Greitas biuro perkraustymas iš Anglijos be kliūčių: praktinis vadovas, kurio nerasite vadovėliuose

Dirbu su krovinių pervežimais jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo padedantų stalų iki pilnai užpildytų „Fiat“ „Ducato“ vairuotojų, kurie bandė pervežti visa sandėlio įrangą viena kelione. Sakyčiau, greitas biuro perkraustymas iš Anglijos be kliūčių tai toks mitas, kaip ir „tauki lėktuvą“ – įmanoma teoriškai, bet praktiškai visada atsiranda kažkas mažo, kas sukelia didelį stresą. Anglija nėra toli, bet bet koks perkraustymas ten yra susietas su kanalų keltuvais, muitinės procedūromis ir, žinoma, britišku neaiškumu. Nors dabar, po „Brexit“, viskas tapo sudėtingiau su dokumentais, vis tik logistika išliera ta pati – reikia gero plano ir šaltos galvos.

Turiu prisipažinti, pats ne visada žinau, kodėl kokia nors muitinės pareigūnė nusprendžia patikrinti būtent mūsų furgoną, o ne pravažiuojantį šalia. Tačiau galiu užtikrinti, kad dauguma problemų išsprendžiamos dar prieš pakelią į keltą. Pagrindas yra ne tas, kad greita, o tas, kad nenukrenta nė viena dėžė ir kad serveriai pasiekia gyvą vietą be pažeidimų. Jei darote tai pirmą kartą, pasiruoškite tai, kad keltų bilietų kainos svyruoja kaip temperatūra pavasarį. Taigi, kaip tai atrodo iš vidaus?

Bendras procesas ir laiko planavimas

Kaip iš tikrųjų vyksta greitas biuro perkraustymas iš Anglijos be kliūčių?

Viskas prasideda ne nuo to, kai vairuotojas užvažiuoja į kiemą, o dar prieš mėnesį, kai turime susitarti dėl datų. Paprastai procesas atrodo taip: parengiame inventoriaus sąrašą, sutvirtiname brangų daiktų sąrašą ir išsiunčiame vairuotoją. Anglijoje įkėlimas trunka apie 4-6 valandas, priklausomai nuo to, ar reikia išmontuoti baldus (tai paprastai būna daugiau darbo nei atrodo). Tuomet važiuojame uostyn, ten laikome eilę, pateikame dokumentus. Pasiekus Lietuvą, viskas kartojami atvirkščiai – iškrovimas ir montavimas. Joks stebuklas čia nevyksta, tiesiog fizinis darbas.

Kiek laiko užtruks viskas nuo pradžios iki galo?

Nesakysiu, kad tai padarysite per vieną dieną, nebendrajant su laiko juostomis. Paprastai į Angliją važiuojame antradienį, o į Lietuvą grįžtame penktadienį arba šeštadienį. Tačiau jei kalbame apie patį greitą biuro perkraustymą iš Anglijos be kliūčių, tai laikas nuo „šviesos įjungimo“ iki „paskutės dėžės padėjimo“ svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Žinoma, jei uoste užstringa muitinė arba kelias Lietuvoje užšąla (kaip tai buvo praėjusį pavasarį prie Kauno), tai gali užtrukti ilgiau. Geriau skaitykite 4 darbo dienas ir būkite nustebinti, jei bus greičiau.

Ar reikia iš anksto apsilankyti objekte?

Būtų puiku, jei klientas nusiųstų gerai padarytas vaizdo įrašą, o ne tik tris negyvus nuotraukas iš mobiliojo telefono. Aš asmeniškai visada rekomenduoju bent video skambutį, nes kartais nuotraukose nematyti, kad trečias aukštas be lifto arba kad įvažiavimas yra per siauras 3,5 tonos sunkvežimiui. Praeityje buvo atvejis, kai vairuotojas atvažiavo ir negalėjo neišvažiuoti iš kiemo dėl statybos medžiagų. Tai uždelė visą procesą dviem dienoms. Taigi, vaizdo apžiūra praverčia daugiau nei užrašai ant popieriaus.

Kas daryti, jei turiu daug smulkių daiktų?

