Kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar: kas nutiko ir ką tikėtis

Sutikime tiesiai – per pastaruosius penkerius metus ši sritis pasikeitė neatpažįstamai. Pradedant nuo „Brexit‘o“, baigiant tuo, koks dabar yra kuras, ir tuo, kiek vairuotojai nori uždirbti. Kas antras klientas skambina ir klausia tas pačias problemas, o kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar atrodo kaip kažkas iš mokslinės fantastikos palyginti su 2015 metais. Buvau laikas, kai už 500 svarų jums veždavo visą butą, o dabar už tą sumą vos išveš dviratį. Ne visada suprantu pats, kodėl taip keistai susiformavo rinka, bet stengiuosi paaiškinti paprastai be jokių gražių žodžių. Čia nėra joks verslas, kur viskas lygu ir aišku, dažnai tenka tiesiog spręsti problemas ant kelio.

Pagrindai: kas vyksta su kainomis dabar

Kiek dabar vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Anglijos?

Vidutinės kainos dabar svyruoja labai stipriai. Jei turite tik kelias dėžes su drabužiais, tai galite įsivaizduoti sumą nuo 300 iki 500 eurų, priklausomai nuo to, kur Jūsų daiktai stovi. Jei kalbame apie pilną butą ar mažą namą, tai tenka susidurti su 1500–2500 eurų suma. Kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar labai priklauso nuo to, ar vairuotojas turi grįžti tuščia, ar jis jau turi užsakymą jūsų rajone. Tarkime, jei jis važiuoja į Londoną, jis gali pasiimti jūsų daiktus pigiau, nes jau ten yra. O jei jums reikia važiuoti į kažkokį kaimą šalia Mančesterio, kur nėra kitų krovinių, kaina užšoks aukštyn, nes jis turi uždirbti už grįžtantį maršrutą.

Ar „Brexit“ labai pakeitė kainas?

O, kadangi. Tai ne tik kainos pakeitė, tai visą procesą padarė kosminių proporcijų. Anksčiau vairuotojas užsuko į keltą, išvažiavo ir viskas. Dabar reikia muitinės deklaracijos, kurių kaina prasideda nuo 50–100 eurų, jei nieko nesuprantate ir darote per tarpininkus. Be to, laikas praleidžiamas pasienyje – vairuotojas laukia valandas, o laikas yra pinigai. Kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar turi įskaičiuotą ir šią nervinę patirtį. Užstatą įvežant daiktus reikia mokėti beveik visada, o tai užfiksuoja pinigus, kurie gali būti užšaldyti ilgam laikui. Vienas mano klientas nesugebėjo teisingai užpildyti formos ir jo daiktai stovėjo sandėlyje tris savaites – tik įsivaizduokite kurų mokestį ten išaugo.

Kodėl viena firma kainuoja pigiau už kitą?

Tai klasikinis klausimas. Pigiau būna dėl dviejų priežasčių: arba jie jau turi pilną fūrą ten ir jums tiesiog „užlipa“ ant viršaus (tai idealus atvejas), arba... jie yra „baltosios kelnes“. Darau kabutes todėl, kad kartais tai įmonės, kurios neturi nei savo vairuotojų, nei licencijų. Jie tiesiog perkelia užsakymą kitiems, o tarpininkauja. Jei sutinkate mokėti 400 eurų už krovinių, kurie realiai kainuoja 800, tai būsite tikri, kad jūsų daiktai bus vežami kartu su šunimis ir šiukšlėmis (tai tikras atvejis, važiavau kartą su tokiu „kolega“). Gera kaina yra ta, kuri atrodo reali, o ne stebuklinga.

Ar verta laukti, kai nukris kainos?

Skaityčiau, kad nverta. Kuro kainos, žinoma, svyruoja, bet bendrai infliacija tarptautiniuose pervežimuose neleižia. Kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar nėra tokia, kad rytoj viskas taps pigiau dvigubai. Viskas tik brangs – ferių kainos didėja, atlyginimai vairuotojams taip pat. Jei laukiate „to momento“, galite likti be daiktų arba juos vežti brangiau vėliau. Geriau sugalvoti, kada jums patogu, o ne kiek pigiau bus po mėnesio. Nors sakyti, kas bus po mėnesio, aš negaliu garantuoti nieko, šiame versle viskas pasikeičia per dieną.

