Geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK: kaip išlikti kvapą neitraukiant

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – laikai, kai į Angliją važiuodavo beveik kas antras sunkvežimis ir tai kainavo pusę batų, jau seniai praėjo. Po „Brexit“ viską apversta ant galvos, o kainos šokuoja taip, kartais net pats stebiuosi, kaip įmonės vis dar spėja susitarti dėl geriausių kainos reguliariam prekių transportavimui į UK. Šiandien rasti pigų, bet patikimą pervežimą yra lyg rasti adatą šieno stoge, ypač jei kalbame apie nuolatines, reguliarias siuntas. Čia nėra jokių stebuklų, tik gilaus žinojimo, kur ieškoti ir, kas svarbiausia, ko vengti.

Tiesa, dauguma klientų dar visai svajoja apie tas kainas, kurios buvo 2010-aisiais. Bet degalai, muitinės procedūros ir brangstantys vairuotojai pasielgė kitaip. Vis dėlto, jei žinai, kaip tai veikia, gali rasti ganėtinai gerus pasiūlymus. Tereikia suprasti, kad pigiausia kaina dažnai baigiasi tuo, kad tavo prekės stovi kelias savaites Doverio uoste. Toliau bandysiu paaiškinti, kaip čia viskas vyksta iš vidaus, be jokių gražių viršelių.

Kaip susidaro kaina ir kodėl ji kinta

Kiek dabar vidutiniškai kainuoja vienas krovinys į Angliją?

Vidutinės kainos dabar yra labai slygios. Vakar gavau pasiūlymą už 1200 eurų, o šiandien jau jie prašo 1400. Viskas priklauso nuo to, kiek degalai kainuoja tas dieną ir ar anglai vėl nepridėjo kokių naujų mokesčių. Geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK paprastai gaunasi tada, kai turi sutartą ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, ne vienkartinį užsakymą.

Ar galima gauti nuolaidą, jei vežu kas savaitę?

Be abejo, tai vienintelis būdas išsiderėti normalią kainą. Jeigu siunti kiekvieną savaitę po puspriekabę, turi visiškai kitokias pozicijas derybose. Tada pervežėjai gali užsidirbti ne iš vieno didelio maržos „kaso“, o iš stabilumo. Aš pasakyčiau, kad reguliarumas čia svarbiau už dydį.

Kodėl kainos šokuoja kiekvieną mėnesį?

Tai jau tas nemalonus dalykas. Degalai, pirmiausia. O dar tas Euriboras, paskolos... Viskas brangsta. Be to, Anglijoje vis dar trūksta vairuotojų, todėl didelės spaudimo siuntų dienomis (prieš šventes) kaina gali šokti net 30 proc. Čia ne jokia logika, tik rinkos ekonomika, kuri mums, esamiems versle, kartais irgi suprantama tik pusiau.

Ar verta laukti paskutinės minutės pasiūlymo?

Niekada. Tai yra didžiausia klaida. Kuo arčiau važiavimo data, tuo brangiau. Geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK randamos 2-3 savaites iki išvykimo. Tada tarpininkai dar turi laiko surasti tuos vairuotojus, kurie gali „užpildyti tuščias vietas“. Paskutinę minutę tave „puola“, nes žino, kad neturi kur trauktis.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei sumai?

Be degalų tai tikrai yra muitinės išlaidos ir, žinoma, tas pats „Brexit“. Britai dabar labai griežtai tikrina dokumentus, o jei kas nors negerai – vairuotojas sėdi ir laukia. Laikas – tai pinigai. Taigi, gerai parengti dokumentai iš tikrųjų gali sutaupyti tavo pinigus labiau nei derybos dėl 50 eurų nuolaidos.

Dokumentai ir muitinės – naktinis maras

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti?

O čia prasideda tas "puikus" dalykas. Reikalingas EORI numeris (jų dabar yra dviejų rūšių – vienas Jungtinės Karalystės, kitas ES), komercinės invoice ir transporto dokumentas CMR. Be to, jei veži maistą ar gyvūnus, reikia veterinarinių sertifikatų. Vieną kartą matau, kad klientas pamiršo parašyti svorį invoice – ir viskas, stovi sienoje.

