Kainodara transporto paslaugoms iš Anglijos: kas iš tikrųjų sudaro galutinę sumą

Kainodara transporto paslaugoms iš Anglijos – pagrindiniai kainos veiksniai

Kodėl kainodara transporto paslaugoms iš Anglijos kartais pasikeičia per kelias valandas?

Nes tarptautinis transportas nėra prekybos centras, kur lentynoje stovi ta pati kaina iki vakaro. Gali būti, kad ryte Anglijoje yra laisva mašina į Lietuvą, o po trijų valandų ji jau užsakyta kitam klientui. Tada lieka kitas maršrutas, pvz., per Zeebrugge arba Rotterdamą, o tai jau keičia kelto, laiko ir darbo sąnaudas. Kuras taip pat šokinėja, ypač kai rinkoje įvyksta koks nors politinis triukšmas. Todėl, kai sakau klientui „geriau rezervuoti dabar“, tai ne pardavimų triukas, o normalus darbas.

Koks krovinio svoris labiausiai veikia kainą vežant iš Anglijos?

Svoris turi didelę reikšmę, bet ne visada didžiausią. Jeigu vežate 20 kg siuntą, kaina bus skaičiuojama kitaip nei vežant 700 kg paletes. Čia svarbus ir tūris, nes mašina gali būti „pilna“ dar prieš pasiekdama leistiną svorį. Pavyzdžiui, didelės dėžės su lengvais daiktais užima daug vietos, o ekspeditorius vis tiek privalo jas kaip nors sutalpinti. Todėl visada reikia duoti ne tik kilogramus, bet ir matmenis. Kartais klientai sako „na, ten nieko sunkaus“, o paskui paaiškėja, kad ten 12 kubų putplasčio.

Ar krovinio matmenys gali kainą pakelti labiau nei svoris?

Gali, ir dar kaip gali. Tarkime, turite lengvą, bet ilgą krovinį – vamzdžius, baldus, duris, reklaminius stendus. Jie gali nesverti daug, bet užima vietą, kurios kiti klientai negali panaudoti. Tokiu atveju skaičiuojamas tūrinis svoris, o ne tik faktinis. Čia dažna klaida – manyti, kad „lengvas“ automatiškai reiškia „pigus“. Ne visada. Ypač kai iš Anglijos reikia vežti į Kauną ar Vilnių, o krovinys netelpa į standartinę grupuotą siuntą.

Ką reiškia „surinktinis krovinys“ ir kodėl jis dažniausiai pigesnis?

Surinktinis krovinys reiškia, kad jūsų prekės keliauja ne viena mašina, o kartu su kitų klientų kroviniais. Tai kaip autobusas – jei yra laisvų vietų, vežėjas bando jas užpildyti. Todėl kaina mažesnė, nes išlaidos pasidalinamos. Bet yra ir minusų: reikia laukti, kol susirenka kroviniai, reikia sutvarkyti pakrovimą, iškrovimą, dokumentus. Jeigu jums reikia vežti nuo Londono iki Klaipėdos ir niekur neskubate, tai geras variantas. Jei reikia rytoj ryte – jau nebe taip gražu.

Kodėl kaina iš Mančesterio ir iš Londono gali skirtis?

Atstumas, eismas ir logistinė infrastruktūra daro savo. Londonas yra didelis mazgas, ten daugiau transporto, daugiau sandėlių, daugiau galimybių rasti grįžtantį automobilį į Lietuvą. Mančesteris, Birmingamas, Liverpulis ar Škotija gali kainuoti kitaip, nes reikia derinti maršrutą ir vairuotojo grafiką. Kartais iš Mančesterio kaina bus didesnė ne dėl to, kad toli, o dėl to, kad mašina vis tiek turės grįžti į pietinę Angliją prieš keltą. O kartais, priešingai, pavyks geras reisas tiesiai į Beneluxą. Tai gyva matematika, ne kalkuliatorius.

Kainodara transporto paslaugoms iš Anglijos – maršrutai, terminai ir greitis

Ar greitas pervežimas iš Anglijos visada kainuoja brangiau?

Dažniausiai taip, bet ne visada brangumas reiškia geresnį rezultatą. Greitas pervežimas dažnai reikalauja individualaus automobilio, be tarpinių sandėliavimų ir be ilgų laukimų. Tai brangu, nes mašina važiuoja dėl jūsų krovinio. Surinktinis krovinys pigesnis, bet lėtesnis. Yra ir vidurinis variantas – ekspresas per grupuotą liniją, kai krovinys eina pirmesne eile, bet ne vienas. Klientai kartais nori „greitai ir pigiai“, o čia jau reikia švelniai paaiškinti, kad stebuklų nebūna. Bent jau legaliai.

