Geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos – patarimai

Įvadas

Jei ieškote, koks būtų geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos, pirmiausia neskubėkite žiūrėti į pigiausią pasiūlymą. Per dvidešimt metų pervežimų mačiau, kaip viena paletė iš Birmingamo į Kauną keliauja ramiai per penkias dienas, o kita, „super greitai“, stringa prie Doverio, muitinės ir sandėlio eilių. Anglija po „Brexit“ jau nėra tas pats paprastas EU maršrutas. Reikia žiūrėti į krovinio svorį, gabaritą, terminą, muitinės dokumentus, draudimą ir ar siunta važiuos pilnu sunkvežimiu, ar daliniu kroviniu.

Kodėl nėra vieno geriausio krovinių gabenimo varianto iš Anglijos visiems

Per 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose esu matęs, kad geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos visada prasideda nuo paprasto klausimo: kas jums svarbiau – kaina, greitis ar ramybė? Klientas iš Mančesterio kartą norėjo „kaip galima pigiau“ gabenti automobilių detales į Šiaulius. Atėjo krovinys be tvirto pakavimo, o sąskaitoje atsirado papildomas terminalo mokestis. Ne todėl, kad vežėjas būtų piktas, o todėl, kad pirmame pasiūlyme nebuvo aišku, kas dedasi tarp Anglijos ir Lietuvos. Todėl rašykite: kiek paletės, cm, kg, vertė, ar reikia krautuvo, ar yra mediena, skysčiai, baterijos. Tada galima kalbėti normaliai.

Kelių transportas: dažniausiai geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos

Jeigu kalbam apie paletes, įrangą, baldus, statybines medžiagas ar atsargines dalis, kelių transportas dažniausiai yra geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos. Pilnas sunkvežimis gali kainuoti apie 1 200–2 200 £, dalinis krovinys – maždaug 120–350 € už paletę. Maršrutas paprastai eina per Doverį arba Hull, tada Calais, Dunkerque, Zeebrugge ar Rotterdamas, toliau Vokietija, Lenkija ir Lietuva. 4–7 dienos yra realus rėžis, jei popieriai švarūs. Bet jei HS kodas painiojamas su prekės pavadinimu, prasideda linksmybės.

Keltai, oro transportas ir smulkūs siuntiniai

Jūrų kelias čia nėra tik konteineris iš Kinijos filmo. Sunkvežimiai važiuoja ro-ro keltais, tad uosto perkrova, vėjas ar streikas gali pastumti grafiką. Oro transportas tinka brangiam ir mažam kroviniui, pavyzdžiui, elektronikai ar medicinos daliai, bet paprastiems baldams iš Londono į Alytų jis tiesiog beprasmis. Smulkiam siuntiniui iki 30 kg kurjeris gali būti patogus, tik nepamirškite: po „Brexit“ kiekviena dėžė turi aprašymą, vertę ir gavėją. Pigi siunta be popierių greitai tampa brangi siunta.

Kainos, dokumentai ir pakavimas: kaip rasti geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos

Kainą dažnai gadina detalės, kurios klientui atrodo smulkmenos: pristatymas be dokos, lifto, ilgas laukimas, nestandartinė paletė, draudimas, muitinės maklerio mokestis. Dokumentai – commercial invoice, packing list, HS kodai, Incoterms, EORI duomenys, eksporto ir importo deklaracijos – nėra dekoracija. Pakavimas taip pat. Viena plėvelė nėra pakavimas; kampai, tuštumos, drėgmė ir tvirtinimas lemia, ar krovinys atvažiuos kaip išvažiavo. Štai kodėl geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos dažnai yra ne pats mažiausias skaičius, o aiškiausias planas. [Pataisau: ne tik tvirtinimas, dar ir žmogus, kuris tą paletę krovė.] Jei reikia, naudokite krovinių pakavimo paslaugos arba muitinės deklaravimo pagalba, bet rinkitės tuos, kurie atsako konkrečiai, ne miglotai.

DUK

Kainos, terminai ir maršrutai

Koks geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos mažiems siuntiniams?

Mažiems siuntiniams, iki 20–30 kg, dažniausiai geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos yra paprastas kurjeris arba konsoliduota siunta, jei nereikia pristatyti rytoj. Kurjeris patogus, kai turite dėžę, adresą, vertę ir aiškų aprašymą. Bet jeigu daiktas sunkus, ilgas ar trapus, pigus kurjeris gali baigtis papildomais mokesčiais. Aš visada klausičiau: ar jie patys imasi muitinio įforminimo, ar klientas turi pildyti? Nes po Brexit popieriai vis tiek ateina. Prieš siunčiant geriau perskaityti sąlygas nei aiškintis po savaitės.

