Kainodarą lyginant mes geriausi į Jungtinę Karalystę

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, todėl žinau: klientui dažniausiai reikia ne gražios lentelės, o normalios kainos, aiškaus termino ir žmogaus, kuris paskambins, kai viskas griūva. Kainodarą lyginant mes geriausi į Jungtinę Karalystę – taip dažnai sakome ne dėl gražaus reklaminio šūkio, o todėl, kad matome viską: keltus, muitinę, vairuotojų grafiką, kuro šuolius, Doverio eiles ir tuos keistus pasiūlymus, kurie vakar buvo pigūs, o šiandien jau nebe. Dokumentus paliečiu DUK dalyje, nes ten prasideda dauguma realių problemų. Toliau surašau be blizgesio, kaip tai atrodo iš tikrųjų.

DUK

Kainodarą lyginant mes geriausi į Jungtinę Karalystę – kaip susideda kaina

Ar tikrai kainodarą lyginant mes geriausi į Jungtinę Karalystę?

Taip, jei lyginame ne tik skaičių sąskaitoje, o visą vežimo rezultatą. Kainodarą lyginant mes geriausi į Jungtinę Karalystę nėra pažadas, kad visada būsim pigiausi, nes kartais konkurentas tiesiog pasiūlys mažiau nei leidžia realybė. Po metų matėme pasiūlymų, kur nebuvo keltų mokesčių, muitinės tarpininkavimo ar laukimo uoste. O tada klientui ateina papildoma sąskaita, ir „pigu“ staiga tampa brangu. Mes stengiamės iškart sakyti, kas įeina, kas ne, ir kur gali „išlįsti“ kaštai. Ne visada malonu, bet bent jau nėra staigmenų.

Kas sudaro realią vežimo kainą į Jungtinę Karalystę?

Realiai kainą sudaro kilometrai, krovinio tipas, svoris, aukštis, ar reikia tentinės, izoterminės ar šaldytuvo puspriekabės, dokumentų ruošimas ir grįžtamojo transporto logika. Jei vežėjas iš Lietuvos veža į Birmingamą, jam reikia suprasti, kaip grįš atgal – tuščias ar su kitu kroviniu. Tuščias grįžimas kainuoja, ir kas nors už jį moka. Dar būna kuro korekcija, keltų bilietai, terminalo mokestis, laukimas, iškrovos laikas. Todėl viena eilutė „vežimas į JK“ nieko tiksliai nepasako.

Kuo skiriasi LTL ir FTL į Jungtinę Karalystę?

LTL reiškia dalinį krovinį, kai jūsų paletės keliauja kartu su kitų klientų prekėmis. FTL yra visas automobilis tik jums, ir tai paprastai greičiau, nes mažiau sustojimų. Į Jungtinę Karalystę LTL dažnai tinka, kai turite 1–6 paletes, ypač į Londoną, Liverpulį ar Glazgą. FTL verta rinktis, kai krovinys jautrus terminams, brangus arba sunkiai kraunamas. Bet kartais LTL gali būti tvarkingesnis, nes ekspeditorius surenka grupinį krovinį ir išlošia iš masto. Tik reikia aiškaus termino, ne „kaip Dievas duos“.

Kiek maždaug kainuoja paletės vežimas į JK?

Jei kalbame apie standartinę EUR paletę iki 700 kg, dalinis vežimas į JK dažniausiai svyruoja apie 90–220 eurų už paletę, priklausomai nuo kiekio ir adreso. Pilnas 13,6 m automobilis gali būti maždaug 1 800–3 200 eurų, o per didesnes krizes – ir daugiau. Šaldytuvas, ADR, liftas, ilgas laukimas arba pristatymas į salą kainuos papildomai. Škotijos aukštumos ir Šiaurės Airija taip pat ne visada elgiasi kaip paprastas miestas žemėlapyje. Todėl geriausia duoti tikslius matmenis, svorį, prekių pobūdį ir pageidaujamą datą.

Kodėl kaina į Londoną skiriasi nuo Mančesterio?

