Kaip apsaugoti daiktus transportuojant į Jungtinę Karalystę? Neoficialus vadovas

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir mačiau viską. Pradedant nuo tų laikų, kai į Angliją važiavome be jokių sąrašų, iki dabar, kai vos neišlipa iš mašinos muitininkai. Daugelis klausia, kaip apsaugoti daiktus transportuojant į Jungtinę Karalystę, ir atrodo, kad tai kažkas labai sudėtingo. Iš tikrųjų, tai daugiau sveiko proto ir fizinės gerovės klausimas nei kosminės technologijos. Jei supakuosite kaip kūdikį, vos ne į vatus, atvyks sveikas. O jei įmesite į plastikinį maišelį... na, tada neliksite nusižiūrėję. Šiandien kalbėsime paprastai, be reklamų, tiesiog taip, kaip yra, nes britų muitinė nėra vieta pokštauti.

Pagrindai ir pakavimo aibė

Ar tikrai reikia taip griežtai laikytis taisyklių?

Sakyčiau, taip, ypač jei norite, daiktai atvyktų gyvi. Dažnai klientai man sako: „įdėjau į dėžę, kas gi gali nutikt?“. O gali nutikti viskas. Vairuotojas sustoja pietų metu, staigiai stabdo, ir dėžė nulenda nuo paletės. Jei dėžė neįtvirtinta, ji suskyla. Taisyklių laikymasis – tai ne tik dėl mūsų ramybės, bet ir jūsų turto išlikimo. Kaip apsaugoti daiktus transportuojant į Jungtinę Karalystę tai ne tik apie popierių, o apie fizinę tvarką.

Kuo geriausia užpildyti tuščias vietas?

Nenaudokite senų laikraščių, jei norite, kad daiktai nešaltų, jei ten drėgnės. Geriausiai tarpus užpildyti putplastis, putų granulės arba tiesiog oras (pūkuotos plastiko (bubble wrap) juostos). Buvau matęs, kaip vienas vadybininkas užpildė tuščias vietas burokėliais... visiškas nuliūžimas, kai atvyko. Geriau investuoti į normalią užpildą negu vėliau verkti.

Kokia dėžė geriausia tinka?

Penkių sluoksnių (dvigubos sienelės) dėžės. Nenaudokite tų, kurias gaunate iš parduotuvės po vaisių – jos silpnos ir minkštos. Turi būti tvirtas kartonas, kuris išlaiko svorį, jei ant jo užlipti dviems žmonėms. Kai kuriems klientams sakau, kad dėžė turi atrodyti kaip bunkeris, tik tada jaunuolis sandėlyje jos neišmes ant grindų.

Ar galiu naudoti naudotas dėžes?

Galima, bet būkite atsargūs. Jei dėžė jau buvo drėgna arba išlinkusi, jos stiprumas mažesnis. Aš vieną kartą leidau naudoti naudotas dėžes clientui, kuris taupo, ir rezultatas – apačia iškrito. Geriau pasidarykite iš aukščiausios kokybės naujo kartono. Jei taupote ant dėžių, vėliau brangiai apsimoka.

Kiek reikia plėvelės?

Kiekvienas daiktas turi būti apvyniotas atskirai. O tada visas kraitis – dar kartą. Negailėkite tos „stretch“ plėvelės. Vieni apvynioja vieną kartą ir laiko, kad pakanka. Kitas – penkis kartus aplink paletę. Antrasis variantas garantuoja, kad net jei vairuotojas užkirs kelyą, krovinys neišskris. Stiprumas čia yra raktas.

Ar verta pirkti brangias medžiagas?

Nebūtinai brangias, bet kokybiškas. Pigus lipdukas nusilupa nuo šaltuko, o pigus lipnus juostosas (scotch) trūksta per pusę. Nusipirkite „pakavimo“ juostą, kuri yra 50-100 microns storio. Tada nebus problemų. Maždaug prieš metus vienas klientas taupojo ant juostos... viskas iškrito ant Kelno autostrados.

Dokumentai ir britų muitinė (Brexit skausmai)

Kokius dokumentus reikia turėti būtinai?

Sąrašas (packing list), komercinė sąskaita (invoice), ir jei reikia, tarptautinis važtaraštis CMR. Be šių dokumentų jūsų daiktai gali užstrigti Doverije arba Folkestone’e. Be jų nė nebandykite važiuoti, britai labai griežti dabar. Ypatingai jei tai yra nauji daiktai – tada reikės Muitinės deklaracijos.

Kas tas EORI kodas?

Tai European Union Registration and Identification number. Be jo negalite prekiauti su ES (ir atvirkščiai į ES iš JK). Jei jo neturite, gaukite iš karto, kitaip jūsų siunta stovės sandėlyje ir kauptis rinkliavas. Užregistruoti labai lengva Lietuvoje per VMI portalą, tai užtrunka kelias minutes. Negirdėjau, kad kas nors būtų atsisakęs dėl to.

