Greitas atsakymas į visus klausimus iš Anglijos

Įvadas

Kai klientai prašo greito atsakymo į visus klausimus iš Anglijos, dažniausiai jie nori vieno: kad kas nors pagautų problemą už rankovės ir pasakytų, kiek kainuos ir kada bus vietoje. Londonas, Birmingham, Manchester, Leeds – visi šitie maršrutai atrodo paprasti, kol pradeda kištis Brexit, EORI, CMR, keltas, vairuotojo darbo laikas ir sandėlio pakrovimo langas. Aš paaiškinu paprastai: jei duomenys tvarkingi, pasiūlymą galima gauti greitai; jei ne – pradedame tikrinti, klausti, kartais net ginčytis su sandėliu. Geriau taip. Ir ne, tai nėra tik „parašyk kainą“; už tos frazės dažnai slepiasi visa logistikos virtuvė.

DUK

Greitas atsakymas į visus klausimus iš Anglijos: kas realiai vyksta

Ar tikrai įmanomas greitas atsakymas į visus klausimus iš Anglijos?

Įmanomas, bet ne magija. Jei žinau krovinio tipą, kiek paletės, svorį, paėmimo miestą Anglijoje, pristatymo adresą Lietuvoje, ar krovinys jau eksportui paruoštas, atsakymas gali atkeliauti per 30–90 minučių. Jei rašote „mašina prekių iš Londono“, tai čia jau loterija. Per 20 metų mačiau, kaip viena pamiršta prekės HS kodas sulėtino visą procesą. Aš sakau tiesiai: greitis gimsta iš aiškių duomenų, ne iš gražių pažadų. Niekas normalus nenori paskui taisyt klaidas ant muitinės. Todėl greitas atsakymas į visus klausimus iš Anglijos prasideda ne nuo kainos, o nuo tvarkos. Ir dažniausiai tada viskas juda be teatro.

Ką pirmiausia reikia parašyti, kai klausi iš Londono, Birmingham ar Manchesterio?

Parašykite ne „kiek kainuos?“, o trumpą faktų lapą. Reikia: iš kur imama, kur dedama, kiek paletės, kiek kg, ar kraunama šakine, ar reikia bortų pakėlėjo, kokia pageidaujama data, ar yra eksportinė deklaracija. Jei yra nuotrauka arba pakuočių aprašymas, dar geriau. Kartais klientas siunčia gražų PDF, bet be svorio (pataisau: ir be gabaritų), tada vis tiek skambinu. Tiesiog taip: kuo mažiau spėliojimų, tuo mažiau kvailų papildomų mokesčių. Ir telefono numerį sandėlio, ne tik buhalterijos. Be to, nurodykite, kas gali kalbėti angliškai vietoje.

Kodėl tas pats maršrutas Anglija–Lietuva vieną dieną kainuoja kitaip?

Maršrutas popieriuje tas pats, realybėje ne. Viena diena trūksta mašinų po iškrovimo Zeebrugge, kita – visi grįžta iš Anglijos tuščiai ir ieško atgalinio krovinio. Kuro kaina, keltų vietos, vairuotojų darbo laikas, Londono spūstys, savaitgaliai – viskas lenda į sąmatą. Pavyzdžiui, penktadienį iš Birmingham į Kauną gali būti ramu, o pirmadienį tas pats maršrutas staiga brangesnis. Nes transportas gyvena ritmu, ne Excelio formule. Dar pridėkite, kad kai kurie siuntėjai meluoja su parengtimi, kartais labai.

Ar galite pasakyti kainą be tikslių krovinio matmenų?

Galima pasakyti orientacinę, bet ji gali būti pavojingai graži. Jei sakote „keturios paletės“, man vis dar reikia žinoti, ar jos standartinės 120x80, ar nestandartinės, ar kraunamos viena ant kitos, ar liečiamos. Vienas 2,4 metro ilgio dėžių rinkinys gali sugriauti planą. Esu matęs, kaip „mažas krovinys“ užėmė visą meglinės vietą. Todėl be matmenų aš dažniausiai rašau: galima nuo tiek, bet patvirtinsiu gavus nuotrauką. Tai ne kaprizingumas. Tai paprasta apsauga nuo vėlesnio ginčo, patikėkite.