Kodėl geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos ne visada yra pigiausias?

Pigiausias variantas kartais būna pigiausias tik iki pirmo papildomo mokesčio. Vienas klientas rinkosi pasiūlymą, kuris buvo 80 € pigesnis už paletę, bet gavėjas turėjo pats nuvažiuoti į terminalą ir susirasti krautuvą. Tai vadinasi „sutaupiau“, nors iš tikrųjų praradau dieną ir nervus. Geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos turėtų būti toks, kur matote, kas įeina į kainą: paėmimas, keltas, muitinė, pristatymas, draudimas, ypač dėl iškrovimo ir laukimo. Jei sąmata miglota, klauskite griežčiau.

Kiek reali kaina paletėm iš Londono į Vilnių?

Už standartinę paletę iki 300–500 kg iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio į Vilnių realiai galima matyti apie 120–350 € daliniu krovinu. Jei paletė aukšta, sunki, nestandartinė arba reikia pristatymo su liftu, kaina kils. Pilnas automobilis dažniausiai skaičiuojamas kitaip, maždaug 1 200–2 200 £. Kainą dar keičia sezonas, kuras, uosto eilės ir tai, ar krovinys gali važiuoti su kitais kroviniais. Todėl „nuo 99 eurų“ internete dažniausiai reikia skaityti kaip reklamą, ne kaip garantiją.

Ar 3 dienos iš Anglijos į Lietuvą yra normalu?

Trys dienos iš Anglijos į Lietuvą nėra neįmanoma, tik tai nėra kasdienė rutina. Toks terminas dažniausiai reikia pilno transporto, tvarkingų dokumentų, gero paėmimo laiko ir sėkmingo kelto. Jei paėmimas penktadienį, o muitinė atsibunda pirmadienį, kalbos apie tris dienas tampa gražiu noru. Kartais viskas sutampa ir krovinys lekia be problemų. Kartais stringa uoste, nes kažkas pamiršo deklaraciją. Aš tokius terminus žadėčiau tik tada, kai visi gabalai sudėti ir visi dokumentai sutampa.

Kas nutinka, jei krovinys stringa Doverio uoste?

Jei krovinys stringa Doverio uoste, pirmiausia reikia žinoti, kas stringa: pats sunkvežimis, dokumentai ar eilė į keltą. Vežėjas turėtų duoti CMR numerį, kelto informaciją ir bent apytikslį atnaujinimą. Klientui tai atrodo kaip „niekas nieko nežino“, bet realybėje vairuotojas gali tiesiog stovėti eilėje be ryšio. Blogiau, kai stringa dėl neteisingos deklaracijos. Tada laukimas gali išvėluoti visą grandinę. Tai būna nemalonu visiems, ypač kai terminas dega. Taip, parašiau „išvėluoti“ – mintis aiški, kalba pabėgo.

Koks maršrutas geresnis: Dover–Calais ar Hull–Rotterdam?

Dover–Calais yra trumpesnis jūros kelias, bet eilės prie Doverio gali būti nemalonios. Hull–Rotterdam arba Zeebrugge važiuoja ilgiau jūra, bet kartais lengviau planuoti. Ne visada 100% žinau, kuris maršrutas bus geresnis konkrečią savaitę, nes uostai, orai ir muitinės srautai keičiasi. Jei terminas labai griežtas, deriname alternatyvą iš anksto. Jei kaina svarbiau, dažnai žiūrime, kur vežėjas turi vietą. Logistika nėra šachmatai, čia dar yra gyvi vairuotojai. Ir jie taip pat nori miegoti.

Krovinių tipai, paletės ir pakavimas

Ar galima gabenti baldus iš Anglijos namams?

Baldus iš Anglijos namams gabenti galima, tik čia daug kas genda ne kelyje, o prieš kelionę. Sofos kojelės, stalviršiai, veidrodžiai, durys – viskas turi būti nuimta, apsaugota ir prirašyta, kas kur dedama. Jei kraustotės, geriau daryti inventoriaus sąrašą, nes muitinėje naudoti asmeniniai daiktai turi būti aiškiai aprašyti. Vienas klientas įdėjo televizorių į spintą be apsaugos; atvažiavo kaip mozaika. Gražu buvo tik tada, kai pirkom naują. Tai buvo brangi pamoka, ne juokinga.

