, įprastai patariu investuoti į geras dėžes ir gerą „bubble wrap“, o ne į paletę, kurios gali būti sunkiau užkrauti į dalinį pervežimą (ten daugybė mažų siuntų).

Apie draudimą ir įvykius (nepageidaujami)

Ar „home insurance“ veikia tą momentą, kai daiktai keliauja Anglijoje?

Dauguma namų draudimo polisų Anglijoje yra „content“ apsauga, kai daiktai yra jūsų name, o ne kelyje. Kai išvežiate juos laukan, dažnai to draudimo nebėra. Būtinai patikrinkite savo polisą, ar ten yra „removals“ skyrius. Dažnai jis egzistuoja tik tada, kai įmonė pervežia, o ne kai pats šokinėjate. Ir dar dažnesnis dalykas – polis draudžia tik Jungtinėje Karalystėje, ne tarptautiniai pervežimai. Nedėkit į tą dėžę. Geriau susirasti specializuotojų.

Ką daryti, jei vairuotojas pataikė į bumpą ir mano dėžė nukrito?

Jei dėbė buvo pažymėta kaip „Fragile“, o vairuotojas buvo neatsargus. Bet pasakykime tiesą. Jei dėbė buvo suplusėjusi, o viduje buvo „MacBook“ be apsaugos – tai vairuotojo kaltės nėra. O jeigu dėbė buvo tvirta, tai turite teisę reikalauti išmokos. Bet tam reikia turėti įrodymus. Nuotrauka (arba aš pasakysiu „foto“) kaip dėbė atrodė prieš ir po. Vienas mano vadybininkas sakė, kad kometo „pažiūrėsiu“ viskas pagyja, bet ne su mūsų.

Kiek kainuoja draudimas elektronikai tais keliais?

Draudimas paprastai skaičiuojamas kaip procentas nuo vertės. Jeigu turite tūkstantį svarų vertės elektronikos, draudimas gali kainuoti 20–30 svarų. Tikimybė žema, bet pasekmės didelės. Pasitark su savo agentu. Būtinai nurodyk tikslų sąrašą su seriniais numeriais (jeigu turi). Jeigu kas nutinka, be tų numerių sunku įrodyti, kad tai būtent „iPhone 14 Pro Max“, o ne senas „iPhone 6“.

Ar verta įsigyti „vairuotojo“ draudimą? (Kai tą dalyką perduodi tarpų).

Jei dalinis pervežimas, dažnai tą dalyką perduodama tarp terminalų, vairuotojų, sandėlininkų. Gali pasibaigti ne ten, kur norisi. „All risk“ arba „carrier liability“ draudimas padengia tiek fizinę žalą, tiek dingimą. Ypač svarbu, jei vežate mažus, brangius daiktus, pvz., „GoPro“ arba objektų rinkinį. Jie lengvai dingsta (ne, kad juos kažkas nuklysta, tiesiog dingo (arba pasitraukė)).

Kas nutinka, jei pasirašau dokumentą, kad „viskas tvarkoje“, o vėliau namie pamatau iršą?

Didžiausia klaida. Negalima pasirašyti „received in good condition“, kol nėra tikrinote. Jeigu atvyksta fūra į Lietuvą, turite užsidėti kelias minutes ir atidaryti dėbes. Jeigu matytum įskilimą ant dėbęs arba drebėjimą, ant liudijimo (CMR) užrašyk „potential damage – to be inspected“ arba tiesiog „damage noted“. Jeigu pasirašote „OK“, drąskite šūkį – daugiau nieko nepadarysite. Aišku, jeigu ten nekas dulkės ant dėbės, nepritaikyt.

Specifiniai klausimai (pavyzdžiai ir smulkmenos)

PlayStation 5 arba Xbox konsolę kas veža paprastai?

Taip pat kaip ir kompiuterio korpusą. Išimkite diskus (jei yra), susukite laidus. Vis dėlto konsolės turi daug angų ventiliacijai, kuriose gali susikaupti dulkes (o jų tikrai bus po kelerių metų). Geriau viską įdėti į dėžę su putomis. Dauguma veža tiesiog savo automobiliu (jei grįžta patys). Bet jei pervežėjai – uždarykite gerai, nes plastikas ant viršaus gali įtrūkti nuo svorio viršuje.

Ar pavojinga tą techniką ilgai laikyti nešildomame sandėlyje (pvz., prieš išvykimą)? Anglijoje drėgna.

Jo. Anglijoje kartais taip gūdžiai rūta, kad sienose vanduo. Jeigu laikote savo elektroniką garaže tam tikrą laiką prieš pasikraunant, tikrinkite ar nėra pelėsių arba kondensacijos. Nepamirškite tos „damp proof“ (nuo drėgmės). Pirmiausia uždėkite į plastikinę dėbę su užsegimu (prieš tai supakuokite į paprastą dėbę, kad plastikas neatitirpsta tiesiai ant daikto). Tai apsaugo nuo rūgšties drėgmės.