Kiek laiko užtrunka paruošti pasiūlymą pilnam kroviniui?

Jei pilnas krovinys, pvz., 24 paletės arba 22 tonos iš Leeds į Vilnių, ir viskas aišku, pasiūlymą galima paruošti tą pačią dieną. Reikia patikrinti, ar yra mašina tinkamo tipo, ar tilps pagal apkrovą, ar nėra ADR apribojimų, ar siuntėjas turi dokumentus. Kartais užtrunka ilgiau, nes reikia laukti atsakymo iš Anglijos sandėlio apie pakrovimo langą. Ne viskas sėdi čia, prie kompiuterio. Yra žmonių, telefonų ir vėluojančių forkliftų. Tai skamba banaliai, bet taip ir vyksta kasdien.

Kainos, terminai ir transporto tipai Anglija–Lietuva

Kokia orientacinė kaina pervežimui iš Anglijos į Lietuvą?

Orientacinė kaina mažam grupiniam kroviniui dažnai sukasi apie 250–700 eurų, jei kalbame apie kelias paletes. Pilnas krovinys Anglija–Lietuva gali būti 1800–3200 eurų, priklausomai nuo miesto, tipo ir termino. Express su viena mašina ir dviem vairuotojais gali šokti gerokai aukščiau, ypač jei reikia iš Londono arba aplink jį. Bet skaičiai be krovinio yra tik oro mušimas. Aš nenoriu klientui duoti „gražaus“ skaičiaus, kurį po valandos reikės taisyti. Geriau sakyti rėžius ir rizikas. Ir taip, kaina be PVM ar su PVM taip pat turi būti aiški.

Kodėl pigiausias pasiūlymas kartais išeina brangiausias?

Pigiausias pasiūlymas dažnai slepia tai, ko jame nėra. Gal nėra keltų, gal nėra iškrovimo laukimo, gal nėra eksporto dokumentų tvarkymo, gal mašina „kažkada bus“. Esu matęs, kaip klientas sutaupė 250 eurų, o paskui mokėjo už sandėliavimą, persikrovimą ir nervus. Ne visos įmonės yra blogos, bet kai kurios žaidžia labai slidžiai. Prieš sutikdami pasižiūrėkite, kas įskaičiuota: paėmimas, keltas, draudimas, muitinės formalumai, CMR. Jei niekas negali paaiškinti, kur dingsta laikas, bėkite. Paprasta taisyklė: jei pasiūlymas neaiškus, klauskite.

Ar verta rinktis grupinį krovinį, kai vežu 4 paletes?

Dažniausiai taip, jei terminas nėra ugninis. Keturioms paletėms iš Anglijos į Lietuvą grupinis krovinys yra logiškas: krovinys dalijasi mašina su kitais siuntiniais, todėl kaina mažesnė. Bet tada turite priimti maršrutą: sandėlis, konsolidacija, keltas, terminalas, paskirstymas. Tai gali užtrukti 5–10 darbo dienų, ne visada 2. Jei prekės skirtos akcijai ar gamybai be atsargų, geriau sėdėti su skaičiuotuvu. Vėlavimas kartais kainuoja daugiau nei express. Tai viena tų vietų, kur emocijos meluoja, o kalendorius ne.

Kas yra express pervežimas iš Anglijos ir kada jis prasmingas?

Express reiškia, kad imame konkrečią mašiną jūsų kroviniui, be ilgų sustojimų ir be kitų klientų paletėlių. Tai gali būti nuo durų iki durų, su vienu ar dviem vairuotojais, ir dažniausiai greičiau nei grupinis variantas. Prasminga, kai stovi linija, trūksta dalių gamykloje arba klientas grasina baudomis. Bet jei vežate paprastas atsargines prekes, express gali būti per didelis pistoletas uodui. Kartais geriau sumokėti už ankstesnį grupinį užsakymą. Nebūtina visko vežti kaip degančio tilto, tikrai.

Ar kaina keičiasi, jei krovinys važiuoja per Dover, Calais ar Zeebrugge?