Kodėl keltų perplaukimas įtakoja kainą vežant į Lietuvą?

Keltas yra didelė sąnaudų dalis vežant iš Anglijos į žemyninę Europą. Kainos keičiasi nuo sezono, savaitės dienos, uosto, kuro priedų ir net oro sąlygų. Doveris–Kalė, Harwichas–Roterdamas, Hulas–Zeebrugge – skirtingi maršrutai turi skirtingą logiką. Kartais pigiau važiuoti per Belgiją, kartais per Olandiją, kartais per Prancūziją. Mes, ekspeditoriai, tą deriname kasdien, bet klientui tai atrodo kaip magija. O čia ne magija, čia kelto bilietas, kuris šiandien kainuoja vienaip, o rytoj jau kitaip.

Ar savaitgaliais pervežimas iš Anglijos brangesnis?

Dažniausiai taip, ypač jei reikia pakrovimo ar iškrovimo ne darbo valandomis. Sandėliai Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, turi savo darbo grafikus. Vairuotojai taip pat turi vairavimo ir poilsio laikų taisykles, tad savaitgalio reisas gali „sugadinti“ visą grafiką. Jeigu krovinys tiesiog laukia terminalėlyje iki pirmadienio, kaina gali nepakilti labai stipriai. Bet jei reikia realaus darbo šeštadienį – iškrovimo, pakrovimo, dokumentų tikrinimo – tada atsiranda papildomi kaštai. Ir tai normalu, nors klientams ne visada patinka girdėti.

Ką reiškia pristatymas „iki durų“ ir kodėl jis ne visada toks pat?

„Iki durų“ skamba paprastai, bet praktikoje tai gali reikšti skirtingus dalykus. Viena yra pristatyti mažą siuntą prie namo, kita – atvežti paletę į prekybos centrą, kur reikia laukti eilėje tris valandas. Trečia – atvežti į statybvietę be šakės krautuvo. Todėl visada reikia žinoti, ar yra rampa, ar yra krautuvas, ar galima palikti krovinį tik prie durų. Kartais klientas sako „ten viskas paprasta“, o vairuotojas atvažiavęs gauna: laiptai, sargas, registracija ir niekas nežino, kur iškrauti.

Kodėl pristatymas į atokesnį miestą gali kainuoti daugiau?

Logistikoje atstumas nuo pagrindinio maršruto labai svarbus. Jeigu mašina važiuoja Londonas–Kaunas, tai Kaune iškrauti paprasta. Bet jeigu reikia dar 80 km į mažesnį miestelį, ypač be atgalinio krovinio, kaina auga. Vairuotojas sugaišta laiką, degalus, o po to vis tiek turi grįžti į pagrindinį kelią. Todėl kai klausiama, kodėl „tik 40 kilometrų“ kainuoja tiek, atsakymas paprastas: tie 40 kilometrų nėra tik 40 kilometrų, jie dar ir laužo maršrutą.

Kainodara transporto paslaugoms iš Anglijos – siuntos, paletės ir specialūs kroviniai

Kainodara transporto paslaugoms iš Anglijos mažoms siuntoms – kaip ji skaičiuojama?

Mažoms siuntoms kaina dažnai skaičiuojama pagal svorį, matmenis ir zoną. Jeigu siunta keliauja iš Bristolio į Vilnių, ji gali būti sujungta su kitomis siuntomis ir vežama grupuotai. Tai pigiau, bet ne visada greičiausia. Svarbu, kad pakuotė būtų normali – ne perplėšta, ne permirkusi, su aiškia etikete. Esu matęs siuntų, kurios atrodo kaip po kovos su dulkių siurbliu, ir tada prasideda problemos. Jei turite vertingų daiktų, geriau drausti ir daryti nuotraukas prieš išsiunčiant.

Kiek kainuoja paletės vežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Kaina labai priklauso nuo paletės tipo, svorio ir to, ar ji standartinė. Europinė paletė 120x80 cm paprastai yra paprasčiausias variantas, o didelė 120x100 cm arba nestandartinė gali kainuoti daugiau dėl vietos. Jei paletė sveria iki 300–500 kg, ji dažniausiai telpa į standartinį surinktinį pervežimą. Jei aukštis per didelis arba negalima krauti ant viršaus, vėl keičiasi sąlygos. Todėl sakyti vien „viena paletė“ nepakanka. Reikia svorio, aukščio, ar galima krauti, ir kokioje vietoje iškrausite.

Ar baldai iš Anglijos vežami kitaip nei komercinės prekės?

