Ką daryti planuojant kraustymąsi į Jungtinę Karalystę: Logistikos vado žinutė

Sėdžiu prie kompiuterio, geriu kavą (jau trečią šią ryta) ir galvoju, ką būtų geriau pasakyti. Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų, mačau viską – nuo tada, kai sienos buvo tik pieštinės linijos žemėlapyje, iki dabar, kai Brexit viską supainiojo. Klausimas apie tai, ką daryti planuojant kraustymąsi į Jungtinę Karalystę, atrodo paprastas, bet atsakymas... jis niekada nėra tiesus. Žmonės visada klauso apie kainas ir datas, o pamiršta, kad svarbiausia yra tas nervų kiekis, kurį užtenka ištverti. Tiesiog pasakykite man tiesą, o ne reklamos tekstą. Kraustymasis į užsienį yra chaosas, ir geriausia, ką galite padaryti, yra pasiruošti, kad kažkas ne taip ir neveiks. Štai trumpai ir be lakštinės, kaip tai atrodo iš mano pusės.

Dokumentai ir britiškas biurokratinis siaubas

Ką daryti planuojant kraustymąsi į Jungtinę Karalystę ir susiduri su dokumentų chaosu?

Žiūrėk, čia nėra jokia pasaka. Anksčiau reikėjo vairuotojo pažymėjimo ir tiek, o dabar? Dabar tau reikia „Transfer of Residence“ (ToR01) formos. Be to, tau nepriims daiktų kaip asmeninio turto, o užklys importo mokesčius. Tas popierius yra būtinas norint gauti atleidimą nuo PVM ir muito. Užpildyti jį internete nėra sunku, bet žmonės visada praleidžia šį žingsnį ir paskui staugia, kai muitinė Londone užkuliuoja priekabą. Nepamiršk to ToR01, kitaip kraustymasis į Jungtinę Karalystę taps brangus mėgėjiškas spektaklis.

Ar tikrai reikia daryti sąrašą su kiekviena puoduku?

Taip, žinoma, britai mėgsta kaupti popierius. Tau reikės pakavimo sąrašo (packing list). Jis turi būti gana detalus, nurodyk, kas yra dėžėse: „indai“, „drabužiai“, „knygos“. Jei rašysi „buitiniai daiktai“, gali užstrigti. Kartais tų dėžių būna po keturiasdešimt, ir mano vairuotojai, tiesą sakant, nebeįsivaizduoja rašyti viską rankiniu būdu. Geriau padaryk Excel lentelę iš anksto. Tai gaila, kad taip daug laiko praleidžiame su popieriais vietoj to, kad važiuotume, bet tokios taisyklės.

Dėl Brexito – ar vis dar reikia kažko ypatingo, kai važiuoja lietuvis?

Vaziavimas į JK po Brexito yra kaip važiavimas į kitą planetą, tik oras toks pat blogas. Dabar reikia TIR knygelės arba ekspedicinio dokumento (Ex1). Kas tai? Aš ir pats kartais užmirštu, kaip tai veikia (juokauju, bet ne visada). Paprasčiau tariant, tai leidimas pervežti daiktus be mokesčių, taisyklingai užregistruotas muitinėje. Jei bandysi važiuoti „savarankiškai“ su paprasta priekaba be šių dokumentų, pasiliksi sienoje arba Dovere. Nepatartina.

Kiek laiko užtrunka visų tų dokumentų tvarkymas?

Jei esi labas organizatorius, tai galiausiai susitvarkysi per dieną. Bet dažniausiai žmonės viską palieka paskutinę valandą. ToR01 formą gali užtrukti apdoroti kelias savaites. Taigi, neišsigelbk kai jau sunkvežimis stovi kieme. Pradėk bent mėnesį iki planuojamo kraustymosi į Jungtinę Karalystę. Biurokratija ten lėta, britų tarnybos nekalba lietuviškai, o anglų kalba gali būti paini su jais el telefonu. Naudingiau turėti gerą brokerį.

Pinigai, kainos ir realybė

Ar brangu kelti baldus ten?

Labai svetainėje (tarkym) parašo „nuo 300 eurų“, bet tai dažniausiai už akį. Kaina priklauso nuo tūrio kubiniu metrais. Jei tu tiki tą 2 kamb. butą, tai gali tekti ir 2000, ir 3000 eurų. Degalai brangsta, keltų kainos kelioje kyla. Taip pat,Londonas arba pietų Anglija yra brangiau nei Škotija. Neapsigauk. Geras kraustymasis į Jungtinę Karalystę kainuoja pinigus, ir jei kaina atrodo per maža, greičiausiai trūksta kokių nors mokesčių ar draudimo.

Kas nutinka, jei užstrigsi sienoje ir turiu mokėti už laukimą?

Tai mano mėgstamiausia (ironiškai) dalis. Jei tų dokumentų nėra, sunkvežimis stovi. Vairuotojui reikia mokėti valandinį už laukimą, geriau tai vadinamas „standby“. Jis gali būti 30-50 svarų per valandą. Po 8 valandų tai jau nemaža suma. Kartais klientai mano, kad mes tiesiog stovi ir gėrėjame arbatą, ne, čia pinigai dega. Taigi, papildomų išlaidų tikėkis, jei nepasiruoši.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus ten?

