perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Greitas daiktų pervežimas iš UK: taupykite laiką – taip klientai dažniausiai sako tada, kai jau nebeturi kantrybės laukti, kol daiktai „kažkada“ atkeliaus iš Londono, Birmingamo, Mančesterio ar Glazgo. Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko: nuo tvarkingų kraustymų iki situacijų, kai baldai laukia sandėlyje, dokumentai pamiršti, o klientas klausia, ar tikrai viskas dar įmanoma. Greitas pervežimas nėra magija, bet jis reiškia geresnį planavimą, tikslesnę informaciją ir mažiau pasakymų „pažiūrėsim rytoj“. Kartais netvarkingai, bet su galva.
Tai reiškia, kad pervežimas planuojamas ne „kada nors“, o konkrečiam maršrutui, datos langui ir krovinio tipui. Pvz., jeigu reikia vežti sofą, stalą, kelis kartonų dėžes ir dviratį iš Leeds į Vilnių, greitas variantas dažniausiai reiškia kombinuotą krovinį: dalis vietos mikroautobuse arba sunkvežimyje, o ne visas automobilis tik jums. Greitis ateina iš koordinacijos, ne iš greičio viršijimo. Realiame gyvenime kartais tenka derinti 4–6 klientų užsakymus, kad reisas apskritai įvyktų.
Ne visada, nors dažnai taip atrodo pirmoje sąskaitoje. Jeigu daiktai maži, pvz., 10 dėžių, fotelis ir televizorius, pilnas automobilis būtų beprasmiškas, todėl greitas dalinis krovinys gali būti pigesnis. Kitas dalykas, jeigu reikia vežti visą namą iš Bristolio į Kauną per savaitgalį – tada kaina šoka, nes reikia žmonių, vietos, laiko ir kartais net laikino saugojimo. Aš visada sakau: greitis be planavimo yra tik stresas su ratais.
Nes žmonės dažnai paskambina per vėlai, kai daiktai jau supakuoti, nuomininkas išeina rytoj, o sandėlis prašo pinigų už kiekvieną dieną. Tada prasideda šokinėjimas tarp vežėjų, skambučiai, žinutės ir klausimas „ar galite šiandien?“. Kartais galime, bet ne visada. Geriausia pradėti bent 7–14 dienų prieš, ypač jei maršrutas London–Vilnius arba Manchester–Klaipėda.
Dažniausiai greičiausiai juda maršrutai iš pietryčių Anglijos: London, Kent, Cambridge, Luton, nes iš ten patogiau pasiekti Doverį arba Folkestone’ą. Toliau – keltas arba Eurotunnelis, Nyderlandai, Vokietija, Lenkija ir Lietuva. Iš Škotijos ar Šiaurės Anglijos, tarkim, Edinburgh ar Newcastle, laikas didesnis, nes reikia dar nuvežti krovinį iki pagrindinio išvažiavimo. Čia ne GPS viską išsprendžia, vairuotojui irgi reikia miego.
Įmanoma, bet ne kiekvienam kroviniui ir ne kiekvieną dieną. Jeigu turite kelias dėžes, nedidelį baldą, dokumentus ar komercinį siuntinį, galima rasti vietą artimiausiame reise. Jeigu vežate 3 kambarių buto daiktus, reikia įvertinti pakrovimą, iškrovimą, muitinę, kelią ir žmonių darbą. Kartais klientai galvoja, kad „greitai“ reiškia rytoj ryte prie durų, o realybėje tai reiškia gerai sudėliotą grafiką.
Kaina labai priklauso nuo tūrio, svorio, adreso ir termino. Mažesniam kroviniui, pvz., 5–10 dėžių, kaina gali būti apie 150–350 GBP, jei daiktai patogiai pasiekiami. Baldams, buitinei technikai ar didesnei siuntai dažniausiai kalbame apie 400–900 GBP. Visam butui iš UK į Lietuvą kaina gali būti nuo 1200 GBP iki 2500+ GBP, priklausomai nuo pakavimo, lifto, aukšto, atstumo ir ar reikia dviejų žmonių. Tiksliai sakoma tik po nuotraukų ir adresų.
Gali pasikeisti, ir čia nėra joks noras „prispausti“, tiesiog logistika tampa sudėtingesnė. Jeigu adresas yra šalia Londono, Birmingham ar Nottingham, viskas paprasčiau. Jeigu daiktai yra ūkyje už 40 km nuo pagrindinio kelio, sunkvežimiui sunkiau manevruoti, reikia daugiau laiko, o kartais – mažesnio automobilio persikrovimui. Aš visada prašau „Google Maps“ nuorodos, ne tik miesto pavadinimo. Kartais tas „netoli Oxford“ reiškia siaurą kelią tarp avinų.
