Kaip apdrausti daiktus kraustymui į Londoną?

Kraustymas į Londoną dažnai atrodo kaip didelis nuotykis, kol susiduriate su biurokratija ir realiu keliu. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus (kažkada skaičiau, bet dabar jau nebesuskaičiuoju), ir galiu pasakyti, kad daiktų apsauga yra tas dalykas, kurį dažniausiai ignoruoja kol nėra per vėlu. Nors dauguma kalbės apie „standartinį“ draudimą, Londono maršrutai, ypač dabar, po visų šių Brexit pokyčių, turi savų niuansų, dėl kurių verta pagalvoti anksčiau. Aš čia nebusu užrašinėjęs jokių sausų taisyklių, o paprasčiau pasakysiu, kaip viskas vyksta iš vidinio pusės, be jokių „turinio kūrėjų“ gleivių. Svarbiausia – suprasti, kas tikrai apsaugos jūsų turtą, kai sunkvežimis stovi tierke arba Doverio uoste.

Pagrindai ir kas iš tikrųjų įvyksta kelyje

Ar visada reikia drausti daiktus keliaujant į Londoną?

Žinoma, nebent jūs norite rizikuoti. Dažnai žmonės galvoja, kad „nieko nenutiks“, tačiau mano patirtyje, kas dešimtasis reisas turi bent mažą incidentą – nuo pavojingo vairavimo iki drėgmės patalpose. Draudimas kaip apdrausti daiktus kraustymui į Londoną nėra privalomas įstatymo požiūriu, tačiau be jo liksite su tuščiomis rankomis, jei dėžės nukris per britų brūkšnį arba vairuotojas užkabins ką nors „uodega“ (taip, ir toks būna).

Kuo skiriasi CMR draudimas nuo pilno draudimo?

Tai esminis dalykas, kurį dažnai painiojate. CMR draudimas yra tas, kurį turi visi vežėjai pagal įstatymą, bet jo sumos yra gaištos – maždaug 8–10 užsienio valiutos vienetai už kilogramą. Jeigu virstat 100 kilogramų televizorių, gausite vos kelis šimtus eurų, o tai nepadengs net pusės kainos. Pilnas arba „visapusiškas“ draudimas (All-risk) apima visas rizikas, išskyrus, jeigu pačiuose dokumentuose parašyta kitaip. Tas pats kaip apdrausti daiktus kraustymui į Londoną pilnaverčiai, nebe pagal minimalius standartus.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa kelyje?

Tuomet veikia jūsų draudimo sąlygos. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai mūsų vairuotojas pristabdė ant greitkelio netoli Kalė dėl variklio gedimo, o krovinys buvo įšaldytas. Jeigu turite galiojantį draudimą, draudikas moka už daiktų išsiėmimą ir net už laikiną sandėliavimą. Jeigu ne – turite mokėti už evakuaciją iš savo kišenės, o tai kainuoja brangiai, ypač užsienyje.

Ar reikia sąrašo su daiktų pavadinimais?

Be abejo, tai privaloma. Be detalaus inventoriaus, kur nurodyta ne tik „baldai“, bet ir „sofa su odos trūkiais“ arba „televizorius Samsung 55 coliai“, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti išmoką. Jie turi matyti, kas tiksliai buvo sunkvežimyje. Geriausia daryti nuotraukas prieš pakrovimą – tai padeda išvengti ginčų, kai atvykstate į Londoną ir pastebite, kad kažkas ne taip.

Kada prasideda ir baigiasi draudimo galiojimas?

Draudimas paprastai prasideda tada, kai daiktai pasiduoda vežėjui jūsų namuose Lietuvoje, ir baigiasi, kai jie iškraunami paskirties vietoje Londone. Tačiau, dėl to tarpininkavimo, kartais įvyksta laiko tarpas, pvz., kai daiktai laukia sandėlyje. Jeigu planuojate ilgesnę pertrauką, būtinai pasakykite brokeriui, nes standartinės poliso sąlygos apsaugo tik tada, kai krovinys yra „kelyje“.

