Kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną: kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai

Sveiki, taigi nusprendėte perkelti muziejų. Tai ne tas pats kas perkelti biurą ar darželį, čia viskas kita, ypač kalbant apie kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną. Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti – niekada nesu matęs dviejų visiškai vienodų pasiūlymų. Londonas yra specifinis dėl savo ULEZ zonų, siaurų gatvių ir brutalaus konkurso, o muziejaus eksponatai reikalauja tokio saugumo, kad kartais galvos sukasi. Kainos čia svyruoja nuo begalybės iki... tiesiog labai daug. Noriu jus paruošti tam, kas jūsų laukia, ir neapsukti sau galvos, kai pamatysite pirmąją sąmatą.

Pagrindiniai dalykai susiję su kainodara ir logistika

Kiek vidutiniškai kainuoja perkelti tokį objektą?

Čia nėra vieno atsakymo, nes kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną priklauso nuo to, ką turite omenyje sakant „visą“. Jei tai keturių kambarių butas su paveikslais – tai viena, jei didelė vilos kolekcija su skulptūromis – kita. Bet kalbant apie rimtą muziejų, pradžiai žiūrėkite į 50–100 tūkstančių eurų sumą. Tai atrodo baisiai, tačiau apskaičiuojant vertybių draudimą, specialią techniką ir vairuotojų komandą, skaičiai greitai susideda. Nemanau, kad verta čia taupyti, nes rizika per didelė.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek eksponatų yra stikliniuose vitrinose?

Žinoma, ir labai stipriai. Stiklinės vitrinos tai nėra paprastos lentynės – jos sveria po toną ar daugiau. Reikia ne tik išmontuoti, bet ir specialiai užfiksuoti stiklą, kad jis nesusilūžtų kelionės metu. Prieš keletą metų turėjau atvejį, kai viena tokia vitrina buvo „nupjauta“ per kraustymą – klientui tai kainavo papildomai tūkstančius. Taigi, kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną čia aukštėja, nes reikalinga ne tik jėga, bet ir labai precizinė technika. Dažnai tenka naudoti keltuvus, kurie įlenda pro patalpos langus, o tai jau yra atskira paslauga.

Kiek laiko užtrunka toks projektas ir kaip tai įtakoja kainą?

Nenuostabu, kad viskas užtrunka ilgiau nei planuojate. Paprastai reikia skaičiuoti nuo savaitės iki dviejų, tiesiog fiziniam darbui be pakavimo. Jei reikia konservatorių, kurie kur kas lėčiau dirba nei įprasti kraustytojai, tai gali užtrukti ir mėnesį. Laikas pinigas, taigi kuo ilgiau komanda dirba vienoje vietoje, tuo brangiau. O dar reikia prisidėti muitinės procedūras, kurios po Brexito tapo tikru košmaru. Kartą laukėme sienoj tris dienas tik dėl to, kad trūko vieno parašo ant formos.

Ar galima sutaupyti renkantis mažiau patikimą firmą?

Galima, tik ar verta? Vienas mano klientas prieš metus taip padarė ir pasigailėjo. Jie pasirinko „pigią“ variantą be draudimo. Atėjo vairuotojas su „Gazelė“ (tai buvo ne firma, o vienas vyras), iškrito dėžė su XIX amžiaus vazom. Vaza sugedo, vairuotojas pasakė „nieko nežinau“. Kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną tokiu atveju išaugo net kelis kartus dėl teismo bylų. Geriau mokėti už profesionalumą iš karto. Neklausykite manęs, jei norite rizikuoti istoriniu palikimu.

Pakavimas, kuris sukelia daugiausiai problemų

Ką reiškia „muilių“ pakavimas ir kodėl jis toks brangus?

