Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Greitas biuro daiktų perkraustymas į Angliją: ką daryti, kad biuras neišsijungtų savaitgaliui
Įvadas
Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau biurų, kurie persikėlė į Londoną ar Mančesterį taip ramiai, kad pirmadienį žmonės jau spausdino etiketes. Mačiau ir tokių, kur serverių spinta stovėjo sandėlyje Kente, o vadovas aiškino, kad „viskas buvo pažadėta greitai“. Greitas biuro daiktų perkraustymas į Angliją nėra stebuklas – tai planas, dėžės, numeracija, muitinės dokumentai ir žmogus, kuris atsako į telefoną. Čia parašysiu be blizgesio: kaip tai vyksta, kur stringa ir ką reikėtų žinoti prieš pasirašant sutartį.
DUK: Greitas biuro daiktų perkraustymas į Angliją be chaoso?
Terminai, maršrutas ir realus greitis
1. Kiek realiai trunka greitas biuro daiktų perkraustymas į Angliją?
Jeigu viskas paruošta, tiesioginis reisas dažniausiai užtrunka 2–4 darbo dienas nuo pakrovimo iki iškrovimo Anglijoje. Pirmą dieną krauname, antrą – keltas arba tunelis, trečią – muitinės patikrinimai ir paskutinė mylia. Greitas biuro daiktų perkraustymas į Angliją per 48 valandas įmanomas tik tada, kai nėra dokumentų spragų, Londono loading bay nereikalauja laiko lango, o biuras nėra pilnas serverių. Jei kas nors sako „rytoj viskas bus“, aš prašau parodyti planą.
2. Ar galima perkraustyti biurą per 48 valandas?
Galima, bet ne iš chaoso. Reikia, kad pakavimo komanda atvyktų penktadienį 7:30, stalai būtų paženklinti, IT žmonės iš anksto išjungtų kompiuterius, o dokumentai būtų atskirose dėžėse. Vairuotojas turi turėti CMR, eksporto deklaraciją ir Anglijos iškrovimo kontaktą. Jei šeštadienį Anglijoje niekas neatidarys durų, 48 valandos tampa gražiu skaičiumi brošiūroje. Aš tokį variantą darau tik su aiškiu atsakingu asmeniu abiejose pusėse.
3. Koks maršrutas iš Lietuvos į Angliją paprastai geriausias?
Dažniausiai Vilnius/Kaunas – Vokietija – Nyderlandai/Belgija – Zeebrugė arba Roterdamas – Doveris/Felixstowe/Hull, tada adresas. Tiksliau, ne visada Doveris (tiksliau – dažniausiai žiūriu, kur keltas laisvas ir kur mažesnė spūstis). Į Mančesterį ar Liverpulį kartais logiškiau eiti per Hull, o į Londoną – per Doverį ar Folkestone. Po audros keltų grafikai gali pasislinkti per dieną, todėl geras planas turi atsarginį langą. Gražus maršrutas žemėlapyje dar nereiškia gero maršruto realybėje.
4. Kodėl Londone viskas užtrunka ilgiau nei Vilniuje?
Nes Londonas yra Londonas, ne didesnis Vilniaus kiemas. Loading bay, ULEZ zona, Congestion Charge, policijos reikalavimai stovėti tam tikroje vietoje, liftų rezervacijos – čia gali sugerti 2–4 valandas be jokio dramatiško įvykio. Jei biuras yra Soho, Canary Wharf ar City rajone, be išankstinio leidimo vairuotojas tiesiog lauks. Todėl Anglijos pusėje reikia žmogaus su raktais, leidimais ir telefonu. Kartais visą greitą perkraustymą sustabdo ne muitinė, o tas mažas šlagbaumas kieme.
5. Ką reiškia „greitai“, jei biure yra serverių spinta?
Čia greitai reiškia „greitai pagal IT grafiką“, ne „imam ir tempiam“. Serverių spintos sunkios, jautrios, dažnai reikia nuimti dureles, fiksuoti lentynas, apsaugoti kampus, o kartais turėti originalius raktus. Apie serverių spintų pervežimą reikėtų galvoti atskirai. Vieną kartą raktas buvo pas buvusį administratorių, ir mes stovėjome, kol jį atvežė. Smagu? Ne. Todėl IT įranga turi būti atskira eilutė sąraše, su svoriu, matmenimis ir žmogumi, kuris supranta, ką paliečia.