Baldai dažnai keliauja kaip negabaritiniai arba jautrūs kroviniai, nes jie braižosi, lūžta, turi kampus ir keistus matmenis. Komercinės prekės paprastai būna dėžėse, paletėse, su etiketėmis, tad jas lengviau rūšiuoti. Baldams reikia geresnės pakuotės, kartais medinių dėžių ar kampuočių. Jei vežate sofą ar virtuvės baldus asmeniniam naudojimui, reikia aiškiai pasakyti, ar tai nauji, ar naudoti daiktai. Naudoti baldai kartais kelia papildomų klausimų dėl higienos, deklaravimo ir vertės. Čia geriau nekurti pasakų.

Kokia kaina vežant automobilių dalis iš Anglijos?

Automobilių dalys gali būti labai paprastas krovinys, jei jos tvarkingai supakuotos. Bet jeigu tai variklis, dėžė, bamperis ar stiklas, kaina gali kilti dėl svorio, gabaritų arba trapios paskirties. Tepalai, akumuliatoriai, degalai, dažai – čia jau gali būti pavojingi kroviniai, tad ne kiekvienas vežėjas juos ims. Kartais klientas mano, kad „detalė kaip detalė“, o iš tikrųjų ten 90 kg tepalo statinė. Tokiu atveju reikia MSDS dokumentų ir tinkamo žymėjimo. Be jų geriau net nepradėti.

Ar galima vežti statybines medžiagas iš Anglijos į Lietuvą?

Galima, tik reikia žinoti, kas tai per medžiagos. Plytelės, gipsas, dažai, klijai, įrankiai – viskas turi savo sąlygas. Sunkios medžiagos greitai pasiekia leistiną svorį, o ilgos – vietą. Skystos medžiagos gali būti pavojingos, todėl reikia tikrinti dokumentus. Esu matęs, kaip žmonės nori vežti „tik kelis kibirų dažų“ ir nustemba, kad tai nėra paprastas krovinys. Kainai įtakos turi ir tai, ar medžiagos skirtos asmeniniam remontui, ar komerciniam objektui. Dokumentai visada svarbesni, nei atrodo.

Kainodara transporto paslaugoms iš Anglijos – muitinė, dokumentai ir Brexit realybė

Ar po Brexit reikia muitinės dokumentų vežant iš Anglijos?

Taip, reikia. Anglija jau nėra ES muitų teritorijoje, todėl kroviniai iš Anglijos į Lietuvą turi būti deklaruojami. Reikia komercinės sąskaitos faktūros, prekių aprašymo, HS kodų, siuntėjo ir gavėjo duomenų. Jei tai asmeninės siuntos, dokumentacija šiek tiek paprastesnė, bet vis tiek ne „nieko nereikia“. Daug problemų kyla tada, kai klientas įvardija prekes labai bendrai, pvz., „parts“ arba „goods“. Muitinė tokio dalyko nemėgsta. Reikia konkrečiau: automobilių stabdžių kaladėlės, vaikų drabužiai, virtuvės maišytuvai ir t.t.

Kodėl neteisingas HS kodas gali sustabdyti krovinį?

HS kodas nurodo, kas yra prekė ir kokie muitai ar PVM gali būti taikomi. Jeigu kodas neteisingas, muitinė gali sustabdyti krovinį tikrinimui, prašyti papildomų dokumentų arba pakeisti klasifikaciją. Tai reiškia vėlavimą, sandėliavimo mokestį ir nervus. Kartais klientas sako: „Dėkime kokį nors kodą, tik kad praeitų.“ Ne, taip nereikia daryti. Aš matau tokias istorijas ir jos baigiasi ne gerai. Geriau vieną kartą pasitikrinti, nei paskui mokėti už stovėjimą ir aiškinimąsi.

Kas yra EORI numeris ir ar jis būtinas?

EORI numeris yra identifikacijos numeris muitinės veiklai Europos Sąjungoje. Įmonėms, kurios reguliariai importuoja prekes iš Anglijos, jis praktiškai būtinas. Be jo deklaracijų tvarkymas gali būti sudėtingesnis arba neįmanomas, priklausomai nuo situacijos. Fiziniai asmenys ne visada jo turi, bet komerciniams siuntiniams jis dažniausiai labai svarbus. Čia geriausia pasitikrinti su savo buhalteriu arba muitinės tarpininku, nes taisyklės gali skirtis pagal veiklos tipą. Aš ne visada noriu būti tas, kuris aiškina mokesčių niuansus, bet geriau paaiškinti prieš, nei po.

Kodėl PVM ir muitai gali pakeisti galutinę transporto kainą?

