perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Jei ieškote, kaip rasti geriausia kaina perkraustymui į Jungtinę Karalystę su patikimumu, sakyčiau taip: pigiausias pasiūlymas ne visada yra tas, kuris iš tiesų pigus. Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko – nuo tvarkingų kraustymų iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos į Londoną, Mančesterį ar Birmingamą iki „super pigiai“ variantų, po kurių žmonės dar kelias savaites aiškindavosi, kur dingo dėžės. Patikimumas čia reiškia ne gražią sąskaitą, o realų maršrutą, draudimą, dokumentus, terminus ir žmogų, kuris paima telefoną. Apie tai ir pakalbėsiu paprastai, be reklaminio blizgesio.
Tai reiškia, kad kaina nėra tiesiog mažiausias skaičius sąmatoje. Gali būti pasiūlymas už 900 eurų, bet be tikslios apkrovos vietos, be pakavimo, be draudimo, be išankstinio vizito arba be aiškaus pristatymo lango. Tada jis tik atrodo geras. Patikimas variantas dažniausiai kainuoja daugiau, bet žinai, kas vyksta. Pavyzdžiui, 15–20 m³ baldų iš Kauno į Londoną gali kainuoti apie 1 400–2 300 eurų, jei viskas tvarkingai. Jei kas nors siūlo 500 eurų, aš jau klausčiau: „O kas čia slepiasi?“
Nes po to atsiranda papildomų mokesčių, kurių niekas iš anksto nepaaiškino. Pavyzdžiui, vairuotojas atvyksta, bet liftas neveikia, o klientas pamiršo pasakyti, kad sofa yra trečiame aukšte be lifto. Arba daiktai nepakuošti, todėl komanda praleidžia 4 valandas vietoj vienos. Gali tekti mokėti už laukimą, papildomus darbuotojus, pakavimo medžiagas ar net sandėliavimą. Esu matęs, kaip „pigus“ perkraustymas į Mančesterį pabrango beveik dvigubai. Ir ne todėl, kad vežėjai blogi, o todėl, kad informacija buvo graži tik telefonu.
Sunkus klausimas, nes „perkraustymas“ gali reikšti kelias dėžes arba visą namą. Mažam siuntimui, tarkime, iki 2–3 m³, galima žiūrėti apie 300–700 eurų, jei tai dalinis krovinys. Vieno kambario butui, apie 8–12 m³, realiai būna 900–1 600 eurų. Didesniam butui ar namui, 20–35 m³, kaina gali kilti iki 2 500–4 500 eurų ir daugiau. Londonas dažnai brangesnis dėl mokesčių, stovėjimo, leidimų ir kamščių. Bet, tiesą sakant, tiksliausia kaina atsiranda tada, kai vežėjas mato sąrašą.
Turėtų būti. Bent jau pagrindiniai punktai privalo būti raštu: krovinio tūris, pakrovimo adresas, iškrovimo adresas, data, paslaugos, draudimas, atsakomybė, terminai ir papildomi mokesčiai. Žodinis „viskas bus gerai“ tarptautiniame pervežime nėra planas. Aš pats esu matęs, kaip žmonės susitaria per žinutę, tada viena pusė prisimena vieną kainą, kita – kitą. Ir prasideda tas nemalonus teatras. Jei ieškote geriausia kaina perkraustymui į Jungtinę Karalystę su patikimumu, paprašykite bent paprastos sąmatos, ne romano.
Pakavimo medžiagos, dėžės, plėvelė, kampukai, lipdukai, draudimas, laikinas sandėliavimas, leidimai Londonui, liftui ar pastato administracijai. Dar būna mokesčiai už ilgesnį laukimą, jei krovinys nebuvo paruoštas. Kartais žmonės pamiršta, kad JK pusėje reikės pagalbos iškrauti, o tai kainuoja. Jei važiuojate patys, pridėkite kelionę, nakvynes, kurą, paromą, registraciją, maistą. Skamba nepatogiai, bet kartais profesionalus pervežimas išeina ramiau ir net pigiau nei herojiškas „mes patys“.
Paprastai nuo 2 iki 7 dienų, priklausomai nuo maršruto, apkrovos ir grafiko. Jei tai pilnas krovinys iš Vilniaus tiesiai į Londoną, gali būti greičiau, kartais net per 2–3 dienas. Daliniam kroviniui reikia surinkti kelis užsakymus, todėl gali užtrukti ilgiau. Per Kalėdas, vasaros pabaigą ar prieš bank holidays grafikai būna chaotiški. Aš ne visada galiu pasakyti tiksliai iki valandos, nes Kalyje, Vokietijoje ar Olandijoje eismas turi savų siurprizų. Bet geras vežėjas duoda realų langą, ne pasaką.
