Kaip apdrausti daiktus perkraustant iš Anglijos? Visas tiesas be politkorektiškumo

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tėvų su daugiau nei dešimt vaikų, kurie neįsivaizduoja, kaip gyventi be šeimos ramsčio, iki vienišų senolių, kurie į šalį išvyko prieš daugiau nei pusę amžiaus. Perkraustymas iš Anglijos visada yra stresas, o jei dar ir kažkas nutinka kelyje… Tada prasideda tikras siaubas. Daugelis klientų klausia, kaip apdrausti daiktus perkraustant iš Anglijos, tačiau dažnai mano, kad tai tik formalumas, kurį reikia užpildyti „benaudžiai“. Pasakysiu tiesiai – be teisingo draudimo jūs rizikuojate likti su tuščiomis rankomis, ypač kai kalbame apie tolimus maršrutus ir erdvius vairuotojus. Štai jums pilnas vadovas, kaip tai veikia realiame gyvenime, be jokių gražių frazių iš vadovėlių.

Bendrai apie tą reikalą ir kodėl visi baiminasi

Ar būtina drausti krovinius, jei vairuotojas atrobi sąžiningas?

Net jei vairuotojas atrodo kaip jūsų geražodis tėvas ir duoda šiltą rankos paspaudimą, draudimas būtinas. Žmogus yra žmogus, o kelias Anglija–Lietuva ilgas ir permainingas. Vieną kartą mačiau, kaip patikimas vadybininkas sugebėjo prarasti visą kliento baldų komplektą ties Londono žiedu, nes tiesiog užmiršo uždaryti galines duris. Sąžiningumas čia nieko nereiškia, jei įvyksta avarija ar gaisras. Geriau pasidarykite ramybę, kad net jei sunkvežimis nukris į duobę (kas Anglijoje, tiesa sakant, nėra retumas), jums bent jau bus išmokėta pinigų vertė.

Kas nutinka, jei aš nenurodžiau brangiausių daiktų draudimo formoje?

Tai klasikinė klaida. Dažnai žmonės užpildo formas pavėlavę paskutinę minutę ties terminalu ir tiesiog nušaiko „baldai, indai, rūbai“. O vėliau, kai atkeliauja į Lietuvą, paaiškėja, kad dingęs brangus sidabrinis servizas arba „MacBook“ pro. Draudikas tuomet pasako: „Jūs nieko nepaminėjote“. Išmoką gausite už „baldus ir indus“ pagal vidutinę rinkos kainą, t.y. už senus stalus ir lūžtusias lėkštes. Būtinai išskirkite brangiausius daiktus, kitaip liksite su pyragu.

Kodėl kainos tiek skirtingos? Vienas kainuoja 50 svarų, kitas 200.

Pirma, pasidomėkite, ką tas 50 svarų apima. Dažnai tai tik pačios transportavimo paslaugos dalis, o draudimas yra papildomas arba labai ribotas. Antra, kainą lemia rizika. Jei vežate pianiną į penktą aukštą be lifto Vilniuje, rizika didesnė nei jei aš tiesiog iškrauname dėžes prie namo. Be to, kaina priklauso nuo to, kiek dažnai tos firmos vairuotojai patenka į avarijas. Statistika net neklauso – pigiau paprastai būna tiems, kas nieko nemoka, kai nutinka bėda.

Ar galima drausti tik dalį daiktų, o ne visus?

Galima, tačiau kas prasmės? Pasakysiu taip – jei turite vieną didelį brangų daiktą, pvz., safilą su pinigais (o tuos reikia deklaruoti kitaip), arba antikvarinę spintelę, galima drausti tik ją. Bet dažniausiai klientai nori apdrausti visą „konteinerį“, nes neaišku, kas gali nukristi ar susitrinti kelyje. Dalinis draudimas gali atrodyti pigiau, bet jei sužalojamas nedinamas daiktas, o draudžiamas tik nudažytas staliukas – vėl pralošiate.

Kas daryti, jei daiktai sugenda dėl blogo įpakavimo?