Smulkmenos – tai blogiausias daiktas, nes jos užima daugiausia laiko pakuojant. Rekomenduoju susirasti dėžes (mes dažnai jas pristatome patys) ir sudėti viską į vietas. Negalima tiesiog mesti visko į maišus, nes tada vairuotojai gali tiesiog atsisakyti vežti (jie bijo, kad užsidegs ar susilaužys). Jei pasirūpinsite dėžėmis už savaitę iki perkraustymo, tai sutaupysite mažiausiai 4 valandas įkėlimo metu Anglijoje. Organizuotos dėžės leidžia greičiau užkrauti furgoną.

Ar galima pavežti asmeninias daiktas kartu su biuro įranga?

Tai yra pilkas pasienio įstatymų zonkas. Oficialiai negalima maišyti prekių (biuro įrangos) su asmeniniais daiktais, nes tokiu atveju gali būti taikomi kiti muitų tarifai arba nustatyta neteisėta veikla. Prieš kelerius metus vienas klientas bandė įsmukti savo seną dviratį tarp biuro kėdžių – muitinėje tai sukėlė didelių klausimų. Geriau tie daiktus deklaruoti atskirai arba, jei jų nedaug, tai suderinti su mumis iš anksto. Nepaisant to, kad tas greitas biuro perkraustymas iš Anglijos be kliūčių skamba kaip lengvas darbas, muitinės taisyklės nėra lankstios.

Kaip tvarkomi baldų išmontavimo ir montavimo darbai?

Dažniausiai klientai mano, kad krovėjai yra meistrai baldų surinkėjai, bet ne visada taip yra. Mūsų komandos gali išmontuoti stalus ir spintas, tačiau sudėtingus sisteminus baldus (pvz., „IKEA“ tipo spinteles su šimtu detalių) geriau palikti profesionalams arba žymėti detalių numerius. Klasikiniams stalams tai neužtrunka ilgai, bet kai tik vairuotojai pamato sudėtingą recepcją (bet kurios firmos), jie paprastai pasako: „mes tiesiog užvežime“. Geriau tiksliai užduoti klausimą apie tai užsakymo metu.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ realities

Kokius dokumentus reikia paruošti iš anksto?

Pagrindinis dalykas yra TIR knygutė ar CMR draudimas, tačiau jums kaip klientui svarbiausias yra prekių sandėlio sąrašas (Packing List). Jis turi būti tikslus – nerasčius „baldai“, o „4 mėlyni stalai, 6 kėdės, 2 spintos“. Taip pat reikia nurodyt bendrą vertę (dažnai reikės komercinės sąskaitos arba vertinimo). Be to, jei transportuojate biuro techniką, būtina nurodyti serijinius numerius (bent jau serveriams). Be šių dokumentų, vairuotojas gali būti sustabdytas Anglijos pusėje ir neleistas į keltą.

Ar „Brexit“ pakeitė kažką esminio?

Žinoma, anksčiau važiuodavome tik su CMR ir niekas nebužydėjo. Dabar, kai norime užtikrinti greitą biuro perkraustymą iš Anglijos be kliūčių, būtina pildyti eksporto ir importo deklaracijas. Tai reiškia, kad turi turėti EORI kodą (jei jūsų įmonės jau neturi). Jūsų krovinys turi būti „iššifruotas“ muitinės sistemoje prieš jį pasiekiant uostą. Esu matęs atvejų, kai trūko vienos deklaracijos puslapiuko, ir vairuotojas privalėjo laukti iki ryto. Tai ne katastrofa, bet tai sukelia vėlavimą ir papildomus išlaidas.

Kas daro EORI kodą ir kodėl jis reikalingas?

EORI kodą (Economic Operators Registration and Identification) gaunate iš Muitinės departamento (Lietuvoje) ar HMRC (Anglijoje). Jei jūsų įmonė jau prekiauja su ES ar UK, jums jis turėtų būti. Jei ne – jo registracija trunka kelias dienas (Lietuvoje greičiau, Anglijoje ilgiau). Be šio kodo negalime legaliai deklaruoti jūsų biuro perkraustymo kaip prekių judėjimo (net jei tai ne pardavimas). Tai būtinas sąlygas, kad muitinė galėtų „panaikinti“ šį siuntimą savo sistemoje.

Ar mums reikia mokėti PVM ar muitus už savo daiktus?

