perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymasis į Londoną atrodo paprastas tik tol, kol pradedi skaičiuoti. Pirmas klausimas dažniausiai būna: „kiek kainuos?“ Bet iškart po jo ateina kiti – ar reikės liftų rezervacijos, ar leidimų ULEZ zonoje, ar kaimynai neleis palikti sunkvežimio, ar daiktai tilps į 20 m³ konteinerį. Kainos ir paslaugų kokybė kraustantis į Londoną labai priklauso nuo to, ar vežate tik kelis dėžes, ar visą butą, ar įmonės baldus, ar pianiną iš antro aukšto be lifto. Po 20 metų šioje srityje matau vieną dalyką – pigiausias pasiūlymas dažniausiai pigus ne be priežasties.
Jei kalbame apie mažą studentinį kambarį, kartais užtenka 350–600 £, ypač kai daiktai surenkami į bendrą krovinį. Vienam butui su baldais realiai reikia žiūrėti į 900–1800 £, priklausomai nuo miesto Lietuvoje, Londono zonos, lifto ir pakavimo. Dideliems šeimos namams kaina gali šokti į 2500–5000 £. Bet čia dar ne viskas – jei reikia laukti dėl leidimų, mokėti už parkavimo vietą arba nešti per 4 aukštus, sąmata keičiasi. Kartais klientas sako „tik kelios dėžės“, o po to atsiranda dviratis, šaldytuvas ir sena spinta.
Viena įmonė siūlo 700 £, kita 1500 £, ir abi atrodo „patikimos“. Skirtumas dažniausiai slypi ne tekste, o smulkmenose: ar į kainą įskaičiuotas pakavimas, ar yra draudimas, ar vairuotojas laukia prie durų, ar reikės mokėti už papildomas valandas. Londonas – ne tas miestas, kur sunkvežimis gali tiesiog pastoti prie kerbo, kai panorės. Dar skiriasi darbuotojų patirtis. Gera komanda ne tik neša, bet ir galvoja, kaip nesugadinti grindų, durų, kampų ir nervų. Pigiau ne visada blogai, bet reikia žiūrėti, kas tikrai įeina į pasiūlymą.
Pilnas servisas reiškia, kad įmonė ne tik atvažiuoja su sunkvežimiu. Ji atveža dėžes, plėvelę, etiketes, apsaugas baldams, kartais net išrenka ir surenka lovas ar spintas. Daiktai sutvarkomi, suženklinti, pakraunami, pervežami, iškraunami, kartais net pastatomi pagal kambarius. Tai patogiau, bet kainuoja daugiau – dažniausiai nuo 1200 £ vieno buto kraustymui. Jei pats viską supakuoji, gali sutaupyti, tik tada vėliau nesiskųsk, kad televizorius atvažiavo be apsaugos. Aišku, ne visada reikia pilno serviso.
Ne visada, tik reikia būti atsargesniam. Kartais mažesnė kaina atsiranda todėl, kad krovinys dedamas į bendrą maršrutą arba klientas pats pakuoja daiktus. Tai normalu. Bet jei pasiūlymas per daug gražus, pvz., visas butas į Londoną už 400 £, tada klausimai patys ateina. Ar yra draudimas? Ar sunkvežimis legalus? Ar vairuotojas turi kur palikti automobilį? Aš mačiau atvejų, kai žmonės sutaupė 300 £, o po to mokėjo už sugadintą sofą ir dvigubą pristatymą. Tai skaudu.
Dažniausiai pabrangina tai, ko klientas nepaminėjo pirmame pokalbyje. Liftas neveikia, sunkvežimiui reikia leidimo, Londono bute nėra parkingo, daiktų daugiau nei sakėte, pianinas sunkesnis nei „toks mažas“. Dar vienas dalykas – laikas. Jei reikia atvažiuoti šeštadienį, anksti ryte arba labai greitai, kaina kyla. Kartais pabrangina ir paprastas laukimas: vairuotojas negali išsikrauti, nes butas neparengtas. Todėl geriausia viską pasakyti iš anksto, net jei atrodo neįdomu.
Verta, jei turite trapų, brangų ar daug daiktų. Profesionalus pakavimas Londone gali kainuoti papildomai, pvz., 20–40 £ už valandą vienam darbuotojui, arba fiksuotai už butą. Dėžės, burbulinė plėvelė, kampų apsaugos, etiketės – visa tai atrodo smulkmena, kol tenka išimti sudaužytus indus. Bet jei vežate tik drabužius, knygas ir paprastus baldus, galima daug ką tvarkytis patiems. Tiesiog nenaudokite šiukšlių maišų brangiems daiktams, prašau. Aš žinau, kad taip daro, bet paskui verkia prie dėžės, kuri plyšta pusiaukelėje.