Ar galima vežti be tarpininko (brokero)?

Teoriškai galima, jei esi tamsus muitininkas. Praktiškai – ne. Britų sistema yra sudėtinga, ir klaida ten kainuos brangiau nei brokero paslaugos. Geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK susideda ne tik iš vairuotojo atlyginimo, bet ir iš to, kad procesas neužstringa uoste. Brokeris čia būtinas blogas.

Kas nutinka, jei klaidingai nurodau HS kodą?

Tada gausi baudą arba pradės ilgai tikrinti. HS kodas nulemia mokesčius. Jeigu bandysi įvežti kažką pigiau bandydamas suformuoti kitą kodą, sučiups. Jie ten turi jau sistemas, kurios automatiškai žiūri, ar kodas atitinka prekės aprašymą. Nebandyk klastoti, nėra verta.

Ar reikia apdrausti prekes?

Kiekvieną kartą, kai klausiu, ar klientas turi draudimą, jie sako „o, man logistikos partneris tai padarys“. Ne, nepadarys. Logistikos bendrovės tarpinis draudimas dengia tik labai mažą sumą, dažniausiai 8-10 EUR arba 1.33 SDR kilogramui. Jei veži brangias prekes, pirkti papildomą draudimą yra privaloma.

Kaip sužinoti, ar mūsų prekėms reikia specialių leidimų?

Geriausia įvesti prekę į britų muitinės paieškos sistemą „GOV.UK“. Ten viskas parašyta, angliškai aiškiai. Kartais ten parašoma tiek daug informacijos, kad akys išlenda, bet tai vienintelis oficialus šaltinis. Nežiūrėk forumų, kiti gali klaidingai konsultuoti.

Krovinio rūšiavimas ir konsolidacija

Kas tas part load (dalinis krovinys)?

Tai kai turi mažiau nei pilną priekabą, pavyzdžiui, 4 paltus ar 2 europalietes. Tada tavo krovinius sugrupuoja su kitų klientų kroviniais viename sunkvežimyje. Geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK mažiems siuntėjams būtent tokios – daliniai kroviniiai. Nėra prasmės mokėti už visą furgoną, jei užpildai tik dešimtadalį.

Kokios rizikos su daliniais kroviniais?

Pagrindinė rizika – laikas. Jei vairuotojas turi surinkti dar 5 kitus krovinius, tai gali užtrukti dieną-dvi. Be to, konsolidacijos sandėliuose kartais kažką nubraižyti galima (nors retai), arba neteisingai užkrauna. Reikia tikrinti, ar įmonė tokiems darbams naudoja profesionalų sandėlį, o ne kiemo angarą.

Ar galima vežti temperatūros režimo prekes?

Taip, bet tai jau kaina brangesnė. Reikia šaldymo furgono (frigo). Svarbiausia – nurodyk tikslią temperatūrą. Buvo atvejis, kai klientas sakė „šaldyta“, o tarpininkas suprato, kad tiesiog vėsiu. Važiuoja, o prekės atšyla. Geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK su šaldymu gaunasi tik su patikimais vežėjais, kurie neįsileis rizikuoti.

Ką daryti, jei prekės netelpa į standartinę euroletę?

Tada reikia kalbėti apie „Out of Gauge“ (OOG) krovinius. Tai reiškia, kad reikės atidaryti šoną arba viršų. Ir vėlgi – kaina šoktels. Vairuotojai nemėgsta tokių krovinių, nes juos sunku užfiksuoti ir dažnai jie stabdo kitus važiavimus.

Kaip geriau supakuoti prekes?

Geriausia – ant paletų. Kadangi dauguma pervežimų vyksta krovininiais mikroautobusais (vans) arba sunkvežimiais, paletės yra standartas. Jei dėsi į dėžes be paletės, gali tekti mokėti už rankinį įkrovimą (manohandling), o tai labai brangu Anglijoje – darbai ten kaip auksas.

Kelias, tranzitas ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes į Londoną?

Norma – 2-3 dienos, jei viskas gerai. Bet su „Brexit“ Doverio uoste gali būti eilės. Kažkas sako, kad dabar geriau eina pro Eurotunelį, bet ir ten kartais užstringa dėl migracijos pasų tikrinimo. Tada tas „greitas“ pervežimas tampa lėtas. (Atsiprašau, turiu omenyje, kad tikrinimas dabar yra griežtesnis).