Paprastai ne, jei tai tik perkraustymas ir jūsų biuro turtas, kuris buvo naudojamas Anglijoje ir dabar traukiamas į Lietuvą. Tai vadinamas „perkėlimo į kitą ES valstybę narę“ režimas (Intra-Community supply). Tačiau viskas turi būti deklaruota teisingai. Jei bus nustatyta, kad krovinys yra naujas (pirkimas iš Anglijos), gali tekti mokėti PVM ir veryti muitus. Vieną kartą klientas bandė įvežti naujai pirktus kompiuterius kaip „naudojamus biuro daiktus“ – gavo baudą. Nedarykite taip, muitinės sistemos dabar labai protingos.

Kas nutinka, jei pamiršau ką nors nurodyti sąraše?

Tada kyla „rūkas“, kaip mes sakome. Jeigu trūksta kelios dėžės su popieriais ar mažų daiktų, dažniausiai tai praeina, tačiau jei nenurodėte brangaus serverio ar vaizdo stebėjimo sistemos, gali būti įtarimas dėl kontrabandos. Geriau sąraše parašyti „būtiniausios biuro knygos ir reikmenys“ nei mesti į „kitus daiktus“ viską. Muitininkai mėgsta tikslumą. Prisimenu, kai vienas vairuotojas užmiršo deklaruoti vietos alkoholio biuro (atidavimo dovanoms), turėjome visa tai iškrauti. Tai buvo gėda.

Kaip veikia draudimas šių dienų sąlygomis?

Mes visada turime transporto draudimą (CMR), tačiau jis dažnai apsaugo tik iki tam tikros sumos (pavyzdžiui, 10 EUR arba 100 EUR už kilogramą). Jei vežate brangų serverių kompleksą, verta pasidomėti papildomu draudimu. Anglijoje kelių eismą taisyklės griežtos, bet avarijos vis tiek nutinka (pačiam mačiau, kaip vienas „mercedesas“ atsitrenkė į mūsų furgoną Didžiajame Londone). Be dokumentų, kurie įrodo daiktų vertę, draudimo išmoka gali būti menka.

Ar turiu būti fiziškai uoste ar pasienio punkte?

Nebūtinai, jeigu visi dokumentai yra tvarkingai pateikti ir mūsų brokeris susitvarko su procedūromis. Klientai dažnai galvoja, kad turi stovėti prie vairuotojo peties, bet iš tiesų tai tik stabdo procesą. Mūsų brokeriai turi „galios“ (prokūros) pasirašyti už jus. Viską galima padaryti nuotoliniu būdu. Tačiau jei muitinės pareigūnai užsimane apie papildomą patikrą, gali prireikti jūsų paaiškinimų telefonu. (Aš dažnai turiu skambinti ir paaiškinti, kad čia ne prekyba, o biuro perkraustymas).

Kainų formavimas ir biudžeto planavimas

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindiniai dalykai yra krovinio tūris (kompaktiniame reide svarbu kiek m3 užima) ir atstumas nuo Anglijos miesto iki uosto. Keltų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono – vasarą brangiau. Taip pat, jei reikia vairuotojų pagalbos įkėlimui/iškėlimui (priešingu atveju jie tiesiog vairuoja), tai taip pat įeina į kainą. Taip pat žinoma, degalų kainos (nors dabar jos gan stabilios). Greitas biuro perkraustymas iš Anglijos be kliūčių kainuoja brangiau, jei reikia skubinti su paslaugomis paskutinę minutę.

Ar pigiau rasti furgoną „nuolatinei linijai“?

Kartais taip, bet ten yra rizika. Nuolatinės linijos (pvz., tarp Londono ir Vilniaus) dažnai veža dalinius krovinius. Jūsų biuro įranga gali būti pašarvota su kažkieno chemikalais ar drabužiais viename furgone. Be to, tuose furgonuose vairuotojai dažnai neketina nieko kelti jų maršruto – jie tik pristato sandėlį. Jei norite, kad daiktai patektų tiesiai į jūsų biurą, reikės privataus (dedicated) pervežimo, kuris brangesnis, bet saugesnis.

