Individualūs persikraustymo planai į Angliją: kaip nenukentėti pinigais ir nervais

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais, ir galiu pasakyti viena – kiekvienas kartas yra kitoks. Nors keliai tie patys, tų pačių vairuotojų veidai tas pats, tačiau klientų istorios visada skirtingos. Kai žmogus ruošiasi gyventi užsienyje, stresas lydi jį nuo pirmojo dėžės surinkimo momento iki pat išlipimo iš laivo Didžiojoje Britanijoje. Dažnai atrodo, kad viskas vyksta chaotiškai, dokumentai dingsta, o skambučiai iš šalies nebeatsiliepia. T todėl reikia tur�ti galvoje bent aštrią schemą. Štai čia ir praverčia gerai pagalvoti individualūs persikraustymo planai į Angliją, kurie padėtų išvengti tų paprasčiausių, bet labiausiai erzinančių klaidų, kurias darau ir patys klientai, ir net pervežėjai.

Dokumentai, biurokratija ir visi kiti "džiugi" dalykai

O kas dabar su tais vizais po posto?

Viskas pasikeitė, ir labai. Anksčiau užtekdavo pasų, o dabar? Dabar tikrai reikia žiūrėti, koks tavo statusas. Jei tu esi pilietis, tai viena, jei ne – tai kita. Brexit viską sujaukė, todėl geriausiai pasikonsultuok su advokatu arba oficialiomis svetainėmis. Aš asmeniškai nebesužinau visų niuansų, tiek daug keitimų buvo pastaruoju metu. Negaliu tavęs meluoti, kad žinau viską apie visus tipus, todėl patikrink duomenis prieš važiuodamas, kitaip gali tekti grįžti tuoj pat iš uosto.

Ar tikrai reikia kurti kokį individualų persikraustymo planą į Angliją?

Atrodo per daug formaliai? Galbūt, bet pasakykiau, kad taip. Bent jau sąrašas daiktų turi būti. Neišsiverksi be to, kai kils klausimai muitinėje arba dėl draudimo. Planas nereiškia "Excel lentelės iki valandos", tiesiog žinojimas, ką, kada ir kaip veži. Tai tavo apsauga. Kai vairuotojas klaust "kas dėžėje?", tu turi žinoti atsakymą, o ne galvoti "na, turbūt indai".

Ką daryti su techninėmis dokumentais?

Vairuotojo pažymėjimas – tai šventa. Be jo nevažiuoji. Taip pat patikrink, ar turi "Green card" jei eisi su savo mašina. Dabar be to neleis į keltą. Dar reikėtų turėti techninį pasą (tą mažą knygutę), jei mašina senesnė. (Nors dažnai jie jo neprašo, bet geriau turėti, nei aiškintis pusę valios terminali).

Ar sudėtinga susitvarkyti su darbu?

Dirbti galima be kalbos? Taip, gamyklose, plovimo darbuose, bet mokėjimas bus žemesnis. Jei turi specialybę, tai geriau anglišką kalbą pasitempti bent šiek tiek. Dažnai klientai sako "aš išmoksiu čia", tačiau realybėje būna sunku. Geriausiai turi darbo sutartį pasirašytą anksčiau, tai padės ir su vizais, ir su pirmuoju metu ten.

Kas tas NI numeris ir kodėl jis gąsdina?

Tai National Insurance numeris. Jis reikalingas legaliam darbui ir mokesčiams. Be jo tavęs tiesiog neįdirs į sistemą. Gali jį gauti vos atvykęs, bet tai trunka laiko – kelias savaites, o kartais ir ilgiau. Būk nusiteikęs, kad pirmą mėnesį gali dirbti "juodai" arba laukti, kol tas popierius atkeliaus paštu. Nervina ta laukimo procedūra, bet nieko negalima padaryti.

Pinigai, kainos ir kur tas tas pinigas dėtis

O kiek man viskas tai kainuos?

Klausimas, kurio aš labiausiai nemėgstu. Kainos šokiruoja. Jei turi tik kelis lagaminus – tai gal 400-600 eurų. Jei pilnas butas baldais – tuoj kalbame apie 1500-2500 eurų. Dar pridėk kuro priedlį (jis dabar kažkoks keistas, svyruoja kas dieną). Geriausia prašyti fiksos kainos, kad nereikėtų vėliau gąsdinti papildomų sąskaitų.

Ar verta vežti tą seną sofą?

Sakau tiesiai – ne. Anglijoje "second hand" daiktai beveik nemokami arba labai pigūs. Sofos pervežimas kainuos daugiau nei jos vertė. (Išskyrus atvejus, jei tai tavo močiutės brangenybė, bet tada vėl – ar verta?). Nupirk naują ten, išvengsi rūpesčių su išmontavimu, įkrovimu ir galimu sugadinimu kelyje.

Ką daryti su pinigais išvykstant?

