Greita logistika perkraustymui į UK taupome jūsų laiką: kaip nenukristi iš sėdėjimo tiesiai į krizę?

Dirbu sioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir jei kas galiu pasakyti apie tai, kaip organizuojamas krovininių pervežimų procesas, tai tik tai, kad jis niekada nevyksta taip, kaip parašyta vadovėliuose. Kai žmogus pasako „greita logistika perkraustymui į UK taupome jūsų laiką“, jis dažniausiai pagalvoja, kad tai vėl vienas gražius marketologo sugalvotas užrašas ant lentinės. Bet tiesa tokia, kad tobulas organizavimas iš tikrųjų taupo jūsų nervus, o ne tik valandas. Po „Brexit“ viskas tapo kur kas sudėtingiau – muitinės, formos, patikros, o dar blogiausia, kai vairuotojas užkliudo ant paviršiaus Anglijoje ir nežino, ką daryti su keliais kubiniais metrais jūsų baldų. Štai čia ir prasideda tas, kas vadinama tikrąja patirtimi.

Pagrindai: kaip viskas turi vykti ir kodėl kartais suka

Kaip pradėti perkraustymą į Angliją, kad neperdegti pradžioje?

Viskas prasideda nuo tos pačios bylos. Neverta šaudytis iš patrankos į viršus. Pirmiausia, susirinkite savo daiktus ir sužinokite tikslius matmenis. Galiu pasakyti iš patirties – dažniausiai žmonės sako, „taip, turiu du kampus ir dvi sofas“, o iš tiesų turi pilną garažą šiukšlių, kuriuos neketina išmesti. Jei norite, kad mes užtikrintume greita logistika perkraustymui į UK taupome jūsų laiką, turbūt nesukelsite tos senos dviračio dalies, kuri laukia gerų laikų jau 10 metų. Reikia sąrašo, kiek tų daiktų yra iš tiesų. Tada mes jau galime pasakyti, kokią fūrą arba priekabą reikia. Neskubėkite rytojausių dienų skambinti visiems draugams klausti patarimo, geriau tiesiog išmatuokite.

Kiek užtrunka visas procesas nuo pradžios iki galo?

Tai tikrai viena populiariausių užduočių. Paprastai, jei viskas tvarkinga – nuo tada, kai pasirašome sutartį, iki tada, kai daiktai atkeliauja į Londoną ar Mančesterį, praeina nuo 3 iki 7 dienų. Tačiau žiūrėkite, tarkime, jūsų daiktai jau yra Lietuvoje, paimti, o paskui uoste (pvz., Klaipėdoje arba Gdynioje) laivui laukti reikia dar dienos dvi. O jei dar ir kalbame apie kalėdinius laikotarpius ar vasaros atostogas? Tada tas laikas gali dvigubai padidėti. Taigi, teigiamas atsakymas yra – greitai. Tikras atsakymas – priklauso nuo oro, uosto darbuotojų ir to, ar britai tuo metu nustatė naujas taisykles (kas nutinka dažniau nei maniau).

Ar galima atvežti viską viena fūra?

Žinoma, galima. Bet ar verta? Jei turite 2–3 kubinius metrus, nerašau į 30 tonų sunkvežimį – tai bus ir brangu, ir kvaila. Tuo tarpu jei turiate pilnam namo išsikraustinimą, tada be didelės fūros neapsieisite. Kartais klientai sako: „Taupykime laiką, užpildykite visą fūrą“. Tai sako tie, kurie tiesiog nežino, kiek tai kainuoja. Geriau susiderėti dėl dalinio krovinio (kitaip sakant, „dalinių“). Tai leidžia sumažinti išlaidas, nors ir šiek tiek prailgina laiką, nes reikia sulaukti kitų klientų krovinių. Bet kiekvienas dalykas turi savo kainą.

Kaip pasirinkti tinkamą pervežimo datą?

Čia bevein kaip vestuvių planavimas. Reikia atsižvelgti ne tik į tai, kada jums patogu išsikraustyti iš buto Vilniuje, bet ir į tai, kada galėsite priimti krovinį Anglijoje. Nėra nieko blogiau nei kai fura stovi prie jūsų namo Londono priemiestyje, o raktų nuo naujo buto dar neturite. Beje, nepamirškite, kad perkraustymas į UK reikalauja ir muitinės procedūrų, tad neplanuokite atvykimo sekmadienį ryte – muitinės tuomet nedirba (dekui, Dievai). Geriausia planuoti atvykimą antradienį ar ketvirtadienį – mažiau rizikos, kad kas bus uždaryta.