Tai mūsų žargine kalba vadinamas specialus pakavimas, kai daiktai apvyniojami specialia medžiaga arba įrūpiami į muilių pavidalo dėžes. Ne tikrai iš muilo, tiesiog tokia forma, kuri laiko daiktą nejudės. Reikalinga daug medžiagos ir daug darbo. Tai sudaro didelę dalį galutinės kainos, nors klientams atrodo, kad tik sudeginame popierių. Bet kai gabenate brangų paveikslą, jis neturi judėti net milimetro. Tai tas atvejis, kai kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną atsiperka.

Kas dėl didelių skulptūrų – kaip jų kaina apskaičiuojama?

Didelės skulptūros tai yra atskiras logistikos pragaiša. Reikia žinoti tikslų svorį, matmenis ir sunkio centrą. Jei skulptūra nėra tvirtai pritvirtinta prie pagrindo, gali nukristi. Vienas kartą teko vežti bronzinį jaučio galvą, kuri svėrė 400 kg. Teko kviesti sukilėlių keltuvą, kuris pakelia net 10 tonų. Tokie dalykai didžiai įtakoja biudžetą, nes technika Londono centre nėra pigi.

Ar turiu pats nupirkti dėžes ar jums paduodate?

Geriau, kad mes paruoštume. Mūsų dėžės yra sustiprintos, su specialiomis pertvaromis. Jei bandysite nupirkti statybinę dėžę parduotuvėje, greitai suprasite, kad ji neišlaikys 50 kg knygų. Profesionalios meno pakavimo medžiagos kainos taip pat nemažos, bet tai būtinas piklios. Tiesa, jei turite originalių XVII a. dėžių, jas galima panaudoti, jei jos dar tvirtos (čia tikrai reikia įvertinti jų būklę).

Kas nutinka su labai subtiliomis medžiagomis, pvz., tekstilės ar popieriaus?

Tai yra pavojingiausia dalis. Popierius drėgsta, tekstilė plonėja. Reikia klimatinio kontrolės konteinerio (tai toks vagonas su temperatūros reguliavimu). Jų nuoma kainuoja nemažai, be to, jie suvartoja daug degalų. Be to, reikia konservatoriaus, kuris padėtų sudėti į rūsius. Kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną tais atvejais, kai yra daug audinių ar knygų, gali šokti virš 20 proc. dėl papildomų priemonių.

Kelionės į Londoną subtilybės

Ar tenka mokėti už ULEZ zonas Londono centre?

Be abejo. Londonas dabar yra viena brangiausių vietų pasaulyje vairuotojams. ULEZ (Ultra Low Emission Zone) mokestis už dieną beveik 100 svarų sterlingų. Jei mūsų sunkvežimis nėra naujausios Euro 6 klasės (kurie mums daugiau mažiau visi jau yra), mokėti reikia dar daugiau. Tas mokestis yra įtrauktas į sąmatą, tačiau dažnai klientai stebisi, kodėl toks „eismo mokestis“ toks didelis. Na, tiesiog tokia kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną politika.

Ką daryti, jei gatvė prie muziejaus per siaura?

Tai labai dažna problema. Londono senamiestyje gatvės buvo projektuotos arkliams, ne sunkvežimiams su 3,5 metrų aukščio kraičiu. Tenka iš anksto siųsti „scouterį“ – mažą automobilį su matuotoju, jei jis nepraeis, tenka kreiptis į miesto savivaldybę dėl leidimo uždaryti gatvę arba pakelti kranu virš namų. Kelių uždarymo leidimas kainuoja šimtus svarų. Kartais tenka iškrauti viską į mažesnes transporto priemones (t.y. „last mile“ pervežimą), kas taip pat brangina kainą.

Ar geražolės kaina įtakos pervežimui?

Taip, degalų kaina visada smogia mūsų maržas. Jei kainos degalineje šoka, tai kiekviena eksponato kilometro kaina taip pat padidėja. Negaliu dabar tiksliai pasakyti, kiek bus po mėnesio, bet stengiamės fiksuoti kainas pasiūlymuose ilgam laikotarpiui. Tačiau jei pasirašysite sutartį šiandien, o degalai pasiks iki 2 eurų, mums teks pridėti priedą. Tai yra standartinė praktika.