Apie tūrį, daiktus ir matavimus

Kaip suprasti, kiek aš turiu daiktų?

Dažniausiai žmonės įsivaizduoja, kad turi „nedaug“, o paskui atsiduria pilname garaže. Matuojame kubiniais metrais. Vienas kubinis metras – tai maždaug standartinė šaldytuvo dėžė. Jei sakote „turime 5 dėžes“, tai maždaug pusę kubo. Bet jei dar pridedate sofos, tai jau 3–4 kubai. Geriausia – nueikite į virtuvę, pažiūrėkite į šaldytuvą ir įsivaizduokite tokią dėžę. Kiek jūsų bute tų dėžių? Dažnai klientai sako „o, tik kelios dėžės“, o atvažiuojame – ten dar dviratis, vežimėlis, lentynos... Tas dviratis vienas užima pusę kubo. Tai reikia įsivaizduoti erdviškai.

Ar galiu suvežti tik kelias dėžes?

Žinoma, tai vadinama daliniu kroviniu. Tiesa, čia kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar yra tokia, kad maži kroviniai kartais būna brangiau vieno kubo atžvilgiu nei dideli. Kodėl? Nes vairuotojui reikia rasti kitus klientus tame pačiame maršrute, kad užpildytų fūrą. Jei jis veža tik jūsų 3 dėžes iš Londono į Vilnių, jis už tai nežirgs. Jis turi surasti dar 15 kubų kelyje. Tai užtrunka. Taigi, jei turite tik kelias dėžes, būkite kantrūs, gali tekti laukti, kol surinks likusią fūros dalį.

Ar vežate didelius baldus, pvz., spinas ar sofos?

Taip, bet tik jei jie išardomi. Neįsivaizduoju, kaip pervežti sofos per grindinę, jei ji neilgina. Vokiečiai (o dažnai pervežimus atlieka vokiškos firmos arba vokiečiai dirbantys Anglijoje) yra labai griežti dėl saugumo. Jei spina neišsireguliuoja per duris, ją tiesiog nepaimsime arba reikės išardyti. Turiu atvejį, kai klientas nesutiko išardyti klizetės (klausiate, kodėl? Aš taip pat nesupratau). Rezultate – klizetas liko Anglijoje. Dideli baldai reikalauja daugiau darbo rankų, o tai vėl brangina. Vienas žmogus neįmes 300 kilogramų spinos į fūrą be kėblio, o kėbliai kainuoja.

Kas nutinka, jei mano daiktai netelpa į vietą?

Tai įprasta problema. Jūsų skaičiuojame 10 kubų, o paskui paaiškėja, kad yra 15. Tada darome papildomą fūrą arba bandome sutalpinti. Papildoma vieta kainuoja. Jei vairuotojas atvyksta ir mato, kad daiktų yra dvigubai daugiau, jis turi teisę reikalauti papildomo mokesčio vietoje. Nerekomenduoju meluoti apie kiekį, nes tik sudėjote sau ant galvos. Geriau iš karto pasakyti – „turime daugiau“. Kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar neleidžia važiuoti be užmokesčio už papildomą svorį ar tūrį, kuras nebegali būti nemokamas.

Ar galima vežti techniką ir elekttroniką?

Galima, bet čia yra pavojinga zona. Jei vežate naudotą kompiuterį ar televizorių, tai turi būti nurodyta deklaracijoje. Muitinė gali paklausti, kodėl vežate 5 televizoriaus jei jūs vienas. Tai atrodo kaip prekyba. Aš vieną kartą teko padėti klientui, kuris parsivežė 5 senus „iPhones‘us“ ir nesuprato, kodėl jo mašina buvo sustabdyta pasienyje. Elektronika dažnai traukia muitinės akį. Televizoriai virš 6 mėnesių senumo paprastai įvežami be mokesčių, bet turi turėti pirkimo kvitą (jei galite jo rasti po 5 metų, tai stebuklas).