Ar galiu apdrausti tik dalį daiktų?

Techniškai – taip, bet nerekomenduoju. Kai kurios kompanijos leidžia pasirinkti tik brangiausius daiktus, bet tada kyla problemų su įrodinėjimu, kas buvo pakrauta, o kas ne. Be to, jeigu įvyksta avarija sunkvežimyje, sunku įrodyti, kad būtent tas pianinas nebuvo pažeistas, o buvo tik suplėšytas sofos dangalas. Geriau įtraukti viską, kad išvengtumėte galvos skausmo vėliau.

Kas daryti, jei dėžės atkeliauja drėgnos?

Tai klasika. Tada reikia skubiai kreiptis į draudiką ir daryti nuotraukas tiesiai sunkvežimyje, neišnešant jų laukan. Jeigu nešite į butą, o tik tada pastebėjote drėgmę – draudikas gali sakyti, kad tai jūsų kaltė (galbūt lijo Londone įnešant). Kaip apdrausti daiktus kraustymui į Londoną nuo drėgmės? Turite tikrinti, ar polise nėra išskirtų išimčių, pvz., „lietaus arba vandens poveikio“, nors dažniausiai tai įeina.

Ar verta rūpintis dėžių kokybe?

Absoliučiai. Niekas nebus apdrausta, jeigu naudojate senas, sutraskytas dešrės dėžes iš parduotuvės. Draudikas turi teisę atsisakyti išmokos, jeigu įrodo, kad pakavimas buvo netinkamas. Gera dėžė kainuoja, bet tai pigiau nei sugadinta brangių indų servizas. Matęs esu atvejų, kai žmonės taupydami ant dėžių prarado tūkstančius eurų vertės daiktus.

Londono ir Anglijos specifika (ir kaip Brexit mus sugadino)

Ar Brexit pakeitė kažką su draudimu?

O taip, pakeitė, ir dar kaip. Anksčiau buvo paprasta – važiuojam, peržiūrime, važiuojam toliau. Dabar, jeigu tarpininkaujant (pvz., sandėliuojant tarpininko sandėlyje Anglijoje) įvyksta „nesėkmė“, gali tekti dirbti su dviem skirtingomis teisės sistemomis. Be to, muitinės procedūros Lamanšo sąsiauryje užtrunka ilgiau, kas didina riziką, kad daiktai gali būti pažeisti arba pavogti neatsargiai esant uoste.

Kaip veikia draudimas per Lamanšo sąsiaurį?

Tai jautria vieta. Jeigu krovinys keliauja keltu, draudimas turėtų veikti ir ant jo, ir uoste. Tačiau yra buvę atvejų (nepatogu prasimušti, bet tiesos sakant), kai keltų kompanijos atsisako atsakomybės dėl „jūros bangų“ arba „nepalankių oro sąlygų“, jeigu dėžės nebuvo tinkamai užfiksuotos ant denio. Geriausia pasitikrinti, ar jūsų polisyje yra „ferriage“ arba „sea transit“ punktas.

Ar reikia papildomo draudimo Anglijos viduje?

Jei vežėjas nuvežia daiktus tiesiai į jūsų namus, nereikia. Bet jeigu naudojate „delivered duty unpaid“ (DDU) arba kažką panašaus, kur daiktai patenka į JK muitinės sandėlį, jie gali ten likti kelias dienas. Tuo metu jų apsauga gali nebegaliooti. Tokiu atveju verta klausti apie „warehouse to warehouse“ tipo draudimą, kuris padengia tą tarpą.

Kas su muitine, jeigu daiktai sugadinti?

Tai sudėtinga situacija. Jeigu muitinė pareigūnas Anglijoje peržiūrėdamas dėžę ją sutrinka (kas, tiesą sakant, nutinka dažnai), draudimas gali tai padengti tik tada, jeigu nenurodėte, kad viduje yra ką nors dėkingo. Bet jeigu jie darydami patikrą sumažina daiktų vertę (aišku, nelegaliai), draudikas gali reikalauti muitinės protokolo. Be to, įrodyti kaltę muitinės darbuotojui Londone yra beveik neįmanoma.

