Jūsų daiktų saugumas kraustantis iš Jungtinės Karalystės: kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Sveiki, gi dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, tiek sunkvežimius „važinau“, tiek dokumentus vokiau. Galvojau, kad mažai ką gali mane nustebinti, bet Jungtinė Karalystė po „Brexit“... ten viską sugriovė ir sukonstravo iš naujo, o kartais tiesiog užpyldžia teisiniais smulkmenomis. Žmonėms dažniausiai labiausiai bijo, kad jų brangūs daiktai dings arba sulūžs kelyje, ir tai yra visai natūralu. Jūsų daiktų saugumas kraustantis iš Jungtinės Karalystės dabad priklauso ne tik nuo to, kaip vairuotojas vairuoja, bet ir nuo to, ar jūs gerai supakavote puodukus, ir ar muitinės pareigūnas nėra piktnaudžiaujantis. Leiskite papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų, tiesiog kaip būna iš tiesų.

Kaip parsigabenti visą gyvenimą be nervų išlūžimo

Kaip teisingiau supakuoti stiklinius indus ir vazas?

Na, čia nereikia būti kokiam nors genijui, tiesiog imkite daug popieriaus. Ne tą ploną spaudos, o gerą, storą pakavimo popierių arba burbuliukų plėvelę. Viską reikia apvynioti kelis sluoksnius, o ne tik vieną apviją. Kartais klientai mano, kad jei duoda dėžę, tai dėžė stebuklingai apsaugos. Ne, dėžė – tai tik konteineris, o apsauga – tai tai, kas viduje. Jei statote vieną dėžę ant kitos, tuščias tarpas būtinai užpildykite su pagalvėmis, senais drabužiais arba laikraščiais. Būna taip, kad vairuotojas užsikažka į didelę duobę (o jų ten yra, pasakysiu), ir jei dėžėje yra oras, viskas susilaužo į griuvėsius.

Ar galima vežti maistą, tą tą mėsą ir sūrį iš Anglijos?

Tai dabar yra gana paini tema, nuolat keičiasi, tiesiog baisu. Esant teigiamai situacijai, jei tai yra džiovinti produktai, ilgiau galiojantys konservai arba sausi užkandžiai, dažniausai praeina be problemų. Bet jei bandysite vežti keptą mėsą, kumpį arba sūrį, galite susidurti su rimta problema. Muitininkai Lietuvoje arba prie pat sienos gali tiesiog tai nukonfiskuoti ir išmesti. Nerealu dėl kiekvienos dešros sėsti ir keliauti tūkstančius kilometrų. Geriau ne rizikuoti ir viską suvalgyti ten arba atiduoti kaimynams, nei pyktis vėliau.

Kas daroma su tais muitinės dokumentais, ar sudėtinga?

Tai būtent vienas svarbiausių dalykų, įtakojančių jūsų daiktų saugumą. Jei dokumentai parašyti neteisingai arba nenurodytas koks nors brangus daiktas, krovinys gali užstrigti sienoje dienomis. Reikia tiksliai parašyti, kas yra dėžėse, be jokių abejonių. Jei nurodysite „asmeniniai daiktai“, o ten bus rasta verslo įranga arba prekės, bus dideli pykčiai. Muitinė gaišta laiką, o krovinys stovi saugykloje, kur ne visada saugu ir ne visada švaru. Vieną kartą girdėjau, kad dėl blogų dokumentų vairuotojas turėjo iškrauti visą sunkvežimį patikrai lietaus metu (tai retas atvejis, bet įmanomas).

Ar tikrai reikia ištuštinti visus spinteles ir stalčius?

Techniškai galima ne ir taip sako kai kurie, bet aš visada primygtinai rekomenduoju ištuštinti. Kodėl? Nes jei spintelė yra pilna knygų ar indų, ji tampa per daug sunki. Kai ją kelia du vyrai, ji gali tiesiog nutrūkti ant varžtų arba iškristi iš savybių. Tada vairuotojas ją tiesiog numeta, o jūs gaunate sulaužytą baldą. Be to, jei muitinė nuspręs patikrinti, kas viduje, turės ištuštinti viską patikros vietoje greitai. Pasidarykite gyvenimą lengvesnį – išimkite turinį. Tai sutaupo laiko, nervų ir jūsų baldų gyvenimo trukmės.

Kas nutinka, jei kelio metu užlys lietus arba sniegas?