Ar saugu duoti prekes vairuotojui, kurio nematote?

Žinoma, visada yra rizika, kad vairuotojas gali „nusišiaušti“, bet tai pasitaiko retai. Jei dirbate su patikima įmone, kurios turi savo parką, rizika maža. Didžiausia problema dabar – tie vairuotojai dažnai nebūna lietuviai ar lenkai, o... tarkime, iš kitos šalies. Kalbos barjeras kartais sukelia problemų, kai reikia paaiškinti, kur įvažiuoti.

Kas nutinka, jei vairuotojas sužino apie vėlavimą?

Jis praneša savo dispečeriui, o dispečeris – tau. Kartais vairuotojai tiesiog nusileidžia ir miega po kelių valandų vairavimo, nes taip reikalauja tachografas. Nesigailėk jų dėl to. Geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK negali būti pasiektos pažeidžiant saugumo taisykles. Jei tu spaudži vairuotoją, rizikuoji savo kroviniu.

Ar reikia mokėti už grįžtamąjį važiavimą?

Jei užsakai pilną furgoną (FTL) viena kryptimi, taip, kaina dažnai apima grįžimą tuščia. Jei tai dalinis krovinys, tu moki tik už vietą. Bet dažnai kainos formuluojamos kaip „round trip“, todėl klausk iš karto, ar kaina yra „door to door“ ar tik uosto iki uosto.

Kaip pasirinkti maršrutą – pro Kalkedą ar pro Dūverą?

Dūveras (Dover) – klasika, daug keltų, dažnai eilės. Kalkeda (Calais) ir Eurotunelis – greičiau, bet brangiau. Jei skubate, geriau tunelis – 35 min perkęs. Jei kainos svarbiau, keltas. Dar yra variantas pro Nyderlandus (Hull arba Rotterdam), bet tai jau ilgiau, tinka tik tiems, kas yra šiaurėje.

Problemų sprendimas ir neaiškumai

Ką daryti, jei prekės atėjo sugadintos?

Iš karto reikia fotografuoti viską dar prie vairuotojo, kol jis neišvažiavo. Parašyti CMR pastabą (protokolas). Be to, niekieno nepasirašinėk, kol viską neišsiaiškinai. Vairuotojai gali būti nervūs, nori bėgti, bet tu turi teisę laikyti jį, kol dokumentai tvarkingi.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo neįtikėtinai mažas kainas?

Kadangi jiems reikia užpildyti mašiną. Arba... jos yra „vienvėžinės“ ir greitai bankrutuos. Yra tokių „kibiro“ firmų, kurios ima pinigus iš priekio, o paskui dingsta. Pažiūrėkite, kokios jų atsiliepimai „Google maps“ ar „Trustpilot“. Jei įmonė egzistuoja tik 3 mėnesius – bėkite.

Ar galima susiderėti dėl mokėjimo termino?

Esu matęs įmonių, kurios moka po 90 dienų. Mažos pervežimo firmos to neleis – joms reikia pinigų degalams. Didelės logistikos kompanijos gali sutikti su 30 dienų terminu, jei turi sudarytas sutartis. Geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK dažnai priklauso nuo tavo mokėjimo disciplinos.

Kas daryti, jei britų pirkėjas atsisako atsiimti prekes?

Oi, tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas negali laukti amžinai. Jis praves jas į sandėlį Anglijoje, o tu sumokėsi už laikiną sandėliavimą. Gali būti, kad priversi gražinti atgal (Lithuania), o tai dvigubai brangu. Todėl visada tikrink, ar pirkėjas tikrai pasiruošęs.

Ar verta rūpintis draudžiamųjų prekių sąrašu?

Žinoma. Anglija turi savo kontrolę (Border Force). Negali vežti tam tikrų maisto produktų, mėsos, pieno, jei neturi licencijų. Vienas klientas bandė įvežti sūrio dovanoms be dokumentų – visą sūrį konfiskavo. Šūdas buvo didelis.

Kaip tikrinti pervežėjo patikimumą?

