Kainos už perkraustymą į Angliją skaidrios ir sąžiningos

Sveiki, čia vėl aš, tas pats vekėjas, kuris pervežė jau tūkstančius kabinų ir dėžių. Po dvidešimt trejių metų šioje srityje galiu pasakyti viena – dažniausiai klientai bijo, kad juos apgaus. Visi svajoja, kad kainos už perkraustymą į Angliją skaidrios ir sąžiningos būtų standartas, bet deja, dažniau tai išlieka svajone. Čia nėra taip paprasta, kaip atrodo, nes kelyje viskas pasikeičia – nuo degalų kainos Londone iki oro sąlygų La Manče. Būna, kad pats klientas nežino, ką iš tikrųjų reikia pervežti, o tada kaina šoką į viršų. Štai kodėl reikia žinoti realias situacijas, o ne reklamuojamus pasakojimus.

Bendri klausimai apie tai, kaip susiformuoja kaina

Kaip išvis susiskaičiuoja tą kainą?

Štai čia dažniausiai ir prasideda visi nedarai. Žmonės skambina ir klausia: „kiek kainuoja kubilas į Londoną?“ Negaliu taip atsakyti. Kaina nėra imta iš lubų, ji susideda iš kelionių atstumo, degalų, kelių mokesčių Prancūzijoje ir, žinoma, mano vairuotojo laiko. Jeigu tu turi daug daiktų, bet jie lengvi, tai viena, o jeigu turi sunkią metalinę lentyną – tai visai kita. Turiu matuoti tūrį metrais kubiniais arba sunkumą tonomis, be to, įskaičiuojamas ir darbas įkrovimo bei iškrovimo metu. Viskas susumuoja, todėl vieno mygtuko spaudimo čia nėra.

Kodėl kaina pas skirtingas firmas skiriasi beveik dvigubai?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vienos firmos sako, kad už važiavimą į Birminghamą ims po 500 eurų, kitos reikalauja tūkstančio. Kodėl? Žinoma, kartais tai tiesiog didelės pretenzijos be pagrindo, bet dažniausiai tai kokybės skirtumas. Pigiausi variantai dažnai veda prie to, kad tavo daiktus veža seni, besibalandžiantys „Scania“ vilkikai, o vairuotojas gali būti pats savininkas, kuris bijo uždirbti per daug ir taupo ant visko – nuo degalų iki maisto. Brangesnės firmos dažnai įtraukia draudimą, gerą pakavimą ir garantiją, kad atveš tiksliai laiku, o ne po savaitės.

Ar tą kainą galima susiderėti?

Žinoma, galima bandyti, bet aš asmeniškai nenoriu kirsti ribos, kuria pažeidžia savo darbo kokybę. Jeigu tu sako: „padarykite pigiau, aš galiu laukti“, tai viena, bet jeigu reikalauji kainos kaip „eBay“ aukcione, tuomet prarasu viltį. Kartais galiu nuleisti kainą, jei turiu grįžtanti mašiną tuščia arba jei tavo kroviniui nereikia ypatingo įrūpimo. Bet nepaisyk to, aš turiu apmokėti vairuotoją, pilti degalus ir sumokėt mokesčius (tiek Anglijoje, tiei Lietuvoje), todėl žemiau tam tikros ribos nenukristum.

Ar tenka mokėti už patį paaiškinimą?

Daugelis klientų stebisi, kai sužino, kad konsultacija ar išvykimas į objektą įvertinimas gali kainuoti. Tas pats dalykas – laikas yra pinigai. Jeigu aš važiuoju į tavo namus Vilniuje tik tai, kad parodyčiau, kiek vietos reikia, tai aš nevežiu nieko tuo metu. Yra firmos, kurios tai daro nemokamai, tikėdamosi uždirbti iš paties perkraustymo, bet aš esu senos mokyklos – jeigu dirbu, turiu būti apmokėtas. Tačiau dažniausiai, jeigu paskambini ir gerai aprašai daiktus, tą kainą nustatau nuotoliniu būdu be jokių mokesčių.