Maršrutai, laikas ir geografija

Ar brangu vežti iš Londono centro?

Londonas yra pragaras vairuotojams. Užtenka važiuoti į tą zoną (Ulez), kur reikia mokėti užvažiavimą, dar ir rasti vietą pastatyti 18 metrų fūrą centre. Taip, kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar Londono atžvilgiu yra aukštesnė. Vairuotojui gali tekti stovėti urbe po valandą, kol jūs surandate raktus. Tas laikas mokamas. Paprastai už važiavimą į Londono centrą pridedama kažkieki pinigų (50–100 svarų) už papildomą stresą. Geriau susitikti kažkur už miesto ribų, prie kurio nors didelio prekybos centro, jei įmanoma.

Kas yra su Škotija ar Velsu? Ar ten brangu?

Škotija (ypač aukštyn) – tai jau kitas lygmuo. Ten ilgi atstumai, retai gyvenamos vietos. Jei esate šiaurės Škotijoje, tai vairuotojui ten važiuoti neapsimoka, jei jis neturi ten pilno krovinio. Todėl kainos šiauriau yra didesnės. Velsas panašus – kalnuotas, sudėtingi keliai. Bet jei esate pietų Velse, tai kaip ir Anglija. Pagrindas toks – kuo toliau nuo pagrindinių automagistralių (M1, M6, M25), tuo brangiau. Nemanau, kad aš kada nors sutikčiau vairuotoją, kuris mylėtų važiuoti į šiaurę užsienio maršrutams.

Kiek laiko užtrunka kelionė į Lietuvą?

Anksčiau sakiau – 3 dienos. Dabar? Nebegalvoju. Gali būti 4, gali būti 5. Viskas priklauso nuo laukimo laiko angliškame uoste (Dover arba Folkestone). Nuo „Brexit“ eilės ten yra įspūdingos. Vienas mano vairuotojas pranešė, kad stovėjo 7 valas tik norėdamas išvažiuoti iš Britanijos. Ir tai buvo paprasta diena. Taigi, jei jums sako „atvyksime trečiadienį“, neskubėkite džiaugtis – tikrinkite rytoj. Kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar neapima „stebuklingų“ telekomunikacijų, kurios praneštų, kada tiksliai bus laisva vieta keltui.

Ar sustojote kelyne? Kas su maistu?

Taip, vairuotojai turi sustoti ilsėtis. Tai reglamentuota. Jie gali sustoti vietoje, prie kelių, ir užmigti. Jie dažniausiai turi virtuvėles kabinoje, taigi maistas nėra problema. Bet jei jūs laukiate daiktų, o vairuotojas tiesiog miegoja Slovakijoje, tai gali jaustis nepatogu. Bet jis privalo tai daryti. Negalima važiuoti 24 valandas iš eilės (nors kai kurie bandė, bet aš to nepripažįstu). Tai užtrunka. Neįsivaizduokite, kad jis važiuoja kaip „Ferrari“ lenktynėse.

Ar galima nurodyti tikslią atvykimo datą?

Galima nurodyti, bet tai bus daugiau prognozė nei faktas. Jei tai dalinis krovinys, tada data yra labai „plati“ – sakykime, „tarp pirmadienio ir penktadienio“. Jei tai pilnas krovinys (visa fūra jūsų), tada galima tiksliau planuoti. Bet vistiek orai, greičio radara ar avarija gali viską sugriauti. Pasakykiau taip: planuokite savo gyvenimą taip, kad daiktai atvyks tą savaitę, o ne tą valandą. Mažiau nervų bus.

Bureaucratija, muitinė ir dokumentai (svarbiausia)

Ar reikia daryti muitinės deklaracijas?

Privalomai. Nuo 2021 metų nebeįmanoma tiesiog „įvažiuoti“. Jūs turite būti registruoti kaip asmuo, norintis atgabenti daiktus (Transfer of Residence – TOR procedūra, jei grįžtate gyventi). Jei tik perkraudote daiktus be TOR, gali tekti mokėti PVM (VAT) ir muito mokesčius. Tai gali būti labai skaudu. Kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar be šių dokumentų yra tiesiog neįmanoma legaliai. Dauguma firmų siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį. Jei bandysite daryti patys – sėkmės, sistema yra sudėtinga.