Taip, ir dažnai tai yra protingiausias variantas mažesniems kroviniams. Dalinis perkraustymas reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitais kroviniais viename sunkvežimyje. Tai pigiau, bet reikia kantrybės, nes maršrutas sudėliojamas pagal kelis adresus. Pavyzdžiui, viena dalis kraunama Kaune, kita Šiauliuose, trečia Klaipėdoje, tada keliamasi per Lenkiją ir Vokietiją į JK. Jei skubate, geriau žiūrėti pilną automobilį. Bet jei norite balanso tarp kainos ir kokybės, dalinis variantas dažnai tinka.
Dažniausiai Lietuva – Lenkija – Vokietija – Olandija/Belgija – keltas arba tunelis – Jungtinė Karalystė. Toliau maršrutas eina į Londoną, Lutoną, Kembridžą, Birmingamą, Mančesterį, Liverpulį ar Edinburgą. Keltas iš Zeebrugge ar Calais vis dar populiarus, nors kartais tunelis būna greitesnis. Bet čia vėl – ne visada. Kartais vienas vėlavimas keltų terminale sugadina visą grafiką. Patyręs logistas žiūri ne tik į žemėlapį, bet ir į laiką, orus, eismą ir vairuotojų poilsio taisykles.
Nes tarptautinis transportas nėra mikrobangų krosnelė: paspaudei mygtuką, ir viskas paruošta. Gali būti eismas prie sienos, oro sąlygos, techninis gedimas, vėluojantis keltas, vairuotojo darbo laiko apribojimai. Kartais klientas pats nebaigia pakavimo, ir viskas pasislenka. Aš nesakau, kad visada yra kaltas oras ar siena; kartais kaltas paprastas netvarkingumas. Geras ženklas, kai vežėjas iš anksto įspėja apie vėlavimą, o ne tada, kai jūs jau laukiate prie tuščio buto.
Ne visada. Tiesioginis reisas patogesnis, ypač dideliems kroviniams ar brangiems daiktams, bet jis dažniausiai kainuoja daugiau. Dalinis krovinys gali būti pigesnis, tik reikia suprasti, kad jis keliaus su kitais siuntimais. Jei turite pianiną, antikvarinį stalą ar labai jautrių daiktų, geriau neieškoti vien mažiausios kainos. Patikimumas čia svarbesnis už tai, ar sutaupysite 200 eurų. Tiesioginis reisas taip pat sumažina perstatymų skaičių, o tai dažnai reiškia mažesnę riziką.
Mano nuomone, verta bent dalinai. Profesionalai greičiau suvynioja indus, baldus, veidrodžius, televizorius ir trapų inventorių. Žinoma, galima taupyti ir pakuotis patiems, jei turite laiko bei dėžių. Bet kai ateina sunki diena, vaikai, darbas, dokumentai, buto perdavimas, žmonės pradeda dėti lėkštes į šiukšlių maišus. Ir tada aš jau nerimauju. Pakavimas nėra tik gražus popierius; tai apsauga 1 000 kilometrų kelyje per kelias šalis.
Bent jau transporto atsakomybės draudimą, o jei daiktai vertingi – papildomą krovinio draudimą. Čia svarbu skaityti sąlygas, ne tik klausyti, kad „viskas drausta“. Daugelis žmonių nustemba, kai pamato, jog draudimas dengia ne viską arba taiko ribas kilogramui. Jei vežate kompiuterį, instrumentus, meno kūrinius ar brangią techniką, pasakykite tai iš anksto. Kartais reikia papildomos vertės deklaracijos. Patikimas vežėjas nebijos paaiškinti, kas įeina ir kas neįeina.
Baldus reikia ne tik apvynioti, bet ir išardyti ten, kur reikia. Stalai, lovos, spintos, stalčiai – viskas turi būti fiksuojama, kad nejudėtų. Kampai, stiklai, blizgūs paviršiai dažnai nukenčia, jei daroma „kaip nors“. Aš matau, kad kai kurie klientai nori palikti drabužius spintoje, kad greičiau. Suprantu, bet taip daryti nerekomenduoju, nes spinta tampa sunkesnė, mechanizmai tempiasi, o viduje viskas susimaišo. Geriau šiek tiek daugiau darbo, bet mažiau nervų.