Kas nutinka, jei pasikeičia planai?

Tai kas nutinka beveik visada. Žmonių planai yra tokios kaip orų prognozė – linkusios keistis. Jei suprantate, kad negalite išvykti arba negalite priimti krovinio, praneškite mums bent 48 valandas iki planuojamo išvykimo. Galima dalyką pristabdyti. Bet jei skambinate iš fūros vairo, kai mes jau esame prie jūsų vartų, tai... tada jau malonus žodis ne padės. Bus sudėtingiau ir brangiau. Taip yra dėl to, kad laikas – tai pinigai, ir jei mes jį praradome dėl jūsų, kažkas turės tai padengti (dažniausiai jūs).

Kainos ir tūris: ką tiksliai reikia žinoti

Kiek apytiksliai kainuoja vienas kubinis metras?

Kainos šiandien juda aukštyn ir žemyn kaip svyravimai biržoje, bet apytiksliai vienas kubinis metras (kai kalbame apie dalinį pervežimą į UK) kainuoja nuo 60 iki 90 eurų, priklausomai nuo to, kur konkrečiai Anglijoje reikia vežti. Jei į Londoną – brangiau, jei į Šiaurės Angliją – gali būti pigiau, bet ilgiau važiuos. Taip pat įeina ir krovimo darbas Lietuvoje, ir iškrovimas UK (ne visada, tai reikia pasitikslinti). Neprašykite man kainos „atgal“ – tai tas pats, tik kryptis kitokia.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia pakelti daiktus į trečią aukštą be lifto?

Oi, taip, tai yra mano mėgstamiausia (ironiškai). Vairuotojai mėgsta, kai galima tiesiog atidaryti duris ir įstumti dėžę. Jei reikia neštis 50 kilogramų sofos į trečią aukštą siaurais laiptais, tai kainos lentelėje yra atskiras punktas. Tai vadinama „rankinis darbas sudėtingomis sąlygomis“. Paprastai tai pridedama prie galutinės sumos. Nenoriu gąsdinti, bet už tą darbą reikia mokėti, kitaip niekas nešios tos sofos nebūtų. Geriau iš anksto pasakykite apie lifto nebuvimą, kad nustatume reikalingą kiekį žmonių.

Kas dėl draudimo? Ar verta jį imti?

Kartais girdžiu: „Mane, nieko nebus“. Tai taip, kol nutinka. Statistiškai incidentai nutinka retai, bet jie nutinka. Vieną kartą vairuotojas bandė apvažiuoti žemai esančiu tiltu Anglijoje... viskas, kas buvo viršuje, atsidūrė apačioje. Jei neturite draudimo, praradote viską. Draudimas paprastai kainuoja apie 2–3 procentus nuo krovinio vertės. Ar tai brangu? Nebent jums daiktai brangesni nei jūsų nervai. Mano nuomone, tai privaloma. Ką jums daugiau reikia? Nesumaišykite draudimo su „atsakomybės ribojimu“ – tai dalykai visai skirtingi.

Ar galima mokėti atvykus ar su grynais?

Šiais laikais viską darome bankinių pavedimų būdu, ypač kai kalbame apie tarptautinius pervežimus. Atsiskaityti grynaisiais prie pat fūros – tai yra pavojinga ir patogiai. Jūs gi nenorite vykti į banką su dideliu kupiūrų kiekiu, o mūsų vairuotojai taip pat. Sutartyje nurodome pavedimą. Kai viskas atliki, gaunate sąskaitą-faktūrą. Vienintelė išimtis – gali būti nedidelis pridėtinis darbas vietoje, dėl kurio nebuvo kalbama pradžioje, tada gali būti ir grynais. Bet su sutartimi visada geriau.

Kaip apskaičiuojamas tūris, jei daiktai ne standartiniai?