Čia yra viena „pilka zona“. Jei jūs pati įpakavote daiktus, o jie susitrina viduje, draudimas gali atmesti pretenziją, nes jis apsaugo nuo išorinių poveikių (avarija, gaisras), o ne nuo jūsų negebėjimo suvilkti burbuluko. Yra nuomonė, kad jei dėžė atrodo sugriauta iš išorės, tai bus išmoka. Tačiau jei atidarote ir viduje visas servis susmulkinęs… gali būti sunku įrodyti, kad ne jūs to padarėte (arba ne jūsų vaikai). Geriau leiskite mums supakuoti, tada mes atsakome.

Kiek laiko trunka draudimo galiojimas per tą maršrutą?

Draudimas paprastai galioja nuo to momento, kai mes paėmėme jūsų daiktus iš buto Londone (arba kur ten gyvenate) iki to momento, kai juos iškrauname Jūsų namuose Lietuvoje. Tai vadinasi „nuo durų iki durų“ (angliškai „door to door“). Net jei vairuotojas sustoja pailsėti arba pristato kitą krovinią kelyje, jūsų daiktai turi būti apdrausti. Būtinai patikrinkite dokumentuose, ar nėra jokių „išskirčių“ ar tarpinių sandėliavimų, kur draudimas gali nebegalioti.

Kaina, pinigai ir realios problemos

Kiek vidutiniškai kainuoja apdrausti krovinius vertę 10 tūkst. eurų?

Priklauso nuo draudikų, bet paprastai tai svyruoja nuo 1 iki 3 procentų nuo vertės. Taigi, jei daiktai verti 10 tūkst., turėtumėte mokėti maždaug 100–300 eurų. Atrodo, kad pinigų nieko, tačiau kai sumuojate su paties pervežimo kaina (šiuo metu brangsta ir degalai, ir darbas Lietuvoje), gali užkristi ant galvos. Bet, mano nuomone, geriau sumokėti 200 eurų daugiau, nei vėliau verkti dėl 10 tūkst. nuostolio.

Ar galima sumokėti tik tada, kai jau įsikrauname į sunkvežimį?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju. Būna situacijų, kai vairuotojas atvyksta, įsikrauna, o klientas sužino, kad draudimas kainuoja dvigubai daugiau nei įsivaizdavo. Prasideda ginčai, laikas eina, vairuotojas nervinasi, jis turi važiuoti toliau į kitą užsakymą Anglijoje ar Olandijoje. Tokios delsos galiai gali baigtis tuo, kad jūsų daiktai paliekami terminale be priežiūros, o to mes visi nenorime.

Ar atsižvelgiama į daiktų amžių nustatant išmoką?

Žinoma, draudikai nėra labdariai. Jei parduodate 20 metų seną sofos, kurią nusipirkote už 100 svarų „eBay“ (angliška aukcionų platforma), bet draudimo formoje įrašote, kad ji verta 1000 eurų, išmokos gausite tiek, kiek ji verta dabar – t.y. nieko. Turime būti honest (tiesūs) ir vertinti daiktus pagal jų realią rinkos vertę, ne pagal tai, kada jums patiko. Nukrypimas nuo tiesos laikomas apgaulingu draudimu.

Kas daryti, jei neturiu pirkimo kvitų už daiktus?

Daug kas kyla panikos, nes senų daiktų kvitų tiesiog nebeliko. Nėra būtina rodyti kiekvieną čekį. Pakanka turėti nuotraukas arba panašių daiktų kainas interneto svetainėse (pvz., „eBay“, „Amazon“), kad įrodytumėte vidutinę vertę. Jei turite unikalius dalykus, kaip tėvo paveldėta laikrodžio ar tapybos darbą, geriau iš anksto susitarti su ekspertu ir gauti vertinimo aktą.

Ar draudimas dengia ir vairuotojo klaidas, ne tik avarijas?

Taip, tačiau čia yra niuansas. Draudimas dengia civilinę atsakomybę, t.y. jei vairuotojas užkerta ant kampo ir sužaloja jūsų turtą, draudikas moka. Bet jei vairuotojas tiesiog „netyčia“ palieka atidarytas langus ir užlija lietus… tai gali būti įvertinta kaip neprofesionalumas. Geriausios firmos turi „All risk“ (visų rizikų) draudimą, kuris apima ir beprotiškus vairuotojo sprendimus.

Kas atsitinka, jei sunkvežimis užsidega?