Kokios yra papildomos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

Dauguma klientų pamiršta apie „londono mokesčius“ (ULEZ), jei jūsų biuras yra Zonoje 1 ar 2. Ten už neekologišką furgoną reikia sumokėti gana nemažai kasdien. Taip pat, jei Anglijoje reikia specialios leidimo stovėjimui ant gatvės (parking permit), tai klientas turi jį gauti. Vairuotojas negali stovėti ant raudonos linijos. Kartais reikalingas papildomas vairuotojas (jeigu daug daiktų), tai apie 150-200 EUR per diena papildomai.

Ar galima gauti nuolaidą, jei važiuojame abiem kryptimis?

Jeigu kelyje atgal vežate ką nors kitą arba tai dalinis krovinys, galima derėtis. Tačiau biuro perkraustymas dažniausiai būna tik viena kryptimi (tuščiu atgal). Tada kaina yra pilna. Kartais sugebame surasti „prikrovą“ (backload) iš Lietuvos į Angliją, tai leidžia šiek tiek nuleisti kainą jums. Bet to garantuoti negaliu – priklauso nuo sėkmės tos dienos rinkoje.

Kada reikia mokėti avansą?

Standartinė praktika yra 30-50% avanso užsakymo patvirtinimui, kad galėtume užsisakyti keltų bilietus. Likęs sumos mokama prieš išvykstant arba atvykus (dažniau klientai renkasi prieš išvykstant, kad nebūtų streso ten). Avansas nebeatsiunčiamas, jei klientas atšaukia kelionę likus mažiau kaip savaitei, nes keltų bilietai dažnai nebegrąžinami.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamirštame – prieigos sąlygos. Jei reikia naudoti kraną arba liftą, kai jo nėra, tai pridedamas „rankinis kėlimo“ mokestis. Pavyzdžiui, jei reikia užnešti 50 dėžių į ketvirtą aukštą be lifto, tai papildomi darbo valandos. Užsidėkite „gelbėjimosi grandinę“ (jei reikia ištraukti furgoną iš purvo) – tai retai, bet kartais būna, kai važiuojame į kaimo vietoves, kur yra blogi keliai.

Ar kaina keičiasi, jei uždelstum dokumentus?

Taip, jeigu mes negalime išvažiuoti laiku dėl jūsų dokumentų vėlavimo, mums gali tekti keisti bilietus, kas kainuoja papildomai. Arba vairuotojas turi laukti dieną Anglijoje, o tai – laukimo mokestis (standartas). Geriau viskas pateikti laiku, tada kaina lieka tokia, kaip sutarta. Laikas – pinigai, ypač tarp Anglijos ir kontinento.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Kaip sako sena lietuviška patarlė – „skubantis eik lėtai“. Pasitaiko įmonių, kurios siūlo kainas, kurios tiesiog neįmanomos jų išlaikyti. Kartais tai būna „piramidės“ arba tiesiog žmonės su viena sena „Scania“, kuri gali sugesti kelyje. Patirtis rodo, kad vidutinė rinkos kaina (ne pigiausia, ne brangiausia) užtikrina geriausią saugumą. Nemanau, kad norite padarius nuolaidą prarasti visus verslo duomenis.

Techninė įranga, baldai ir apsauga

Kaip saugiai vežti kompiuterius ir serverius?

Kompiuterius reikia išjungti ir supakuoti į originalią arba stiprią dėžę. Serverius geriausia patikėti IT specialistams, kad juos išjungtų tinkamai (pažymėti kabelius). Mes juos užfiksavome specialiomis juostomis ant paletės. (Kartais net nebežinau, kas tas kabelis, bet IT žinikai sugeba surasti). Svarbu, kad dėžės būtų uždarytos, kad į jas nepatektų drėgmė, kai plaukiame per La Manšą – ten drėgmė didelė.

Ar galima vežti biuro augalus?

Augalai yra tabu, nebent jie turi fitosanitarinius pažymėjimus. Anglijoje ir Lietuvoje yra griežtos taisyklės dėl žemės ir vabzdžių pervežimo. Dažniausiai klientai palieka augalus arba juos išveža privačiu automobiliu (kas taip pat draudžiama, jei nėra deklaracijos). Nemanau, kad verta rizikuoti dėl kelių kaktusų – muitinėje gali būti nurodyta juos sudeginti. Geriau nusipirkti naujus Lietuvoje.

