Kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms: tiesa be kruopštynų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Mačiau viską – nuo tada, kai Anglijos keliai buvo tušti, o degalai kainavo pusę litų, iki šiandienos, kai Brexit viską sukomplikavo. Kasdien susiduriu su klientais, kurie tiesiog nori pergudrauti sistemą, rasti „auksinę vidurinės kely“, bet dažniausiai jie sužino, kad kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms yra griežtas taisyklės, o ne rekomendacija. Nėra būdo gauti „Mercedes“ kokybę už „Dacia“ kainą, bent jau ne šioje verslo srityje. Jei kas pasako, kad gali padaryti pigiai, greitai ir kokybiškai, bėkite. Bėkite toli. Čia aš jums paaiškinsiu, kaip tai tikrai veikia, be jokio marketingo šlamšto, tiesiog taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus.

Kodėl kainos tokios neįmanomos ir kur slūgso pavojai

Ar įmanoma rasti pigų perkraustymą iš Londono į Vilnių?

Žinoma, įmanoma, jeigu jums pasiseks. Bet dažniausiai pigūs pasiūlymai baigiasi tais pačiais „didesniais nenuostoliais“. Žiūrėkite, mažos firmos, kurios dirba „pilkuoju rinku“, neturi fiksuotų kainų, jos įsikiša tik tuo atveju, jei jau turi ką nors vežti ten pat. Taigi, jei sutinkate už 300 svarų, gali būti, kad jūsų daiktai važiuos tris dienas atviroje sunkvežimio priekaboje, lietuje, kartu su statybinėmis atliekomis. Ar verta taupyti ant savo sofos, kurią vėliau teks išmesti? Manau, kad ne. Kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms čia labai akivaizdus – mažiau mokate, daugiau rizikuojate.

Kuo skiriasi „vyras su furgonu“ nuo profesionalios firmos?

Skirtumas yra milžiniškas, nors abudu važiuoja ratais. „Vyras su furgonu“ dažniausiai dirba be sutarčių, be draudimo ir, kas blogiausia, be jokios atsakomybės, jei kažką sudaužo. Kartais jis tiesiog išsikrauna daiktus gatvėje ir sako „pabaiga“. Profesionalė firma turi inventorių, tvirtinimo juostas, dėžes, o dar svarbiau – turi draudimą CMR, kuris tikrai veikia. Turėjau atvejį, kai toks „savininkas“ užmiršo uždaryti galinę duris ir visa virtuvės technika iškrito ant Londono žiedinio kelio (M25). Niekas negirdėjo jokio atsiprašymo.

Ar kaina priklauso nuo metų laiko?

Absoliučiai taip. Vasarą, ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai visi grįžta iš atostogų arba gabena vaikus į universitetus, kainos šoka į viršų. Tiesiog paklausa didesnė nei pasiūla. Žiemą, sausį ar vasarį, galima derėtis. Bet čia ne tas dalykas, kad galite numesti 50 proc., galima gauti 10–15 proc. nuolaidą, jei vairuotojas neturi darbo ir nori užpildyti mašiną. Taip pat, tarkime, Šv. Kalėdos – tai pragaras, nes dauguma vairuotojų su vokiškais ar lenkiškais pasais tiesiog nedirba tą dieną, ir reikia ieškoti brangių vietinių.

Kodėl keliauja kuro papildomai?

Degalų kaina šokinėja kaip šuo ant uodegos. Mes negalime savaitėms laikyti fiksuotos kainos, jei degalinėse kainos keičiasi kasdien. Paprastai į kainą įskaičiuojamas kuro normalus kiekis, bet jei vairuotojas užstrigs spūstyse prie Birmingham (kas nutinka dažnai), kuro sąnaudos didėja. Dauguma gerų firmų turi kuro priedą, kurį prideda prie galutinės sąskaitos pagal dienos vidurkį. Vengių tų, kurie sulaiko kainą fiksuotą ir paskui siūlo „kokybės“ kompensaciją – tai paprastas melas.

Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymo?

Kartais laukiant sutaupote, bet dažniausiai prarandate nervus. Jei ieškote kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms pusiausvyros, paskutinė minutė nėra geriausias laikas. Vairuotojai planuoja maršrutus savaitėmis iš anksto. Jei skambinate penktadienį ir norite, kad pirmadienį jau būtų paimta, reikės mokėti už skubą. O skubas šioje srityje kainuoja dvigubai. Geriau susitarti bent prieš savaitę-dvi, o dar geriau – mėnesį.