Keičiasi, ir kartais labiau nei norėtumėte. Dover–Calais yra trumpas kelias, bet audra ar eilės prie terminalo gali sugadinti planą. Zeebrugge dažnai patogesnis didesniems kroviniams ar tam tikriems maršrutams į Lietuvą, nors kelias iki keltų ilgesnis. Kaina susideda iš kelto, laiko, degalų ir vairuotojo grafiko. Nežinau 100%, kaip kiekvieną rytą terminalai susitvarkys, niekas rimtas nežino. Todėl geri logistai visada turi B planą, o ne tik gražią liniją žemėlapyje. Tai realybė, nepatogi, bet tikra.

Dokumentai, muitinė po Brexit ir CMR

Kokius dokumentus reikia paruošti eksportui iš Anglijos?

Po Brexit Anglija jau nėra ES dalis, todėl reikia žiūrėti kaip į eksportą. Dažniausiai reikia komercinės sąskaitos, pakuočių lapo, EORI numerio, prekių HS kodų ir eksporto deklaracijos. Jei prekės specialios – maistas, mediena, chemija, atsarginės dalys su baterijomis – sąrašas gali pailgėti. CMR dokumentai vis tiek važiuoja su krovininiu transportu kaip gabenimo įrodymas. Klaida dokumentuose dažniausiai neišsprendžiama telefonu kelio viduryje. Todėl geriau siųsti popierius prieš rezervuojant mašiną. Nors kartais, pripažįstu, tvarkomės ir per naktį, kai dokumentai tikrai paruošti.

Ar EORI numeris tikrai būtinas kiekvienam siuntėjui?

Jei eksportuojate ar importuojate komercines prekes, EORI numeris beveik visada yra būtinas. Be jo muitinės deklaracijos strigsta, o siuntėjas pradeda aiškintis, kodėl krovinys stovi. Yra niuansų smulkioms siuntoms ar atskiriems atvejams, bet verslo pervežimuose aš jo prašau iš anksto. Niekada nėra malonu stovėti prie pakrovimo ir laukti, kol kas nors prisimins numerį. Geriau turėti EORI, Incoterms ir sąskaitą paruoštus dar prieš skambinant vežėjui. Tai ne biurokratijos fetišas. Tai tiesiog raktas į duris, ypač po Brexit.

Kas nutinka, jei CMR dokumente klaidingai parašytas svoris?

Klaida CMR gali atrodyti smulkmena, kol ji sutampa su muitine, draudimu ar iškrovimo aktu. Jei svoris skiriasi stipriai, gali kilti klausimų dėl deklaruotos prekės, transporto priemonės apkrovos ar net draudimo įvykio. Mažą neatitikimą kartais išsiaiškina pastaba ir nauju dokumentu, bet ne visada. Todėl CMR dokumentai turėtu būti tikrinami ramiai, ne paskutinę minutę. Yra buvę, kad dėl vienos eilutės krovinys laukė papildomo patikrinimo. Nuobodu, bet taip. Ir dažniausiai kaltas ne vairuotojas, o netvarkinga informacija iš pradžių.

Kuo skiriasi EXW, DAP ir DDP pervežimuose iš Anglijos?

EXW reiškia, kad pirkėjas organizuoja paėmimą pas pardavėją ir dažniausiai rūpinasi eksportu. DAP – vežėjas atveža iki vietos, bet importo formalumai ir mokesčiai lieka gavėjui. DDP skamba patogiai, nes pardavėjas tarsi viską sumoka, tik praktikoje tai reikalauja tvarkingo mokesčių plano. Jei kas nors sako „DDP, bet nežinau, kaip bus su PVM“, čia jau raudona lempa. Pervežimai Anglija–Lietuva po Brexit nėra ta vieta improvizacijai. Incoterms reikia suprasti prieš kainą. Kitaip ginčas ateina pats, dažniausiai tada, kai visi jau pavargę.

Ar ADR kroviniai gali būti vežami įprastu tentiniu sunkvežimiu?

Kartais taip, kartais ne, ir čia negalima atsakyti „na, vežėm anksčiau“. ADR klasė, pakuotė, kiekis, tunnel code ir dokumentai lemia, kokia transporto priemonė tinka. Tentinis sunkvežimis gali tikti vienam kroviniui, bet kitam reikės specialaus žymėjimo ar apribojimų. Jei chemija ar baterijos aprašytos miglotai, geriau sustoti ir pasikonsultuoti su ADR specialistu. Blogiausia, ką gali padaryti įmonė, – nusijuokti ir pasakyti, kad „visi taip veža“. Ne visi, ir ne viskas. Tai saugumas, ne dekoracija ant mašinos.