O kas su monitorium, kuris turi įstrižą kampą (ultrawide)? Jis labai lūžtūnas.

Taip, tie „wide“ monitoriai labai trapūs, ypač viršuje („ears“ – ausyse). Reikia ypatingai apsaugoti tuos viršutinius kampus. Kai kurios dėbės turi specialias putų formas. Jei nėra, susukite storą vilnos/medvilnės kamuolį (kaip riešutą) ir pritvirtinkite juostą viršuje, tada įdėkite į dėbę. Daryk tai, tada padarys. Daugelis to nepadaro, ir monitorius ateina suskilęs būtent įstrižai.

Iš kokios Anglijos miesto dažniausiai siunčiate elektroniką?

Iš Londono, Slough, Peterborough ir šiaurinės dalies. Klientai ten staug, kas ten nupirko ten. Bet ką? Taip, dažniausiai televizoriai iš „Currys“ ar „Tesco“. Jeigu gyvenate kažkur toli nuo mainies, pvz., Škotijoje, ten reikia užsisakyti vietinį fūros atsiėmimą. Tai brangiau. Įsidėkite į kainą. Dažnas neturi supratimo, kad atsiimti krovinią iš „Inverness“ kainuoja brangiau nei iš „London“ ar „Birmingham“.

Ar reikia atlikti kokius nors „reset“ procedūrą prieš išvykstant? (Kompiuteriui).

Paprastai ne. Nėra reikalo atlikus „factory reset“, jeigu tik neperduodate duomenų. Bet, jeigu tai namų kompiuteris su slaptažodžiais, o už vairo sėdės koks nors samdytas vaikinas – geriau išjungti BIOS slaptažodį. Nors niekas nepasakys, kad būtinai. Bet kas įvyks, jeigu dings, ir jūs pats prisijungti negalėsite? Be „password“ jums bus sunku įsileisti tą sistemą. (Nebent turite „recovery“ priemonę).

Galima vežti tokius retus, „vinatage“ audio amplifierius?

Tai rizikinga. Dalys viduje yprastai nekimbančios, tačiau radiatoriai (tos plieninės „eigos“) gali būti labai sunkios. Jas privaloma apsaugoti, kad nenutrintų plastikinio korpuso atsilošus. O ir vertybė tokių daiktų daug kartų didesnė nei jie atrodo. Draudimas šiuo atveju privalomas. (Gaila, jei susilaužys ta seną „Marantz“ ar „Pioneer“, to jau nauja nenusipirksi).

Ar verta atvežti stambiausią „fridge“ (šaldytuvą) su elektronika?

Jei šaldytuvas brangus, kokių „Samsung“ su „Smart“ funkcija ir liežuviu, tada elektronika ten jautrios. Pagrindinis tikslas – neleisti pulti ant galo. Kombinuota šaldytuvą („American style“) apskritai privaloma statmenai, o ne gulčiai. Priešingu atveju kompresorius nukrypsta. Ten nereikia jokių ypatingingų mėginių, tik tiesiog fizinio apsaugos nuo smūgių.

Ar galiu vežti daug baterijų (tarkime tą kūgiuką AA)?

Ribos yra, ypač jeigu tai oru vežami (aviacijos). Bet jeigu keliu – ribų praktiškai nėra, tik jos turi būti sandėliuotos tam tikrose dėbėse, kad nesijudintų ir nesitrenktų. Jeigu baterijos sukristų, gali užsidegti (lithium). Taigi, uždėkite jas į plastikinę dėžę, tada į didelę. Ir tikrai nenaudokite senų bateryjų, kurios nutekę.

Trumpos išvados (kaip pasielgti, kad liktų ramybe)

Galiausiai, kai kalbame apie elektronikos perkraustymą iš Anglijos, svarbiausia yra ne pasitikėjimas „Vakaru“, o pasitikėjimas savo rankomis. Iš pradžių pasidarykite tvarkingą sąrašą, užsukite į „Box“ parduotuvę susirasti geros kokybės medžiagų ir vyniokite viską taip, tarsi tą dėbę tektų mesti nuo antro aukšto (nenaudokite, bet taip pasiryžkite). Negalvojau, kad taip bus, tačiau dažnai būna, kad vairuotojas nėra toks jau atidus. Užsirašykite draudimą, pažymėkite visas dėžes su „Fragile“, o paskui Lietuvoje nežiūrėkite pro pirštus, kai tai atkeliauja. Sėkmės kelyje, laukia jūsų naujas gyvenimas (su intaktais daiktais).