Tai jau daugiau meno užduotis. Jei turite, tarkim, klją arba senoviną spiną, mes matuojame ilgio, plot ir aukštį ir dauginame. Kartais gaunasi labai daug tuščios vietos (tarpai), todėl taip pat skaičiuojame „užpildomumo“ koeficientą. Žinote, jei žmogus sako „taigi čia tik maža dėžė“, o ji sveria 100 kilogramų, tai mes skaičiuojame pagal svorį, ne tūrį. Sunkvežimis turi svorio limitą, o ne tik tūrio. Taigi, ne visada tūris yra pagrindinis kriterijus.

Ar taupote laiką, kai jau įkėlėte?

Taip, kas yra vadinama greita logistika perkraustymui į UK taupome jūsų laiką, taip ir veikiame. Kai vairuotojas išvažiuoja, jis važiuoja iki uosto, pervažiuoja jūrą ir važiuoja į jūsų adresą. Nėra jokio „pavažiavome į turgų“ ar „pas draugą“. Tai tiesioginis maršrutas. Tačiau reikia suprasti, kad jei krovinys nedidelis, gali būti, kad jis bus perkrautas į didesnę fūrą ir tas procesas gali šiek tiek užtrukti. Bet tai vis tiek greičiau nei jums patiems važiuoti traktoriumi per Europą (juokauju, bet kai kuriems taip ir atrodo).

Dokumentai, muitinės ir britų biurokratija (vargšas, to išvengti nepavyks)

Kokius dokumentus reikia tur�ti norint išvykti?

Minimalus rinkinys yra toks: asmens tapatybės dokumentas (pasas), daiktų sąrašas (inventorius) ir sutartis su mumis. Jeigu daiktus vežate ne savo vardu, o, pvz., bendrovės, tai reikės dar įgaliojimo. Niekas nenori, kad koks nors pusbroliuk iš šalies be jūsų žinios išvežtų jūsų televizorių. Dokumentai turi būti aiškūs, be „mirgančių“ rašmenų. Jei rašote sąrašą ant popieriaus ranka, rašykite skmingai, ne kaip gydytojas receptą.

Kas tas ToR01 (Transfer of Residence) ir ar jis būtinas?

Tai, galima sakyti, šventasis gralas, jei persikeliate gyventi į Angliją ilgesniam laikui (daugiau nei 12 mėnesių). ToR01 leidžia atvežti asmeninius daiktus be Mokesčių (VAT ir muito). Be to, britai labai mėgsta tas procedūras. Jei neturite ToR01, gali būti, kad mokėsite 20% PVM nuo visų daiktų vertės. Užpildyti tai galima internetinėje svetainėje (HMRC). Tai nemokama, bet reikalauja kantrybės. Gaukite numerį iš anksto, kitaip greita logistika perkraustymui į UK taupome jūsų laiką virs į lėtą kančią prie muitinės.

Ar sunku gauti ToR01 numerį?

Nebūtina sunku, bet biurokratinį. Reikia įvesti daug informacijos apie save, kodėl persikeliate, kada atvykote (arba kada atvyksite) ir t.t. Kartais sistema „užstringa“ arba prašo papildomų dokumentų, pvz., banko išrašų ar darbo sutarties, kad įrodytumė, jog tikrai gyvensite ten. Vienam klientui tai užtruko dvi valandas, kitam – dvi savaites, nes jis blogai įvedė adresą. Patariu tai daryti iš karto, kai tik nutarite kraustyti.

Kas nutinka su daiktais be ToR01?

Tada jie laikomi importuojamais prekėmis. Už juos reikės sumokėti mokesčius. Vienas mano klientas nė nežinojo, kad toks dalykas egzistuoja. Atvežė 10 tūkstančių vertės baldų be dokumento, ir muitinė jam parašė sąskaitą už 2000 svarų. Jis išsigando. Vėliau mes tai išsprendėme, bet tai kainavo laiko. Taigi, jei norite sutaupyti, gaukite dokumentą. Tai yra tiesiog būtina sąlyga normaliam perkraustymui.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną smulkmeną?