Ar sunkvežimiai stabdo Doverje ir ką tai reiškia?

Stabdo, ir labai dažnai. Dabar po Brexit, kai mašinos eina per „orange lane“ (papildomų patikrų juosta), gali tekti stovėti 10–12 valandų. Jeigu mašinoje yra šaldytuvų arba maisto produktų (kas, tiesa, reta dalis kraustymo), jie gali sugesti. Standartinis kaip apdrausti daiktus kraustymui į Londoną draudimas to nedengia, jeigu nenurodėte specialių sąlygų (pvz., šaldymo įrangos nuomos išlaidų).

Ar Londono „ULEZ“ zona įtakoja kainą?

Netiesiogiai įtakoja. Jeigu vairuotojas įvažiuoja į Londoną su sena mašina, kuri netenkina ULEZ (Ultra Low Emission Zone) reikalavimų, jis gali gauti didelią baudą. Šios išlaidos gali būti perkeltos ant kliento sąskaitos, jeigu sąskaitoje nebuvo aiškiai numatyta „all inclusive“. Geriau pasitikrinti, ar mašina atitinka Londono standartus, kad nereikėtų mokėti už vairuotojo neapgalvotumą.

Kas jei vairuotojas neišsiverčia angliškai su policija?

Tai būna įdomu. Jeigu įvykį Londone tiria vietinė policija ir vairuotojas nepasirašo protokolo (angiškai nesuprastas), draudimo bylos gali užtrukti. Yra buvę atvejų, kai mūsų vairuotojai tiesiog pasirašinėjo viską, ką jiems duodavo, o paskui teisdavome mėnesį su draudikais. Geriau, kad jūsų brokeris turėtų kontaktą, kuris padeda angliškai šiose situacijose.

Pinigai, kainos ir vertinimas (kaip nenukentėti)

Kaip suskaičiuojama draudimo kaina?

Paprastai tai procentas nuo viso daiktų vertės. Dažniausiai svyruoja nuo 1,5 % iki 3 %, priklausomai nuo to, ką pervežate. Jeigu tai tik baldai ir drabužiai – bus pigiau. Jeigu muzikos instrumentai, meno kūriniai arba technika – brangiau. Be to, įtakos turi atstumas. Kelias į Londoną nėra toks jau trumpas (apie 2000 km viena kryptis), todėl ilgesnis maršrutas reiškia didesnę riziką.

Koks apytikslis procentas nuo vertės?

Kaip sakiau, žiūrėkite į 2 % vidurkį. Jeigu jūsų daiktai verti 10 000 eurų, draudimas kainuos apie 200 eurų. Atrodo daug? Galbūt. Bet kai sužinote, kad pianinas nukrito nuo pakrovimo rampos, ir jums skirta 500 eurų išmoka pagal CMR, tuomet suprantate, kad tas 2 eurų procentas buvo geras investicijas. (ai, turiu omenyje gera investicija, ne investicijas).

Ar vertės nustatymas sunku?

Nebent jūs esate kolekcionierius. Lietuvoje dažnai pervertiname daiktus. Tarkim, sofa, kurią nupirkote prieš 5 metus už 1000 eurų, dabar kainuoja 200 eurų (naudota). Draudikas mokės rinkos vertę, ne tą, ką parašysite ant lapo. Būkite realūs – geriau parašyti mažiau ir gauti išmoką be didelių klausimų, nei kilti į aukštas.

Kas jei perrašau daiktų vertę (nepriklausomai nuo to)?

Tuomet draudikas gali atsisakyti mokėti iš viso arba sumokėti tik proporcingą dalį. Jeigu deklaruojate 10 000, o įvykia žala 1000 eurų vertei, bet išsiaiškina, kad daiktų tikrai buvo tik už 5000, jums sumažins išmoką dvigubai. Tai vadinama „underinsurance“ (nedraudimas) ir yra klasikinė klaida, kurią daro dauguma klientų.

Ar brangiau drausti pianiną?