Grynaisiais neapsimoka vežti didelių sumų. Muitinė gaiškinti klausinės, jei viršyji leidžiamą limitą. Geriausia pervesti į Anglijos sąskaitą, jei jau turi, arba pasidaryti "Revolut" ar panašų daiktą. Taip pat saugiau. Pinigai kišenėje – tai papildomas rizikos faktoras.

Ar tikrai taip brangu gyventi ten kaip girdžiu?

Londonas? Taip, ten kainos kosmoso. Bet jei eini į Peterborough, Bostoną ar Lincolnshire, tai visai kitokia kalba. Nuoma už kambarį gali būti 300-400 svarų, o butą – 700-800. Maisto prekės panašios, bet alkoholis ir cigarečai brangiau nei pas mus. Vis priklauso nuo to, kur įsikursi.

Kaip susiderėti dėl kainos su pervežėju?

Būk užsispyręs. Klausk ar kaina įskaitia įkrovimą ir iškrovimą abiejuose galuose. Dažnai jie sako "nuo durų iki durų", bet turi omenyje tik važiavimą, o ne nešimą rankomis penktame aukšte be lifto. Tokios smulkmenos kainuoja brangiai. Rašyk viską sutartyje, kad vėliau nesistumtumėte teismuose (nors to tikimės neprireiks).

Kelionės eiga: kas vyksta tarp Lietuvos ir Anglijos

Kiek laiko man ten važiuoti su tais daiktais?

Paprastai 3-4 dienos. Tai jei viskas vyksta sklandžiai. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltis. Jei vairuotojas pavėluoja į keltą – tai praranda dieną. Buvo atvejų, kai dėl sniego Vokietijoje stovėjome po 12 valandų. Planuok atvykimą su atsarga, nepyk ant vairuotojo, jis taip pat nori namo.

Kur jie ten važiuoja tas sunkvežimius?

Maršrutai gali skirtis. Kas važiuoja per Klaipėdą, tas plaukia į Hull arba Immingham. Kas per Kaliningradą (dabar retai, dėl sankcijų), tas į Tilbury. Dažniausiai važiuojama tos pačios trasos, kurias ir kiti. Svarbiausia, kad vairuotojas mokėtų angliškai arba turėtų kontaktą ten, kas jį sutiktų.

Kas dėl tos jūros? Ar būna jaučiasi?

Keltai dideli, jūra – ne. Jei tu nesi jautrus, net nejausi, kad plauki. Bet jei eini kaip keleivis savo mašina – tai kita. O jei daiktai vežami vagonu, tai tavęs ten nėra. Tiesiog laukai telefoninio pranešimo "aš atvykau". Tada prasideda tas iškrovimo ritmas.

Ar saugu duoti savo daiktus pažįstamo vairuotojo?

Pažįstamas pažįstamo, bet geriau tikrinėk. Ar jis turi draudimą? Ar turi CMR sąskaitą? Aš mačiau būdų, kai žmonės davė daiktus "gero žodžio" pagrindu, o paskui vairuotojas dingo arba pareikalavo pinigų už "saugojimą". Rašyk sutartį. Nekantrauji? Kantrausi tada, kai reikės skambinti policijai.

Kas daryti, jei jis pavėluoja susitikti?

Skambink jam. Jei neatsiliepia – skambink į dispečerinę. Kartais tiesiog užstrigo spūstyje arba užmiglo poilsiautojėje (nėra neįmanoma). Nepyk, būk kantrus. Bet jei jis sako "buvau poilsiautojėje" o laikrodis rodo 3 dienas – tai tuomet pradėk rūpestis.

Ką vežti, o ką geriau palikti namie

Ar galima vežti maistą?

Mėsos ir pieno produktų – ABSOLIUTINAI NE. Tai griežta taisyklė, baudos didelės. Muitinės šunys nuskaitys tuos daiktus ir viską išmes. Galima sausą maistą – makaronus, risus, tačiau ne pilną vagoną. Pavojinga, galima susidurti su problema per patikrą.

O alkoholį? Galima parsivežti dovanų?

Asmeniniam naudojimui – taip. Tam tikras kiekis. Jei bandysi vežti dešimtes butelių "parduoti draugams", tai gali būti įvertinta kaip prekyba be leidimo. Geriau ne rizikuoti. Vienas ar du buteliai visai nieko, niekas nebežiūri.

Kas su vaistais? Turiu daug vaistų.

Vežk su savimi, su рецепtu (receptu). Be recepto tik nedidelį kiekį, kiek užteks kelias dienas. Anglijoje vaistus gauni iš gydytojo (GP), tai gali užeiti laiko, kol gausi receptą. Ypač jei tai stiprūs vaistai, gali kilti klausimų pasienyje.

Ar verta vežti buitinę techniką?

Šaldytuvą? Tik jei jis tuščias, išdžiovintas ir senesnis nei 6 mėnesiai (muitinės reikalavimai). Skalbimo mašiną – taip pat. Bet verta? Naują Anglijoje gali nupirkti su garantija. Seną techniką ten be garantijos, jei suges – šiukšlių dėžė. Elektros tinklai ten 230V, taip kaip ir pas mus, taip su lizdais viskas tvarkinga (tik reikės adapterių).