Ką daryti, jei paletė nestandartinė?

Nestandartinė paletė nėra problema, kol apie ją pasakoma prieš pasiūlymą. Ilgis virš 120 cm, plotis virš 80 cm, aukštis virš 180 cm, svoris virš 700 kg – tai jau keičia vietą sunkvežimyje ir iškrovimą. Kartais tokį krovinį reikia krauti šone, naudoti diržus arba skirti daugiau vietos. Jeigu niekas nepasako matmenų, terminalas gali atsisakyti priimti. Todėl nusiųskite nuotrauką, ilgį, plotį, aukštį ir svorį. Nuotrauka kartais pasako daugiau už gražų aprašymą, tikrai ir sutaupo ginčų.

Ar vežate naudotus daiktus, senus drabužius, įrankius?

Naudotus daiktus, įrankius, drabužius ir namų apyvoką vežame, bet „šiukšlių maišas“ nėra prekės aprašymas. Reikia bent bendro inventoriaus: kiek dėžių, kas viduje, apytikslė vertė, ar daiktai asmeniniai, ar pardavimui. Jei vežate senus drabužius komercijai, gali atsirasti kitokie muitinės niuansai. Jei asmeniškai kraustotės, dažniausiai reikia deklaracijos ir sąrašo. Blogiausia, kai klientas sako „ten visko yra“ ir pats nežino, kas. Tada pradedame nuo klausimų, ne nuo kainos. O klausimų būna daug, kartais labai daug.

Kokio pakavimo tikrai reikia, ne tik „nuotraukoje gražu“?

Tikro pakavimo esmė paprasta: krovinys turi nejudėti, nesidrėkinti ir neatlaikyti smūgių kaip kiaušinio lukštas. Dėžės tvirtos, kampai apsaugoti, tuštumos užpildytos, paletė apvyniota, bet ne taip, kad plastmasė laikytų visą konstrukciją. Trapūs daiktai žymimi aiškiai, nors žinau, kad vairuotojai ne visada mato lipdukus per chaosą. Medinė pakuotė turi būti tinkamai apdorota, jei tai tarptautinis krovinys. Viena plėvelė – ne pakavimas. Tai daugiau nuotrauka sandėlio darbuotojui, kad jis nusišypsotų. Bet smūgiai nesišypso.

Ar galima gabenti automobilio dalis su tepalais?

Automobilio dalis gabenti galima, bet tepalai, kuras, baterijos, purškalai ir chemija jau nėra paprastas metalas. Reikia žinoti, ar yra skysčių, kiek jų, ar pakuotės sandarios, ar medžiaga pavojinga. Kartais pakanka nuimti dalį, nuleisti skysčius ir tinkamai supakuoti. Kartais reikia ADR dokumentų ir specialaus vežimo. Jei klientas sako „tik truputis tepalo viduj“, aš jau girdžiu būsimą problemą. Geriau pasakyti viską iškart, net jei skamba nepatogiai. Prieš, ne po incidento. Tikrai geriau.

Kroviniui reikia iškrovimo be krautuvo, kas tada?

Jei gavėjas neturi krautuvo ar dokos, reikia lifto, manevrinio keltuvo arba pristatymo su rankiniu iškrovimu. Tai turi būti pasakyta prieš sutartį, nes ne kiekvienas sunkvežimis turi liftą. Rankinis iškrovimas kainuoja papildomai ir dažniausiai ribojamas pagal svorį bei vietą. Privačiame kieme dar reikia pagalvoti, ar įvažiuos ilgas automobilis. Vieną kartą 13,6 m transportas negalėjo prasukti tarp garažų, ir krovinys keliavo į artimesnį terminalą. Smulkmena, bet brangi smulkmena. Tokios smulkmenos kainuoja dažnai.

Brexit, muitinė ir dokumentai

Ar po Brexit vis dar galima vežti į Lietuvą be problemų?

Taip, vežti iš Anglijos į Lietuvą po Brexit galima, tik tai nebėra toks paprastas Europos Sąjungos vidinis siuntimas. Dabar yra eksportas iš Jungtinės Karalystės ir importas į ES. Reiškia popierius, prekių kodai, vertė, gavėjo duomenys, kartais muitų ir PVM klausimai. Daug kas vis dar galvoja, kad „Anglija šalia, tai greitai“, o paskui stebisi, kodėl krovinys laukia. Nėra čia tragedijos, tik tvarkos reikia. Tvarkingi dokumentai dažniausiai važiuoja greičiau nei gražūs pažadai.