Kas daro įtaką galutinei sumai (ir kodėl brangsta)

Ar anglų muitinė įtakoja kainą?

O, čia yra didžiausias galvos skausmas po „Brexit“. Anksčiau važiuodavai beveik kaip per savo kiemą, o dabar reikia pildyti deklaracijas, jei turi daugiau kaip 300 svarų vertės daiktų asmeniniam naudojimui (ar 600 eurų, jeigu kombinacija su alkoholiu/tabaku – atsiprašau, galiu būti šiek tiek besisukantis su skaičiais). Jeigu turi naujų daiktų, reikės sumokėti PVM ir muito. Tai nėra mano kaina, tai valstybės reikalavimas, bet daugelis klientų tuo nusivilia, nes niekas jų neįspėjo iš anksto. Todėl turiu būti sąžiningas – kainos už perkraustymą į Angliją skaidrios ir sąžiningos turi apimti ir šias galimas išlaidas.

Kiek reikia laukti pristatymo?

Tai ne klausimas apie pinigus tiesiogiai, bet laukimas – tai pinigai (ypač, jeigu prarandi darbą ar užsieniečio statusą). Paprastai, į Londoną ar pietinę Angliją važiuojame 3-4 dienas, į šiaurę (į Manchester ar Šotlandą) – iki 5-6 dienų. Bet buvo atvejų (nors retų), kai kelias užtruko dvi savaites dėl techninių gedimų arba nesėkmingų bandymų perei per Lamanšą. Tada klientai pyksta, klausinėja, kur jų daiktai. Aš visada sakiu: planuok savo gyvenimą taip, kad tų daiktų nebūtum reikalingas pirmąją dieną.

Ar įtakoja aukštas pastatas ar lifto nebuvimas?

Tikrai įtakoja. Dažnai klientai sako: „o, tai tik trečias aukštas, ne aukštai“. Pasitikėk manimi, nešti sofą trečiu aukštu be lifto yra košmaras, kuris trunka valandas ir sužaloja nugarą. Jeigu nėra lifto, kaina didėja, nes reikia daugiau žmonių arba specialių kėlimo įrenginių. Vienas kartą teko perkraustyti pensionerę, kur namuose buvo tokos siauros laiptinės, kad ten net dėžės neįsileido. Teko jas išnešti pro langą (natūralu su kranu). Tokios situacijos kainuoja, bet aš visada įspėju iš anksto.

Ar brangiau važiuoti žiemą ar vasarą?

Žiema Vakarų Europoje gali būti keista. Degalų kaina šoktelėja, o kelyje Anglijoje dažnai pasitaiko rūkų, kur sustabdo visą eismą. Vasarą yra pigiau tiems, kurie tiesiog vežia, bet brangiau tiems, kurie nori važiuoti konkrečiu laiku, nes visi nori važiuoti atostogaujančiai. Žiemos sezonas (ypač gruodis) yra brangiausias dėl šventinių dienų ir brangių keltų bilietų Dover-Kalė maršrute. Taigi, jeigu gali, planuok perkraustymą rudenį ar pavasarį – taip sutaupysi šiek tiek.

Muitas, dokumentai ir Biurokratija (nuobodu, bet būtina)

Kokius dokumentus turiu paruošti?

Nebegalvojau, kad po dvidešimt penkerių metų darbo vis dar turėsiu aiškinti apie MVG registrą (tai tas Anglijos numeris, dabar vadinamas GBMVG). Be jo, įvežti daiktų asmeniniam naudojimui negalima. Taip pat reikalingas TIR kelių knygelės numeris (jeigu vaziuojame pilnu vilkiku), tačiau paprastam klientui svarbiausia yra turėti paso kopijas, daiktų sąrašą (su apytikre verte) ir adresą Anglijoje. Vieną kartą klientas užmiršo paso numerį (tikiuosi, jis tik tai praleido), ir mes teko stovėti pasienio kontrole keturias valandas. Tai brangiau nei kainuoja patys dokumentai.