Ar galima vežti savo dviratį?

Galima. Ir net rekomenduoju, Anglijoje dviračiai populiarūs. Jį reikia uždėti ant stogo arba įdėti į dėžę. Jei tai brangus "Trek" ar panašus – geriau apdrausti. Paprastas dviratis gali važiuoti tarp baldų, jei vairuotojas sutiks (bet dažniau stumia).

Kas dėl gėlių? Turiu didelę palmę namuose.

Gėlių su žeme ne. Tai didelis tabu dėl kenkėlių. Tiesiog neišneš. Jei labai nori – gali bandyti kaktusą be žemės (kažką panašaus), bet dažniausia muitininkai nurodo išmesti. Palik kaimynams, jie džiaugsis.

Bėdos, nelaimės ir realus gyvenimas

Kaip su šunimi? Ar sudėtinga?

Labai. Šuo turi turėti čipą, pasą, antiveninę vakciną. Be to, reikia veterinarijos pažymos, kad šuo sveikas, ne anksčiau kaip 48 valandos prieš išvykstant. Tai kainuoja. Bet be to – neįleis. Negali tiesiog paslėpti šuns po lova, jie turi skenerius.

Kas daryti, jei atvykęs pastatai, kad daiktai sugadinti?

Tikrai nedaryk tą paties vairuotojui. Paimk telefono nuotraukas. Užpildyk "protokolą" (pranešimą apie žalą). Jei turi draudimą, pranešk jiems. Jei ne – turi viltis į vairuotojo sąžiningumą, o tai... kaip loterija. (Buvo atvejų, kai mokėjome iš savo kišenės už sulaužytą koją nuo sofos).

Ar būtina drausti tą siuntą?

Mano nuomone – taip. Tai nedidelė pinigų suma palyginti su daiktų verte. Jei sudegs viskas (nors tai retai, bet buvo) arba pavogs – gaizi kompensaciją. Netaupyk ant to. Gyvenimas toks, kad nelaimės ateina tada, kai mažiausia tikiesi.

Kaip atrasti normalią pervežimo firmą?

Žiūrėk ne tik kainą. Pažiūrėk, ar jie turi realų sandėlį Anglijoje. Jei sako "mes iškrauname gatvėje", tai pavojinga. Skaityk atsiliepimus "Google" ir "Facebook" grupėse. Jei turi draugą, kuris jau važiavo – klausk jo. Žodis į ausį geriau nei reklama.

O jei aš nusprendžiu grįžti atgal?

Tai kažkas dažnas. Grįžimas tas pats, tik atvirkščiai. Tarkime, individualūs persikraustymo planai į Angliją padėjo išvykti, o grįžtant viskas paprasčiau – tik susitari dėl datos. Daugelis firmų daro nuolaidas grįžtantiesiems, jei tai tą patį metą. Būk aiškus dėl savo planų, jei juos turi.

Ar galiu vežti savo automobilį be vairuotojo?

Gali, jei jo įkelia į keltą. Bet turi būti draudimas ir techninė įranga (virvės, aksesuarai). Be to, reikės užregistruoti Anglijoje per 6 mėnesius. Tai papildomi rūpesčiai. Dažniau žmonės parduoda čia ir nuperka ten, kad neterdžiotų galvos su numeriais.

Kas dėl tos angliškos kalbos? Ar be jos būs blogai?

Be bus sunku. Net su "Google Translate" kai klausimai kyla su dokumentais ar parduotuvėje. Pabandyk išmokti bent pagrindinius frazes. Nereikia būti filologu, bet suprasti instrukcijas arba muitininką praverčia. Gyvenimas tamesnis, kai supranti, ką tau sako.

Ką daryti, jei neturiu kur gyventi atvykęs?

Tai didelė problema. Reikia iš anksto susirasti bent nakvynę pirmąją naktį. Daiktus gali laikyti sandėlyje (dauguma firmų turi tokias paslaugas). Neigyvendink to scenarijaus "atvyksiu ir pažiūrėsiu". Gali baigtis miegojimas parke su daiktais.

Ar tikrai verta keltis visiems?

Kiekvienam atsakymas kitas. Vieniems pavyksta, kitiems – ne. Būk pasiruošęs sunkiam darbui ir nostalgijai. Anglija nėra rojus, tai paprastas gyvenimas su savo problemomis. Bet jei turi tikslą ir planą (o ne tik svajonę), turi šansus.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja ne tiek dėl to, kiek tu daiktų parsivežei, o kiek gerai pasiruošei. Tokie dalykai kaip individualūs persikraustymo planai į Angliją gali atrodyti per daug sudėtingi paprastam žmogui, bet tikrai padeda išvengti tų momentų, kai nori plakti galva į sieną. Nėra tobulo pervežimo, visada bus kažkas nenumatyta – vairuotojas pavėluos, dėžė sutrūnčia, arba lietus lietys visą savaitę iškrovant. Svarbiausia – išlikti ramiam ir turįs atsarginį planą B. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad tavo sofa atvyks sausa.