Ar saugu važiuoti pro Ką kalbotą?

Kalbotas tunelis arba keltai – tai vienintelis būdas patekti į Angliją. Keltų kainos šiuo metu taip pat ne mažos, be to, tenka laukti eilėse. Ypatingai vasarą. Laikas – tai taip pat pinigai, nes vairuotojai turi mokėti už laiką (poilsio poilsis). Vienas reisas per Ką kalbotą gali „suvalgyti“ beveik visą dieną. Tad kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną visada įtraukia šiuos tranzitinius mokesčius.

O jei reikia važiuoti pro miestus, kur yra aukšti tiltai?

Tada reikia planuoti maršrutą labai tiksliai. GPS kartais nepagelbės, nes jis nemato aukštio. Vienas mano draugas vairuotojas prieš metus privėrė 4 metrų sunkvežimį po 3,8 metro tiltu... galvojau, kad jis šiaip pasakoja, bet vaizdo įrašas buvo įspūdingas (nors blogai baigėsi). Tokių incidentų išvengimas reiškia ilgesnį maršrutą, o ilgesnis maršutas – daugiau degalų ir vairuotojo darbo laiko.

Customai, Brexit ir biurokratinis chaosas

Po Brexito ar tapo sudėtingiau?

Tapo žymiai sudėtingiau. Anksčiau buvo tiesiog TIR knygelė, važiuoji ir viskas. Dabar reikia eksporto deklaracijos iš Lietuvos ir importo deklaracijos į Angliją. Be to, jei daiktai yra istoriniai, gali būti taikomi eksporto draudimai (licencijos). Kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną dabar privalo įtraukti muitinės brokerio paslaugas, nes be jų neišsiversite. Jie užpildo visus tuos ilgius dokumentus.

Ar mokamas PVM eksporto metu?

Išvežant iš Lietuvos (jei esate ES viduje ir vežate į ne ES šalį), taikoma 0 proc. PVM tarifas, tačiau tik jei visi dokumentai tvarkingi. Importuojant į Angliją, gali tekti mokėti Import VAT (PVM), tačiau dauguma muziejų gali atgauti šias sumas, jei registruoti. Tai yra gana sudėtingos buhalterinės istorijos, geriau palikti specialistams. Nebunučiau priesaikęs, kad viską žinau apie Anglijos mokesčių sistemą, ji keičiasi dažniau nei orai.

Kas dėl meninių vertybių licencijų?

Tai svarbu. Jei eksponatai senesni nei 50 metų ir vertesni nei tam tikra suma (galvoju, tai apie 40 tūkst. eurų, bet patikrintum reikia), reikalingas leidimas iš kultūros ministerijos. Be to, Anglijoje gali būti ribojamas kai kurių daiktų išvežimas iš šalies (jei juos parduodate). Tokie dokumentai kainuoja ir jų gavimas trunka. Tai viena tokių vietų, kur kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną gali iššokti neplanuotai.

Kas jei muitininkas nori patikrinti krovinią?

Tai blogiausias scenarijus. Jiems atidarius sunkvežimį, viskas sustoja. Reikia iškrauti, kad pamatytų kas viduje. O jei tai dailės kūriniai, jie negali būti laikami saulėje ar drėgmėje. Tokia operacija gali trukti dieną ar dvi, ir visą šį laiką mokame vairuotojui už stovėjimą. Muitinės procedūros Londone yra ypač griežtos. Reikia turėti viską taisyklingai supakuotą ir pažymėtą numeriais, kad sąrašas sutaptų su realybe.

Ar reikia draudimo muitinės zonoje?

Standartinis draudimas dažnai neapima „nuostolių muitinėje“ arba „uždelsimo nuostolių“. Jei dėl dokumentų klaidos prarasite parodos datą, draudimas to neišmokės. Taigi, verta pasidomėti papildoma draudimo programa. Tam tikru atveju, jei eksponatai yra labai brangūs, gali prireikti ir apsaugos komandos prie sunkvežimio, kol jis stovi muitinėje. Tai kažkas kas būna retai, bet kartais užtenka.