Nes ne visada palyginama tas pats. Vienas pasiūlymas gali būti tik vieta furgone iki didelio miesto, be iškrovimo, be pakavimo, be draudimo ir be laukimo. Kitas pasiūlymas gali apimti du žmones, krovėjų darbus, apsaugines dėžes, maršrutą iki durų ir komunikaciją. Blogiausia, kai klientas pasirenka pigiausią, o po savaitės paaiškėja, kad sofą reikia pačiam nešti iki main road. Taip, būna ir tokių istorijų.
Galima, jeigu informacija tikra. Reikia žinoti adresus, aukštus, liftus, daiktų kiekį, ar yra parkavimo leidimas, ar reikia kopėčių, ar daiktai jau supakuoti. Jeigu klientas sako „porą dėžių“, o atvažiavus stovi 40 dėžių ir dviračiai, kaina keičiasi. Fiksuota kaina nėra oro pilis, ji turi stovėti ant faktų. Geriausia atsiųsti vaizdo įrašą per WhatsApp – tada mažiau spėliojimų.
Reikia rinktis kompromisą, nes „skubiai“ ir „pigiai“ ne visada eina ranka rankon. Galite taupyti, jei daiktai supakuoti, lengvai prieinami, adresas mieste, o iškrovimas organizuotas be ilgų laukimų. Galite taupyti ir sutikdami su flexible data, pavyzdžiui, ne penktadienį, o antradienį–trečiadienį. Jeigu reikia rytoj, iš centro Londono į Kauną, be lifto, penktame aukšte – čia jau ne pigu, čia logistinis galvos skausmas.
Pirmiausia susidėkite daiktus pagal svarbą: dokumentai, vaistai, kompiuteriai, drabužiai, indai, įrankiai. Indus dėkite į dėžes po 8–12 kg, ne daugiau, nes sunkios dėžės plyšta ir kas nors prispaudžia pirštą. Baldus apvyniokite pledais, folija ar kartonu, ypač kampus. Ant kiekvienos dėžės rašykite kambarį ir numerį. Ir nedėkite šlapių daiktų į dėžes, nes po 2 dienų kvapas bus toks, kad vairuotojas prašys išlipti.
Kai kurie turi, kai kurie ne. Yra vežėjų, kurie atvažiuoja tik pasiimti krovinį, nes taip buvo sutarta. Yra komandų, kurios gali padėti pakrauti, bet nepakuos jūsų porceliano kaip muziejiniai darbuotojai. Jeigu reikia pilno pakavimo paslaugos, tai reikia sakyti iš anksto ir tai kainuoja. Praktiškai geriausia patiems supakuoti smulkmenas, o vežėjams palikti baldus, buitinių prietaisų tvirtinimą ir saugų sukrovimą.
Negalima arba labai rizikinga vežti degių skysčių, dujų balionų, šaudmenų, narkotinių medžiagų, greitai gendančių produktų be specialaus transporto. Taip pat problemų kelia augalai, kai kurios maisto prekės, alkoholis dideliais kiekiais, cigaretės komerciniais kiekiais. Ginklai, peiliai ar sprogstamosios medžiagos – net nekomentuoju. Jeigu abejojate dėl kažkokio daikto, klauskite prieš pakraunant, nes po muitinės posto jau bus vėlu.
Ne visada, bet tvarkingos dėžės labai padeda. Galite naudoti stiprias kartonines dėžes, lagaminus, plastikines talpas, tik jos turi būti uždaromos ir atlaikyti svorį. Plastikinės dėžės geros drabužiams, įrankiams, virtuvės reikmenims, bet didelės ir sunkios gali būti nepatogios kraunant. Jeigu vežate knygų, nedėkite visko į vieną milžinišką dėžę – ji taps betonu. Tiesa, kartais klientai sako „dėžės sunkios“, nes įdėjo knygas ir plytas. (Plytas, aišku, juokas.)
Daryti greitai, bet ne paniškai. Susidėkite mažus ir svarbius daiktus pirmiausia, tada drabužius, indus, knygas, virtuvės reikmenis. Baldus išardykite, jei reikia, varžtus sudėkite į maišelius ir priklijuokite prie baldo. Paruoškite praėjimus, kad krovėjai negaištų laiko. Jeigu daiktų per daug, sakykite iš anksto – geriau atšaukti dalį nei stovėti aikštelėje ir ginčytis.