Tai baisiausias scenarijus, bet, deja, realus. Esu matęs degančius sunkvežimius M1 greitkelyje. Jei turite galiojantį draudimą, jis turi padengti viską. Tačiau būkite pasiruošę tuo, kad gali prireikti ilgai laukti išmokos, nes reikės tiriamosios procedūros, kad įrodytumėte, kas degėje. Daiktų sąrašas (inventorius) šiuo atveju yra jūsų gelbėjasis ratas.

Anglija, Lietuva ir dokumentai

Ar po „Brexit“ kažkas pasikeitė dėl draudimo tiesiogiai?

Daugelis klauso šito klausimo. Trumpai: techninių reikalavimų pasikeitė nedaug, tačiau bužinės pasienio poste padidėjo. Be to, dabar reikia labai tiksliai sekti, kur įmonė registruota. Jei firma lietuviška, bet veža iš Anglijos, ji turi turėti galiojantį draudimą, kuris veiktų ir EU, ir UK teritorijoje. Kai kuriems mažiems pervežėjams tai tapo per brangu, todėl jie dabar veža „be popieriaus“, ką aš griežtai nepripažįstu.

Kas yra CMR draudimas ir ar jis užtenka?

CMR draudimas yra privalomas pagal tarptautinius susitarimus, tačiau jo ribos dažnai būna labai mažos – paprastai apie 8,33 SDR (specialiosios traukos teisių) vienam kilogramui. Tai reiškia, kad jei jūsų 200 kg svarus sofos vertas 500 eurų, o CMR užtikrina tik apie 200 eurų, atsiprašau – likusius 300 eurų turite prašyti iš vairuotojo iš jo kišenės. CMR – tai ne sprendimas, o minimalus reikalavimas.

Ar turiu pats sudaryti daiktų sąrašą (inventory list)?

Taip, tai jūsų pareiga. Nenuostabu, kad klientai šito nemėgsta. Viską reikia užrašyti: „Indai porcelianinės, 30 vnt.“ arba „Televizorius Samsung 55 col.“. Kuo tiksliau rašote, tuo lengviau gauti pinigus. Ką daryti, jei nežinote kiek dėžių turite? Rašykite apytiksliai, bet pagalvokite, kad vėliau reikės įrodyti. Esu matęs klientus, kurie rašė „viskas kaip nuotraukoje“ – tai nedirba.

Kokius dokumentus reikia pasirašyti įsikraunant?

Svarbiausias yra „Pristatymo-apėmimo kvitas“ (consignment note). Jame turi būti pažymėta, kad daiktai apdrausti, nurodyta jų vertė ir draudimo numeris. Nepasirašykite nieko, kas neperskaityta! Vieną kartą klientas pasirašė dokumentą, kur buvo parašyta „grynaisiais pinigais neatsakinga“, o vėliau bandė ieškoti dingusių pinigų iš vėduoklės. Nieko negavo.

Ar galiu drausti daiktus, jei juos laikau laikiname sandėlyje Anglijoje?

Taip, tai vadinamas sandėliavimo draudimas. Daugeliu atvejų, jei dėl kažkokių priežasčių (pvz., buto pirkimo pabaigos delsos) jums reikia palikti daiktus Anglijoje savaite ar dvi, reikia pasirūpinti, kad draudimas būtų pratęstas. Standartinis „nuo durų iki durų“ draudimas gali nebegalioti, jei daiktai stovi mūsų sandėlyje Bedforde ar nekur kitur be papildomo sutarimo.

Ar lietuviški draudikai dirba su Anglijos įmonėmis?

Dirba, daugelis mūsų partnerių turi tarptautinius draudimus. Tačiau jeigu samdote atskirą vairuotoją iš „Gumtree“ (angliška skelbimų svetainė), kuris veža „savais keliais“, jo draudimas gali būti bevertis Lietuvoje. Patikrinkite, ar draudikas turi atstovą Lietuvoje, nes kitaip teismus reikės kelti Anglijoje, o tai – šventės.

Problemų sprendimas ir nuobodulios detalės

Ką daryti, jei atvykus pastebėjau, kad dėžė sutrypta?

Pirmiausia – nefotografuokite tik dėžės. Ją reikia išpakuoti vairuotojo akivaizdoje (jei jis dar nevažiavo toliau) arba su liudytojais. Jei viduje esantis daiktas (pvz., indai) susilaužo, tai reikia užfotografuoti tuoj pat. Tuomet parašykite pretenziją (angliškai „claim“) el. paštu per 24-48 valandas. Vėliau draudikas gali pasakyti „per vėlu“, ir tai bus tiesa.