Sunkvežimiai yra hermetiški... kaip taip, daugmaž. Bet jei keliaujate daliniu krovininiu (tai kai daiktų iš kelių žmonių krauna į vieną mašiną), dėžės gali būti įkrautos atviroje platformėje prieš pat įkėlimą. Gerai, kai oras saulėtas. Jei lyja Lietuvoje arba Anglijoje, reikia labai greitai įvežti. Aš visada liepiu savo vairuotojams naudoti stiprias plėvelėms. Bet pasitaiko, kad kaimynas krauna traktorių su tepalais arba drėgnais padangomis, ir jūsų dėžė gali nusitepti. (Čia tikrai reikia apsisaugoti ir padengti viršų). Užpildykite dėžę iki viršaus, kad neįlindo drėgmė.

O jei aš visai nežinau kiek turiu dėžių, ką daryti?

Tai dažna problema, žmonės sėdi ir galvoja, gal 20, gal 30, o išeina 50. Skaičiuoti nelabai norisi, suprantu. Geriau padaryti apytikrį sąrašą pažiūrėję į kambarius. Jei matote, kad telpa į 15 kubinių metrų, tai jau kažkas. Jei per daug, brangs. Aš asmeniškai visada saku, kad geriau pamatyti vaizdo įrašą iš telefono. Tada tikrai galime pasakyti ar reikia 7,5 tonos mašinos ar 20 tonų. Nemanau, kad čia bus problema, jei pasakysite tiesą iš karto, mes jums patarsime. Bet jei meluosite, kad pigiau gautųsi, vietos gali netikti.

Ar tikrai reikalingas draudimas, ar tai tik pinigų švaistymas?

Be abejo. Žinoma, niekas nenori, kad nutiktų nelaikė, bet kelyse, ypač ilguose, kaip per Lamanšą, viskas įmanoma. Aš girdėjau istorijas, kai sunkvežimiai užsidegė arba buvo pavogti stovėjimo aikštelėse Prancūzijoje. Be draudimo liksite su niekuo. Nereikia taupyti ant šito, tikrai nėraVerta. Paprastai jis kainuoja nedidelę sumą, tačiau suteikia ramybės. Svarbiausia perskaityti sąlygas, kai draudžiami „ypatingai brangūs daiktai“. Juvelerinius daiktus, pinigus ar dokumentus geriau vežti su savimi rankiniame bage, o ne duoti vairuotojui (Tai labai svarbu).

Ar galima vežti gyvas gėles arba savo sodą?

Tai yra pavojinga zona, čia tikrai reikia žinoti taisykles. Sąlygos dažnai keičiasi, bet augalų šaknys turi būti švarios nuo žemės. Jei ten bus lietuvožemis arba dirvožemio gabaliukai, muitinės inspektoriaus tai išmes nedelsiant. Taip pat reikia specialų fitosanitarinį pažymėjimą, kuris gaunamas Jungtinėje Karalystėje prieš išvykstant. Dažniausiai žmonėms per brangu tas pažymėjimas, todėl jie tiesiog palieka gėles savo namuose arba dovanuoja kaimynams. Geriau nusipirkti naujas Lietuvoje, nei stresuotis dėl vieno kaktuso per sieną.

Kelionės ir vairuotojai – kas vyksta kelyje

Kaip veža daliniais krovinais, ar tai saugu?

Tai kai jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų klientų daiktais viename sunkvežimyje. Tai žymiai pigiau, bet ilgiau. Jūsų daiktų saugumas kraustantis iš Jungtinės Karalystės šiuo atveju priklauso nuo to, kaip gerai jūs juos supakavote, nes vairuotojas nekelia kiekvienos dėžės atskirai. Jis tik užkrauna, užfiksuoja ir važiuoja toliau. Gali būti, kad jūsų sofa stovės virš kažkieno dviračio arba šaldytuvo. Nerealu tiksliai numatyti, kas bus virš ko. Kartais taip nutinka, kad vieno kliento dėžė sušlampo nuo kaimyno pripiltų servizetės, tai pasidarykite išvadas.

Kiek laiko užtrunka tas visos pervežimas iš Londono?

Paprastai nuo 3 iki 7 dienų, jei viskas eina pagal planą. Viskas priklauso nuo maršruto. Jei vairuotojas turi kitų sustojimų Vokietijoje arba Belgijoje, tai užtrunka. Taip pat reikia laukti kelto perėjimo per Lamanšą, o ten eilės gali būti šiurpios. Buvo atvejų, kai dėl audros keltas neplaukė dvi dienas, ir viskas stovėjo. Tada niekur nėra kuo bėgti. Geriau žinoti, kad tai ne tokia tiesi linija kaip atrodo žemėlapyje. Atsižvelkite į savaitės dienas – greičiau važiuoja, jei tenka naktį, o ne savaitgalis.