Geros įmonės turi krovinio draudimą, bet reikia skaityti sąlygas. Dažnai draudimas galioja tik tada, kai daiktai supakuoti tinkamai. Jei vežate seną televizorių be dėžės, draudimas gali nepadengti žalos. Jei pats renki kompiuterį, o vėliau jis nebeužsiveda, bus diskusijų. Standartinis draudimas gali būti 30–60 £ už kg, tačiau tai nereiškia, kad gausite rinkos kainą. Prieš pasirašant verta paklausti, ar draudimas galioja pakrovimo, transportavimo ir iškrovimo metu. Ne dėl biurokratijos, o dėl ramybės.
Brangiems baldams reikia individualaus sprendimo, ne „kaip visada“. Antikvarinis stalelis, marmurinė plokštė, sena spinta ar dizainerio fotelis turi būti apžiūrėti prieš kraustymą. Kartais reikia nuimti kojeles, apvynioti keliomis plėvelėmis, dėti į medinę dėžę arba vežti atskirai. Kaina tada didesnė, bet tai pigiau nei atsiprašinėti po įbrėžimų. Buvo atvejis, kai klientas sakė „nieko tokio, senas daiktas“, o po to paaiškėjo, kad tai šeimos relikvija. Todėl visada klausiame, kas tikrai brangu, net jei daiktas atrodo paprastas.
Gali, ir tai dažnai geras būdas sumažinti kainą. Pavyzdžiui, jūs supakuojate drabužius, indus, knygas, o įmonė veža baldus ir sunkius daiktus. Tik reikia susitarti aiškiai, kas atsakingas už ką. Jei pats supakavote indus ir jie sudužo, klausimas bus nepatogus. Jei dėžės sulūžo, nes įdėjote per daug knygų, vairuotojai ne visada gali jų saugiai nešti. Dar vienas dalykas – etiketės. „Virtuvė 3“ yra geriau nei „šiukšlės, bet ne išmesti“. Juokauju, bet panašiai būna.
Pirmiausia reikia sąžiningos inventorizacijos. Ne tik „du kambariai“, bet kas iš tikrųjų: sofa, lova, stalas, televizorius, dviračiai, skalbimo mašina. Antra, nuotraukos prieš kraustymą. Trečia, tinkamas pakavimas. Ketvirta, normalūs žmonės komandoje – tai skamba paprastai, bet labai svarbu. Bloga komanda tempia baldą per duris, nors jį galima apversti. Gera komanda sustoja, pagalvoja, uždeda apsaugą ir nekeikia ant kaimynų durų. Taip, kartais ir mes pasitaisom skliaustuose: ne visada viskas vyksta idealiai.
Londonas tiesiog brangesnis visur – stovėjimas, leidimai, laikas, atstumai, ULEZ, congestion charge, darbo valandos. Sunkvežimiui ne visada galima sustoti prie pat durų, o jei reikia rezervuoti parkingą arba gauti leidimą, tai kainuoja ir laiko, ir pinigų. Dar vairuotojai gali praleisti valandą spūstyje tarp Croydon ir centro, o ta valanda jau kažkam turi būti apmokėta. Todėl kraustymas į Londoną dažnai atrodo brangesnis, nors fizinis darbas toks pat. Miestas ima savo, ką padarysi.
Kartais taip, kartais ne, ir čia reikia žiūrėti konkrečią vietą. Jei kraustotės į vietą su privačiu kiemu, galbūt leidimo nereikės. Jei sunkvežimis stovės viešame kelyje, ypač centro rajone, gali tekti gauti suspend order arba rezervuoti vietą. Tai gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki šimtų svarų. Dar svarbu – leidimas negali būti padarytas vakare prieš rytą, bent ne visada. Aš nenoriu meluoti, nes savivaldybių tvarkos keičiasi, o Londono borough’ai turi savo niuansų.
ULEZ yra Londono oro švaros zona, kuriai netinkami sunkvežimiai negali važiuoti be mokesčio arba rizikuoja baudomis. Todėl normalios įmonės turi tinkamus automobilius arba įskaičiuoja šiuos kaštus. Jei kas nors siūlo labai pigų variantą senu furgonu, galima susimąstyti, ar tas taupymas legalus ir saugus. ULEZ gali pridėti prie kainos, bet tai nėra kažkoks „papildomas išpūtimas“. Tai realus reikalavimas. Beje, kartais klientai painioja ULEZ su congestion charge – tai susiję, bet ne visai tas pats.