Kas yra „užpildymo koeficientas“ ir kodėl jais manipuliuoja?

Tai tarsi pasakojimas apie tai, kiek vietos jūsų daiktai užima. Kai kurie brokeriai sako, kad telpa į 10 kubinių metrų, o paskui atvyksta 20 kubų mašina ir sako, „oi, atsiprašau, pasiskaičiavome blogai“. Tai yra klasikinis suktybių būdas. Patikimas vadybininkas turėtų klausti ne tik apie baldus, bet ir apie dėžes, vaikiškus vežimėlius, dviračius. Vienas dviratis gali „užvalgyti“ pusę vietos mašinoje, jei jis nenuimamas.

Ar galima pasitikėti atsiliepimais internete?

Dalis taip, dalis ne. Žiūrėkite, lengva nupirkti 100 teigiamų atsiliepimų už penkiasdešimt svarų. Ieškokite tokių, kurie yra detaliausi, kur žmonės rašo apie problemas, kaip jos buvo išspręstos. Jei matote tik „Puiku! Ačiū!“, tai įtariama. Tikras kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms matomas tada, kai kažkas nueina ne taip kaip planuota – kaip firma elgiasi su incidentu?

Ką daryti, jei firma prašo mokėti grynaisiais?

Bėkite. Tai didžiausia raudona vėliava. Dabartinėje situacijoje viskas turi būti fiksuota. Sąskaita faktūra, pavedimas, sutartis. Jei kas prašo grynųjų į rankas, tai reiškia, kad jie nemoka mokesčių, neturi draudimo, o jei pas jus kažką pavogs, joks teismas jums nepadės, nes jūs neturite jokių įrodymų, kad mokėjote. Tai ne legalus verslas, o šešėlis.

Realios problemos ir kaip jas išvengti (arba ne)

Ar tikrai reikia dėžių, ar galima tiesiog uždėti ant vienas kito?

Galima, jei norite, kad jūsų indai susilaužytų kelis šimtus kilometrų toliau. Profesionalios perkraustymo paslaugos siūlo tvirtas dėžes, kurios sutalpinamos viena į kitą – tai taupo vietą ir saugo daiktus. Kai žmogus sako „aš viską apvyniojęs antklodėmis“, aš turiu šaltą drebulį. Antklodė neužtikrina stabilumo, o stabdymo metu kilogramas tampa penkiais kilogramais. Jei kaina brangi, dėžės dažniausiai įskaitomos.

Kas nutinka su daiktais, jei vairuotojas suserga arba sugenda mašina?

Tai realus scenarijus, kurį matau kasmet. Jei dirbate su rimta firma, jie turi draudimą ir rezervinius vairuotojus, arba bent jau partnerių tinklą, kuris gali perimti krovinių pervežimą. Jei dirbate su „kaimyno sūnumi“, jūsų daiktai gali stovėti priešais Lenkijos muitinę tris savaites, kol jis išgydys gripą. Užtikrintas kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms reiškia, kad turiite planą B.

Ar saugu vežti vertingus daiktus, paveikslus, brangius juvelyrinius dirbinius?

Nerekomenduoju vežti nieko, kas yra nepakeičama ar labai brangu, furgono bagažinėje. Paveikslus reikia specialiai supakuoti į rėmus (kitaip „crating“), o juvelyrinius dirbinius, pinigus, dokumentus geriau pasiimti su savimi į keleivinę salono. Draudimas dažniausia nedengia visų vertingių daiktų 100 proc., yra tam tikros ribos. Turėjau klientą, kuris bandė vežti tūkstantinę kolekciją vinilo plokštelių paprastame dėžėje – po kelionės tai buvo tiesiog plastiko nuolaužos.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti pianinus?

Pianinas – tai ne tik svoris, tai ir centras svorio. Perkraščius mašiną ji gali užsukti, o pianinas nukristi ir sužaloti kitus daiktus ar net vairuotoją. Be to, pianinui reikalingi specialūs kėbulai, ne keltuvai su lynais. Jei kas nors sako „nu, įsimesim ir tą pianiną už 50 svarų papildomai“, tikėkitis, kad jis atvyks gabalais (arba nebeatvyks išvis). Geriau kreiptis į specialistus, kurie veža tik muzikos instrumentus.