Kas dėl mašinų? Ar brangu vežti automobilį?

Automobilių pervežimas (be vairuotojo) yra atskira tema. Tai kainuoja maždaug 600–900 eurų, priklausomai nuo to, kur mašina stovi ir kokia ji. Jei mašina nevažiuoja, reikia kėblio – brangiau. Be to, mašina turi būti užregistruota Lietuvoje per tam tikrą laiką. Nors dabar taisyklės truputį pasikeitė (galima važinėti su angliškais numeriais ilgiau, jei mokate sąskaitas Lietuvoje), bet geriau viską sutvarkyti iš karto. Vienas klientas važiavo su angliškais numeriais 2 metus ir tik tada sužinojo, kad turi mokėti didelius baudų mokesčius.

Ar mokesčiai už AVS (PVM) jau įskaičiuoti į kainą?

Paprastai „nuo ryto iki vakaro“ pervežimo kaina (transporto mokestis) neįskaito jokių mokesčių, susijusių su muitine ar PVM, jei to reikalauja įstatymai. Jei jums tenka mokėti PVM importuojant daiktus (o dažniausia, jei grįžtate gyventi, jums nereikia), tai tai jūsų papildoma išlaida. Geriausia viską susitarti iš anksto ir klausti – „Ar kaina yra galutinė?“. Nereikia manyti, kad 1000 eurų pasiūlymas apima visus galimus pasaulio mokesčius.

Kas nutinka, jei pamiršau deklaruoti brangų daiktą?

Tai pavojinga. Jei muitinė randa brangų daiktą, kurio nėra sąraše, gali būti bauda arba konfiskavimas (blogiausiu atveju). Žinau atvejį, kai žmogus bandė slėpti brangų laikrodžių rinkinį tarp drabužių. Nelabai sekėsi. Muitinė turi skenerius, kurie mato daugumą dalykų. Geriau deklaruoti viską, net jei tai atrodo keista – „deklaruoju 10 vnt. senų batų“. Geriau paaiškinti, kad tai seni batų, nei kad tai kažkas kitas.

Ar reikia turėti sąrašą daiktų (inventorių)?

Būtina. Be sąrašo niekas nevež. Sąrašas turi būti gana detalus – ne „baldai“, bet „sofa, stalas, 4 kėdės“. Jei sąrašas per daug trumpas, muitinė gali įtarti. Gera praktika yra rašyti apytikslę vertę kiekvieno daikto (naujos kainos, bet ne pernelyg aukštos, kad nesusidurtumėte su dideliais mokesčiais, jei jų reikės mokėti). Kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar reikalauja tvarkos popieriuose, be to niekur nepraeisite.

Paslaugos ir smulkmenos

Ar į kainą įeina dėžės ir pakavimo medžiagos?

Dažniausiai ne. Knygą galite įdėti į bet ką, bet indus reikia įdėti į specialią dėžę su popieriumi. Dėžės kainuoja – maždaug 3–5 eurų už vnt. Jei reikiate daug, tai susikaupia. Kai kurios firmos siūlo „viskas įskaičiuota“, bet tada tikrinkite, ar kaina neper didelė. Jei nemokate už dėžes, gali jas gauti naudotas (o iš jų gali būti... hmm, įdomūs kvapai). Geriau pasirūpinti savo dėžėmis, jei turite galimybę jas gauti iš parduotuvių (žinoma, jei jos tvirtos).

Ar reikia padėti vairuotojai krauti?