Kas daroma, jei sunkvežimis sugenda kelio metu?

Tai pasitaiko, senos mašinos arba tiesiog nelaimė. Varikliai sensta, padangos plyšta. Tada kviečiame techninę pagalbą iš vietinio serviso. Jūsų daiktai paprastai lieka sausoje kabinoje arba perkeliami į laikiną sandėlį netoliese, kol taisoma. Mes visada pranešame. Nereikia panikuoti ir skambinti kas dešimt minučių. Pasakysiu tiesą – sunkvežimiai daugiausia sugenda Lietuvoje, kai jau važiuoja tuščiai atgal (čia tokia juoka tiesa, bet ten keliais blogesni). Buvau matęs bent kartą, kad tepalai tekėjo, bet viskas susitvarkė per dieną.

Ar aš galiu realaus laiku sekti, kur mano daiktai yra?

Dabar dauguma turi GPS sistemas, kurias galima pamatyti telefonu. Galite matyti, kur mašina sustojo. Kartais sistemos neužsikrauna kalnuose arba tuneliuose, tai atrodo, kad ji dingęs žemės paviršiuje. Nereikia skambinti vairuotojui kas valandą klausti „kur jūs“ ir trikdyti jo poilsį. Vairuotojui reikia miegoti, kad saugiai vairuotų. Bet jei matote, kad jis stovi vietoje per ilgai be priežasties, tuomet skambinkite dispečeriui. Man patiko sistemos, kur siunčia pranešimą, kai pasiekia paskirties vietą.

Ar sunku privažiuoti paimti daiktus iš miesto centro, pvz., iš Londono?

Londonas yra tiesiog košmaras vairuotojams, kas turėjo ten važinėti, tai supras. Užsienio numeriais (Euro truck) draudžiama važiuoti į centrą be specialių leidimų. Jei gyvenate centre arba siauroje gatvėje, turėsime nuomoti mažesnį automobilį (Luton) perkrauti. Tai papildomas kaštas, apie kurį dažnai užmirštama. Be to, ten vietos stovėjimui praktiškai nėra, reikia „maitinimo“ kortelių. Reikia iš anksto gauti leidimą iš savivaldybės stovėti sunkiajai technikai. Žmonės apie tai pamiršta ir tada eina baisios baudos (O Jos ten didelės, tikrai nėra juokų).

Kokius dokumentų reikia paruošti išvykstant iš JK?

Pasas arba asmens kodą, be to nepraeisite. Taip pat reikia TIR knygelę arba eksporto deklaraciją, jei tai yra pilnas krovinys. Jums, kaip klientui, reikės pasirašyti perdavimo aktą, kad atiduodate daiktus. Jei esate ne ES pilietis, gali reikėti vizos informacijos arba leidimo gyventi. Muitinė dabar labai griežta tikrina dokumentus, ypač po to kai atsivėrė sienos. Būtinai pasidarykite kopijas visų dokumentų, jei staiga dingsta originalas (nors tai retai nutinka, bet viskas įmanoma).

Ar „Brexit“ padarė pervežimus tikrai nesaugiais?

Ne tiesiogiai nesaugiais, kaip kad kažkas puola, o tiesiog sudėtingesniais ir lėtesniais. Anksčiau buvo tiesiog važiuojam per sieną kaip per miestą. Dabar reikia praeti dvi kontroles – išėjimą iš JK ir įėjimą į EU. Jei koks nors dokumentas netinka, gali laukti valandas. O laukimas tarp kitų sunkvežimių uoste yra... kažkoks nepatogus. Kartą girdėjau, kad ką nors įlaužė, kol stovėjo eilėje, tikriausiai ieškojo cigarečių. Bet tai yra retas atvejis. Daugiausia kenkia laikas. Jūsų daiktų saugumas kraustantis iš Jungtinės Karalystės dabar reikalauja daugiau dėmesio dokumentams nei anksčiau.

Kaip tiksliai vyksta ta muitinės patikra uoste?

Kartai kompiuteris renka atsitiktinai, kartais jei įtartina, arba jei dokumentai keisti. Atidaro sunkvežimį, ima dėžes į rentgeną arba fiziškai iškrauna. Jei jūsų daiktai supakuoti tvarkingai ir pažymėti, viskas greitai. Jei chaosas, tai gali trukti dienomis. Jums teks mokėti už sandėliavimą patikros metu ir už darbo jėgą, jei jie iškrauna. Tai labai brangu. Todėl labai svarbu sąraše parašyti tiesą apie turinį, kad nebūtų priežasčių įtarinti kad nešate kontrabandą. Nedarykite to savo galva.