Labai svarbu. Liftas gali sumažinti darbą per pusę arba viską apsunkinti. Jei liftas mažas ir sofa netelpa, vėl nešate per laiptus. Jei liftu galima naudotis tik darbo valandomis, reikia derinti grafiką. Jei kaimynai skundžiasi triukšmu, darbas sustoja. Londono pastatuose dažnai būna taisyklės: tik tam tikru laiku, tik su apsaugomis, tik ne sekmadienį. Todėl prieš skaičiuojant kainą reikia žinoti ne tik aukštą, bet ir lifto dydį, durų plotį, koridoriaus ilgį. Taip, net durų plotis turi reikšmės.
Tada pradedamas tas nemalonus, bet labai realus Londono šokis. Reikia ieškoti leidimų, rezervuoti vietą, derinti su pastato administracija arba rasti artimiausią legalią stovėjimo vietą. Jei daiktus tenka nešti 100–200 metrų, kaina augs, nes tai papildomas laikas ir fizinis darbas. Kartais tenka naudoti mažesnį furgoną, nors dideliu būtų greičiau. Buvo situacija, kai klientas gyveno šalia gražios gatvės, bet sunkvežimiui nebuvo kur net nosies įkišti. Tokiais atvejais geriau žinoti iš anksto, ne aikčioti atvažiavimo dieną.
Pirmiausia žiūrėkite ne į gražiausią puslapį, o į atsakymus. Gera įmonė klausinėja daug: kiek daiktų, koks aukštas, ar yra liftas, ar reikia pakavimo, kur tiksliai Londone, ar yra sunkūs baldai. Jei jums iškart sako „nieko nesvarbu, viską sutvarkysim“, aš šiek tiek įtariu. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių – skaitykite, kaip įmonė reaguoja į problemas. Paprašykite rašytinės sąmatos. Ir nesigėdykite klausti, ar jie tikrai dirba tuo maršrutu. Patirtis matosi.
Ne, tikrai ne. Atsiliepimai gali būti tikri, gali būti per daug gražūs, gali būti parašyti po vieno mažo užsakymo. Skaitykite ne tik balą, bet ir situacijas: ar vėlavo, ar sugadino daiktus, ar mokėjo papildomai, ar atsakė į pretenziją. Kartais vienas blogas atsiliepimas pasako daugiau nei 50 entuziastingų „viskas super“. Bet ir blogų atsiliepimų reikia žiūrėti protingai – kartais klientas pats nepasakė, kad nėra lifto. Tiesa dažniausiai būna kažkur viduryje, kaip ir gyvenime.
Klauskite, kas įeina į kainą: pakrovimas, iškrovimas, pakavimas, draudimas, kelionė, laukimas, leidimai. Klauskite, kiek kainuoja papildoma valanda. Klauskite, ar komanda kalba angliškai, jei Londone reikės bendrauti su portjeru ar kaimynais. Klauskite, ar sunkvežimis telpa į jūsų gatvę. Klauskite, ar bus sutartis arba užsakymo patvirtinimas. Ir prašau, klauskite, kas nutiks, jei oras prastas arba keltuvas vėluoja. Geriau nepatogūs klausimai prieš, nei nepatogūs pokalbiai po.
Nes kartais realybė nesutampa su planu. Klientas sakė „vienas fotelis“, o paaiškėja du. Sakė „yra liftas“, o jis sugedęs. Sakė „viskas supakuota“, o virtuvėje stovi indai be dėžių. Tada komanda dirba ilgiau, naudoja daugiau medžiagų, sunkvežimis laukia, grafikas griūva. Papildomas mokestis nėra visada įmonės gudravimas. Žinoma, būna ir gudravimų, nes blogų įmonių yra visur. Todėl svarbu, kad sąmata būtų aiški, o papildomi darbai fiksuojami žinute arba popieriuje.
Express reiškia, kad darbas dedamas į pirmumą, kartais keičiamas grafikas, skubinamas pakavimas, greičiau ieškomi vairuotojai. Tai kainuoja daugiau, nes įmonė turi mobilizuotis ne tada, kai jai patogiausia. Jei reikia perkelti butą per 48 valandas, kaina gali augti 20–40%. Bet ne visada tai įmanoma, ypač jei reikia leidimų Londone arba didelio sunkvežimio. Kartais klientas nori „rytoj“, nors fiziškai tai nėra realu. Tada tenka švelniai pasakyti tiesą, net jei ji nepatinka.