Londonas atrodo arti, bet ten prasideda spūstys, Congestion Charge zonos, sunkus parkavimas ir griežti iškrovos langai. Mančesteris ar Lidsas dažnai važiuojamas šiek tiek ramiau, nors kilometrai kitokie. Jei sandėlis yra už miesto, kaina gali kristi, nes vairuotojui lengviau sustoti. Jei reikia atvykti į centrą ryte, su laiko langais ir rankiniu iškrovimu, sąskaita greitai auga. Kartais pigiau nuvežti iki terminalo netoli Coventry, o ten perskirstyti, bet tai jau kita operacija. Viskas priklauso nuo paskutinės mylios.

Kada pigiausia rezervuoti transportą į JK?

Pigiausia rezervuoti ne tada, kai jau dega, o bent 7–14 dienų prieš išsiuntimą. Jei turite nuolatinį srautą, geriausia fiksuoti savaitinį grafiką ir rezervuoti vietą anksti. Pirmadieniai ir ketvirtadieniai dažnai būna įtempti, nes visi nori spėti prieš savaitgalį ar prieš sandėlio uždarymą. Vasarą, prieš Kalėdas ir po Naujųjų kainos šokinėja greičiau. Kartais pavyksta pagauti gerą kainą, kai vežėjas turi grįžtantį automobilį iš Lietuvos į JK. Tik toks pasiūlymas negyvena ilgai.

Kodėl rudenį ir prieš Kalėdas kainos šauna į viršų?

Rudenį prasideda prekybinis sezonas, sandėliai pildosi, o prieš Kalėdas visi staiga prisimena, kad prekės turi būti lentynose jau vakar. Tada auga paklausa, mažėja laisvų vairuotojų, o keltų bilietai ir terminalai taip pat brangsta. Dar prisideda oras – vėjas, rūkas, audros, ir Doveris virsta loterija. Esu matęs, kaip kaina pakildavo 15–25% per kelias dienas, ne dėl godumo, o dėl vietos trūkumo. Blogiausia, kai klientas sako „turėjome savaitei laiko“, nors užsakymas padėtas vakar.

Kada pigiausias pasiūlymas tampa brangiausias?

Kai pasiūlyme nėra aiškiai parašyta, kas įeina. Pavyzdžiui, kaina graži, bet nėra keltų, muitinės, iškrovos lango ar laukimo. Vėliau paaiškėja, kad reikia liftgate, nes sandėlyje nėra rampos, arba kad prekės negali laukti penkias valandas be mokesčio. Dar blogiau, kai „vežėjas“ neturi normalaus draudimo, o dokumentus tvarko kažkas per trečias rankas. Tada pigiausias variantas tampa brangiausias ne sąskaitoje, o nervuose. Pervežimuose nervai irgi kainuoja, nors sąskaitoje to nematyti.

Dokumentai, muitinė ir realūs kaštai vežant į Jungtinę Karalystę

Kokių dokumentų reikia po Brexit vežant į Jungtinę Karalystę?

Po Brexit reikia komercinės sąskaitos, pakavimo lapo, transporto dokumento CMR, eksporto ir importo deklaracijų, o dažnai ir EORI numerių abiejose pusėse. Prekėms reikia HS kodų, kilmės, vertės, svorio ir tikslios aprašymo. Jei prekės specialios – maistas, mediena, chemija, baterijos ar alkoholis – gali prireikti papildomų sertifikatų. Be šių dokumentų krovinys gali stovėti uoste arba būti grąžintas. Ne vienas klientas sakė „bet anksčiau nereikėdavo“, ir taip, tai tiesa, bet dabar reikia. Brexit čia nieko nepagražino.

Kas yra EORI, ir ar be jo galima išsiųsti krovinį?

EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris muitinėje. Be jo eksporto ar importo deklaracijos normaliai nepateiksi, nebent kažkas kitas formaliai veikia kaip deklarantas. Mažoms įmonėms tai dažnai būna šokas: prekės paruoštos, vairuotojas laukia, o numerio nėra. Registracija paprastai nėra kosmosas, bet ją reikia sutvarkyti prieš siuntimą, ne po fakto. Jei dirbate per ekspeditorių, jis gali padėti su procesais, tačiau atsakomybė už duomenis vis tiek lieka jums. Bent taip aš tai matau.