Kas daro, jei pamiršti paminėti kažką sąraše?

Kadangi daiktų sąrašas yra oficialus muitinės dokumentas, jei jame nėra nurodytas turtas (pavyzdžiui, dviratis ar brangiųjų priemonių), gali būti įtariamas bandymu įvežti prekes be deklaravimo. Dažniausiai, jeigu tai tik vienas dalykas, muitininkai praeina, bet jei randa pilną dėžę su elektronika, kurią neįrašei, gali skirti baudą. Tai toliau eina į tavo sąskaitą, ne mano. Geriau parašyk viską, net tą seną DVD grotuvą, kurio nenaudoji nuo 2010 metų. (Aš pats dar turiu tokių namuose).

Ar reikia mokėti už muitinės tarpininką?

Jei tu turi Transfer of Residence (ToR01) leidimą, tada dauguma daiktų (naudojamu ilgiau nei 6 mėnesius) gali būti įvežta be mokesčių. Bet pildyti tą ToR01 formą yra baisiai sudėtinga, aš pats kartais įsijungiu ką daryti (tikiuosi, tai nėra tokie paslaptys). Dauguma firmų (įskaitant mano) siūlo pasirūpinti tuo už papildomą mokestį. Nerekomenduoju daryti to paties, jei nesupranti angliškų terminų – klaida gali kainuoti šimtus svarų. Vienas klientas bandė tai padaryti pats ir dabar negali gauti savo dokumentų jau tris mėnesius.

Kaip elgiasi anglų pareigūnai su lietuviais?

Sąžiningai sakant, jie yra labai draugiški, jeigu esi sąžiningas. Jeigu turi viską sutvarkę, jie šypsosi, linki kelio sėkmės. Jeigu matai, kad vairuotojas bijo arba slepia kažką, tuomet turi problemų. Aš retai girdėjau, kad lietuviai būtų šiurkščiai elgiami, nebent jie būtų bandę įvežti nelegalius daiktus (kažką tabako ar alkoholio virš limito). Tada joki kainos už perkraustymą į Angliją skaidrios ir sąžiningos neišgelbės nuo baudos.

Rizikos, problemos ir neidealios situacijos

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Tai vienas baisiausių dalykų. Mašinos sensta, jos gedasi. Jei sugenda Lietuvoje, mes išsiunčiame kitą, bet jeigu sugenda Prancūzijoje ar ant A1 magistralės Anglijoje... tada prasideda drama. Aš turiu draudimą, bet jis neapima tavo laiko. Kartais teks perkrauti krovinią į pagalbinę mašiną. Tai užtrunka. Buvo atvejis, kai vairuotojui užgęso oro kompresorius, ir jis negalėjo atidaryti galinės durų (tai buvo totali špyna). Teko skubėti su mechaniku. Tokiu atveju, pristatymas vėluoja, bet aš visada skambinu ir pranešu.

Ar įmanoma, kad pradingsta kažkas iš dėžių?

Sakyčiau, kad tai retai, bet įvyksta. Ne todėl, kad kas nors vagia, o todėl, kad dėžės gali būti nekokybiškai užklijuotos arba pačios subyra ilgos kelionės metu. Kartais mašina sušoka į duobę, o viršuje stovi daug dėžių – viena nukrenta ir atsidaro. Žinoma, aš atsakingas, bet jeigu viduje buvo stiklinės vazelės neperpakuotos, tai jos laužiasi. Todėl aš visada patariu: užpakuok brangius daiktus patys sau į dėžes ir užlankyk jas (o ne patikėk manimi visiškai).

Ar įmanoma gauti pinigus atgal, jeigu pasikeičia planai?

Tai yra sudėtinga. Jeigu mes jau paskyrėme mašiną ir vairuotojas jau važiuoja į tavo adresą, o tu nusprendi atšaukti, tai privalai sumokėti mažiausiai 50% užsakymo vertės. Jeigu atšauki prieš savaitę – paprasčiau. Turiu sutartis, kurioje visa tai parašyta, bet dažnai žmonės to ne skaito. Vienas kartą klientas nusprendė nevažiuoti į Angliją jau tada, kai mašina buvo pajungta prie jo namų. Tai kainavo jam brangiai. Negaliu aš tiesiog pasukti mašinos atgal – tai degalai ir vairuotojo laikas.