Jei pasirinkote paslaugą „su krovėjais“, tai jums nieko daryti nereikia. Jei pasirinkote tik „vairuotojo“ paslaugą (tai pigiau), tai geriau pasiruoškite fiziškai. Vairuotojas yra žmogus, jis gali pavargti. Jei turite 5-ą aukštą be lifto, tai vairuotojas gali tiesiog atsisakyti nešti tą sofos aukštyn, jei nebuvo susitarta. Žinote, ką sakau – daiktai būna sunkesni, nei atrodo. Padėkite jam, ir jis jums padės su kitais dalykais (pavyzdžiui, uždės daiktus ten, kur jums reikia, o ne tiesiug išmes į kambarį).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju furoje?

Techniškai ne. Tarptautiniai pervežimai yra skirti kroviniams, o ne keleiviams. Draudimas neleidžia vežti keleivių be specialios licencijos (tai keleiviniai pervežimai). Nors aš esu girdėjęs istorijų, kad žmonės įsiderėjo už pinigus, bet aš to nerekomenduoju. Jei sustos policija, gausite baudą, o vairuotojas gali prarasti licenciją. Geriau skristi lėktuvu arba važiuoti traukiniu. Nėra verta rizikuoti dėl 100 eurų sutaupymo.

Ar galima vežti maistus, alkoholį ar cigaretę?

Maistą galima, bet dėmesio – mėsa ir pieno produktai iš ES (į Angliją) ar iš Anglijos (į ES) yra griežtai reglamentuojami. Iš Anglijos į Lietuvą nebūtų galima vežti mėsos ar sūrio (dėl ligų). Alkoholis – galima tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui. Cigaretės – taip pat, ribojama. Jei vežiate prekybai skirtą alkoholį, tai čia jau mums nereikia kalbėti – tai kita licencija. Vieną kartą teko matyti, kaip muitinė atėmė dideles kumpių atsargas, nes žmogus negirdėjo apie zakoną (tai toks žodis, čia aš truputį užsimečiau į lenkišką kalbą, o čia turiu omenyje įstatymus).

Ar yra draudimas? Kas jei pamiršta?

Gerų firmų visada yra draudimas. Paprastai tai yra CMR draudimas, kuris apsaugo nuo pavogimo ar gaisro. Jis dengia apie 10-12 eurų už kilogramą (sąskaita sukeliant). Jei turite brangų pianiną, jo vertė gali viršyti šią sumą. Tuomi reikia papildomo draudimo. Jei daiktas sugenda dėl to, kad blogai supakavote (tarkime, indai nebuvo uždaryti ir tiesiog suskilo), tai draudimas to neatstoja. Tai svarbu suprasti – draudimas neatsitinka dėl jūsų neatsargumo.

Apmokėjimas, sutartys ir pasirinkimas

Kada reikia mokėti?

Visada skirtingai. Kai kas reikalauja 50% avanso, kai kas – 100% iš anksto (būkite atsargūs su 100%). Kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar tokia, kad dažniausiai imama bent kažkiekas iš anksto, kad užtikrintumėte, kad jūsų vietos fūroje nebus parduota kitiems. Likutį dažnai mokate gavus daiktus arba prieš išvežant iš Anglijos. Pinigai pervedami sąskaitą. Jei kas jums siūlo mokėti grynaisiais vairuotojui rankose (ypač didelę sumą) – bėkite. Tai garantija, kad daiktai dings.

Kaip atpažinti blogą firmą?

Jei kaina peržemta, jei neatsiliepia į el. laiškus, jei neturi interneto svetainės arba ji atrodo kaip padaryta per 5 minutes. Jei jie neduoda sutarties arba sutartyje nėra aiškaus adreso. Jei jie neduoda vairuotojo telefono numerio prieš išvykstant. Tai akivaizdžios signalizacijos. Blogos firmos turi tendenciją pradingti su jūsų daiktais (o čia aš suklydau, ne su daiktais, o su jūsų pinigais). (Taisykau: jų tikslas yra gauti avansą ir dingti).

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima visada. Bet derėkitės protingai. Jei jums sako 1000, o jūs siūlote 500, jūs tiesiog užbruojate vartus. Geriau klausti – „Ar galite nuolaidą, jei aš pats pakuosiu?“ arba „Ar galima pigiau, jei aš laukiu savaitę?“. Kartais, jei jie turi tuščią vietą, jie sutiks nuleisti kainą 50 ar 100 eurų, tik kad užpildytumė fūrą. Nepaisykite to, kad verslas yra verslas – jie turi uždirbti, kad galėtų vežti kitą kartą. Nereikia spausti iki geltono.