Draudimas ir atsakomybė

Kiek kainuoja apdraudti milijono eurų vertęs kolekciją?

Draudimas paprastai skaičiuojamas nuo verteje, t.y. 0,5 iki 2 proc. priklausomai nuo rizikos. Perkant į Londoną rizika didesnė dėl ilgos kelionės ir daugybės pakrovimo/iškrovimo operacijų. Be to, kai kurie draudikai neleidžia vežti labai senų ar labai trapų daiktų be specialios įrangos. Kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną turi turėti įskaičiuotą šią kompensaciją, kitaip esate be gynybos.

Ar standartinis „CMR draudimas“ užtenka?

Jokiu būdu. CMR apsaugo tik ribotai (paprastai apie 8-10 SDR vienetai už kilogramą). Jei turginės paveikslo svoris 5 kg, tai gausite 50 eurų atlyginimo. Tai juokinga suma. Būtinas „All Risk“ (visų rizikų) draudimas, kuris padengia visą vertę. Būtinai patikrinkite, ar draudime nėra išskirtų „fragile items“ (lengvai sugadinamų daiktų), nes dauguma jų išskiria keramiką ar stiklą.

Kas nutinka, jei kažkas sugenda kelyje?

Tuomet prasideda tyrimas. Reikia fotografuoti vietą, rašyti pažymą vairuotojui, skambinti draudikui. Jei tai įvyko dėl vairuotojo kaltės (staigus stabdymas), mokės mūsų draudimas. Jei dėl blogo kelio – galima bandyti reikalauti iš kelio savivaldybės (Anglijoje tai daro tikrai dažnai). Bet esmė tokia – be dokumentų nėra pinigų. Viską turiu fiksuoti momentaliai.

Ar galiu drausti pats ar turiu daryti per pervežėją?

Galima drausti ir pats, bet tada draudikas gali atmesti reikalavimus, jei įvykis įvyko dėl to, kad pervežėjas nepakavo tinkamai. Geriau, kai pervežėjas įtraukia draudimą į sutartį. Taip jis (pervežėjas) turi ir motyvą saugiai vežti. Manau, kad tai saugesnis variantas. Nors, žinoma, kaina gali būti šiek tiek aukštesnė.

Ką daryti su eksponatais, kurie jau buvo pažeisti anksčiau?

Jie turi būti fiksuojami specifiniame „condition report“ (būklės ataskaitoje). Prieš pakavimą konservatorius užrašo kiekvieną įbrėžimą. Jei atvykus į Londoną atsiranda naujas įbrėžimas – tuomet žinote, kad tai įvyko kelionės metu. Be šio dokumento draudimas jums nieko neišmokės, nes pasakys „gal taip ir buvo“. Tai būtina procedūra, kuri trunka ilgai, bet praverčia.

Papildomos išlaidos ir galvos skausmas

Ar reikia mokėti už vairuotojų nakvynes?

Taip, jei jie nedrįsta stovėti sunkvežimyje (kas Londone beveik neįmanoma dėl saugumo). Nakvynė Londone centre kainuoja kaip nupirkti mažą automobilį Lietuvoje. Taip pat reikia maitinimo išlaidų (dienpinigiai). Visos šios smulkmenos sumuojamos į didelę sumą po kurį laiko. Niekas nemano apie tai, kol negauna sąskaitos.

Ką daryti, jei muziejaus pastate nėra keltuvo?

Tada teks kviesti mobiliųjų keltuvų komandą. Jie atveža techniką, pakelia eksponatus pro langą arba įrengia laikiną konstrukciją. Tai papildoma 1000–2000 eurų operacija (gali būti ir daugiau, priklauso nuo aukščio). Vienas kartą teko kelti 3 metrus aukščio vitriną pro antrą aukštą langą, nes laiptai buvo per siauri. Tai įėjo į sąmatą kaip „Specialios technikos nuoma“.