Vieno kambario butui dažnai reikia mažo arba vidutinio furgono. Kaina gali būti apie 700–1300 £, jei viskas supakuota ir Londone nėra didelių sunkumų. Jei reikia pakavimo, baldų išrinkimo ar laukimo dėl leidimų, galima prieiti prie 1600 £. Realus pavyzdys: Vilniuje vieno kambario butas, London Ealing, liftas yra, bet mažas. Kaina susiformavo ne nuo kubatūros, o nuo to, kad sofos negalima buvo įkišti į liftą. Tai va, tokia smulkmena ir pakeičia sąmatą.
Čia jau dažniausiai kalbame apie didesnį automobilį ir 2–4 žmonių komandą. Kaina gali svyruoti 1200–2500 £, priklausomai nuo pakavimo ir Londono rajono. Jei kraustotės į centrą, prie Westminster ar Camden, gali būti daugiau leidimų ir mažiau vietos. Jei į Outer London, pvz., Bromley ar Enfield, kartais lengviau stovėti, bet atstumas kitoks. Dviejų kambarių butas gali atrodyti mažas, kol pradedate krauti dviračius, vaikų daiktus ir „tik vieną lentyną“. Lentyna visada turi draugų.
Savaitgalis patogus klientui, bet įmonei tai dažniausiai brangesnis laikas. Dauguma žmonių nori kraustytis šeštadienį, todėl grafikai pilni, o kai kurie mokesčiai ar leidimai taip pat gali kainuoti daugiau. Jei galite rinktis antradienį ar trečiadienį, kartais sutaupysite. Bet šeima, darbas, mokykla – suprantu, ne visi gali pasirinkti. Buvo klientų, kurie savaitgalį sutaupė, nes rado mažesnį langą tarp užsakymų, bet tai labiau išimtis. Paprastai pigiau dirbti darbo dieną.
Bendras krovinys reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais tame pačiame sunkvežimyje. Tai pigiau, dažnai nuo 250–800 £ mažesniam kroviniui, bet pristatymas gali užtrukti ilgiau. Galite laukti konkretaus maršruto, o Londone dar reikia suderinti laiką iškrovimui. Tai tinka dėžėms, baldams, buitiniai technikai, bet ne visada tinka labai trapiai ar skubiai. Jei reikia viską atvežti vieną dieną, geriau individualus reisas. Jei galite palaukti, bendras krovinys yra normalus variantas.
Depozitas dažniausiai reiškia, kad jūsų data rezervuojama ir įmonė blokuoja komandą bei transportą. Tai ypač svarbu sezono metu – vasarą, mėnesio pabaigoje, prieš šventes. Depozitas gali būti 10–30% arba fiksuota suma. Normalu, jei jis nurodytas sutartyje ir aišku, kada grąžinamas arba kaip įskaičiuojamas. Bet jei kas nors prašo visos sumos į privačią sąskaitą be dokumentų, būtų protinga sustoti. Aš nemačiau visko, bet tokių istorijų per daug.
Sudarykite sąrašą. Ne „daug daiktų“, o konkretų: baldai, dėžės, technika, dviračiai, pianinas, kilimai. Nufotografuokite sunkius ir trapus daiktus. Pasakykite apie liftą, laiptus, parkavimą, siaurus koridorius. Jei Londone reikia leidimo, pradėkite anksčiau. Jei pats pakuojate, dėžes žymėkite aiškiai. Ir svarbiausia – nekeiskite plano paskutinę akimirką, nebent tikrai reikia. Kainos ir paslaugų kokybė kraustantis į Londoną geriausiai išsilaiko tada, kai abi pusės kalba tą pačią realybės kalbą.
Derėtis galima, bet ne taip, kad įmonė prarastų protą. Jei sakote „radau už 200 £ pigiau“, paklauskite, ar tas pasiūlymas turi tą patį serviso lygį. Gal ten nėra draudimo, nėra pakavimo, nėra leidimų. Jei turite lankstų laiką, galite derėtis dėl datos. Jei pats viską supakuosite, kaina mažės. Jei krausite darbo dieną, taip pat. Bet spausti iki minimumo nėra geras kelias – tada kartais gaunate komandą, kuri dirba be motyvacijos. O tai jau rizika jūsų daiktams.
Neskubėkite džiaugtis. Patikrinkite, kas įeina į kainą, ar yra draudimas, ar transportas legalus, ar įmonė turi adresą ir kontaktus, ar gali parodyti ankstesnius darbus. Labai pigus pasiūlymas kartais yra tik startinė kaina, o po to prasideda „dar reikės sumokėti už tai, ir už tą“. Aš nesakau, kad visi pigūs pasiūlymai blogi. Tiesiog rinkoje yra įmonių, kurios žino, kad klientas jau įsitempęs, išsigandęs ir neturi laiko ginčytis. Tai nepatogu, bet tiesa.