Kaip elgtis su konfidencialiais dokumentais?

Dokumentus reikia supakuoti į uždaras dėžes ir, jei įmanoma, pasirašyti su vairuotoju slaptumo protokolą (nors ne visi vairuotojai nori to daryti). Mes neperžiūrime jūsų popierių, mums svarbiau, kad jie neužgriūvtų. Jei turite labai slaptų dokumentų, geriau juos vežti patys arba naudoti seifą, kurį užrakinate. Pasitikėjimas – pagrindas šioje srityje, tačiau geriau saugikliais neapsiriboti.

Ar reikia ištuštinti spinteles ir stalus?

Būtina ištuštinti spinteles (lentynas), nes kitaip jos bus per sunkios ir gali atitrūkti nuo sienojimo. Stalus galima palikti stalviršiuose, jei jie nėra peršti sunkiais daiktais, bet viskas kas gali nukristi (monitoriai, puodeliai) turi būti nuimta. Vieną kartą vairuotojas taip nenustatė sunkios lentynos, kad ji užgriuvo viduje ir suskaldė vitrinos. Nenorėtų, kad tai nutiktų jums.

Kokios pakuotės medžiagos geriausios?

Burbulinė plėvelė (bubble wrap) yra auksas, ypač monitoriams ir vitrinoms. Knygoms ir dokumentams geriausiai tinka mažos knygų dėžės (kad nebūtų per sunkios), didelios dėžės – tai bėda, nes jos plyšta. Taip pat rekomenduoju storos kartono dangos grindims, jei lauke lietus, kad ne užlipti purvo į furgoną. Esu matęs, kaip dėžės sukelia žmonių nugaros skausmus, todėl būkite protingi su svoriu.

Kaip apsaugoti grindinę pervežimo metu?

Mes dažnai naudojame specialias grindų dangas ir pledus, apsaugančius koridorius Anglijoje ir Lietuvoje. Jeigu grindys yra labai brangios (pvz., marmuro), turime būti ypatingai atsargūs. Vairuotojai turi turėti su savimi šluotas ir šiukšlių maišus, kad paliktų vietą tvarkingą. (Nors kartais jie tiesiog nori išvažiuoti kuo greičiau, tai priklauso nuo jų charakterio). Geriau tai aptarti iš anksto.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas (tintas, chemiją)?

Techniškai – taip, jei jos yra deklaruotos ir supakuotos pagal ADR taisykles. Tačiau dauguma perkraustymų kompanijų to nenori daryti dėl rizikos gaisro ar nuodingumo. Jei turite daug spaudos mašinų dažų, tai gali būti problema. Reikės organizuoti atskirą pervežimą tokiems dalykams. Paprastos ofisinės tusinai ar valikliai paprastai neproblematiški, jūs tik juos uždarykite, kad neišsilietų.

Ar reikia išjungti techniką prieš įkeliant?

Būtina išjungti ir ištraukti laidus. Ne tik dėl saugumo (trumpojo jungimo), bet ir dėl to, kad kelyje būna vibracijos, kurios gali sugadinti standžiuosius diskus. Serveriai turi būti išjungti teisingai (shutdown), o ne tiesiog ištrauktus lizdo. IT specialistai dažnai nemandra, kai matyti „jungiamą“ techniką ant paletės, tai tiesiog beviltiškas scenarijus.

Vairuotojai, pristatymas ir problemų sprendimas

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, tačiau kartais dirbame ir subrangovus, kurie gali būti iš kitų šalių. Jei jums svarbi komunikacija viena kalba, tai reikia pasakyti iš anksto. Tačiau logistikoje dažniausiai kalbame rankomis ir rodomėmis, nes vienas žino, kur reikia padėt stalą, o kitas žino, kaip jį nešti. Nebijokit, meistriškumas kalba universaliai.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa eilėje į keltą?

Tai yra klasikinis scenarijus „Anglija–Lietuva“. Eilės į „Dover“ arba „Eurotunnelą“ gali būti kelios valandos, ypač vasarą arba kai yra incidentai. Vairuotojas praneša mums, o mes pranešame jums. Deja, su tuo nieko negalima padaryti – ten yra jų kontrolė. Tas greitas biuro perkraustymas iš Anglijos be kliūčių tampa tik „greitas perkraustymas su laukimu“. Geriau turėti atsargą laiko planuose.