Praktinės problemos: pakrovimai, iškrovimai, vairuotojai

Ką daryti, jei sandėlis Anglijoje duoda tik 30 minučių pakrovimui?

Pirmiausia pasakyti tai vežėjui prieš užsakymą, ne po to, kai mašina jau atvažiavo. Trisdešimt minučių keturioms paletėms gali užtekti, bet 22 tonoms su šakine ir dokumentų tikrinimu – sunkiai. Jei sandėlis Anglijoje dirba tik pagal strict appointment, reikia paruošti viską iš anksto: etiketes, CMR, paletes, kontaktą. Kitaip laukimo laikas gali virsti papildomu mokesčiu. Esu matęs, kaip 30 minučių tapo trimis valandomis, nes prekės gulėjo ne ten. Logistikos smulkmenos greitai tampa pinigais, ypač Didžiojoje Britanijoje.

Ar vairuotojas gali laukti, kol klientas suras prekes?

Gali, tik tai nėra nemokama pasaka. Vairuotojas turi darbo laiką, grafiką, kartais kitą pakrovimą kitame Anglijos mieste. Jei prekės dingusios sandėlyje, o klientas jas „tuoj suras“, laikas vis tiek eina. Paprastai laukimas po tam tikro limito skaičiuojamas papildomai. Žinau, kad tai skamba negailestingai, bet mašina ir vairuotojas nėra sandėlio atsarginė komanda. Geriau prieš atvykstant patikrinti, ar prekės fizškai paruoštos. Taip visi mažiau keikiasi. O kartais ir mažiau verkia buhalterija, tikrai.

Kodėl kartais iškraunant Vilniuje ar Kaune reikia išankstinio vizito?

Dideliuose sandėliuose Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje dažnai reikia registruotis iš anksto. Tai ne kaprizas, o saugumas, eilių valdymas ir dokumentų patikra. Jei vairuotojas atvyksta be vizito, vartai gali tiesiog neatsiverti. Ypač taip būna su maisto, farmacijos ar didelių tinklų kroviniais. Kartais užtenka el. laiško su CMR ir numerių, kartais reikia portalų. Nesu tikras dėl kiekvieno sandėlio taisyklių, jų per daug. Todėl iškrovimo langas turi būti patvirtintas, ne „kaip nors pravažiuosim“. Tai taupymas, ne biurokratija.

Kaip elgtis, kai krovinys neatrodo toks, kaip buvo aprašytas?

Stabdyti procesą ir fotografuoti. Jei atvykus į Anglijos sandėlį paletės kitokios, pažeistos, be etikečių arba sunkesnės, negu sakė, vairuotojas turi tai pažymėti CMR. Klientui tai nepatinka, bet taip apsaugome visus. Esu matęs „sausas“ prekes su šlapiais kampais ir „vieną paletę“, kuri buvo penkios suklijuotos. Jei niekas nepažiūri, vėliau kaltas būna vežėjas. Todėl nuotraukos, pastabos ir aiškus el. laiškas yra ne formalumas. Tai gyvybės draudimas popieriuje. Gal ne gražu, bet sąžininga visiems.

Kodėl greitas atsakymas į visus klausimus iš Anglijos kartais užtrunka?

Užtrunka tada, kai klausimas atrodo paprastas, o po juo kabo visas krovininis mazgas. Reikia patikrinti keltą, muitinės parengtį, sandėlio adresą, ar įmanoma įvažiuoti į Londono zoną, ar krovinys telpa, ar nereikia ADR. Kartais tiesiog laukiame atsakymo iš žmogaus Anglijoje, kuris neatragina kavos ir neatsako į telefoną. Tai nėra pasiteisinimas, o realybė. Todėl geriausias greitis ateina, kai klientas iškart duoda pilną informaciją. Be jos mes visi spėliojame. O spėlionės logistikoje kainuoja pinigus, kartais didelius.

DUK apie greitą atsakymą į visus klausimus iš Anglijos ir saugumą

Ar galima sekti krovinį kelyje iš Anglijos į Lietuvą?