6. Ar galima važiuoti tiesiai į Mančesterį ar Birmingamą?
Taip, ir dažnai tai net patogiau nei Londonas. Iš Zeebrugės ar Hull galima pataikyti į M6/M42 koridorių, o Mančesteris, Leeds, Birmingham, Nottingham kartais priima krovinį ramiau nei centrinė Londono zona. Bet „tiesiai“ nereiškia be sustojimų – vairuotojui reikia poilsio pertraukų, dokumentų patikrinimų, kartais sandėlio nakvynės. Jei terminas trumpas, planuoju ne tik kelio laiką, bet ir vairuotojo darbo laiką. Čia matematika kartais nugalėja gražius pažadus.
Greitas biuro daiktų perkraustymas į Angliją: pakavimas, demontavimas ir apsauga
7. Kaip pakuoti stalus, kėdes ir spintas, kad niekas neatrodytų kaip statybinės atliekos?
Stalų kojos demontuojamos, varžtai į maišelius ir lipdukas ant baldo. Kėdės dažniausiai dedamos į specialius maišus arba rišamos grupėmis, bet ne taip, kad braižytų viena kitą. Spintos tuštinamos, stalčiai fiksuojami plėvele, stiklas – atskirai. Aš nemėgstu „susimeskim viską į furgoną“, nes Anglijoje iškraunant tada prasideda archeologija. Gera numeracija sutaupo daugiau nervų nei storas plėvelės ritinys.
8. Ar monitoriai, dokai ir smulkmena važiuoja toje pačioje mašinoje?
Gali važiuoti, bet ne krūvoje. Monitoriai į dėžes su kampuočiais, dokai ir laidai į mažas dėžutes, o kiekvienas komplektas pririšamas prie konkretaus darbuotojo arba darbo vietos. Jei laidai keliauja be nuotraukos, pirmadienį kas nors tikrai ieškos „to vieno adapterio“. Smulkmena yra bjauriausia dalis perkraustymo, nors atrodo lengva. Geriau prieš kraunant nufotografuoti stalus – vėliau visi bus dėkingi, net jei tą akimirką atrodė kaip bereikalingas vaidinimasis.
9. Ką daryti su dokumentais, kurie negali dingti?
Atskira kategorija, atskiros dėžės, du žmonės žino kodą arba numerį. Konfidencialūs dokumentai, sutartys, finansai ir HR popieriai neturi keliauti su kavos puodeliais. Jei reikia, vežame kaip rankinį krovinį arba su papildomu plombavimu. Esu matęs, kaip „tik keli aplankalai“ dingdavo tarp bendrų dėžių, ir tada prasidėdavo nebe logistika, o gėda. Geriau per daug atsargiai nei po to aiškintis, kas turėjo raktą.
10. Ar reikia iš anksto demontuoti darbo vietas?
Jei galite – taip, bet ne patys, jeigu baldai brangūs ar sudėtingi. Iš anksto galima nuimti lengvai pasiekiamus dalykus, susidėti asmeninius daiktus, paruošti etiketes. Bet stalų mechanizmai, pertvaros, aukštos spintos ir moduliniai stalai dažnai reikalauja įrankių ir patirties. Jei reikia, atskirai žiūrėkite biuro kėdžių pakavimą, bet praktiškai svarbiausia netempti jėga. Klaida čia brangi: vienas netinkamai išimtas kaištis, ir baldas jau nebestovi kaip reikia. (Tiksliau – ne visada matosi iškart.)
11. Kiek žmonių reikia vienam biurui per dieną?
Mažam biurui iki 10 darbo vietų dažnai užtenka 3–4 žmonių komandos. 20–40 vietų – jau 5–8, plius vienas koordinatorius, kuris neša dėžes, o tikrina sąrašą. Jei reikia IT išjungimų, dokumentų tvarkymo ir baldų demontavimo, vienas „universalus“ žmogus greitai tampa buteliuko kakšteliu. Gera komanda turi ritmą, bet ne paniką. Panika perkraustyme dažniausiai reiškia sugadintą kampą ant stalo.
12. Kas nutinka, jei liftas neužsiregistruotas?
Tada prasideda linksmoji dalis, tikrai ne linksma. Vairuotojas atvyksta, o pastato administracija sako: „Liftui reikia rezervacijos, dabar negalima.“ Per valandą prarandamas langas, o po pietų jau vėluojate keltui. Todėl prieš užsakymą reikia žinoti aukštą, lifto matmenis, krovimo aikštelę, leidimus ir kontaktą. Jei tai Londonas, be šitų dalykų geriau net nebandyti vaidinti, kad viskas bus paprasta.