Kiek laiko laukti išmokos?

Tai nuobodžiausia dalis. Gali trukti nuo savaitės iki trijų mėnesių. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai vairuotojas pateikia dokumentus savo draudikui Anglijoje, o šis – mums. Pinigai (eurais ar svarais) paprastai pervesti į jūsų sąskaitą. Būkite kantrūs, reikalingi „procedūriniai dalykai“ (tokie formuliuotės, manęs patys erzina).

Ar galima gauti išmoką be „pranešimo apie įvykį“?

Neabejotinai ne. Be policijos arba vairuotojo pareigūno (kuris matė tą incidentą) raporto, jokie pinigai nešoks. Net jei vairuotojas pats prisipažins, kad „nutūpė ant bordiuro“, draudikas reikalauja oficialaus dokumento. Anglijoje policija retai važiuoja į smulkius incidentus, todėl reikia gauti „incident number“ (įvykio numerį) telefonu.

Kas daryti, jei mane bando apgauti pervežėjas?

Pasirodo, ir tokių atvejų yra. Jei jaučiat, kad vairuotojas elgiasi įtartinai, neleidžia įsirašyti į sąrašą, arba be jokios priežasties keičia maršrutą, skambinkite mums nedelsiant. Esu matęs, kaip klientai laukia savaitę, o vėliau sužino, kad jų daiktai buvo parduoti turguje Lenkijoje. Geriau pasirodyt paranojikas ir padaryti kelis papildomus skambučius, nei prarasti viską.

Ar apdraudžiami „pašaliniai“ daiktai, kaip maistas ar alkoholis?

Dauguma draudimų neapima maisto produktų, vaistų, gėrimų (alkoholio) ir pinigų. Jei vežate dėžę sūrio ar degtinės, ir jos dingsta arba sužalojamos, negalite tikėtis atlyginimo. Tai laikoma „nuostoliu dėl turinio sugadinimo“, o ne draudžiamu įvykiu. Taip pat nėra draudžiami dokumentai, brangenybės (juvelyriniai dirbiniai) ir gyvūnai (šie turi būti vežami atskirai).

Ką daryti, jei pervežėjas bankrutuoja kelyje?

Tai baisiausia košmara. Jei įmonė bankrutuoja, o jos draudimas nebegalioja (arba nebuvo pratęstas), tada jūs tapate kreditoriaus eilėje. Tokiu atveju padeda tik tas, jei mokėjote kredito kortele ir galite kreiptis į banką dėl „chargeback“ (grąžinimo). Bet paprastai, jei įmonė „išsistoja“, sunku gauti ką nors. Verta rinktis didžesnes, ilgiau rinkose esančias firmas.

Ar reikia drausti, jei vežu tik kelias dėžes su drabužiais?

Techniškai ne. Jei vertė nedidelė, pvz., 100 eurų, mokesčiai gali būti didesni nei nauda. Tačiau drabužiams gali būti naudingas, jei jie drėgsta (pvz., dėl sunkvežimio stogo nuotėkų). Tokiu atveju turite įsitikinti, ar jūsų draudimas apima ir šią riziką, dažnai ji nėra įtraukta į standartinį paketą.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nepasirašo sąrašo?

Nesileiskite to. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti jūsų sudarytą daiktų sąrašą ir tvirtinti, kad viskas įkrauta, tai blogas ženklas. Gali būti, kad jis planuoja ką nors „pamesti“ kelyje arba tiesiog neturi laiko. Įsitikinkite, kad pasirašote abiejų rūšių – ir kiek įkėlėte, ir kiek iškėlėte. Be to, vairuotojas turi turėti savo CMR draudimo liudijimas su savimi.

Ar galima padidinti draudimo sumą pasirašius sutartį?

Taip, bet tik prieš pradedant vežti. Kai vairuotojas jau važiuoja keliu A1 (pagrindinė Anglijos automagistralė), jos keisti nebegalima. Reikia apgalvoti iš anksto. Jei nusprendžiate, kad 5 tūkst. Eurų per mažai, praneškite mums prieš dieną ar dvi, pakeisime polisą (draudimo sutartį) ir paskaičiuosime papildomą mokestį.