Klausk savęs: ar tavo sofa yra kokia meno kūrinys? Jei ne, palik jį čia. JK antikvariatas yra geras, bet "IKEA" ten irgi yra. Vežti stalą, kuris kainavo 50 eurų, ir sumokėti už jo pervežimą 100 eurų – beprotiška. Tačiau jei turi šeimos relikviją ar brangų pianiną, tai aišku, vežk. Bet dažniausiai kraustymasis į Jungtinę Karalystę su visais senais daiktais finansiškai neapsimoka, tik emotionaliai.

Ar galiu sutaupyti važiuodamas daliniu krūviu (dalinis krovinys)?

Taip, galima, bet tai užtrunka ilgiau. Mes surandame kitą klientą, kuris važiuoja į tą pačią pusę. Tau paskaičiuoja už tą vietą, kurią užimi. Tai pigiau, bet turi laukti, kol mes surinksime grupę. Kartais tai užtrunka savaitę, kartais dvi. Jei neskubate – puiki选项 (variantas). Jei reikia būti ten rytoj – mokėk už pilną sunkvežimį.

Pakavimas, įpackavimas ir sugadinti daiktai

Ar jūs man viską supakuosite?

Galime, tai mūsų darbas. Turime daugiauian (daugiausiai ne) kartų matęs, kaip žmonės tai daro. Bet gali tai padaryti ir pats. Jei pats supakuoji, o vėliau atsiras įdrėkės, draudimas tai padengs tik tada, jei buvo supakuota profesionaliai. Čia toks britiškas niuansas. Jei padėsi lėkštę be putų plastiko ir ji sulūž, niekas neduos pinigų. Aš tave įspėjau.

Ką daryti su vargomis mašinomis ar motociklais?

Tai visada bėda. Norint užregistruoti mašiną JK, reikia daug dokumentų. Pats pervežimas paprastas – užkeliame ant sunkvežimio, pririšame, važiuojame. Bet kai atvykstate ten, prasideda cirkas su MVSA (DVSA) registracija. Ypatinga, jei mašina sena. Mano patarimas – parduok čia, o ten nusipirk kitą. Išsivesti mašiną į JK po Brexito yra dar didesnis galvos skausmas negu išvežti sofos.

Ar saugu vežti kompiuterius ir elektroniką?

Žinoma, bet pasidėk į savo mašiną arba rankinį bagažą, jei mažai. Jei daug – supakuok į dėžę, pažymėk „brangus“. Tačiau nerekomenduočiau vežti servery ar kažką tokio, kurį gali kratyti. Muitinė gali uždelsti krovinį, jei įtars apie prekybą. Asmeninis kompiuteris – ok. Dešimt serverių – turėsi aiškintis verslo priežastį (o tu gi keliauji gyventi, ne verslą steigti akimirksniu).

Kaip su vynu ar maistu? Aš turiu daug lietuviškų dešrų.

Nesveikinti (nesivežk). Po Brexito maisto produktų taisyklės yra griežtos. Mėsos, pieno produktų negalima vežti iš ES į JK asmeniniam vartojimui (išskyrus labai mažus kiekius iš kai kurių šalių, bet Lietuva ne į tą kategoriją). Tavo dešros bus konfiskuojamos ir paimtos šunims (tikrai, taip nutinka). Vyną vežti galima, bet yra akcizo mokestis, jei daug. Geriau išgerti čia, o ten nusipirkti vietinio alaus (nors jis šiltas).

Ar dažnai kažkas sugenda kelyje?

Nebūtinai dažnai, bet įvyksta. Vairuotojas gali užkliūti už bordiūrį (o ten jų daug), arba dėžė gali nukristi, jei blogai pririšta. Mums draudimas padengia žalą, bet ką darysi, jei tai buvo senoji močiutos taurė, kurios nėra? Negaliu duoti 100 proc. garantijos. Pasirašyk sąraše, kas ypač brangu, kad vairuotojas žinotų su kuo elgtis atsargiai.

Vairavimas ir patekimas į salą

Ką daryti planuojant kraustymasis į Jungtinę Karalystę ir važiuoti pats su priekaba?

Jei turi vairuotojo pažymėjimą (95 kodas), gali. Bet ar tikrai nori? JK keliai siauri, žiedinės sankryžos (roundabouts) yra visur. Vaziuoti su milžiniška priekaba per Londoną ar net pro mažą miestelį yra stresas. Be to, po Brexit daugelis vairuotojų net nebegali važiuoti į JK be vizos ar leidimo. Aš asmeniškai nerekomenduočiau, nebent tu profesionalas. Kraustymasis į Jungtinę Karalystę su savo automobiliu ir priekaba yra nuotykis, kurio gali nereikėti.

Ar sunku rasti adresą ten?