Po Brexit situacija tapo ne tokia paprasta kaip anksčiau, kai Jungtinė Karalystė dar buvo ES viduje. Asmeniniams daiktams dažniausiai reikia inventoriaus, asmens dokumentų, adreso patvirtinimo, kartais – informacijos apie persikraustymo priežastį. Komerciniams kroviniams reikia sąskaitų faktūrų, prekių aprašymo, HS kodų, EORI duomenų ir kitų muitinės detalių. Čia aš ne esu muitas, bet iš praktikos sakau: popieriai svarbūs.
Asmeniniams daiktams dažnai reikia tinkamai paruoštos informacijos, ypač jei vežama po Brexit. Komercinėms prekėms muitinė beveik visada reikalinga. Jeigu siunčiate senus baldus, drabužius, knygas ir asmeninę techniką, dažniausiai ruošiamas inventoriaus sąrašas. Jeigu siunčiate 200 telefono dėklų pardavimui, čia jau visai kita istorija. Klaida dokumentuose gali sustabdyti krovinį Calais, Zeebrugge ar Lenkijos sandėlyje.
Geriausiu atveju – nieko ypatingo, krovinys važiuoja toliau. Blogesniu atveju – kelios valandos, kartais diena ar daugiau, jeigu trūksta dokumentų arba muitinė nori papildomos informacijos. Komerciniai kroviniai tikrinami dažniau nei asmeninės dėžės, bet ir asmeniniai daiktai nėra „niekam neįdomūs“. Todėl inventoriuje rašykite aiškiai: sofa, 2 kėdės, 10 dėžių drabužių, kompiuteris, knygos. Ne „stuff“ ir ne „old things“.
Taip, veikia, tik dabar reikia daugiau tvarkos su dokumentais. Greitis nebeužtenka vien „mašina išvyksta rytoj“. Reikia žinoti, kas vežama, kam priklauso daiktai, ar tai asmeninis persikraustymas, ar prekyba, ar dovanos, ar įmonės inventorius. Jeigu viskas paruošta, maršrutas gali būti greitas. Jeigu popieriai painiojami paskutinę minutę, net geriausias vairuotojas nieko nepadarys.
Nes tai pagrindiniai uostai, per kuriuos juda daug krovinių tarp UK ir žemyninės Europos. Jeigu trūksta dokumentų, yra netikslus prekių aprašymas, blogai nurodytas gavėjas arba muitinė nori patikrinimo, krovinys gali būti sulaikytas. Kartais stringama ne dėl jūsų kaltės, o dėl bendro eismo, oro sąlygų ar sistemos trikdžių. Todėl „greitas pervežimas“ visada turi turėti rezervinį planą, bent jau žodžiais.
Taip, galima, tik reikia įvertinti dydį ir apsaugą. Sofa užima daug vietos, ypač kampinė, todėl ji gali „suvalgyti“ pusę furgono. Jeigu sofa išardoma, puiku; jeigu ne, reikia matmenų iš anksto. Kampai apsaugomi, audinys dengiamas, kad nesiteptų nuo kitų daiktų. Realus pavyzdys: vienas klientas sakė „maža sofa“, o atvažiavus ji buvo tokia, kad įėjo tik į didelį sunkvežimį.
Saugu, jei jis tvarkingai supakuotas. Geriausia – originali dėžė, kampų apsauga, ekranas apsaugotas nuo spaudimo. Jeigu originalios dėžės nėra, reikia storos kartono plokštės abiejose pusėse ir minkštos apsaugos. Televizoriaus nedėkite ant grindų, nespauskite baldais, neverskite ekranais vienas į kitą. Jeigu ekranas jau turi įtrūkimą, nufotografuokite prieš pakraunant, kad po to nekiltų ginčų.
Galima, bet reikia žinoti elektros standartus. UK kištukai skiriasi nuo Lietuvoje naudojamų, todėl dažniausiai reikės adapterio arba kištuko keitimo. Skalbyklę ir indaplovę reikia išjungti, išleisti vandenį, pritvirtinti transportines varžtų detales, ypač skalbyklei. Šaldytuvas turi būti transportuojamas vertikaliai arba su ribotu pakreipimu, o prieš jungiant palaukti kelias valandas. Čia smulkmenos, bet jos kainuoja brangiai.
Stikliniai stalai yra tie daiktai, kurie atrodo paprasti, kol nepradedi krauti. Reikia nuimti kojas, jei įmanoma, stiklą apsaugoti kampais, apvynioti minkšta medžiaga ir vežti vertikaliai arba ant lygaus paviršiaus be spaudimo. Ant viršaus nedėkite sunkių dėžių. Jeigu stiklas jau turi skilimų, geriau sakyti iš anksto. Kartais klientai nori rizikuoti, bet aš tada sakau tiesiai: rizika jūsų, bet aš darysiu kiek įmanoma.