Ar reikia ginkluoti savo vairuotoją arba suteikti nakvynės?

Nebūtinai ginkluoti (nors po to įvyko prieš metus prie Dover, kai migrantai bandė užpulti sunkvežimį, kai kurie vairuotojai dabar laiko nešiojamus garsinius signalus), bet apie nakvynes reikia kalbėti. Ilgos kelionės trunka 2–3 dienas. Kiekviena nakvynėje kainuoja maždaug 50–70 svarų. Jei sutartyje nėra parašyta „nakvynės įskaitomos“, klientas jas turi padengti. Tai ne prieda, o būtinybė – vairuotojas negali važiuoti 24 valandas be poilsio, tai nelegalu ir pavojinga.

Kaip elgtis, jei atvyksta mašina, kurioje nėra pakrosos?

Pakrosa (arba „liftas“) yra būtina, jei gyvenate antrame aukšte be lifto. Jei sutartyje parašyta „be pakrosos“, o vairuotojas atvyksta be jos, jis nėra kaltas, tai jūsų klaida. Tada jūs turėsite nešti viską rankomis arba samdyti vietinius nešikus už didelius pinigus. Kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms čia labai aiškus – jei sutaupote ant pakrosos, išleisite ant nugaros arba vietinių darbininkų.

Ar dažnai nutinka, kad daiktai pasimetą?

Nes taip dažnai, kaip galvoja, bet nutinka. Dažniausiai ne dėl vagysčių, o dėl nekompetencijos. Vieną kartą mūsų vairuotojas, įvežęs daiktus į sandėlį Vilniuje, pamiršo palikti vieną dėžę su maisto produktais (kurią buvo paėmęs iš šaldytuvo prieš išvykstant). Klientas skambino be galo, mes ieškojome... radome po savaitės. Viskas buvo sugedu. Etiketės ir numeravimas yra būtini, jei norite išvengti tokių situacijų.

Brexitas, dokumentai ir kita „juoda magija“

Ar Brexit vis dar įtakoja kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms?

Tai yra pagrindinis veiksnys dabar. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas, dabar – tai dokumentų chaosas. Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas muitinėje. Jei vadybininkas neparašo deklaracijos teisingai, krovinys gali būti užstrigęs sienoje dienomis. Brangios paslaugos įtraukia šį mokestį į kainą ir turi patirties su tuo dirbti. Pigios firmos dažnai bando „praslysti“ pro muitinę kaip asmeniniai daiktai, kas gali baigtis dideliais baudais.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis būtinas?

T1 dokumentas reikalingas, jei daiktai keliauja per trečiąsias šalis (pavyzdžiui, per Vokietiją ar Belgiją), nors dažniausiai tiesiai iš UK į LT galima su T2LF (buvęs T2). Čia aš galiu klaidingai pasakyti, nes taisyklės keičiasi kas mėnesį (tikriausiai ne taip dažnai, bet jaučiasi), bet pagrindinis dalykas – muitininkas reikalauja, kad keliauti „transitu“ būtų užfiksuota. Be to, daiktai negali būti nauji, tai yra labai svarbu. Jei vežate naujus baldus su etiketėmis, tai jau ne perkraustymas, o prekyba, ir mokesčiai bus kitokie.

Kas nutinka, jei neteisingai užpildau daiktų sąrašą (inventorių)?

Tada gausite baudą arba privers iškrauti visą mašiną patikrai. Vieną kartą klientas parašė „baldai“ vietoje to, kad išvardintų „sofa, stalas, 2 kėdės“. Muitininkas nusivylė, neleido važiuoti toliau, kol vairuotojas išskynė viską (lietaus lyja, vairuotojas supykęs). Tikslus sąrašas su apytikslėmis vertėmis – tai pusė sėkmės. Nerašykite „žaislai“, rašykite „vaikiškas dviratis“, „lėlė“.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei esate asmuo, kuris nebelieka UK ir veža savo asmeninius daiktus į EU (Lietuvą), dažniausia galite taikyti PVM išleidimą (Transfer of Residences). Tai leidžia nemokėti PVM importui. Tačiau reikia parodyti dokumentus, kad gyvenote UK ne mažiau 12 mėnesių ir kad daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesių. Jei bandysite vežti naują televizorių, kurį nusipirkote prieš savaitę, mokesčius teks mokėti pilnai. Gerai, kai firma žino šias subtilybes.