Kas vyksta, jei dokumentai blogai?

Tada prasideda šou. Muitinė sustabdo, reikalauja patikslinimų, prideda baudas arba piniginių sunkumų. Buvau atvejis, kai vadybininkas parašė neteisingą svorį – kelių tonų skirtumas. Mums teko mokėt už papildomą patikrinimą. Geriau dukart patikrinti negu vieną kartą išmokėt.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Jei tai nauji daiktai, taip, reikia nurodyti prekių kodus (HS kodus) ir tikslų kiekį. Jei tai asmeniniai daiktai (kelionės), reikia sąrašo, bet ne tokiu detaliu. Naujieji daiktai nuo senų skiriasi tuo, kad už juos reikia sumokėt PVM ir muitus įėjimo į JK metu.

Ką daryti, jei daiktai nėra mano?

Tada reikia autoriaus raštiško leidimo arba įgaliojimo. Negalima veži kaimyno kompiuterio be jo rašto. Muitinė gali pagalvoti, kad tai vagystė. Taip pat turi būti aišku, kas mokės už importą, nes dažnai gaunasi nesusipratimų tarp siuntėjo ir gavėjo.

Ar galiu siųsti maisto produktų?

Labai apribota. Mėsa, pieniniai produktai, kiaušiniai – be specialių licencijų neįeina. Vaisiai ir daržovės taip pat kontroliuojami. Geriau jų nebandyti vežti, jei nenorite, kad viską sunaikintų sienoj. Kartais praeina, bet dažniau ne. Aš asmeniškai nebepatariu nieko maisto.

Kelionės rizikos ir vairuotojai

Ar vairuotojai budėja su kroviniu?

Ne, jie miega. Vairuotojas yra žmogus, jis turi poilsio laiką. Jis negali stovėti prie savo sunkvežimio 24 valandas. Todėl vienas svarbiausių dalykų – užrakinti sunkvežimį ir konteinerį. Yra nusikalstamų grupių, kurios specializuojasi „pajungiant“ prie priekabos. Jei neįsijungėte signalizacijos – laukite nemalonumų.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs Doverije (Dover)?

Daugelis pasiruošę laukti. Jei yra maistas (šaldytuvas) – problema. Atsimenu vieną atvejį, kai vairuotojui teko laukti 3 dienas, o tai buvo šviežia mėsa. Viskas sugedo. Dabar klausdami, kaip apsaugoti daiktus transportuojant į Jungtinę Karalystę, visada primenu apie šią riziką. Reikia planuoti atsargas arba naudoti sausumos pervežimus be laukimo.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios guli apačioje?

Jos turi būti stipriausios. Niekada nedėkite lengvų dalykų apačioje, o sunkių viršuje. Fizikos dėsniai veikia. Kai vairuotojas suka vairą, sunkiausi dalykai spaudžia apačią. Jei apačia silpna – visas bokštas sugriaunamas. Pagrindas turi būti lygus ir tvirtas.

Ar vairuotojai gali padėti pakruvsti?

Formaliu požiūriu – ne, jų darbas yra vairuoti, ne krauti. Jei jie sutinka padėti – tai labiau malonumas, bet ne pareiga. Kartą vienas vairuotojas padėjo, bet nulaužė nugarą (ne rimtai, tik kelnas). Žinok, kad jei norite krovėjo, jį reikia užsakyti atskirai abiejuose galuose.

Kokios yra dažniausios vagystės?

Elektronika, cigarečiai, brangūs alkoholiniai gėrimai. Vengkite šių dalykų rašyti ant dėžių išorės (neparašykite „Televizoriai“ ant dėžės, rašykite „Buitinė technika“ arba kodą). Mažiau informacijos – mažiau pagundos. Geležinkeliečiai ir vairuotojai sako, kad paslaptingiausios dėžės dažniausiai lieka nepaliestos.

Ar dažnai įvyksta avarijų?

Statistiškai ne, bet vienos avarijos pakanka. Sunkvežimiai važiuoja dideliu greičiu, yra ir „smegenų“ (mirksių) mašinų. Kritimas iš aukščio (pvz., nuo paletės) labai dažnas. Todėl tikrai svarbu kaip apsaugoti daiktus transportuojant į Jungtinę Karalystę pakavimo etape. Avarija gali nutikti bet kur, pradedant nuo A1 autostrados Lietuvoje iki M25 Anglijoje.

Draudimas ir atsakomybė

Ar draudimas apmoka viską?

Daug kas mano, kad užsigydęs draudimą jis yra visiškai saugus. Ne visada. Yra apribotos atsakomybės sumos (pvz., pagal CMR konvenciją) ir franchize (nuostoliai, kuriuos mokate patys). Svarbu perskaityti mažą šriftą. Dauguma draudimų neapima „neteisingo pakavimo“. Taigi, jei dėžė suyra dėl to, kad blogai įrišote, pinigų negausite.

Ką reiškia „ribota atsakomybė“?