Kas yra EORI ir ar man jo reikia?

EORI yra numeris, kurio reikia įmonei, dalyvaujančiai muitinės procesuose. Jei siunčiate komercinį krovinį, dažniausiai jo prireiks siuntėjui arba gavėjui, priklausomai nuo sąlygų. Fizinis asmuo kartais gali būti aptarnaujamas per tarpininką, bet tai jau reikia tikrinti konkrečiu atveju. Aš ne visada imuosi spręsti mokesčių konsultanto vaidmens, nes čia galima prisidirbti. Geriau pasitikrinti su muitinės brokeriu arba buhalteriu. Popieriuje mažas laukelis, realybėje didelis reikalas. Nesvarbu kaip juokingai tai skamba, patikėkit, tikrai kartais.

Kodėl HS kodas toks svarbus?

HS kodas yra prekių kodas, pagal kurį muitinė supranta, kas atvažiuoja. Neteisingas kodas gali reiškšti kitokį muito tarifą, draudimą, sertifikatą ar tiesiog sustabdymą tikrinimui. Pavyzdžiui, automobilio detalė, plastikinis įrankis ir medinė lentyna nėra tas pats, net jei visi telpa ant vienos paletės. Kai kurie klientai rašo „įvairūs daiktai“, ir tai muitinei beveik raudona vėliava. Kodą geriau nustatyti prieš pakrovimą, ne kai sunkvežimis jau stovi siena. Vėliau taisymas kainuoja ir laiką, ir pinigus.

Kas atsakingas už importo PVM?

Importo PVM dažniausiai mokamas ES pusėje, kai krovinys patenka į Lietuvą ar kitą ES šalį. Kas konkrečiai moka – pardavėjas, pirkėjas ar tarpininkas – priklauso nuo Incoterms ir sutarties. DDP skamba patraukliai, nes pardavėjas žada viską, bet ne visada tas pažadas gerai paruoštas. DAP ar EXW gali palikti daugiau darbų gavėjui. Todėl prieš siunčiant reikia aiškiai pasakyti, kas atsakingas už muito deklaraciją ir PVM. Čia ginčai po fakto būna patys nemaloniausi, todėl geriau susitarti iš anksto.

Ar commercial invoice gali būti tiesiog sąskaita iš Excel?

Commercial invoice gali būti iš Excel, Word ar sistemos, svarbu, kad joje būtų tikri duomenys. Reikia siuntėjo, gavėjo, prekių aprašymo, kiekio, vertės, valiutos, svorio, HS kodų, Incoterms ir pasirašymo, jei prašoma. Graži sąskaita be aprašymo nėra gera sąskaita. Jei rašote „parts“, muitinė gali klausti, kokios dalys. Jei rašote „used goods“, reikia aiškumo, kokios naudotos. Geriau nuobodus, tikslus dokumentas nei gražus, bet tuščias. Tai skamba nuobodžiai, bet veikia, dažniausiai, tikrai.

Ką daryti, jei gavėjas pamiršo parašą ar įmonės kodą?

Jei gavėjas pamiršo įmonės kodą, adresą ar parašą, krovinys gali tiesiog stovėti. Muitinė nemėgsta spėlioti, o vežėjas negali pats sugalvoti duomenų. Geriausia, kai visi rekvizitai patikrinami prieš pakrovimą. Jei klaida išaiškėja kelyje, siunčiamas taisytas dokumentas, bet tai gali užtrukti. Kartais pakanka elektroninio patvirtinimo, kartais reikia naujos commercial invoice. Todėl prieš siunčiant aš prašau: nusiųskite dokumentus, ne tik „viskas tvarkoj“. Dažniausiai būna, kad nėra. Ir tada prasideda telefonai, laiškai ir laukimas.

Rizika, draudimas ir praktiniai patarimai

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Papildomas draudimas vertas tada, kai krovinio vertė didesnė už standartinę vežėjo atsakomybę arba kai daiktas jautrus. Standartinė CMR atsakomybė nėra tas pats, kas pilnas draudimas nuo visų rizikų. Jei vežate brangią elektroniką, mašinų dalį ar baldus, kurių nepakeisite per dieną, verta pasidomėti. Realistiška situacija: klientas siuntė įrangą už kelis tūkstančius ir taupė draudimą, o paskui laukė, kas ką pripažins. Nemalonu. Draudimas neapsaugo nuo blogo pakavimo, bet apsaugo nuo finansinio šoko.