Jei turi GPS – neproblem. Bet britiški adresai yra keisti. Gali būti „2nd floor, flat B“ be papildomo numerio. Vairuotojai dažnai skambina man, paklausia „Kur čia yra?“. Jei gyvenamasis rajonas su siauromis gatvėmis, sunkvežimis tiesiog negaliuvažiuoti. Tuomet reikia iškrauti ant didelės gatvės ir nešti daiktus rankomis. Papildomi darbo valandas.

Ką daryti, jei sunkvežimis atvyks anksčiau ar vėliau?

Vėliau – dažnai. Anksčiau – retai. Sunkiems kelių spūstims, pasieniečių tikrinimams. Jei turi tikslią valandą, kada turi išvykti iš buto (pvz., rento pabaiga), tai planuok su atsarga. Geriau, jei sunkvežimis laukia tavęs, ne tu jo. Mes stengiamės skambinti, bet jei vairuotojas užmiegas arba neturi ryšio (prieš kalnus signalas dingsta), gali būti vėlavimas.

Ar reikia mokėti už važiavimą miestu (Congestion charge)?

Jei važuojame į Londono centrą, taip. Yra ULEZ zona (Ultra Low Emission Zone). Jei mūsų sunkvežimis neatitinka standartų (naujesnių mažiau), mokesčiai yra milžiniški – 100 svarų per dieną. Tai gali būti nepageidaujama staigmena sąskaitoje. Jei gyvensi ne Londone, tai problemos nėra. Žinok, į kur keliate daiktus.

Visa, darbas ir kitos bėdos

Ar reikia vizos darbuotojams, kurie veža daiktus?

Lietuvos vairuotojams dabar reikia specifaus leidimo (Standard Visitor arba kita kategorija priklausomai nuo darbo pobūdžio). Tai nebe taip paprasta kaip anksčiau užeiti ir užlipti į keltą. Mes turime tvarkyti šiuos dokumentus kiekvienam vairuotojui. Jei rasi „kietagalį“ iš gatvės su priekaba, jis gali tiesiog nebūti įleistas į šalį. Būk atsargus su pasiūlymais „už pusę kainos“.

Kaip su darbu ten? Ar padeda surasti?

Ne, mes pervežame daiktus, o ne žmones. Aš galiu tik pasakoti, kad statybos ir sandėliavimo srityje trūksta rankų, bet aš ne personalo agentas. Dauguma mano klientų važiuoja jau turėdami sutartį. Jei tu važiuoji „akimispėdą“, tai kitas istorija, ir kraustymasis į Jungtinę Karalystę gali tapti kova išlikimui, o ne atostogos.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui, jei aš dar ne atvykęs?

Priklauso nuo vairuotojo. Mūsiškiems gali palikti, jų saugumo sistemos. Bet jei tai įmonė, kurios nepažįsti, gali rizikuoti. Geriau susiderinti, kad atvyktum tada, kai jie atvyksta. Arba palikti šeimos nario pasirašytą sutikimą, kad galime iškrauti. Negaliu tiesiog mesti dėžių ant gatvės, tai nelegalu.

Kas daryti, jei pasilikau Lietuvoje o daiktai jau važiuoja?

Tai dažna situacija. Vienas šeimos narys važiuoja parengti būstą, kiti dar čia. Mums nerūpi, kas sėdi keleivio vietoje (sėdi daiktai). Important tik adresą iškraunamo vietoje ir kontaktą. Bet tada tas žmogus ten turi priimti sprendimus jei kažkas ne taip su dėžėmis ar adresas netinka.

Ar verta drausti siuntą?

Be abejo. Aš sakau visada – draudimas privalomas. Kas nutinka, jei sunkvežimis užsidegia (buvo toks atvejai prieš 5 metus ant M25 kelias)? Tu prarandi viską. Draudimo kaina yra maža dalis viso kraustymosi į Jungtinę Karalystę biudžeto. Nedaryk klaidos sakydamas „manęs tai nenutiks“. Mano patirtis sako, kad nutinka tais, kurios to ne tikisi.

Ar galima veži augalus?

Asmeniškai aš nerekomenduočiau. Muitinė turi griežtas taisykles dėl žemės, kur gali būti kenkėjų. Turi augalą turėti fitosanitarinį pažymėjimą. Kas parduoda tavo kaktusą turguje jo neturi. Didelė tikimybė, kad augalą konfiskuos pataisos namuose užsienyje. Palik gėles motinai ar kaimynams, nusipirk naujų Briuso mieste (Bruce... t.y. Birstall arba Bet kur).

Išvada

Viskas pasako, kad ką daryti planuojant kraustymąsi į Jungtinę Karalystę, reikia galvoti ne tik apie dėžių skaičių. Svarbiausia yra pasiruošimas psichologiškai ir dokumentiškai. Niekas nesako, kad bus lengva, bet su gerais partneriais (ir turint omenyje ToR01 formą) išvengsite didžiausios nedarbo šventės prie sienos. Kelias ilgas, bet vertas, jei tikslas aiškus. Sėkmės kelyje, ir tiesiog nepamiršk pasiimti skrybėlės, ten vėjuota.