Ar draudžiami vaizdo įrašai iš vaizdo kamerų (CCTV)?

Tai keistas klausimas, bet kartais klausia. Jei vežate įrangą, kurioje yra įrašai, arba kompiuterius su svarbia duomenų baze, draudimas paprastai apima fizinę įrangos vertę. Duomenys (informacija) nėra draudžiami. Jei dėl viršėtampių sudegė jūsų serveris su 10 metų darbo, gausite pinigus už „geležį“, bet už duomenis – nieko. Todėl darykite atsarginės kopijas (backup) į debesį prieš važiuodami.

Kokia dažniausia klaida, kurią darote klientai?

Dauguma tiesiog neperskaito draudimo sąlygų. Jūs matote pavaldžią sumą ir spaudžiate „Sutinku“. O ten mažu šriftu gali būti parašyta, kad neapdraudžiami stiklo daiktai (indai, veidrodis) arba kad fransizė (nuo kokios sumos prasideda draudimas) yra 500 eurų. Perskaitykite bent pagrindinius punktus, ypač apie tai, kas nėra apdraudžiama.

Ar galima pasidrausti patiems ne per pervežėją?

Galima, bet tai sudėtinga. Jūs galite eiti į „PZU“ ar „Balcia“ ir susitarti dėl krovinių draudimo. Tačiau problemų kyla tada, kai nutinka įvykis – jūs turite įrodyti, kaip ir kas sužalojo daiktus, o be vairuotojo liudijimo tai beveik neįmanoma. Geriau, kai draudimas yra susietas su pervežimo sutartimi, tada atsakomybė aiškesnė.

Ar pervežėjas turi turėti draudimą ar tai mano problema?

Jūsų problema, nes jei jo nėra, ir jūsų daiktai dingsta, niekas jums nieko nemokės. Užklausime apie paslaugą visada rašykite: „Ar kaina apima draudimą?“ Jei jie sako „ne“, klauskit: „Kiek kaina su draudimu?“. Jei sako, kad draudimo neteikia – bėkite toliau. Nekelkite savo turtu į rizikingą nuotykinį.

Kas dar svarbu ir apie ką niekas nepasako

Ar verta drausti, jei daiktus veža artimieji?

Tai jautri tema. Jei tėvas ar pusbrolis sako „važiuoju, nieko nepasidarys“, tai dažnai baigiasi nenuostabu. Draudimas privatiesiems asmenims (ne verslininkams) vežti krovinius tarptautiniu maršrutu yra labai brangus ir sudėtingas. Dauguma „normalių“ CASCO draudimų nevežia tokiems atvejams. Geriau pasamdyti firmą, kuri žino, ką daro.

Ką reiškia „fransizė“ ir kodėl ji tokia didelė?

Fransizė – tai suma, kurią turite sumokėti patys prieš gaunant išmoką. Pvz., jei nuostolis 1000 eurų, o fransizė 200 eurų, gausite 800. Skubiems pervežimams fransizė dažnai būna didesnė, kad sumažėtų draudimo kaina. Galite sutarti dėl „nulinės fransizės“, bet tai kainuos brangiau.

Ar galima uždrausti daiktus „nuo visų rizikų“?

Taip, toks draudimas egzistuoja („All risk“). Jis brangesnis, bet jis apima net ir tą atvejį, jei staiga dingsta daiktas be jokių pėdsakų (pvz., išsirito iš sunkvežimio stovykloje). Standartinis draudimas dažnai nemoka, jei nėra avarijos ar gaisro požymių. Verta pagalvoti, jei vežate labai brangius dalykus.

Ar draudimas veikia, jei aš pats padedu daiktus į sunkvežimį (terminalą)?

Jei jūs patys atvežate daiktus į mūsų sandėlį Anglijoje, o mes juos įkrauname į konteinerį, draudimas prasideda nuo įkrovimo momento. Jei patis nukritote dėžę nešdami į sandėlį – tai jūsų problema, ne mūsų. Būkite atsargūs nešiodami sunkius dalykus, nes nugarą skauda ne tik vairuotojams.

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas būna „nepatikus“?