Ką daryti, jei krovinys atvyko daužtas?

Jei krovinys atvyko daužtas, nefotografuokite tik gražaus kampo. Reikia nuotraukų iš visų pusių, paletės dugno, pakavimo, CMR pastabų, dėžės žymėjimo. Pranešti reikia nedelsiant, dažniausiai per 24 valandas arba kaip nurodyta sąlygose. Negalima išmesti pakuočių, kol draudimas ar vežėjas nepasakė. Tada daroma pretenzija, vertinamas nuostolis ir laukiama sprendimo. Žinau, kad tai erzina, bet be įrodymų visi sako: „na, bandysim“. Tai nėra geras planas. Geras planas būtų turėti nuotraukas ir CMR pastabas.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo tų, kurie tik „kažką veža“?

Normalus vežėjas neklausia tik „nuo kur iki kur“, jis klausia svorio, gabaritų, vertės, dokumentų, iškrovimo sąlygų. Jei pasiūlymas ateina per penkias minutes be jokių klausimų, aš įtariau, kad kažko nesuprato arba nesivargins aiškinti. Blogos įmonės mėgsta gražią kainą, o paskui mokesčius aiškina telefonu. Geras vežėjas pasakys, kas gali brangti, kur krovinys persikraus, kiek truks, kas atsakingas už muitinę. Ne visada jis bus pats pigiausias. Bet su juo mažiau siurprizų, dažniausiai.

Ar geriau viską stumti į vieną pilną mašiną?

Pilna mašina atrodo paprasčiau, nes krovinys niekur nepersikrauna ir terminas lengviau valdomas. Bet jei turite 4 paletes, pilnas automobilis gali būti pinigų deginimas. Dalinis krovinys pigesnis, tik reiškia terminalus, kitus krovinius ir šiek tiek mažiau kontrolės. 20–24 paletės jau dažnai verta klausti apie FTL. Tarpinė zona – ten reikia skaičiuoti. Kartais klientas nori „tik saugiau“, nors realiai jam reikia geresnio pakavimo ir aiškaus grafiko. Tai dažnai išsiaiškina po dviejų skambučių, kartais.

Ką klientas dažniausiai pamiršo pasakyti vežėjui?

Dažniausiai pamirštama pasakyti tai, kas atrodo nereikšminga: krovinys negali gulėti, reikia pristatyti iki durų, kieme šunys, nėra krautuvo, prekė kvepia, dėžės sunkios, gavėjas dirba tik iki 14 val. Po to prasideda „kodėl taip brangu“. Nes logistikoje būtent tokios smulkmenos daro kainą. Dar viena klaida – nepasakyti vertės. Draudimas be vertės yra kaip skėtis be audinio. Geriau iš pradžių pasakyti per daug nei paskui aiškintis, kodėl krovinys stovi. O stovėjimas kainuoja, tikrai.

Tai gal galų gale, koks tas geriausias pasirinkimas?

Galų gale geriausias pasirinkimas yra tas, kuris tinka jūsų konkrečiam kroviniui, ne kaimyno pasakojimui. Mažoms dėžėms – kurjeris arba konsolidacija. Paletėms – dalinis krovinys. Dideliems kiekiams – pilnas sunkvežimis. Labai skubiems ir brangiems daiktams – oro transportas, nors kaina kandžiojasi. Jei nežinote, pradėkite nuo matmenų, svorio, vertės, termino ir dokumentų. Tada jau galima rinktis ne iš reklamos, o iš realaus plano. Štai čia ir slypi tas geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos, ne magija.

Išvada

Trumpai: geriausias krovinių gabenimo variantas iš Anglijos nėra tas, kuris gražiausiai atrodo pasiūlyme. Tai maršrutas, kaina ir dokumentai, kurie tinka jūsų kroviniui. Prieš siųsdami, surinkite matmenis, svorį, vertę, HS kodus, iškrovimo sąlygas ir pasakykite, ar reikia draudimo. Jei kas nors žada neįmanomai pigiai ir neįmanomai greitai, sustokite. Per 20 metų mačiau: ramus planas dažniausiai atveža geriau nei gražus pažadas.