Muitinė, dokumentai ir Brexit realybė
13. Kokios popierinės bėdos laukia po Brexit?
Nuo 2021 m. biuro daiktai į Angliją nebekeliauja kaip paprastas ES vidaus siuntimas. Reikia eksporto deklaracijos iš Lietuvos/ES, importinės deklaracijos JK pusėje, prekių aprašymo, vertės, svorio ir gavėjo duomenų. Jei daiktai seni, vis tiek reikia sąrašo, tik vertė dažniausiai būna likutinė. Didžiausia bėda būna ne popierius pats, o tai, kad jo niekas neperskaito iki mašinos išvažiavimo. Po to skambučiai tampa šalti.
14. Kas yra EORI, CMR ir prekių kodai?
EORI yra įmonės identifikatorius muitinėje, be jo deklaracijos stringa. CMR yra tarptautinis važtaraštis, tas popierius, kuris lydi krovinį ir rodo, kas ką veža. Prekių kodai – HS kodai – sako muitinei, ar tai kėdės, stalai, kompiuteriai, dokumentai ar kita. Klientai jų nemėgsta, bet muitinė mėgsta labai. Jei kodai parašyti „biuro šlamštas“, deklarantas jus paprašys kalbėti normaliau.
15. Ar senus biuro baldus reikia deklaruoti kaip naujus?
Ne, dažniausiai deklaruojama kaip naudoti biuro baldai, naudota įranga arba įmonės atsargos, priklausomai nuo situacijos. Bet „nauji“ jie netampa tik todėl, kad kažkam atrodo gražūs. Likutinė vertė gali būti maža, tačiau ji turi būti pagrįsta. Ne visada galiu pasakyti 100%, koks kodas tiks konkrečiam daiktui be nuotraukos ir pirkimo dokumento, todėl geriau klausti deklaranto anksti. Čia spėliojimai kainuoja pinigus.
16. Kas atsakingas, jei Anglijos buhalteriai „pamiršo“ dokumentus?
Teisiškai atsakomybė dažniausiai išsiskaido tarp siuntėjo, gavėjo, vežėjo ir brokerio, todėl gražių žodžių čia mažai. Jei Anglijos buhalteriai neatiduoda EORI, VAT duomenų ar patvirtinimo, krovinys gali stovėti Tilbury, Doverio ar sandėlyje. Vežėjas gali nuvežti, bet neatliks jūsų buhalterijos darbo. Tai nepatogu, bet tiesa: blogas pasiruošimas Anglijos pusėje greitą perkraustymą paverčia laukimu. Geriau vieną kartą pasodinti visus į vieną laišką.
17. Ar galima siųsti dalį daiktų dabar, o likusius vėliau?
Gali būti protinga, tik reikia tai suplanuoti kaip du atskirus siuntimus. Pirmoje siuntoje – būtini stalai, kėdės, IT, dokumentai. Antroje – archyvas, sezono dekoracijos, kavos aparatas, kuris niekada neveikė kaip turėjo. (Šitas buvo pavyzdys, bet panašių istorijų buvo.) Kiekviena siunta reiškia deklaraciją, CMR, numeraciją ir atsakomybę, tad pigiau ne visada. Bet operatyviai atidaryti biurą kartais geriau dviem etapais.
18. Ką reiškia DAP, DDP ir kodėl ne visi žino skirtumą?
DAP reiškia, kad vežėjas pristato iki adreso, bet importo mokesčius ir formalumus tvarko gavėjas arba kita šalis. DDP reiškia, kad pardavėjas/organizatorius imasi daugiau atsakomybės, įskaitant mokesčius, jei tai realiai sugebama. Daug kas sako DDP, nes skamba ramiau, o po to paaiškėja, kad PVM ir brokerio sąskaita vis tiek laukia gavėjo. Todėl sutartyje turi būti ne graži santrumpa, o kas ką moka. Jei kas nors vengia šito klausimo, aš jau girdžiu signalą.