Ar gali būti, kad vairuotojas atsisako iškrauti?

Taip, jei sąlygos yra fiziškai neįmanomos arba pavojingos. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis negali užvažiuoti į gatvę, o nėra kėlimo krano, arba jei klientas reikalauja nešti daiktų į aukštą be lifto, o mums nėra papildomo žmogaus. Vairuotojas yra atsakingas už savo sveikatą ir furgono saugumą. Jis nebus leisti mesti daiktų per tvorą, jei vartai per siauri.

Kaip sekti kur yra mano krovinys?

Mes turime GPS sekimą visose mašinose, tačiau tiesiogiai klientui dažnai duodame vairuotojo telefoną. Taip yra greičiau – gali susisiekti ir pažiūrėti, kur jis yra. (Kartais vairuotojai nepasiima telefono, kai vairuoja, tai normalu). Taip pat galime siųsti pranešimus „WhatsApp“ grupėje. Tai dabar jau standartas, klientai nori matyti viską gyvai.

Kas daryti, jei atvykus trūksta detalių (spynų, raktų)?

Tai dažna problema – viena dėžė su knygų spynomis pasilieka Anglijoje. Tuomet reikia laukti sekancio marsruto, kuris važiuoja atgal, kad pristatytų. Tai gali užtrukti savaitę. Todėl rekomenduoju daryti nuotraukas prieš įkeliant ir pažymėti visas mažas detales (pakuotes su varžtais). Niekas nenori tapti tos situacijos herojumi, kai negali uždaryti biuro durų.

Ar galima pasikeisti pristatymo datą iš karto?

Jei dar nėra išvykę iš Anglijos, tai dažnai įmanoma, tačiau gali kilti problemų su keltų bilietais arba kita užsakymais toje dienoje. Jei jau važiuoja Lietuvos keliuose, keisti datą labai sunku – vairuotojas turi poilsio režimą. Geriau pasirinkti datą ir laikytis jos. Vėlavimas keičia visą grafiką ir gali būti baudos už vėlavimą prie iškrovos vietos.

Kaip elgtis, jei po iškrovimosi pastebėjama žala?

Dabar svarbiausia: nedelsiant pranešti vairuotojui ir fotografuoti. Negalima pasirašyti CMR apyvairos be pastabų, jei matote, kad vitrina sužalota. Jei pasirašote, kad „viskas tvarkoje“, vėliau draudimas nebus priimtas. Vairuotojai dažnai bando skubti pasirašyti ir išvažiuoti, bet jūs turite teisę patikrinti kiekvieną dėžę, ypač brangius daiktus. Buvo atvejų, kai klientai pasirašinėjo aklai, o tada skambino mums be jokių įrodymų.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Tai nėra privaloma, bet Lietuvoje daroma gana dažnai. Anglijoje tai nėra taip paprasta. Jei vairuotojai padėjo daugiau nei numatyta (pvz., surinko visus stalus), mažas dėmesys (gėrimas arba užkandis) yra puiku. Jie dirba sunkų darbą, dažnai naktimis, nors jiems už tai moka. Gerai santykiai su vairuotoju gali padėti išvengti smulkių nusiskundimų dėl padėtos dėžės ne toje vietoje.

Apibendrinant

Na, kas be ko, greitas biuro perkraustymas iš Anglijos be kliūčių yra įmanomas tik tada, kai pasikliaujate profesionalais ir nepamirštate smulkmenų, tokių kaip EORI kodai ar keltų bilietų užsakymas. Po beveik pusės amžiaus šioje srityje galiu pasakyti, kad geriausia priemonė nuo streso yra kantrybė ir realios lūkesčiai. Niekas neįveš jūsų biuro per valandą be pažeidimų, jei jūs pats nesuplanavote to pilnai. Galbūt šis straipsnis padės jums išvengti tų klaidų, kuriuos aš mačiau daugybę kartų – nuo pamirštų raktų iki sugriuvusių spintų. Sėkmės perkraustant ir tikimės, kad jūsų keliai bus lygūs.