Pasitikėjimas – svarbiausia. Jei jūsų siela nerimsta, o vairuotojas atrodo „užgriebęs“ arba sunkvežimis dūžta, nedelsdami skambukite mums. Galime pasiųsti kitą arba bent jau paaiškinti situaciją. Geriau praleisti valandą telefono, nei tris dienas gailintis. Gerai, kad šiais laikais yra „WhatsApp“, galima nusiųst nuotrauką.

Ar galima atsisakyti draudimo, jei pakeičiau planus?

Jei atsisakote viso pervežimo, tuomet ir draudimas grąžinamas (išskaičiuojant administracinius mokesčius). Jei tik vėluojate ir norite pratęsti laiką – tada reikia mokėti papildomai už laikotarpį, kai daiktai stovi. Nėra tokios tvarkos, kad „jei nevažiuoju, tai ir nedraudau“.

Ar reikia drausti vaikiškus vežimėlius ir lovytes?

Žinoma, tai dažnai būna brangesni dalykai nei suaugusiųjų baldai. Be to, jie dažnai ypač trapūs, jei juos nekokybiškai išmontuojate. Užrašykite atskirai: „Vaikiška lovytė Stokke, 3 metų amžiaus“. Vertė gali būti didelė, o be užrašymo jums gali atlyginti tik už paprastą medinę lovytę.

Kodėl draudimo formoje reikia nurodyti adreso, iš kurio vežame?

Tai būtina dėl rizikos įvertinimo. Vežant iš centrinių Londono rajonų (pvz., Westminster) yra didesnė rizika, kad sustos „konvoj“ arba bus sunku pravažiuoti, negu iš miesto pakraščio. Be to, tai padeda išvengti situacijų, kai kažkas bando apsukai užregistruoti krovinius iš kitos šalies (vengti mokesčių).

Kas yra „General Average“ (bendra avarija) ir ar tai mane liečia?

Tai labai reta, bet pavojinga situacija, kai laivas (jei vežame jūra) turi išmesti dalį krovinių, kad išgelbėtų likusius. Tada VISI savininkai turi sumokėti proporcingai. Jei daiktai keliauja jūra (iš Anglijos į Klaipėdą), verta pasidomėti, ar draudimas dengia ir šią riziką. Mums, pervežiantiems vairuotojais, tai nebūtina, bet žinoti naudinga.

Ar galiu pasidrausti tik vieną brangų daiktą ir juos vežti su kitais?

Taip, tai vadinamas „vieneto draudimas“. Tačiau reikia aiškiai pažymėti: „Pianinas Steinway, vertė 15 000 Eur, serial number XXXX“. Tuo atveju, jei visas sunkvežimis sudegs, jums bus išmokėta tik už tą pianiną (jei likusių daiktų neapdraudėte). Bet jei pianinas tik įbrėžtas, gausite visą pinigų sumą jo remontui.

Ar reikia drausti, jei daiktų vertė mažesnė nei fransizė?

Nėra prasmės. Jei jūsų daiktai verti 300 eurų, o fransizė (nuo kurios prasideda draudimas) yra 500 eurų, jūs niekada negausite išmokos. Tokiu atveju geriau susiderėti dėl mažesnės fransizės (už papildomą mokestį) arba visai atsisakyti draudimo ir tikėtis geriausio.

Kokia tavo (mano) patirtis – dažnai atsiskaiko draudimas?

Per 20 metų mačiau, kad atsiskaityti apie 5-10% atvejų. Dažniausiai tai smulkūs sužalojimai – nulūžta koja nuo sofos, susidaužė veidrodis, drėgno drabužiai. Stambių avarijų beveik nebūna (stengiamės vairuoti saugiai), bet tie smulkūs dalykai erzina. Taigi, draudimas daugiau skirtas ramybei, kad nebūtų noro griebti galvos dėl lūžusio puodelio.

Išvados

Taigi, jei klausiate, kaip apdrausti daiktus perkraustant iš Anglijos, atsakymas paprastas: būkite atidžūs ir nedarykite prielaidų. Nekantraujamas požiūris „kažkaip nutiks“ dažnai baigiasi nemažais nuostoliais ir nervų išsikrovimu. Pasirinkite patikimą pervežėją, kuris nebijo parodyti savo draudimo polisų, ir tiksliai užpildykite daiktų sąrašą. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už gerą draudimą nei vėliau gailėtis seno tėvo komodos arba brangios televizijos. Sėkmės perkraustyme ir telyginio kelio Anglijoje!