Kas daryti, jei vairuotojas yra... nepageidaujamas?

Galvoju, kad visi susitiko su tokia situacija. Vairuotojas ateina į namus, jis nešvarus, arba kalba keistai, arba tiesiog būna nervingas. Aš žinau, kad mano vairuotojai yra profesionalai, bet kartais jie pavargsta po kelionių. Jeigu vairuotojas elgiasi nekultūškai, prašau informuoti mane iš karto. Aš su juo kalbėsiu (arba pakeisiu, jeigu įmanoma). Bet nepainiokite vairuotojo nuovargio su blogu elgesiu – jeigu jis dirbo 12 valandų ir tiesiog nori išvežti daiktus, nesileisk jam į galvą su nereikalingais komentarais.

Mokėjimai ir sąžiningumas

Ar saugu mokėti iš anksto?

Asmensiškai aš nereikalauju 100% iš anksto. Dažniausiai imu avansą (30-50%), kad užtikrinčiau, kad užsakymas tikras. Likusi dalis sumokama pristatymo metu arba prieš iškraunant. Jei kas nors reikalauja visų pinigų prieš pradedant darbą ir be sutarties – bėkite tolyn. Yra nusikaltėlių, kurie surinka avansus ir dingo (ypač „Facebook“ grupėse). Aš dirbu legaliai, turiu įmonę, paskyras, todėl turi į kur kreiptis, jeigu aš nenuvažiuojučiau (bet aš važiuoju).

Kokios mokėjimo priemonės priimamos?

Geriausia yra banko pavedimas, nes turiu dokumentą. Taip pat priimu „PayPal“ (už papildomą mokestį, nes jie ima didelius procentus) arba grynaisiais prieš iškrovą (Anglijoje svarais). Jeigu davai grynaisiais, gavau kvitą. Nerekomenduoju mokėti vairuotojui į rankas didelių sumų be įrašų. Kartais klientai bando mokėti po to, kai jau viską iškrauna, bet tai laukia problemų – vairuotojas tiesiog neuždarys mašinos durų, kol nepagausi pinigų. Taip yra, tai ne jauku, bet tai verslas.

Ar kaina gali pasikeisti kelionės metu?

Jei mes sutarėme „nuo A iki B“ kainą, ji neturėtų keistis, nebent atsirastų neprognozuojamų aplinkybių – pavyzdžiui, uždarytų kelio dėl protestų arba reikėtų samdyti keltą vietoje tilto (tai labai retas atvejis Anglijoje). Jeigu tu pats pridedi daiktų (t.y. turi daugiau, nei nurodėme sąraše), aš turiu teisę padidinti kainą. Todėl labai svarbu išmatuoti viską iš anksto. Aš nenoriu būti tas, kuris „pripučia“ kainą važiuodamas, todėl stengiuosi įvertinti su nedideliu rezervu.

Kodėl taip svarbu turėti sutartį?

Sutartis yra tavo draugas. Be jos, jeigu kas nors nutinka (daiktai sugenda, mašina sulėtėja, kaina padidėja), turi tik žodžius prieš žodžius. Aš visada siunčiu sutartį el. paštu, joje parašyta visa: ką, kur, už kiek ir kas nutinka, jei kas nesuveikia. Skaityk ją. Žmonės dažnai pasirašo be skaitymo, o tada stebisi, kad jie neprisidėjo prie kelionės išlaidų (už keltą), kaip tai buvo numatyta. Taigi, neskubėk pasirašyti.

Specifika: Lietuva - Anglija (ir atgal)

Ar lengviau vežti iš Anglijos į Lietuvą?