Ar aš turėsiu mokėti kokius nors mokesčius arba muito?

Jei perkeliate savo asmeninius daiktus atgal į Lietuvą ir gyvenote JK daugiau nei 12 mėnesių, mokesčių (PVM ir muito) neturėtų būti. Reikia pateikti „Transfer of Residence“ (ToR) numerą, kurį gaunate iš JK mokesčių inspekcijos. Jei jo nėra, gali būti apmokestinta. Taip pat jei perkeliate naujus daiktus su etiketėmis, tai gali būti laikoma pirkiniais. Aš visada patariu nuimti visas kainas ir etiketes prieš supakuojant, kad neišsisukdytum. (Nedarykite to klaidos, nes skaičiuotojai to nemėgsta).

Kas yra griežtai draudžiama vežti tokiame transporte?

Ginklai (be leidimo), sprogmenys, narkotikai (aišku), pavojingos cheminės medžiagos, aerozoliai. Taip pat dalis alkoholio turi apribojimus. Jei turite seną benzinos seklią pilną benzeno, ją reikia išpilti, tai ugnies pavojus. Negalima vežti gyvūnų be specialios sąlygos (bet mes dažnai vežame šunis, jei turi pasą ir čipą). Paprastai daiktai, kurie gali užsidegti arba sprogti, yra tabu. Nesėkite benzininių žoliapjovių pilnų, kruopščiai išpilkite.

Kiek alkoholio galima pasiimti su savimi sau?

Taisyklės vėl pasikeitė ir dabar yra griežtesnės. Dabar asmeniniam naudojimui galima vežti tam tikrą kiekį, bet tai nėra tiek daug, kiek anksčiau galėjo atvežti „kontrabandininkai“. Jei peržengsite limitą, reikės mokėti muito ir akcizo mokestį, o tai brangu. Geriau nepabandyti vežti dešimt dėžių viskio „dovanoms draugams“. Muitininkai nemėgsta tokių dovanų ir tikrai tikrins. (Jie patys nori to viskio, juokauju... arba ne). Pasitikėkite su oficialia svetaine prieš kelionę.

Ar reikia versti visus dokumentus į lietuvių kalbą?

Daugiausia ne, jei jie anglų kalba. Muitinės darbuotojai moka angliškai, tai kaip vokiečiai. Bet jei turite kai kurių specifinių sertifikatų ar techninių pasų (kaip technines sąlygas) Technikaiems, gali prireikti vertimo į lietuvių arba vokišką (jei vaziuoojame per Vokietiją). Aš niekada nesu matęs, kad būtų reikalaujamas vertėjo patvirtinimas paprastiems daiktų sąrašams. Angliškai užtenka, jei aiškiai parašyta „sofa“ o ne „soft thing“. Jei nežinote, klauskite mūsų.

Atvykimas ir nuosavybės apsauga

Ar vairuotojai padeda iškrauti daiktus ar tik stovi?

Tai priklauso nuo to, ką pasirinkote užsakyme. „Prieš duris“ reiškia, jie padės ant žemės prieš namus arba įleis į garážą, jei įmanoma. Jei norite, kad jie sudėliotų baldus į kambarius, surinktų arba neštų į trečią aukštą be lifto, tai papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti. Kartais vairuotojai padeda gerais mūsų, jei nėra užimti, bet jie ne baldų surinkėjai. Jei turi labai sunkų seifą arba pianiną, praneškite iš anksto, kad nenukristų nugarą. Nesigirbkite, kad tai lengva.

Kas daryti jei randu sulaužytą daiktą, ką daryti tuoj pat?

Pirmiausia, nieko nedarykite, kol nepasirašysite dokumentų. Niekada nerašykite, kad „viskas tvarkoje“, jei nėra. Užfiksuokite nuotraukas vietoje, padarykite pažymą į sąrašą ant vietoje. Parašykite pastabą „sulaužyta kojelė“. Tuomet susisiekite su mumis draudimo atžvilgiu. Jei pasirašysite „gerai“, vėliau bus labai sunku įrodyti draudimo kompanijai, kad lūžo kelyje. Tiesiog būkite atidūs ir nedarykite greitų sprendimų prieš pat vairuotojo išvykimą. Vienas klientas ignoravo skylę ant sofos ir pasirašė, paskui bandė reikalauti pinigų, ir nieko negavo.

Ar turiu duoti arbatpinigių vairuotojui, ar tai įprasta?