Užsuk į jų puslapį, pažiūrėk, ar turi realų adresą, ar ne vien virtualų biurą. Paskambink ir paprašyk, kad būtų sujungtas su vadybininku. Jei atsiliepia po trijų dienų – vadinasi, dirba chaotiškai. Tokiuose įmonėse geriausių kainų reguliariam prekių transportavimui į UK ir taip nepasiimsi.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Taip, bet tai laikoma preke, ne keleivių bagažu. Turi deklaruoti vertį, o jei vertė didesnė nei 630 svarų (ar kaip dabar yra), gali tekti mokėti PVM ir importo muitą. Nedaryk tų vadinamųjų „pasiuntimų draugams“, nes muitinė tai žino.

Kuo skiriasi FTL ir LTL pervežimai?

FTL (Full Truck Load) – kai tu užimi visą mašiną. LTL (Less than Truck Load) – kai dalį. FTL brangesnis, bet greitesnis ir saugesnis (niekas nebežiūri į tavo prekes). LTL pigesnis, bet krovinys gali būti perkraunamas sandėliuose.

Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Dauguma suteikia nuorodą į GPS stebėjimą. Bet ne visada tikslu. Kartais vairuotojas pamiršta įjungti terminalą, arba signalą pralošia Tunelyje. Taigi, nepanikuok, jei žemėlapyje mašina stovi vietoje valandą – gali būti, kad tik kelią užleidžia.

Kas yra „Carrier lien“ teisė?

Tai dalykas, kai pervežėjas turi teisę negrąžinti prekių, kol nebus sumokėta už pervežimą. Jei tu nesimoki jų paslaugų, jie laikomai pasiliks tavo prekes ir jas gali parduoti (pagal įstatymus), kad padengtų sąskaitas. Retai, bet nutinka.

Ar kainos skiriasi priklausomai nuo JK regiono?

Taip. į Škotiją ar Velsą brangiau nei į Londoną. Nuo Londono važiuoti į šiaurę – tai dar 500-600 km. Vairuotojui reikia poilsio, dienas praras. Todėl jei siunti į Glazgow, tikėkis kainos, kuri bus 15-20 proc. didesnė.

Ką daryti, jei muitinė reikalauja papildomų dokumentų po išvykimo?

Reikia juos greitai paruošti ir nusiųsti elektroniniu būdu. Kiekviena diena delsimo kainauja – vairuotojas laukia, mašina stovi, kaupiasi „demurrage“ mokesčiai (už stovėjimą). Būk pasiruošęs turėti visus sertifikatus pasiruošęs iš anksto.

Ar reikia mokėti už užkrovimą Lietuvoje?

Tai priklauso nuo sutarties. Dažniausiai „EXW“ (gamykla) reiškia, kad tu moki už užkrovimą į furgoną Lietuvoje. „FCA“ (gamykla) reiškia, kad pervežėjas moka. Geriau visada pasirinkti variantą, kur pervežėjas imasi viso proceso „door to door“, kad nereiktų kvieti atskiro krano.

Kas yra „Incoterms“ ir kurį pasirinkti?

Tai tarpininkinės prekybos taisyklės. Geriausia pasirinkti DAP (Pristatyta) arba DDP (Apmokestinama). Tada atsakomybė ant pervežėjo. Jei pasirinksi EXW, tada viskas su tais dokumentais ir muitimais užguls ant tavo pečių. Nesi specialistas – nebandyk iššūkio.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo „grynaisiais“?

Jei įmonė priima grynusius – varyk. Tai rodo, kad ji nėra stabili. Visos normalios pervežimo firmos dirba tik sąskaitomis (bank transfer). Esu girdėjęs istorijų, kai vairuotojai reikalavo grynųjų už degalus pakeliui ir nesugrąžino dokumentų.

Kaip elgtis, jei vairuotojas prarada raktus nuo furgono?

Tai nutinka dažniau nei manote. Tada reikia locksmith’o (sargo) iškvietimo, o tai brangu. Kiek laiko tai užtruks? Nežinau, priklauso nuo to, kur jis yra. Visos šios išlaidos krenta ant pervežėjo, jei jo kaltė, bet gali ir užstrigti dėl to procesas.

Ar galima nurodyti neteisingą svorį, kad pigiau?