Kas nutinka, jei HS kodas parašytas neteisingai?

HS kodas nusako, kas tiksliai yra prekė ir kokios taisyklės jai taikomos. Jei kodas neteisingas, gali būti neteisingas muitas, PVM lengvata, licencija ar draudimas. Blogu atveju krovinys sustoja, prašoma pataisytų dokumentų, o kartais baudos. Esu matęs atvejį, kai „plastikinės detalės“ buvo įrašytos per plačiai, o muitinė norėjo konkretaus sudėties aprašymo. Dvi dienos stovėjimo ir pora šimtų eurų papildomų kaštų. Smulkmena popieriuje, o realybėje – galvos skausmas.

Kas atsakingas už muitą ir PVM – siuntėjas ar gavėjas?

Tai priklauso nuo Incoterms, pavyzdžiui, EXW, FCA, DAP ar DDP. Jei pardavėjas siunčia DAP, pirkėjas dažniausiai moka importą JK, o jei DDP, pardavėjas bando viską įtraukti į savo atsakomybę. Bet „bando“ čia yra svarbus žodis, nes ne kiekvienas pardavėjas realiai supranta britų PVM ir muitinę. Sutartyje turi būti aišku, kas deklaruoja, kas moka, kas taiso klaidas. Be to, sąskaitoje turi būti matoma, kas už ką atsako. Jei to nėra, ginčas prasideda tada, kai krovinys jau stovi.

Ar DDP į Jungtinę Karalystę visada geras variantas?

DDP skamba patogiai: pardavėjas viską sutvarko, klientas gauna prekę be papildomų galvos skausmų. Bet į Jungtinę Karalystę tai ne visada taip paprasta, ypač kai pardavėjas neturi ten mokesčių registracijos ar patikimo brokerio. Jei kas nors pažada DDP už juokingą kainą, aš klausiu, kaip tiksliai jie sumokės PVM ir muitą. Kartais geriau rinktis DAP su aiškiai informuotu gavėju. Pigus DDP gali būti tik graži etiketė ant painaus proceso. Ir taip, būna įmonių, kurios tą etiketę klijuoja, kol problema nebe jų.

Kiek kainuoja muitinės tarpininkas ir ar verta taupyti?

Muitinės tarpininko paslauga dažniausiai kainuoja apie 30–100 eurų už deklaraciją, priklausomai nuo sudėtingumo ir skubos. Jei siuntimų daug, galima derėti paketą, bet pigiausias tarpininkas ne visada greičiausias. Kartais 20 eurų taupymas vėliau virsta laukimu, klaidų taisymu ir klientų skambučiais. Verta rinktis tą, kuris supranta jūsų prekes, o ne tik spaudžia mygtuką sistemoje. Mes esame matę, kaip blogai paruošti HS kodai sugadina visą savaitę. Todėl tarpininkas nėra „popierėlių priedas“, o dalis logistikos grandinės.

Kas vyksta, jei krovinys sustoja Doverio uoste?

Jei krovinys sustoja Doverio uoste, pirmiausia tikrinami dokumentai: deklaracijos, EORI, HS kodai, licencijos. Kartais problema išsprendžiama per pusvalandį, kartais per dieną. Vairuotojas negali tiesiog „pravažiuoti“, nes sistema jį sulaiko, o terminalas ima vietos mokestį. Jei laukimas užsitęsia, gali tekti keisti keltą arba derinti naują pristatymo langą. Turėjome situaciją, kai vienas netikslus prekės aprašymas sustabdė visą automobilį. Tokiais atvejais svarbiausia ne rėkti, o greitai gauti teisingą dokumentą.

Maršrutai, terminai ir rizikos vežant krovinius į JK

Kiek trunka vežimas į Jungtinę Karalystę nuo Vilniaus ar Kauno?