Deklaruojami brangiausi daiktai ir asmeniniai daiktai, kurie yra naudojami ne prekybai. Nereikia rašyti „30 porų kojinių“. Reikia rašyti: „drabužiai, būtiniausios priemonės“. Tačiau brangią elektroniką, juvelyrines dirbinius, antikvarinius daiktus būtina nurodyti tiksliai. Jei nurodysite „vienas senas stalas“, o jis bus XVIII amžiaus Louis XV stilius, o jūs to nepaminėjote, gali būti baudos už neteisingą deklaravimą (britai su tuo griežti).

Kas daryti, jei užstrigau muitinėje Anglijoje?

Pirmiausia – nepykite. Muitininkai tik daro savo darbą. Paprastai problema būna dėl trūkstamų dokumentų arba neaiškios krovinio rūšies. Jei naudojate mūsų brokerio paslaugas, mes jums padėsime. Jei bandėte tai daryti patys... tada gali tekti daug skambinti. Muitinės telefono linijos Anglijoje – tai atskira tema (dažnai laukiate valandas). Geriausia tiek dalykus patikėti profesionalam, kadangi jie žino tų pareigūnų kalbą (kalbu ne lietuviškai, o biurokratiškai).

Pakavimas, krovimas ir ką negeria daryti (ir dėl ko aš galiu užjuokti)

Ar reikia patiems dėti į dėžes?

Galite dėti, o galite mums užsakyti pakavimo paslaugą. Jei dėjote patys, tikrinkite, ar dėžės netrupdo. Vieną kartą gavome dėžę, kurios apačia iškrito, kai bandėmė ją pakelti. Viskas išbėgo ant asfalto. Dėžės turi būti tvirtos, gerai užklijuotos. Naudokite naujas dėžes, ne tas, kurias gavote iš parduotuvės su duona – jos jau silpnos. Kai mes kalbame apie greita logistika perkraustymui į UK taupome jūsų laiką, tai nereiškia, kad mes taupyti dėžės kainos. Dėžė kainuoja mažiau nei jūsų lėkštės komplektas.

Kaip su saugojimu? Ar reikia rūpintis spynomis?

Jei daiktai keliauja daliniame krovininyje, jie yra uždaryti fūroje, bet prieinami. Gera praktika – užrakinti dėžes su brangiausiais daiktais (pvz., dokumentais, kompiuteriais). Nereikia paranojos, bet pagrindo saugumas niekada nepakenks. Jei vairuotojas uždaro fūrą ir nueina pietauti, o kažkas įsibrauna... tai retas atvejis, bet įvyksta. Užraktas kainuoja 2 eurus, o ramybės – brangiau.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Dėl maisto produktų (ypač mėsos ir pieno produktų) yra griežti apribojai įvežant į UK iš ES (po „Brexit“). Negalite veži dešros puso (nebent ją suvalgysite prieš pat sieną). Vyną ar alų vežti galima, bet ribotais kiekiais (daugiau kaip 90 litrų jau bus laikoma prekyba). Geriau neišgertų butelių nebandyti slėpti tarp drabužių – muitininkai šunys tai pajus iš už kilometro. Vienas klientas bandė įvežti sūrį, viskas nuskendo ant laivo.

Kas su vaistais?

Vaistus turite turėti su savimi asmeniniame bagaže jei galima, o ne sandėliuojami tarp sofos. Jei reikia vežti didelį kiekį, reikia gydytojo pažymos arba recepto kopijos. Narkotiniai vaistai (net ir receptiniai) yra labai griežtai kontroliuojami. Nė nebandykite vežti kažko įtartino be dokumentų. Anglijoje dėl to galite net ir kalėti. Nemanau, kad to norite.

Ar mašinas reikia paruošti specialiai?

Jei vežate automobilį (ne pervežant ant vezėjo, o vairuodami jį į fūrą?), tai ne. Jei automobilis keliauja su kitais daiktais (pvz., konteineryje), turi būti ištuštintas kuro (ne pilnas bakas, dėl gaisro saugumo) ir akumuliatorius atjungtas (kad neišsikrautų). Taip pat reikia užfiksuoti jo būklę (nuotraukos su data), kad ne kas gi vėliau sako, „čia buvo įbrėžimas, o jūs užgadote“. Dokumentacija visada svarbiau už žodžius.

Problemos, kurios nutinka (ir kaip jas išspręsti)

Kas daryti, jei kažkas pasidaužo kelyje?