Įmanoma, bet tai jau ne paprastas daiktų pervežimas. Pianinas yra sunkus, trapus, jautrus temperatūrai ir drėgmei. Reikia specialios komandos, diržų, rampų, kartais – kėlimo įrangos. Greitai pervežti pianiną iš Londono į Vilnių galima, bet kaina ir organizavimas bus kitokie nei vežant dėžes. Jeigu kas nors sako „nėra čia ko bijoti“, aš jau imu galvoti, ar jis kada nors matė pianiną laiptinėje.
Dauguma rimtų vežėjų turi krovinio draudimą, bet sąlygos skiriasi. Vienas draudimas dengia visą automobilį, kitas – tik tam tikras sumas už kg, trečias – tik jei daiktai profesionaliai supakuoti. Todėl prieš pervežimą reikia paklausti, kokia draudimo suma, kas padengia, kas ne. Jeigu vežate labai brangų daiktą, pavyzdžiui, antikvarinį laikrodį, reikia tai deklaruoti iš anksto. Popieriai vėliau svarbesni už emocijas.
Neslėpti, neklausyti „nieko tokio“, o iškart fotografuoti, filmuoti pakuotę ir rašyti pastebėjimą gavimo dokumentuose. Jeigu pažeidimas pastebimas po dviejų savaičių, bus sunkiau įrodyti, kada jis atsirado. Prieš iškraunant geriau apžiūrėti dėžes, baldų kampus, stiklus. Jeigu vairuotojas skuba, vis tiek reikia rasti 5 minutes. Greitas daiktų pervežimas iš UK: taupykite laiką nereiškia, kad pažeidimus reikia tyliai priimti.
Atsako tiek, kiek numatyta sutartyje ir realiose sąlygose. Kelyje būna eismo, oro sąlygų, muitinės patikrinimų, kelto vėlavimų, vairuotojo darbo laiko ribojimų. Geras vežėjas informuoja, o ne dingsta trims dienoms. Blogas vežėjas sako „rytoj tikrai“, ir taip sako savaitę. Aš matau skirtumą: profesionalumas ne visada reiškia, kad niekada nevėluojama, o kad apie vėlavimą kalbama žmoniškai.
Jeigu daiktai vertingi, tikrai verta pagalvoti. Jeigu vežate senus drabužius ir porą kėdžių, galbūt nereikia permokėti. Bet jeigu keliauja kompiuteriai, muzikos instrumentai, brangi technika ar šeimos baldai, papildomas draudimas gali sutaupyti nervų. Tik perskaitykite sąlygas, nes ne viskas automatiškai padengiama. Ypač jei daiktai buvo prastai supakuoti, draudimas gali atsakyti sausai: ne.
Patikimas vežėjas neklausia tik „kiek mokėsi“, jis klauso, kiek daiktų, kur adresas, ar yra liftas, kas yra gavėjas, kokie dokumentai. Jis prašo nuotraukų, aiškina terminus, sako, kas įeina į kainą. Atsitiktinis variantas dažniausiai žada viską rytoj už pusę kainos, bet po to neatsako į telefoną. Kartais pigiausias pasiūlymas tampa brangiausias, kai daiktai stovi neaiškiame garaže.
Taip, ypač kai nenorite mokėti už visą automobilį. Mažoms siuntoms puikiai tinka daliniai reisiai, kai jūsų dėžės keliauja kartu su kitų klientų kroviniais. Tai gali būti pigiau ir greičiau nei individualus reisas, jei pataikote į grafiką. Pvz., 8 dėžės iš Reading iki Šiaulių gali keliauti mikroautobuse, kuris jau turi maršrutą per Doverį ir Lenkiją. Tik reikia atminti, kad dalinis krovinys reiškia kelis sustojimus.
Dažniausiai priimamos net kelios dėžės, dokumentų siuntos ar vienas didesnis daiktas, jeigu tai tinka maršrutui. Bet ne kiekvienas vežėjas važiuos į atokią vietovę dėl vienos dėžės, nebent ji pakeliui. Minimalus užsakymas dažnai turi ekonominę logiką: degalai, laikas, administracija, vairuotojas. Jeigu turite tik vieną dėžę, kartais pigiau naudotis kurjeriu, o ne pervežimo komanda.