Nuo Vilniaus ar Kauno iki pietų Anglijos pilnas krovinys dažniausiai juda 3–5 darbo dienas, jei viskas tvarkingai. Daliniai kroviniai gali užtrukti 5–8 dienas, nes reikia surinkti ir išskirstyti paletes. Šiaurės Anglija, Škotija ar Šiaurės Airija prideda laiko. Jei dokumentai klaidingi, terminas gali išaugti be jokios logikos. Kartais viskas pravažiuoja labai sklandžiai, o kartais uostas sugadina nuotaiką dviem dienom. Beje, kava Doverio terminaluose nėra pigi, bet tai jau kita tema.

Kas greičiau – keltas per Doverį ar tunelis?

Tunelis dažnai atrodo greitesnis, nes mažiau laukiama keltų aikštelėse, bet kaina paprastai didesnė. Keltas gali būti pigesnis, ypač jei rezervuojama iš anksto, tačiau audra ar eilės gali viską sugriauti. Doveris–Calais yra klasikinis maršrutas, bet ne vienintelis. Kartais per Zeebrugge arba Rotterdamą patogiau, ypač kai krovinys važiuoja iš Baltijos šalių. Nežinau 100%, kuris variantas bus geresnis konkrečią savaitę, nes uostų situacija keičiasi greitai. Todėl gerą ekspeditorių atpažinsi ne iš vienos kainos, o iš gebėjimo persiorientuoti.

Ar oro sąlygos gali sugadinti terminą?

Taip, ir gana greitai. Vėjas Šiaurės jūroje, rūkas prie uostų, sniegas Škotijoje ar spūstys po audros gali perkelti terminą. Logistika atrodo kaip grafikas, bet realybėje ji gyvena kartu su orais, keltais ir vairuotojų darbo laiku. Jei pristatymas kritinis, reikia palikti rezervą arba rinktis brangesnį maršrutą. Kartais klientas nori „tiksliai rytoj 8 val.“, nors krovinys dar Vilniuje ir orų prognozė bloga. Tada tenka kalbėti tiesiai: galim stengtis, bet gamtos neperkalbėsim.

Kodėl vairuotojui reikia poilsio laiko, ir kas dėl to vėluoja?

Vairuotojas turi teisėtą vairavimo ir poilsio laiką, ir jo niekas normalus nenorės laužyti. Jei kelias ilgas, reikia sustoti, pailsėti, o kartais palaukti, kol atsiras naujas vairavimo langas. Dėl to krovinys gali atvykti ne tada, kai „pagal žemėlapį turėtų“. Dar blogiau, kai iškrovos langas uždarytas, o vairuotojas jau artėja prie poilsio ribos. Todėl planuojant reikia žiūrėti ne tik kilometrus, bet ir žmogaus grafiką. Tai nėra kaprizas, tai taisyklės ir saugumas.

Kada geriau rinktis Zeebrugge, o kada Rotterdamą?

Zeebrugge dažnai tinka, kai krovinys važiuoja iš šiaurės arba reikia patogesnio patekimo į Didžiosios Britanijos vidurį. Rotterdamas gali būti geresnis, kai yra stipresnis srautas iš Vokietijos, Nyderlandų ar toliau į pietus. Skirtumas ne visada didelis kilometrais, bet gali būti didelis eilėmis, keltų grafiku ir kaina. Kartais maršrutas per Nyderlandus duoda geresnį grįžtamą krovinį, o tada pasiūlymas tampa švaresnis. Bet jei uoste prasideda chaosas, planas keičiamas tą pačią dieną. Logistikoje žemėlapis yra tik pradžia.

Kaip apsaugoti krovinį nuo pažeidimų kelyje?

Pirmiausia reikia normaliai pakrauti: paletės tvirtos, krovinys sustyguotas, kampai apsaugoti, o sunkios vietos neant viršaus kaip nors. Jei prekės jautrios drėgmei, reikia plėvelės, sausintuvų ar tinkamo tentinio automobilio. Jei brangu, verta fiksuoti foto prieš pakrovimą ir CMR pastabose pažymėti būklę. Daug žalos ateina ne nuo avarijos, o nuo blogo tvirtinimo ir skubaus iškrovimo. Turėjome atvejį, kai mašina atvyko laiku, bet viena paletė buvo „pagyvenusi savo gyvenimą“. Todėl pakrovimas nėra smulkmena.