Tai standartinė praktika. Jei nenorote mokėti brangiau, vežėjas atsako tik už nedidelę sumą už kilogramą (pvz., 8-10 SDR). Jei vežiate auksą ar brangų kompiuterį, tai nieko neatlygins. Reikia specialaus susitarimo (paskelbtos vertės). Dažnai klientai sužino tai tik tada, kai jau viskas prarasta.

Kaip suskaičiuoti draudimo sumą?

Žinok, jos reikėtų lygioti rinkos verte, o ne kainos, už kurią nusipirkot parduotuvėje su nuolaida. Turite įrodymų: čekiai, sąskaitos, nuotraukos. Jei neturite nieko, draudikas sumokės minimumą. Aš vieną kartą padėjau klientui gauti pinigus tik dėl to, kad išsaugojo visą el. pašto istoriją su pirkimais.

Ką daryti, jei atvyko nulaužta?

Neišmeskite nieko! Susifotografuokite pažeidimus, pažeistas dėžes, o jei įmanoma – ir sunkvežimio vidų. Parašykite pastabą į važtaraštį (CMR) kartu su vairuotoju. Jei vairuotojas nepasirašo – skambink mums iš karto. Be „protokolo“ su žala, bus labai sunku įrodyti kas nutiko. Vieni klientai pradeda išpakuoti po savaitės... tada jau per vėlu.

Ar verta drausti elektroniką?

Be abejo. Jos yra pačios dažniausiai grobiamos ir pačios trapios. Bet nepamirškite paminėti serijinius numerius (S/N). Draudikai mėgsta klausinėti apie juos. Jei negalite pateikti SN, gali būti problemų. Taip pat, jei kompiuterio akumuliatorius išsiribojo – jau ne visada laikoma žala.

Specifiniai dalykai ir patarimai

Kaip siųsti baldus?

Išardykite juos. Nenaudokite sparnų ir kojų – jas visada reikia atsukti. Padažykite minkštas dalis (kampai, sofa). Buvau girdėjęs istoriją, kai siuntėjų sofa netilpo į liftą Anglijoje ir teko ją laužt. Bet čia jau ne mūsų reikalas, nors galėjome įspėti apie matmenis. Jei baldai neįsirenka – nevežkite.

Ar tinkamas bučas (bubble wrap)?

Tai geriausias dalykas pasaulyje. Bet jis ir brangesnis. Kai kuriems kainos per aukštos ir jie naudoja senus laikraščius. Aš sakau: naudokite bent 100 mikronų storio butą. O jei daiktas labai brangus – apvyniokite 5-7 sluoksniais. Geriau per daug negu per mažai. Dabar daug kas naudoja popieriaus „avies vilną“, taip pat geras dalykas.

Kas daryti, jei nežinau svorio?

Negalima spausti ant svėrimo mašinos su mašina ir sakyti „kažkokia 500 kg“. Reikia eiti į prekybos centrą arba sandėlį ir pasverti kiekvieną dėžę atskirai, arba bent jau paletę. Netikslus svoris sukelia problemų su muitine ir su mūsų planavimu (negalima užkrauti per daug ašies).

Ar reikia gerti vandenį vairuotojui?

Tai ne apsauga, bet gerumas. Jei vairuotojas laukia jūsų ką tik atvykęs į Londoną, duoti vandens ar kavos – nedidelis dalykas, bet jis prisimena. Nors dėl daiktų apsaugos tai nepadės, tačiau pagerina bendravimą. Tiesą sakant, vienas vairuotojas man sakė, kad jei draugiškas – ypač saugoja krovinį.

Ar reikalingas korespondentas JK?

Taip, labai praverčia. Tai asmuo ar įmonė UK, kuris užtikrina, kad dokumentai gera tvarka, o jei reikia – iškrauna į sandėlį. Kadangi mes negalime lengvai įvažiuoti su Lietuvos dokumentais, jis padeda „išvalyti“ krovinią. Be jo, gali būti didelių delsimų. Aš asmeniškai niekad nesiunčia be korespondento, nebent tai smulkios siuntos.

Ar galima veži pavojingus krovinius?

Galiausiai... kai kurie bando veži dažus ar benziną be leidimų. Negerai. Reikia ADR sertifikato. Jei sulaiko ir paaiškina, kad vežiate benziną be dokumentų, gali baigtis teismas. Kaip apsaugoti daiktus transportuojant į Jungtinę Karalystę taip pat reiškia apsaugoti save nuo baudų. Nebandykite to daryti.

Kelionė į Angliją po „Brexit“ tapo kiek sudėtingesnė, bet neįmanoma. Raktas yra tikslumas ir pakavimas. Jei dėžė atrodo kaip betonas – ji išliks. Jei kaip tualetinis popierius – žinote, kas nutiks. Svarbiausia – nebijokite klausti mums arba brokerių, jei nežinote kažko apie dokumentus. Geriau klausti dukart negu vėliau mokėt už sandėliavimą. Sėkmės kelionėje.