Ar galima sutaupyti ant sandėliavimo?

Jei galite iškart iškrauti į galutinę vietą – taip. Bet dažnai muziejai dar nėra paruošti, tenka laikinti daiktus sandėlyje. Londono sandėliai yra vieni brangiausių pasaulyje. Mokate už kvadratinį metrą, už saugumą, už klimato kontrolę. Jei projektas vėluoja, sandėliavimo sąskaitos gali viršyti paties pervežimo kainą. Stenkitės sinchronizuoti datas.

O jei aš pats nupirksiu bilietus vairuotojams į keltą?

Nerekomenduoju. Jei įvyks klaida (pavėluosite), vairuotojas nežiūrės į jus, o į mūsų dispečerį. Mes turime sutartis su keltais, galime keisti laikus be papildomo mokesčio. O privatūs asmenys dažnai praranda pinigus. Geriau, kad logistikos firma tvarko visą maršrutą nuo A iki Z. Taigi kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną yra kompleksinė paslauga, ne tik bilietas.

Kaip elgtis su labai vertingais daiktais (auksas, brangakmeniai)?

Čia reikalingas „armored transport“ arba apsaugos lydimas. Standartinis pervežimas netinka. Tokiu atveju kalbame apie visai kitas kainas – darbuotojų apsauga, GPS sekimai, pan. Jei turite tiek daug vertybių, gali būti, kad geriau pasinaudoti specializuota meno vertybių pervežimo firma (pvz., ar garsūs pasaulio brokeriai), ne standartine logistika.

Ar reikia mokėti už iškrovimą Londono puseje?

Paprastai taip, jei ten dirba mūsų partneriai arba mūsų komanda. Jei sandėlyje dirba jūsų žmonės, tai galite išvengti šios išlaidos, bet tada atsakomybė už sugadinimus perkelia į jūsų darbuotojus. Geriau, kad tai padaryti profesionalai, kurie žino, kaip laikyti paveikslus. Nors, žinoma, viskas priklauso nuo jūsų biudžeto.

Galima atsisakyti konsultacijų ir daryti visą patį?

Galima, bet rizikuojate. Konsultacijos (matavimai, plano rengimas) leidžia išvengti klaidų. Vienas klaidingas matmuo gali lemti tai, kad didžiulė vitrina neįeis pro duris. Tada reikės arba griauti sieną (brangu), arba grąžinti atgal (dar brangiau). Tad verta išklausyti specialistų patarimą.

Kokia yra galutinė mokėjimo tvarka?

Įprastai reikalaujame 50 proc. avanso pradedant darbus ir likusią 50 proc. prieš išvežiant arba atvykus į vietą. Didelėms firmoms galima derėtis dėl atidėto mokėjimo (30 dienų), bet tik jei pasirašome stiprą sutartį. Nieko nedarysim „iš rankos į ranką“ – tai per didelė atsakomybė abiem pusėms.

Paskutinis klausimas – ar verta viską daryti vienai dienai?

Nėra įmanoma. Nėra jokios kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną, kuri leistų tai padaryti per vieną dieną. Reikia kantrybės, supratimo ir gero planavimo. Stenkitės pradėti planuoti mažiausiai prieš 3-4 mėnesius. Taip išvengsite nesklandžių situacijų ir staigčių išlaidų.

Trumpa išvada

Na, štai ir visa tiesa apie tai, kaip susiformuoja kaina. Tai nėra tik svoris ir atstumas. Kainodara perkraustant visą muziejų į Londoną yra tūkstančių smulkmenų rinkinys, nuo vairuotojo pusryčių iki kompleksinio draudimo poliso. Nepasiduokite pigiems pasiūlymams, nes čia rizikuojate prarasti daug daugiau nei sutaupote. Gerai suplanuotas pervežimas – tai ramios galvos garantija. Sėkmės susidoroti su biurokratija ir viliuosi, kad jūsų eksponatai atvyks sausai. O jei bus klausimų – žinote, kur mane rasti.