Kodėl kai kurios firmos neima mažų siuntinių?

Nes vienos mašinos išvykimas kainuoja. Degalai, keltas, muitinės mokestis... Jei jums reikia pergabenti tik vieną sofa, jums reikės susirasti „dalinių krovinių“ (part load) variantą. Ten kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms yra kitoks – jūsų daiktai bus užkraunami su kitų žmonių daiktais, tai gali užtrukti ilgiau, nes reikės surinkti pilną mašiną. Bet tai vienintelis būdas sutaupyti.

Ar saugu duoti savo asmens duomenis brokeriams?

Būkite atsargūs. Jums reikės pateikti paso kopiją, gyvenamosios vietos adresą. Užtikrinkite, kad tai yra registruota įmonė. Yra atvejų, kai duomenys nukeliauja į kitas paslaugas (pvz., finansinės apžvalgos). Geriausia dirbti su įmonėmis, kurios turi tinklalapį, kontaktų formą ir realų adresą Londone ar Birmingeme, o ne tik mobilųjį telefoną.

Ką daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai ar angliškai?

Tai didelė problema. Dauguma firmų samdo vairuotojus iš Rytų Europos, kurie kalba tik rusiškai ar savo gimtąja kalba. Jei jūsų vairuotojas nekalba jokia kalba, kuria jūs susikalbate, kaip jums paaiškinti, kur reikia statyti dėžę su „lūpdažiais“? Patikrinkite iš anksto. Užsienio kalbos žinios – tai dalis kokybės.

Techniniai dalykai ir pabaigos (kai viskas jau vyksta)

Kaip apskaičiuoti tūrį, jei neturiu metro?

Naudojite „vaiko“ metodą. Stendėkite daiktus vienas šalia kito sienoje ir pamatuokite ilgį, plotį, aukštį. Paskui viską padauginkite. Arba tiesiog nufotografuokite kambarį su daiktais ir nusiųskite vadybininkui. Patyręs žmogus akimi pamatys, ar telpa į 15 ar 20 kubų. (Čia aš šiek tiek meluoju, akimi neįmanoma pamatyti 100 proc., bet apytiksliai taip). Geriau permokėti už truputį daugiau vietos negu likti su dėže ant kiemo.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lovos, spintos, dideli stalai – turi būti išmontuoti. Ne tik kad dėl vietos, bet ir dėl to, kad jie gali suirti važiuojant. Kai kurios firmos siūlo montavimo / išmontavimo paslaugas už papildomą mokestį. Verta pasinaudoti, nes pačioms sukti varžtus po 10 valandų važiavimo – tai pragaras. O jei neturite atsarginų varžtų... (na, tada laukite problemų).

Kas daroma su chemikalėmis, dažais, valymo priemonėmis?

Muitinė ir keltų kompanijos labai griežtai reglamentuoja pavojingas medžiagas. Negalima vežti atvirų dažų, benzino, balistinių dujų. Jas reikia išpilti arba atiduoti kaimynams prieš išvykstant. Jei vairuotojas užfiksuos baklažan, kuris kvapuoja benzinu, jis tiesiog nepaims jūsų siuntos, nes rizikuos gauti baudą kelte. Nekelkite tokių daiktų, nebent tai yra hermetiškai uždarytos ir originalios pakuotės.

Ar galima sekti savo krovinių pervežimą realiu laiku?

Didesnės firmos turi GPS stebėjimą. Mažesnės – tik telefoną. Jei jums svarbu žinoti, kur yra jūsų daiktai, klauskite apie GPS nuorodą. Bet nereikia skambinti vairuotojui kas valandą – jis vairuoja, tai nelegalu ir erzinantis. Pasitikėjimas – taip pat dalis kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms.

Kas nutinka, jei paskutinis momentas reikia atšaukti?

Tai bjauru. Vairuotojas jau gali būti kelyje. Tuomet jums teks mokėti bent degalų ir laiko arešto (t.y. už tai, kad jis negalėjo dirbti kitam klientui). Geriausios firmos turi aiškias atšaukimo taisykles – pavyzdžiui, 48 val. prieš išvykstant – nemokamai, vėliau – 50 proc. mokesčio. Žiūrėkite į sutartį.

Kaip pasiruošti iškrovimai Lietuvoje?