Taip, dauguma rimtesnių pervežėjų turi sandėliavimo variantą arba partnerius. Tai naudinga, kai butas Lietuvoje dar neparengtas, o nuoma UK jau baigiasi. Sandėliavimas gali būti dienomis, savaitėmis ar mėnesiais, priklausomai nuo vietos. Kaina dažniausiai skaičiuojama pagal užimamą plotą arba paletės vietą. Tik būkite atsargūs su įmonėmis, kurios neaiškiai sako, kur stovės daiktai.
Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitais, todėl kaina mažesnė, bet grafikas sudėtingesnis. Pilnas pervežimas reiškia, kad automobilis skirtas tik jums, todėl greičiau organizuojamas tiesioginis maršrutas, bet brangiau. Jeigu vežate visą namą, pilnas variantas dažniausiai patogesnis. Jeigu vežate kelis baldus ir dėžes, dalinis krovinys dažnai protingesnis. Kartais klientai nori pilno automobilio tik todėl, kad „taip ramiau“, nors vietai ten nėra ką veikti.
Galima, bet reikia planuoti. Pavyzdžiui, viena dėžių dalis yra London, kita – Birmingham, o gavėjas laukia Vilniuje. Tai įmanoma, tik maršrutas taps ilgesnis, o kaina didesnė. Reikia žinoti, ar kiekviename taške yra kas paruošęs daiktus, ar reikės laukti. Blogiausia, kai vienas adresas „greitai“, o kitas „dar nespėjau susirinkti“. Toks „greitai“ greitai tampa dviejų dienų problema.
Adresas turi būti tikslus: namo numeris, gatvė, paštas, miestas, kontaktinis telefonas. Jei tai ferma, sandėlis ar pramoninė zona, parašykite papildomą informaciją. Jei reikia parkavimo leidimo, pasirūpinkite jį iš anksto. Jeigu vairuotojas atvyks į Londono zoną be leidimo, baudos nėra maloni tema. Taip pat nurodykite, ar yra laiptai, liftas, siauras įvažiavimas, šuo kieme. Šuo, patikėkit, irgi logistikos dalis.
Tai reiškia, kad krovinys stovi prie durų arba lifto, baldai išardyti, dėžės uždarytos, praėjimai laisvi. Ne taip, kad vairuotojas turi kilti į trečią aukštą, ieškoti raktų, nešti sofą per sandėlį ir dar ištraukti dviračio iš garažo. Krovėjai skaičiuoja laiką, o laikas reiškia kainą. Jeigu daiktai nepasiruošę, pervežimas gali užtrukti ilgiau, o vėlavimas gali sugadinti visą maršrutą.
Pakrovimo metu geriau būti, arba turi būti atsakingas žmogus su pilnu įgaliojimu. Iškrovimo metu Lietuvoje taip pat pageidautina, kad kažkas priimtų daiktus ir patvirtintų kiekį. Jeigu negalite būti, reikia suderinti raktų perdavimą, apsaugos leidimus, lifto raktus. Be atsakingo žmogaus kyla rizika, kad kažkas pasakys „palikite prie durų“, o vėliau bus neaišku, kas dingo.
Geriausia užsisakyti prieš 1–3 savaites, ypač mėnesio pabaigoje, vasarą ir prieš šventes. Tada daugiau laiko sudėlioti maršrutą, dokumentus, pakrovimą ir iškrovimą. Jeigu skambinate likus 2 dienoms, vis dar galima, bet pasirinkimas mažesnis. Jeigu liko kelios valandos, jau nebe planavimas, o gelbėjimo operacija. Aš nesakau, kad neįmanoma, tik neklausinėkite, kodėl kaina tokia.
Derėtis galima, bet protingai. Jeigu klientas sako, kad daiktai lengvai prieinami, nėra lifto problemų, adresas patogus ir data lanksti, kaina gali būti geresnė. Bet jeigu reikia penkių žmonių, dviejų mašinų, pakavimo ir darbo iki nakties, derėjimasis iki 20 GBP neatrodys gražiai. Vežėjai irgi moka skaičiuoti degalus, keltus, vairuotojų laiką ir riziką. Sąžiningas derėjimas – normalu, nepagarbus spaudimas – ne.
Greitas daiktų pervežimas iš UK: taupykite laiką veikia tada, kai klientas duoda tikslią informaciją, o vežėjas moka sudėlioti maršrutą, dokumentus ir žmones į vieną tvarkingą, nors kartais šiek tiek chaotišką, planą. Jei daiktai supakuoti, adresai tikri, dokumentai paruošti, o data ne „galbūt rytoj“, viskas juda daug sklandžiau. Greitis pervežime nėra tik mašinos greitis – tai sprendimai, komunikacija ir šiek tiek patirties.