Dažniausiai galima, bet lygiai taip pat dažnai sekimas nėra filmas su taškeliu kas minutę. Vairuotojas gali būti be ryšio keltų zonoje, sandėlyje, tunelyje ar tiesiog miegoti, nes turi teisę. Jei krovinys brangus ar jautrus terminui, verta iš anksto sutarti, kas ir kada siunčia atnaujinimus. SMS, el. laiškas, telefono skambutis – kartais senas metodas veikia geriau nei programa. Aš visada prašau realaus kontakto, ne tik „logistics department“. Nes kai reikia sprendimo, departamento nėra, yra žmogus. Taip paprasčiau.

Ką reiškia, kai siūloma „backload“ kaina iš Anglijos?

Backload reiškia atgalinį krovinį. Mašina jau atvežė prekes į Angliją ir nori grįžti į Lietuvą ar Lenkiją ne tuščia, todėl kaina gali būti geresnė. Skamba puikiai, tik terminas dažniausiai siauresnis: reikia tilpti į tą grįžimo langą. Jei sandėlis Anglijoje vėluoja dieną, backload gali išgaruoti. Esu matęs klientų, kurie pasirašė dėl gražios kainos, o paskui laukė savaitę. Todėl klauskite ne tik „kiek“, bet ir „kada realiai imsite“. Tai geras variantas, kai grafikas leidžia šiek tiek lankstumo.

Ar draudimas padengia pažeistas paletes, jei niekas nepaėmė nuotraukų?

Padengti gali, tik tada prasideda kova su įrodymais. Jei paletė pažeista pakrovimo metu Anglijoje, o CMR švarus, vėliau sunku įrodyti, kada žala atsirado. Draudimas nėra stebuklinga ranka, kuri moka už viską be popierių. Reikia nuotraukų, pastabų, kartais iškrovimo akto, kartais nepriklausomo apžiūros. Todėl vairuotojui sakyti „nieko nerašyk, kad nekiltų problemų“ yra labai bloga idėja. Problemos nekyla nuo rašymo; jos kyla nuo tylos. Geriau nepatogu dabar nei teismas vėliau. Patikėkit, kartais viena nuotrauka sutaupo mėnesį.

Kaip paruošti užklausą, kad greitas atsakymas į visus klausimus iš Anglijos būtų tikrai greitas?

Siųskite užklausą kaip trumpą techninį lapą, ne kaip pasakojimą vakare prie arbatos. Reikia paėmimo adreso Anglijoje, pristatymo adreso Lietuvoje, paletės, kg, matmenų, krovinio pobūdžio, Incoterms, pageidaujamos datos ir kontakto asmenų. Jei yra nuotraukos, pridėkite. Jei dokumentai jau paruošti, parašykite. Jei ne, taip pat parašykite, nes tada žinosime, kur pradėti. Tarptautinių pervežimų paslaugos yra naudingos, kai klientas supranta, kad logistika prasideda nuo informacijos. Kuo tvarkingiau, tuo greičiau. O ne nuo spėliojimo, kas kam atsakingas.

Ar verta pasitikėti įmone, kuri žada viską „dabar, dabar“?

Jei žada viską be klausimų, aš įsijungiu budrumą. Logistikoje visada yra bent keli punktai, kuriuos reikia patikrinti: krovinys, dokumentai, terminas, adresas, draudimas, transporto tipas. Gera įmonė gali dirbti greitai, bet ji vis tiek užduos nepatogių klausimų. Bloga įmonė tiesiog pasakys „bus gerai“, o vėliau paaiškės, kad nebuvo. Per 20 metų mačiau ir profesionalų skubėjimą, ir pavojingo šou. Pasitikėti verta tada, kai greitis eina kartu su aiškumu. Ne tada, kai jus tik ramina ir nieko neklausia.

Išvada

Greitas atsakymas į visus klausimus iš Anglijos nėra burtažodis. Tai aiškūs duomenys, realus terminas, tvarkingi dokumentai, CMR, EORI, Incoterms ir žmogus, kuris nebijos pasakyti, kad reikia pasitikrinti. Jei norite vežti iš Londono, Birmingham, Manchester, Leeds ar kitur, pradėkite nuo pilnos informacijos. Tada kainos ir terminai tampa daug švaresni. O kai logistika tampa švaresnė, mažiau lieka staigmenų, papildomų mokesčių ir tų nemalonių pokalbių, kurių niekas nenori.