Ką daryti, jei daiktai atvyko pažeisti?

Pirmiausia – viską nufotografuoti iš karto, kol vairuotojas dar vietoje. Parašyite pažeidimų aktą (CMR protokolą). Be to, neįrodysite nieko. Tada skambinkite firmai. Jei jie neklauso, kreipkitės į draudimo bendrovę. Būkite kantrūs, šiuos dalykus sprendžia ne vieną dieną. Kartos tenka bylinėtis. Ačiu, dauguma atvejų sprendžiami taikiai, jei aišku, kad kaltė vairuotojo (pvz., sužalojo sofą nešdamas per koridorių).

Ar saugu duoti savo daiktus pažemėtiems žmonėms?

Tai rizika. Pažemėjimas (picking) – tai kai ateja žmogus, įkelia jūsų daiktus į fūrą ir važiuoja. Jūs nežinote, kur jie važiuoja toliau. Geriausia rasti firmą, kuri turi savo bazią arba sandėlį Anglijoje, kur galite palikti daiktus. Taip jūs turite adresą. Jei duodate kaimynui, kuris įkalė „pervežimus“ skelbime, tikėkitės stebuklo. Nors aš pažįstu kelis gerus „vienišius vairuotojus“, kurie dirba garbiai, bet jie yra išnykstanti rūšis.

Kas daro „baltosios kelnes“ firmos?

Tai tarpininkai. Jie pasiima užsakymą už 800 eurų ir tada ieško vairuotojo už 400 eurų. Skirtą jie uždirba. Problema ta, kad jei kažkas nutinka, jie neatsakingi – jie sako „mes tik radome vairuotoją“. Geriau rasti tiesiogiai pervežėją. Nors nemaža „didelių“ firmų Lietuvoje veikia būtent taip – neturi savo fūrų, tik sutartines. Su jais saugiau nei su „vaiduokliu“ iš skelbimų, bet vis tiek brangiau.

Ar verta imti kompleksinę paslaugą (pakavimas + vežimas)?

Jei esate turtingi arba neturite laiko – absoliučiai taip. Tai sutaupo daug nervų. Jei dirbate ir turite tik savaitgalį, geriau sumokėti už tai, kad kas nors kitas supakuos visus indus, apkels juos į dėžes ir užneš į fūrą. Tada tiesiog atvykstate į naują namą ir viskas jau ten (svarbu: nepamirškite kiekvieną dėžę pažymėti, kur ji turi atsidurti, pvz. „Virtuvė“). Be to, tada daiktai labiau apdrausti, nes pakavo profesionalai.

Ar galima sekti savo daiktus kelionės metu?

Didesnės firmos turi GPS sekimą. Galite matyti, kur fūra yra realiu laiku. Mažos firmos – galite tik rašyti vairuotojui „kur tu?“. Nereikia jo kišti kas valandą, jis vairuoja. Paklauskite ryte ir vakare. Vairuotojai nemėgsta, kai jiems barstyna į telefoną važiuojant greitokiu keliu. Būkite tolerantiški – jis dirba, kad jūsų daiktai atvyktų sausiai.

Apibendrinant

Viskas susiformavo taip, kad kainos ir kainodara perkraustymui iš Anglijos dabar nėra pigu ir greita. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės ir tvarkos. Nenustebkite, kad kainos svyruoja – pasaulis pasikeitė. Raskite patikimą žmogų ar firmą, susitarkite dėl kainos iš anksto ir pasirūpinkite dokumentais. Nepasitikėkite tuos, kas pažada stebuklus už pusę pigiau nei rinkos kaina. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti savo sofos vietoje, nei ieškoti ją visą gyvenimą. Sėkmės perkraustant, ir tegul jūsų kelionė būna kuo mažiau nervinančia. Nors garantuoti ramybės šioje srityje... na, turbūt neįmanoma visiškai.