Iš kaičio rašykite „praradimo/žalos ataskaitą“ (jūs arba vairuotojas). Reikia nuotraukų. Tada susisiekite su draudimo kompanija. Nebandykite „taisyti“ savo rankomis arba slėpti incidento vietą. Draudikai to nemėgsta. Jei vairuotojas nuplėšė duris, jis privalo tai pranešti. Aš kartą mačiau, kaip klientas bandė įdėti lūžusį veidrodį atgal su klijais... negerai. Tiesiog užfiksuokite žalą, ir viskas bus išspręsta pagal sutartį.

Jei pasibeldžiau į duris, o daiktų dar nėra?

Tai įvyksta. Dažniausiai dėl to, kad uoste laivui vėluoja, arba yra kamščiais („queue“) ties Calais ar Dover. Ypatingai vasarą arba kai kažkas įvyksta (pvz., migrantai bandę įsibrauti į fūras). Tada visi furos sustoja ir tikrina. Reikia kantrybės. Skambinkite mums, mes sužinosime, kur yra jūsų fūra (dabar visi turi GPS). Neklauskite „keliamas bus?“ – mes nežinome tiksliai, bet pasakysime, ką GPS rodo.

Ar galima pakeisti atvykimo vietą paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuos. Jei vairuotojas jau važiuoja į Londoną, o jūs sudente: „ne, vežkite į Birmingamą“, tai reiškia, kad jis turi sukti atgal 200 mylių. Tas laikas ir kuras turi būti sumokėti. Beje, Britanijoje važinėjimas didmiesčiuose (pvz., Londono „Ultra Low Emission Zone“ – ULEZ) kainuoja. Jei jūsų adresas yra tokioje zonoje, reikia tai apmokėti užsisakant pervežimą, kitaip baudas gausite ne jūs, o mūsų firma, ir tą sumą mes perkelsime į jūsų sąskaitą.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nemoka lietuviškai ar angliškai?

Tai problemų nekelia, nes jis turi visus adresus parašytus sutartyje. Bet jei reikia kažką papildomai paaiškinti vietoje, gali būti sunku. Geriausia jei bent vienas puslapis moka rusiškai arba angliškai, arba naudojame vertėjų programą telefone. Bet dažniausiai komunikacija vyksta per mus – dispečerius. Vairuotojų darbas yra vairuoti, o ne kalbėti apie orą. Suabejojau ar čia reikia rašyti, bet... kartais būna, kad vairuotojas tiesiog nenusimano, ko nori klientas, tai tada ten būna šūksnių. Bet viskas tvarkosi.

Ar tikrai jums patinka šis darbas?

Kartais taip, kartais ne. Yra dienų, kai viskas vyksta lyg pagal laikmatį, o yra dienų, kai nori tiesiog mesti viską ir eiti piesti grybų. Bet kai matai žmogų, kuris atvykęs į naują namą Anglijoje ir pamato, kad visi jo daiktai sveikai ir saugiai atvyko, tu supranti, kad tai ne tik apie dėžes. Tai apie žmonių gyvenimus. Ir jei galiu padėti tai padaryti lengviau (net ir su mano kiekviena diena rūpestimi), tai verta. Tiesa, jei kas nors dar kartą paklaus apie tą užkliuvusį tiltą, aš užsiimsiu.

Išvada

Ką begirdėtumėte apie tą „greita logistika perkraustymui į UK taupome jūsų laiką“, tiesiausiai pasakysiu – tai ne magija. Tai geras planavimas, žinojimas, ką daryti su dokumentais (ypač ToR01), ir sąžiningas bendravimas. Nėra būdų išvengti visų problemų, nes už darbą dirba žmonės, o ne robotai ( nors dažnai atrodo, kad muitininkai yra robotai). Bet jei pasiruošiate iš anksto, tikėkite patirties ir nesitikite tobulumo, viskas vyks gerai. Perkraustymas į kitą šalį – didis įvykis, o mūsų darbas užtikrinti, kad jis taptų tik malonenu prisiminimu (o ne košmaru), kuriuo galite pasigirti prie naujų kaimynų. Sėkmės kelyje. (Nors, jei įsivažiuosite į Londoną, greičiausiai užstrigsite spūstyse, bet jaučiu, prie to jūs pripręsite).