Taip, instrumentai yra atskira kategorija. Pianinas ne tik turi didelę vertę, bet ir jį labai lengva sugadinti per vibraciją arba drėgmę. Dauguma brokerių jums pasakys, kad reikalingas specialus draudimas, o kartais netgi specialus pakavimas (klijuotas medis). Netaisyklingai supakuotas pianinas yra draudiko košmaras, todėl jie gali reikalauti pažymos meistron.

Ar yra kažkokia dedukcija (franchise)?

Dažniausiai taip. Standartinė dedukcija gali būti 200–300 eurų. Tai reiškia, jeigu sugadinta lempa arba suplėšta kėdė, kurią sutvarkyti kainuoja 50 eurų, jums nieko nebus mokama. Dedukcija skiriama tam, kad nebtų spręstama dėl smulkių įbrėžimų ir dramblių. Tačiau jeigu dauguma daiktų sunaikinta gaisre, dedukcija dažniausiai netaikoma (būtina pasitikrinti sąlygas).

Ar galiu sumokėti draudimą atsiskaitydams už pervežimą?

Paprastai taip ir daroma. Draudimo suma pridedama prie galutinės sąskaitos už pervežimą į Londoną. Tačiau, jeigu jums atrodo, kad įmonės pateikta draudimo kaina per didelė (pvz., 5 % ar daugiau), galite rasti savo nepriklausomą brokerį. Būna atvejų, kai pervežėjai uždirba ant draudimo daugiau negu ant pačios transportavimo paslaugos.

Kas dėl PVM?

Draudimo paslaugos Lietuvoje paprastai apmokestinamos PVM. Tačiau jeigu draudimą parduotoja užsienio brokeris, gali būti kitaip. Jeigu jūsų įmonė dirba su PVM, tai svarbu. Asmeniniam kraustymui tai ne taip svarbu, tiesiog žiūrėkite į galutinę sumą su viskais mokesčiais, kad nebūtų staigmenos pabaigoje.

Dokumentai, problemos ir „blogos“ situacijos iš patirties

Kokius dokumentus reikia turi su savimi?

Būtinai turėkite draudimo polisą (arba draudimo liudijimą), kurį išduoda brokeris. Be to, reikalingas daiktų sąrašas (packing list) ir sandėrio kvitas, jeigu tokiu buvote. Jeigu įvykia incidentas Londone, vietinė policija arba tarpininkas paprašys šių dokumentų. Be jų jūsų kaip apdrausti daiktus kraustymui į Londoną istorija baigsis dar iki pradžios.

Kas jei pats supakuojat blogai?

Draudikas myli tą frazę „improper packing“. Jeigu įdėsite stiklinius indus į dėžę be putų arba stiklo vata, ir jie susilaužys, nebus mokėta. Nors aš ir dirbu šioje srityje ilgai, vis dar stebiuosi, kaip žmonės taupo ant putų. Atsimenu vieną klientą, kuris supako kompiuterį į „Kiauskas“ dėžę, o po to reikalavo kompensacijos. Ne, taip neveikia.

Ar reikia nuotraukų?

Būtinos. Prieš kraunant ir po iškraunant (jeigu yra žalos). Geriausia daryti nuotraukas su data. Šiuolaikiniai telefonai turi geolokaciją, tai padeda įrodyti, kad nuotrauka daryta Londone, o ne Lietuvoje. Draudikai mėgsta aiškius įrodymus, o ne tekstinius sakinius „man atrodė, kad buvo gerai“.

Kaip sureguliuoti įvykį, jei nutiko?

Pirmiausia – praneškite brokeriui per 24–48 valandas. Vėliau gali būti per vėlu. Tada užpildykite prašymą (claim form). Jeigu žala didelė, gali būti siųstas ekspertas. Nerekomenduoju nieko keisti arba taisyti prieš atvykstant ekspertui – tai bus laikoma apgavyste.

Kiek laiko laukti išmokos?