Tai bandymas apgauti sistemą. Jei puspriekabės svoris viršija leistiną, vairuotojas gali būti baudžiamas, o krovinys pašalintas. Tiesa, dažniausiai svorio padidėjimas tiesiog reiškia, kad turi mokėti už papildomą toną. Geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK randamos su sąžiningu duomenų pateikimu.

Kokia dabar situacija su „Ferry“ keltų vietomis?

Dėl migracijos kontrolės dabar tenka rezervuoti vietas daug anksčiau. Anksčiau važiuodavai uostą ir pirkdai bilietą tiesiogiai. Dabar be rezervacijos gali tiesiog neprisipraleisti. Tai įeina į kainą, bet apie tai dažnai užmiršta pasakyti.

Ar verta naudotis biržomis kroviniams?

Taip, jei nori rasti pigų kelią atgal, bet tikslumo ten maža. Gali gauti pasiūlymą, po kurio vadybininkas dingsta. Reguliariems klientams geriau turėti kontaktą su viena ar dviem patikimomis firmomis, o ne ieškoti kiekvieną kartą naujo.

Ką daryti, jei prekės atkeliauja, bet trūksta vienos dėžės?

Vėlgi, CMR protokolas. Pažymėkite, kad trūksta. Net jei tarpininkas sako „mes patikrinsime“ – užrašyk ant popieriaus. Vėliau bus per vėlu įrodyti, kad dėžės ten nebuvo. Pasitikėjimas – gerai, bet dokumentai svarbiau.

Ar galiu vežti pavojingas krovežius (ADR)?

Taip, bet tai sudėtinga. Reikia specialaus sertifikato vairuotojui, specialios įrangos. Ir tai, žinoma, kainos brangiau. Ne kiekvienas britų gavėjas sugebės priimti ADR krovinį, todėl tiksliai klauskite ar jie turi leidimą (angliškai – consent).

Ar keičiasi kainos šventinėmis (Kalėdos, Naujieji)?

Oi, taip. Tada kainos šoka į dangų. Angliškosios šventės skiriasi nuo mūsų, todėl reikia žiūrėti kalendorių. Jei gabenate Kalėdoms, užsakykite net lapkričio viduryje, o ne gruodžio 20-ąją. Kitu atvejų geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK taps/blogiausiomis kainomis.

Kas nutinka, jei gavėjas atsisako priimti krovinį dėl defektų?

Jeigu defektai yra ne dėl transportavimo (t. y. gamybos klaida), vairuotojas nėra kaltas. Jis tiesiog palieja prekes. Tu turi rasti sprendimą, kaip tas prekes iš ten ištraukti. Tai būna sunku, reikia agentų pagalbos.

Ar svarbu kalbos žinojimas?

Neprivalomas, bet padeda. Dauguma Didžiosios Britanijos vairuotojų dabar yra iš Rytų Europos ar net tolimesnių šalių, tad su anglų kalba ten taip pat gali būti keblu. Bet dispečeriai dažniausiai šneka angliškai arba rusiškai.

Galutinis patarimas tiems, kurie nori taupyti?

Išties, vienintelis būdas taupyti ilgalaikiai. Jei veži kas mėnesį, kalbėkis su direktoriumi. Jei kartą per metus – imk tai, kas yra. Rinkoje nėra stebuklų, tik realios išlaidos ir realus darbas. Tiesiog būk atsarges su tais, kas pažada „auksą už tris skatikus“.

Išvada

Visos šios kalbos apie tai, kad galima rasti stebuklingai pigų pervežimą į Angliją, yra mitas. Rinkos pasikeitė ir „Brexit“ paliko pėdsaką, kurio neišvalinsi. Geriausios kainos reguliariam prekių transportavimui į UK – tai ne mažiausia skaičius sąskaitoje, o balansas tarp kainos, patikimumo ir to, kad tavo prekės tikrai pasieks paskirties vietą neperkeltos. Geriau sumokėti šimantu daugiau, bet gąsdinti savo pirkėją Anglijoje užklostu, negu kovoti dėl kiekvieno euro ir prarasti verslo vardą. Pasitikėk savo patirtimi ir renkis tuos, kurie kalba tiesiai, o ne žada vaikus iš pipirų.