Techniškai PVM ir muitai nėra transporto kaina, bet klientui tai dažnai tampa viena bendra išlaidų krūva. Jei prekės vertė didelė, PVM gali būti nemažas. Jei muitų tarifas taikomas, jis taip pat prisideda prie sumos. Kai kurie klientai nustemba, kad transportas kainavo 180–300 EUR, o prie to dar prisidėjo PVM, muitinės tarpininkavimo mokestis ir galimas sandėliavimas. Todėl planuojant importą iš Anglijos reikia skaičiuoti ne tik vežimą. Reikia žiūrėti į visą atvykimo kainą.

Ką daryti, jei prekės Anglijoje pirktos iš skirtingų pardavėjų?

Tokiu atveju reikia surinkti visas sąskaitas arba bent aiškų prekių sąrašą su vertėmis. Jeigu vienas krovinys turi penkias siuntas iš skirtingų tiekėjų, muitinė gali klausti, kas, kiek ir už kiek. Blogiausia, kai klientas sako: „Nu ten visko yra, seniai pirkta.“ Toks atsakymas muitinėje neveikia. Geriau turėti Excel lentelę arba paprastą dokumentą: data, pardavėjas, prekė, kiekis, vertė. Tai sutaupo laiko ir pinigų. Kartais net nervų, nors dėl to niekas nežada medalių.

Kainodara transporto paslaugoms iš Anglijos – kaip gauti gerą pasiūlymą ir neprašauti

Kokios informacijos reikia norint gauti tikslią kainą?

Reikia ne tik „nuo kur iki kur“. Reikia pakrovimo adreso, iškrovimo adreso, svorio, matmenų, kiekio, krovinio pobūdžio, ar galima krauti vieną ant kito, ar reikia liftų, ar yra muitinės dokumentai. Kuo daugiau detalių duosite iš pradžių, tuo mažiau kainos keisis vėliau. Jei duosite tik „kelios dėžės“, gausite apytikslę kainą, o paskui bus keblu. Tiesa, kartais klientai patys nežino visko, ir tai suprantama. Tada bent jau reikia pasakyti, kad informacija ne pilna.

Kodėl labai pigus pasiūlymas kartais yra blogas ženklas?

Pernelyg pigus pasiūlymas dažnai slepia kažką – vėlavimą, prastą komunikaciją, papildomus mokesčius arba tiesiog neaiškų vežėją. Transporto rinkoje pasitaiko įmonių, kurios pasiima krovinį, o paskui ieško kam jį perduoti už dar mažiau. Taip krovinys gali keliauti per kelias grandines, o klientas lieka be normalaus atsakymo. Aš nemėgstu gąsdinti, bet esu matęs tokių situacijų. Kaina turi būti konkurencinga, bet ne įtartina. Jei kažkas atrodo per gražu, greičiausiai kažkur yra kabliukas.

Ar verta derėtis dėl transporto kainos iš Anglijos?

Verta klausti, derėtis protingai galima, bet nereikia spausti iki dugno. Vežėjas irgi turi kaštus: kuras, keltas, vairuotojo darbo laikas, draudimas, remontas, mokesčiai. Jei nuleisite kainą per žemai, kažkas vis tiek turės mokėti už prastesnį servisą. Kartais geriau sutikti šiek tiek didesnę kainą, bet turėti normalų kontaktą ir aiškų terminą. Esu matęs klientų, kurie sutaupė 40 eurų, o paskui mėnesį aiškinosi, kur dingo krovinys. Tai nebuvo ekonomija.

Kaip išvengti papildomų mokesčių vežant iš Anglijos?

Pirmiausia reikia teisingų dokumentų, tikslių matmenų ir aiškaus krovinio aprašymo. Papildomi mokesčiai atsiranda ne iš oro – jie atsiranda dėl laukimo, sandėliavimo, pakartotinio pristatymo, muitinės patikrinimų ar neteisingos informacijos. Jei sandėlis laukia tris valandas, bus laukimo mokestis. Jei gavėjas neatvyko iškrauti, bus pakartotinis vizitas. Jei prekės aprašytos kaip „stuff“, bus klausimų. Todėl geriausias būdas taupyti – būti tvarkingam. Skamba banalu, bet veikia.

Ką reiškia „galutinė kaina“ ir ar ji tikrai galutinė?

Galutinė kaina turėtų būti tokia, kuri apima sutartus darbus: pakrovimą, transportavimą, iškrovimą, dokumentų tvarkymą, jei taip sutarta. Bet ji nėra galutinė, jei klientas pakeičia sąlygas. Pavyzdžiui, buvo planuota iškrauti per 30 minučių, o realiai užtruko 4 valandas. Arba krovinys buvo 300 kg, o atvykus paaiškėjo 800 kg. Tokiais atvejais kaina keičiasi. Gera praktika – viską fiksuoti raštu. Ne žodžiu per telefoną, kai vienas girdi „viskas gerai“, o kitas supranta „gal gerai“.