Kaip lyginti pasiūlymus, kai kainodarą lyginant mes geriausi į Jungtinę Karalystę

Kodėl kainodarą lyginant mes geriausi į Jungtinę Karalystę, bet ne visada?

Tikrai, frazė „Kainodarą lyginant mes geriausi į Jungtinę Karalystę“ turi ribas (pataisau – ne visada), nes ne kiekvienas krovinys tinka tam pačiam sprendimui. Kartais konkurentas turės automobilį prie jūsų sandėlio, o mes būsim toliau. Kartais oro sąlygos, keltai ar muitinės eilės sugadins net gerą planą. Mes stengiamės būti stiprūs ten, kur reikia matyti visą vaizdą: kainą, dokumentus, maršrutą, riziką ir žmogų, kuris atsakys telefonu. Bet jei kas nors žada, kad visada bus pigiausia ir greičiausia, aš tuo netikiu. Per daug metų mačiau, kaip logistika moka pažeminti pasitikinčius.

Kas yra kuro korekcija ir kodėl ji keičiasi?

Kuro korekcija yra priedas prie bazinės kainos, kuris keičiasi pagal degalų rinką. Kai dyzelinas brangsta, vežėjas negali mėnesiais vežti ta pačia sąskaita, nes kuras yra viena didžiausių išlaidų. Kai pigsta, korekcija taip pat turėtų mažėti, nors ne visada klientai tai pastebi. Gera įmonė parodo formulę arba bent paaiškina, kaip ji skaičiuojama. Blogesnė įmonė, kuris tiesiog prideda procentą ir sako „tokios rinkos sąlygos“. Čia reikia žiūrėti sąžiningumą, ne tik skaičių.

Ką daryti, kai pasiūlymas atrodo per gražus?

Pirmiausia sustoti ir neprašyti iš karto „geriausios kainos“. Reikia paklausti, ar į kainą įeina keltas, muitinės tarpininkavimas, laukimas, iškrovos įranga, draudimas ir galimos terminalo išlaidos. Tada paprašyti parašyti, kas neįeina. Jei pardavėjas vengia atsakyti aiškiai arba skuba „dabar arba niekada“, tai dažnai blogas ženklas. Turėjome klientą, kuris pasirinko pasiūlymą 250 eurų pigiau, o po savaitės mokėjo dvigubai daugiau dėl klaidų ir papildomų mokesčių. Pigumas be aiškumo yra ne nuolaida, o rizika.

Kaip paruošti užklausą, kad gautumėte tikslią kainą?

Parašykite, kas yra prekė, kiek paletės ar vietų, matmenys, svoris, ar kraunama šakiniu, ar reikia lifto, koks adresas su pašto kodu ir pageidaujama data. Jei yra HS kodai, inkoterms, vertė muitinei ir ar prekės pavojingos, nurodykite iš karto. Kuo mažiau spėliojimų, tuo tikslesnė kaina. Galite pridėti nuotrauką pakavimo ar trumpą aprašymą, ypač kai krovinys nestandartinis. Mes dažnai grįžtame su klausimais, ne todėl, kad erzintume, o todėl, kad vienas trūkstamas matmuo gali pakeisti automobilio tipą. Gerai paruošta užklausa sutaupo laiko ir pinigų.

Išvada

Kainodarą lyginant mes geriausi į Jungtinę Karalystę tada, kai žiūrima sąžiningai: į realią maršruto kainą, dokumentus, rizikas, terminus ir tai, kas nutinka, kai viskas nesiklosto. Pigiausia eilutė pasiūlyme ne visada reiškia geriausią sprendimą. Pervežimai į JK po Brexit tapo tikslesnio planavimo darbas, ne spėjimas. Jei norite vežti ramiau, siųskite tikslius duomenis, klauskite, kas įeina į kainą, ir nesigėdykite tikrinti detalių. Geriausia kaina yra ta, kuri galioja ne tik iki pirmo nesklandumo.