Lietuvoje nėra tokios griežtos tradicijos kaip JAV ar JK, bet vairuotojai tai vertina. Tačiau jei vairuotojas dirbo virš valandų, nešė sunkius daiktus į antrą aukštą ir buvo malonus, 10-20 eurų dovanos bus labai įvertinta. Jie gauna algą, bet šios kelionės ilgos ir pavojingos. Tai nėra privaloma, bet tiesiog žmoniška. (Aš vieną kartą gavau dešrelę duonelėje, tai irgi buvo smagu, nors ne pinigai). Jei nemokate, niekas nepiktnaudžiaus.

Kas gali būti, jei mano namai dar nebaigti statyti?

Mes galime padėti dėžes į saug�j sandėlį Lietuvoje laikinai. Tai kainuos papildomai, bet saugiau nei laikyti sunkvežimyje arba gatvėje. Mums reikia išlaisvinti mašiną kitam užsakymui, mes negalim laukti savaitę. Sandėliavimas mokamas dažniausiai kas savaitė. Galite palikti ten mėnesį ar dvi, kol baigsite remontą. Tiesiog pasakykite iš anksto, kad nebūtų skubėjimo ir ieškomi vietos paskutinę sekundę.

Kokios gali būti tos slėptos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

Žiūrėkite, dažniausiai tai yra uosto mokesčiai už keltus, kurie kyla kiek dieną, užklausimai už miesto ribų (pvz., į kaime esantį namą, kur reikia važiuoti grybauti), arba lifto naudojimas JK (jei reikia leidimo). Taip pat, jei dėžių daugiau nei planavote arba jų dydis netinka, papildomas kubinis metras kainuos. Jei gatvė yra per siaura sunkvežimiui, gali tekti samdyti mažesnį automobilį perkraičiai, tai vadinasi „shunting“. Klauskite apie tai iš anksto, kad nebūtų staigmenų gavus sąskaitą.

Ar verta viskas vežti senus daiktus, ar geriau nusipirkti naujus?

Skaičiuokite protingai. Kartais vežti seną sofan, kuri kainuoja 50 eurų, per 2000 km tiesiog nepasiduoda. Nupirkite naująą Lietuvoje, pigiau ir iš karto nauja. Taip pat jei daiktai jau seniai sugadinti, drėgni arba su puviniais, dažniausiai draudimas to nedengia, nebigi tai ypatingas antikvariatas. Žiūrėkite į kainą ir būklę. (Čia beveik parašiau „nevežti“, bet taisykau, nes kai kuriems brangia sentimentai). Kartais emocinė vertė yra didesnė nei pinigai. Tačiau logiškai, jei pervežimo kaina daugiau nei daikto vertė, palikite jį Anglijoj.

Kaip užtikrinti, kad mano duomenys nesutekės tarp daiktų?

Būkite atsargūs su dokumentais. Neleidžiate vairuotojų nešti jokių popierių, kur turi asmens duomenų, jei tai nebūtina. Geriau viską pasilikti pas save. Jei tenka palikti kok nors dokumentą dėžėje, uždėkite į pašto dežutę arba užsegamą aplanką. Nenorėtųsi, kad kas nors rastų jūsų banko sąskaitas ar sutartis, jei dėžė atsidarytų. Jūsų daiktų saugumas kraustantis iš Jungtinės Karalystės taip pat reiškia ir informacijos saugumą. Pasidėkite raktus nuo baldų į maišelį ir pririškite prie to baldo, kad neprarastum.

Ar galima susisiekti su vairuotoju tiesiogiai jo telefone?

Taip, dažniausiai jūs gaunate jo numerią išvykimo dieną. Tačiau prisiminkite, jis vairuoja. Negalima skambinti, kai jis važiuoja 90 km/h angliškame kairiajame ruože. Geriau rašyti žinutes, kurias jis perskaitys sustojęs. Jei skambinate ir jis neatsiliepia, nereikia pyktis, jis tiesiog dirba. Mes taip pat turime dispečerius, kurie gali perduoti pranešimą. Nenaudokite to telefono siuntinams užsisakyti arba pokalbiams, jei tai ne būtina.

Taigi, važiuokite ramiai ir nebijokite. Jūsų daiktų saugumas kraustantis iš Jungtinės Karalystės priklauso nuo to, kiek dėmesio skiriate paruošimui ir kiek gerai pasirinkite partnerį. Pasirinkite patikimus žmones, su kuriais galima normaliai kalbėti, o ne tik robotus, supakuokite daiktus kaip reikia (nepamirškite to popieriaus!) ir dokumentus tvarkykite be vėlavimų. Nėra ko ko bijoti, jei viskas tvarkoje iš pradžių.