Principų požiūriu – taip pat. Bet yra vienas dalykas: daugiau žmonių grįžta atgal į Lietuvą, nei važiuoja ten. Kas tai reiškia? Dažniau randu tuščią mašiną, kuri grįžta, todėl galiu siūlyti geresnę kainą grįžimo kryptimi. Jeigu esi lankstus su datomis, gali sutaupyti 20-30%. Tačiau Anglijoje įkrovimas kartais būna sudėtingesnis dėl siaurų gatvelių ir didelių apribojimų (parkavimo zona). Anglai yra labai griežti dėl parkavimo – užstatysi mašiną ne ten, ir greitai atvyks stovėjimo aikštelės prižiūrėtojas (arba paduos baudą).

Ar galima veži mašinas ar motociklus?

Taip, dažnai tai darome. Automobilis turi būti užregistruotas, turi techninę apžiūrą, o vairuotojas turi vairuotojo pažymėjimą (jeigu jis vairuos). Jeigu automobilis yra nevažiuojantis arba be techninės, tai jau ne perkraustymas, o krovinys, ir jo tvarkymas kitoks (reikės specialų dokumentą pildyti). Bet dažniausiai žmonės vežia savo senus „Audi“ ar „BMW“, kurie važiuoja, o vairuotojas juos užkabina ant specialios platformos ant vilkiko. Tai patogu, bet brangiau nei dėžės su drabužiais.

Kaip su el. prekėmis (Amazon ir pan.)?

Daug lietuvių Anglijoje dirba arba prekiauja el. parduotuvėse, ir nori siųsti prekes atgal. Jeigu tai prekės, skirtos pardavimui (prekyba), tai jau ne asmeninis perkraustymas, o komercinis vežimas. Reikės sumokėti PVM Anglijoje ir Lietuvoje bei pildyti EXS deklaracijas (eksporto). Aš tai darau, bet tai kainuoja brangiau dėl papildomo darbo su dokumentais. Nenukrypti nuo temos – jeigu tu siunti penkias dešimt dėžių su naujais batų prekėmis, tai nėra kainos už perkraustymą į Angliją skaidrios ir sąžiningos, o verslo planas.

Ar verta viską daryti savo ranka?

Jei turi „Ford Transit“ ir draugą, kuris gali vairuoti, ir tik keletas dėžių – galbūt verta. Bet jeigu turi butą su baldais, pianinu ir turi nuvykti 2000 km, tai geriau patikėti profesionalams. Aš mačiau daugiau sugadintų baldų „savaiminio“ perkraustymo metu nei mūsų. Vairuotojas moka savo darbą ne už tai, kad vairuoja, o už tai, kad žino, kaip užkrauti 2 tonas krovinio, kad jis nenutūptų ant piršto.

Ar galite padėti su rūbais?

Taip, jeigu turi daug drabužių, galiu atvežti specialias rėmas su plastikinėmis dėžėmis (vadinamas „wardrobe boxes“). Tiesiog užkabinai rūbus ant kabelio, ir jie nenukrenta, nesuglemba. Tai patogu, kelią kainuoja šiek tiek brangiau už paprastas dėžes, bet taupo laiką (nereikia suskleisti ir vėl išskleisti). Vienam klientui taip išsaugojome visus jo kostiumus, kurie kitaip būtų susiraukšlėję dėžėse.

Išvados

Galiausiai, nereikia būti ekspertu, kad suprastum, jog kainos už perkraustymą į Angliją skaidrios ir sąžiningos priklauso nuo jus supančios komandos ir sugebėjimo susikalbėti. Pasirink patikimus žmones, ne tas pačias „kupranugarių“ firmas, kurios pasiūlo kainas, per kurias negalėtum nusipirkt net kavos. Geriau permokėti šiek tiek už ramybę, Draudimą ir garantijas, nei gailestis dėl sugadintų baldų arba prarastų dienų. Ši sritis yra sudėtinga, bet su tinkamu požiūriu, viskas įmanoma be didelių nervų. Sėkmės kelyje ir laisvos kelias Anglijoje (o jeigu reikės – ir atgal).