Užtikrinkite, kad galėtumėte privažiuoti prie namų. Jei gyvenate senamiestyje, kur gatvės siauros, susitarkite su savininkais apie vietą. Vieną kartą vairuotojas užstrigo Kaune siauroje gatvelėje ir teik iškrauti per 100 metrų nešti daiktus. Klientas, žinoma, buvo nepatenkintas, bet ką gali daryti vairuotojas, jei furgono negali įvažiuoti? (Jis gali tik išlipti ir keiktis).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Lietuvoje tai nėra įprasta, bet Anglijoje – taip. Jei vairuotojas padėjo jums nešti daiktus, išmontavo, buvo mandagus, 10–20 svarų arba keletas dešimtų eurų lietuviškais būtų geras ženklas. Jie dirba sunkų darbą, dažnai naktimis. Ar tai privaloma? Ne. Ar tai pagerins jūsų kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms patirtį? Absoliučiai taip.

Kodėl kainos skiriasi tarp Londono ir provincijos?

Londonas – brangus miestas. Uždaromi zonos mokestis (Congestion Charge), ULEZ (jei mašina neekologiška), brangi degalinės. Jei gyvenate Šiaurės Anglijoje (pavyzdžiui, Mančesteryje ar Liverpulyje), kaina gali būti mažesnė, nes nereikia važiuoti pro Londoną. Bet kelyje į Lietuvą Londonas dažnai būna nešvengiamas, todėl kainos vis tiek kyla.

Kaip atpažinti blogą sutartį?

Ji trumpa, dviejuose puslapiuose, parašyta beraščiu šriftu ir nėra nurodyta jokių atsakomybių. Gera sutartis turi būti 4-5 puslapiai, su punktais apie draudimą, atsakomybę, vėlavimus, muitinę. Jei niekas nenori pasirašyti sutarties – tai ne firma, tai lošimas.

Kas daryti, jei daiktai atvyko sulūžę?

Skubiai susifotografuokite sugadintus daiktus dar prieš iškraunant (ne po to, kai jau viskas išnešta). Parašykite protokolą („damage report“). Nedarykite to vėliau, nes niekas nepatikės, kad ne jūs patys užlaužė koją nuo sofos tą vakarą. Tada teikite prašymą draudimo kompanijai. Gera firma padės su tuo procesu.

Ar verta drausti daiktus atskirai?

Jūsų namų draudimas Lietuvoje gali nedengti perkraustymo procesuose. Patikrinkite sąlygas. Dažniausiai reikalingas specialus krovinio draudimas (Goods in Transit). Už papildomus 30–50 svarų galite gauti ramybę. Sutaupyti ant draudimo, kai vežate visą gyvenimą vienoje mašinoje, yra kvaila.

Kodėl vairuotojai vengia dirbti šeštadieniais ar sekmadieniais?

Jie taip pat žmonės, turi šeimas. Be to, dauguma sandėlių Lietuvoje nedirba šiadieniais. Jei jums reikia iškrauti sekmadienį, tai kainos brangsta. Geriau derėtis, kad atvyktų penktadienį ar pirmadienį. Kantrybė taupo pinigus.

Galutinė rekomendacija – ką rinktis?

Rinkitęs vidutinį kainos lygį. Ne pigiausią, ne brangiausią (brangiausios dažnai moka per daug dėl prekės ženklų, o ne kokybės). Ieškokite žmonės, kurie klauso klausimų, o ne tik siūlo kainą. Pasitikėkite savo intuicija – jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai paprastai taip ir yra. Sėkmės kelyje, ir gero oro (angiškas oras yra keistas, tai žinau).

Išvada

Apibendrinant, rinktis perkraustymo paslaugas nėra lengva, ypač kai kalbame apie tokius atstumus kaip tarp UK ir Lietuvos. Kainos ir kokybės santykis iš UK perkraustymo paslaugoms nėra fiksuota formulė, tai nuolatinis kompromisas tarp jūsų piniginės ir rizikos. Nerašykite sau galvos ieškodami „nuolaidų“ tose vietose, kur jos negali būti. Geriau investuoti šiek tiek daugiau į patikimą žmogų, kuris atvyks laiku, padės su dėžėmis ir nepradangs kelti klausimų apie muitinę. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum: jei sutartis atrodyti normaliai, o žmogus kalba aiškiai – 90 proc., kad viskas gerai sueis. Ir vienas patarimas iš asmeninės patirties – niekada nekelkite gyvūnų be dokumentų, tai tikras košmaras prie sienos.