Tai priklauso nuo „sėkmės“ ir biurokratijos. Greičiau gaunate, kai žala maža (iki 500 eurų). Jeigu reikia tikrinti daiktų vertę arba siųsti ekspertą į Londoną, tai gali užtrukti iki mėnesio ar net dviejų. Dirbu su viena kompanija, kuri moka per savaitę, bet tai išimtis. Kitos laiko ir daro viską, kad only sumokėtų mažiau.

Ar turiu teisė atsisakyti nekilnojamojo turto draudimo? (korekcija: transporto draudimo)

Taip, galite atsisakyti, bet tuomet viskas vyksta jūsų rizika. Nors įstatymai sako, kad vežėjas turi atsakomybę, be to nebus jokių garantijų. Mano patirtis rodo, kad tie, kurie atsisako, paprastai gauna mažiausia išmoką pagal tą patį CMR, kurio užtenka tik ant kelių kavos pirkti. (nors kavos Londone dabar brangu, gal užtenka dviejų).

Kas nutinka su daiktais, jeigu įmonė bankrutuoja kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Tada turite tikėtis, kad vežėjas turėjo galiojantį atsakingumo draudimą. Jeigu įmonė uždaroma, sunku gauti pinigų iš jų. Tokiu atveju reikia kreiptis tiesiai į draudiką, kuris išdavė polisą. Būna, kad nedidelės lietuviškos firmos tiesiog iškeliauja ir palieja klientus, todėt stenkitės rasti patikimą, dirbantį ilgai brokerį.

Ar galima apdrausti atskirus daiktus „kelionės metu“?

Taip, yra galimybės trumpalaikio draudimo, bet paprastai tai brangiau. Jeigu vežate tik vieną dailę arba vieną biurko komplektą, gali būti pigiau juos tiesiog vežti asmeniniu automobiliu (jeigu telpa). Krovinių sunkvežimio draudimas skaičiuojamas pagal visą krovinio vertę, todėl mažų siuntų draudimas į Londoną gali būti neproporcingai brangus.

Ar daiktų apžiūra Londone privaloma?

Jei yra žalos – taip. Jeigu viskas tvarkoje – ne. Beje, pastebėjau, kad Londono klientai dažniau įkaista dėl smulkių dalykų, nei Vilniaus. Galbūt dėl to, kad jie labiau prisiriša prie savo daiktų, kai jie keliauja toli. Todėl atidžiai patikrinkite viską vairuotojo akyse, kol jis nepaliko jūsų kiemo.

Kas jei randu daiktų trūkstamą iš vidaus?

Tai pavogta arba dingusi. Tai rimta byla. Reikia skambinti policijai Anglijoje. Draudikas reikalaus policijos protokolo. Be jo nebus išmokos. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai (ne mūsų, bet kitų firmų) „užmiršta“ keletą dėžių degalinėse prie Kalė. Tokiu atveju policija padeda surasti vaizdo įrašus.

Ar galima pasirinkti vietinę Anglijos draudimo kompaniją?

Galima, bet problematiška. Jeigu įvykis įvyksta Lietuvoje arba Prancūzijoje, JK kompanija gali atsisakyti spręsti bylą, teigdama, kad jos jurisdikcija nebe taip tiesiogiai taikoma po Brexit. Geriau pasirinkti tą, kuri turi partnerius visoje Europoje, arba tarptautinį brokerį. Kaip apdrausti daiktus kraustymui į Londoną geriausiai? Pasirinkti tą, kuris moka be didelių klausimų, nepaisant to, kur nutiko avarija.

Išvada

Viskas susumavus, kraustymas į Londoną be gero draudimo yra lošimas su labai blogomis kurso. Nors aš ir žinau, kad biurokratija gaišta laiką, tas vienas popierius gali išgelbėti tūkstančius eurų, jei kas nors nužings ne taip. Nereikia bijoti klausti neaiškių klausimų brokeriui arba reikalauti detalių sąlygų – tai jūsų teisė. Geriau pasidaryti šiek tiek daugiau darbo pradžioje, nei verkti virš sulaužyto veidrodožio prieš Londono namus. Sėkmės kelyje ir tikimės, kad draudimas jums niekada nepravers.