Individualus reisas geresnis, kai turite daug daiktų, ribotą laiką arba brangius baldus. Jūsų krovinys keliauja tiesiai iš Lietuvos į Londoną, be kitų klientų iškrovimų pakeliui. Tai brangiau, bet paprasčiau kontroliuoti datą. Jei kraustotės su šeima, turite nuomos sutarties pradžią arba įmonės perkėlimą, individualus variantas dažnai ramesnis. Bendras krovinys tinka tada, kai galite laukti. Kartais klientai nori individualaus, bet nori bendros kainos – taip nebūna. Na, retkarčiais būna, bet tada aš įtariu, kad kažkas ne taip.
Verta, jei turite laiko ir mokate normaliai supakuoti daiktus. Dėžės turi būti tvirtos, indai apvynioti, laidai surinkti, baldų dalys pažymėtos. Bet jei pakuojate naktį, be dėžių, su lipnia juosta ir pykčiu, geriau samdyti profesionalus. Sutaupysite šiek tiek, bet rizika didesnė. Ypač saugokite stiklą, televizorius, kompiuterius, kavos aparatus. Ir nedėkite visko į vieną milžinišką dėžę, nes paskui ją neš du vyrai ir tylės. Gera pakuotė nėra grožis, tai apsauga.
Perskaitykite ne tik kainą. Žiūrėkite, kas nutinka vėlavimo atveju, kas atsakingas už sugadinimus, kaip skaičiuojamos papildomos valandos, ar į kainą įeina PVM, kur ir kada mokama. Jei yra depozitas, turi būti aišku, ar jis grąžinamas. Jei įmonė žada „viską“, bet raštu nieko nėra, tai ne pažadas, o oras. Londono kraustymuose smulkmenos tampa didelės, todėl sutartis turi būti paprasta, bet konkreti. Ne juridinis romanas, o normalus susitarimas.
Mažam kroviniui dažnai galima. Dideliam butui ar namui – sunkiau. Galima duoti apytikslę kainą pagal nuotraukas, sąrašą ir vaizdo skambutį, bet tikslumas priklauso nuo informacijos. Jei klientas pamiršo paminėti pianiną ar šaldytuvą, kaina keičiasi. Todėl geriausia apžiūra, bent vaizdinė. Aš ne visada galiu 100% pasakyti be apžiūros, ir nenoriu gražinti skaičiaus tik tam, kad klientas nusiramintų. Geriau šiek tiek sąžiningiau, nei paskui gėda.
Nes kraustymosi dieną visada atsiranda smulkmenų. Vairuotojas negali rasti įėjimo, portjeras prašo dokumentų, liftas užrakintas, kaimynas paliko automobilį vietoje. Jei komunikacija gera, problema išsprendžiama per 10 minučių. Jei bloga, visi nervinasi, laikas bėga, o kaina auga. Gera įmonė atsako į žinutes, aiškiai pasako kontaktus, primena apie dokumentus ir leidimus. Tai nėra „minkštas“ kokybės rodiklis. Tai labai praktiškas dalykas.
Geras santykis nėra pats mažiausias skaičius sąmatoje. Tai tada, kai žinote, kas atvažiuos, kada atvažiuos, ką veš, kiek tai kainuos ir kas nutiks, jei kas nors nepavyks. Kartais geresnė kaina yra 200–300 £ daugiau, bet su normalia komanda, draudimu ir aiškiais terminais. Blogiau, kai sutaupote 150 £, o po to laukiate pristatymo dvi savaites. Kainos ir paslaugų kokybė kraustantis į Londoną susideda iš daugelio detalių, ne tik iš furgono dydžio.
Kraustymasis į Londoną visada kainuoja daugiau, nei atrodo pirmame pasiūlyme, bet tai nereiškia, kad reikia bijoti kiekvienos sąmatos. Svarbiausia – žinoti, kas įeina į kainą, ar yra draudimas, pakavimas, leidimai, laukimas, iškrovimo sąlygos. Kainos ir paslaugų kokybė kraustantis į Londoną geriausiai matosi tada, kai įmonė klausinėja detalių, o ne tik sako „bus pigiai“. Prieš renkantis, palyginkite 2–3 pasiūlymus, parodykite daiktus, pasakykite tiesą apie liftą, parkavimą ir terminus. Tuomet mažiau staigmenų, mažiau streso ir daugiau šansų, kad viskas atvažiuos sveika.