Kainos, terminai, rizikos ir nepatogūs klausimai
19. Kiek kainuoja greitas biuro daiktų perkraustymas į Angliją?
Labai apytiksliai: mažam biurui iki 10 vietų su pakavimu – 1200–2500 €, vidutiniam 20–30 vietų biurui – 3000–6500 €, didesniam – jau pagal sąmatą. Jei reikia tik transporto vienam 5 tonų furgonui, kaina gali būti 900–1800 €, bet tai be pilno serviso. Greitas biuro daiktų perkraustymas į Angliją nėra vien „furgonas ir vairuotojas“. Kainą augina pakavimas, demontavimas, muitinės deklaracijos, draudimas, Londono zonos ir laikas. Sąmata be sąrašo yra spėjimas su gražiu šablonu.
20. Kodėl viena įmonė sako 900 €, o kita 2200 €?
Nes viena mato furgoną, o kita mato visą operaciją. Į 900 € gali tilpti transportas nuo durų iki durų, be pakavimo, be atsakomybės už baldų surinkimą, be muitinės pagalbos. Į 2200 € gali įeiti komanda, dėžės, apsauga, inventorizacija, koordinacija ir realus kontaktas problemas sprendžiant. Kartais bloga įmonė priima užsakima be pilno sąrašo, o tada klientas moka dvigubai. Ne visada pigiausias variantas yra blogas, bet dažniausiai reikia klausti, kas tiksliai įeina.
21. Ar pigus perkraustymas gali kainuoti brangiau?
Gali, ir ne tik pinigais. Mažesnė kaina kartais reiškia, kad dėžės bus pažymėtos flomasteriu ant grindų, o Anglijoje niekas nežinos, kuri eina į IT kambarį. Arba kad draudimas yra tik bazinis CMR, o ne papildomas krovinio draudimas. Arba kad „greitai“ reiškia „paimsime, kai atlaisvės mašina“. Esu matęs, kaip taupyti pradėję žmonės po dviejų savaičių mokėjo už sandėlį, papildomus reisus ir nervus. Todėl klausimas „kas neįeina?“ yra svarbesnis už klausimą „kiek?“.
22. Koks draudimas tikrai turi būti ant stalo?
Bazinis CMR atsakomybės draudimas yra viena, o pilnesnis krovinio draudimas – kita. CMR riboja atsakomybę pagal svorį, todėl sugadintas monitorius gali būti „lengvas“, nors kainuoja daug. Papildomas draudimas iki, pavyzdžiui, 20–30 €/kg arba pagal deklaruotą vertę, kainuoja daugiau, bet bent žinai, apie ką kalbi. Reikia žinoti išskaitą, išimtis ir ar draudimas galioja pakavimo metu. Jei įmonė sako „mes atsakingi už viską“, paprašykite popieriaus.
23. Ar verta pirkti dėžes ar geriau imti profesionalų pakavimą?
Jei biuras mažas ir daiktų nedaug, galite pirkti dėžes ir daryti patys, tik palikite savaitę. Jei kraustotės greitai, profesionalus pakavimas dažniausiai atsiperka. Komanda žino, kurios dėžės turi būti sunkios, kurios lengvos, kaip apsaugoti monitorių ir kodėl kavos pupelės neturi būti su dokumentais. Taip, tai kainuoja. Bet pirmadienį, kai reikia dirbti, geriau turėti sistemą nei krūvą kartoninių dėžių su užrašu „miscellaneous“.
24. Koks būtų mano paprastas planas, jei rytoj reikia kraustyti biurą į Angliją?
Pirma, sustabdyčiau paniką ir surinkčiau vieną sąrašą: darbo vietos, IT, dokumentai, baldai, svoriai, Anglijos adresas. Antra, paskirčiau vieną žmogų, kuris turi teisę sakyti „taip“ arba „ne“, nes komisijos perkraustyme neveikia. Trečia, pasitikrinčiau muitinės duomenis ir iškrovimo leidimus. Ketvirta, paskaičiuočiau ne tik kainą, bet ir prastovos kainą. Greitas perkraustymas įmanomas, kai kas nors galvoja ne tik apie furgoną.
Išvada
Greitas biuro daiktų perkraustymas į Angliją įmanomas, bet tik tada, kai greitis nėra pasiteisinimas netvarkai. Reikia sąrašo, pakavimo, dokumentų, aiškios atsakomybės ir žmogaus Anglijos pusėje, kuris tikrai pakels telefoną. Jei viskas paruošta, biuras gali veikti po kelių dienų. Jei ne – net pats gražiausias maršrutas per Zeebrugę ar Doverį gali virsti brangiu laukimu. Geriau lėčiau pasiruošti, nei greitai gailėtis.