Gali, ypač jei ji netinkamai paruošta. Televizoriai, kompiuteriai, skalbimo mašinos, šaldytuvai – visiems reikia skirtingo paruošimo. Skalbyklę reikia fiksuoti transportiniais varžtais, šaldytuvą išjungti ir išdžiovinti, ekranus apsaugoti nuo spaudimo. Technika nemėgsta drėgmės, smūgių ir netvarkingo gabenimo. Jei turite seną, bet labai mylimą aparatūrą, geriau apie tai pasakyti aiškiai. Kartais vežėjas pasakys: „Šito geriau nevežti tokiu būdu“, ir tai nėra atsisakymas, o normalus profesionalumas.
Pirma, nefilmuokite tik pykčio monologo. Nufotografuokite žalos vietą, pakuotę, etiketes, sąskaitą ir viską, kas susiję su krovinio priėmimu. Tada nedelsiant praneškite vežėjui, nes draudimo terminai būna gana griežti. Neslėpkite, nepagražinkite, nes melas greitai išlenda. Geras vežėjas turi pretenzijų procedūrą ir paaiškins, ko reikia. Blogas vežėjas pradės dingti. Štai kodėl patikimumas svarbesnis už gražią reklamą.
Po „Brexit“ viskas tapo kruopštesnė. Reikia tiksliai žinoti, kas vežama, kokia vertė, ar tai asmeninės nuosavybės daiktai, ar komercinis krovinys. Dažnai ruošiamas inventoriaus sąrašas, transporto dokumentai, CMR, pirkimo dokumentai brangesniems daiktams, jei reikia. Jei kraustotės gyventi, gali būti taikomos asmeninių daiktų importo taisyklės. Aš nesu muitinės brokeris, todėl tokių dalykų geriau nepasakoti „iš galvos“. Reikia pasitikrinti su tuo, kas realiai dirba su JK dokumentais.
Asmeniniams daiktams, jei kraustotės gyventi ir laikotės sąlygų, dažniausiai mokesčiai netaikomi, bet tai reikia tinkamai pagrįsti. Nauji pirkiniai, brangi technika ar komercinės prekės gali sukelti klausimų. Todėl inventoriaus sąrašas turi būti normalus, ne parašytas ant servetėlės. Jei vežate tik kelias dėžes su drabužiais ir knygomis, viskas paprasčiau. Jei vežate visą namą su baldais, menu, dviračiais ir garažo įrankiais, dokumentai tampa svarbesni. Čia geriau pervargti su popieriais nei aiškintis pasienyje.
Galima tam tikrais kiekiais ir pagal taisykles, bet maistui reikia būti atsargesniems. Ypač produktams su mėsa, pienu ar gyvūninės kilmės ingredientais. JK taisyklės laikas nuo laiko keičiasi, todėl čia aš nesakysiu „tiksliai taip ir bus“, nes nenoriu meluoti. Alkoholiui ir cigaretėms galioja limitai, o komerciniam vežimui – visai kitas pokalbis. Jei kraustotės su šeima ir vežate kelis butelius ar įprastą maistą asmeniniam naudojimui, dažniausiai problemų mažiau. Bet visada verta pasitikrinti oficialiai prieš kelionę.
Tai daiktų sąrašas su aprašymu, kiekiu, kartais verte ir pakuotės numeriais. Skamba biurokratiškai, bet jis labai padeda, jei kažkas pasimeta arba reikia draudimo. Pavyzdžiui, ne „dėžė 1“, o „dėžė 1 – virtuvės indai, stiklinės, puodai“. Jei kraunate daug daiktų, numeruokite dėžes. Taip paprasčiau iškrauti konkrečius kambarius. Turiu pasakyti, kad kai kurie žmonės to nemyli, bet po savaitės Londone jie tą sąrašą bučiuoja.
Be dokumentų tvarkymo – ne, bent jau ne taip, kaip reikėtų. Galite rasti labai pigų vairuotoją, kuris pasakys, kad „pravažiuosim kaip nors“. Bet po „Brexit“ toks požiūris gali baigtis vėlavimu, papildomais klausimais ar nemaloniais mokesčiais. Patikimas perkraustymas į Jungtinę Karalystę turi turėti bent minimalų dokumentų pasiruošimą. Tai nėra tik popierizmas, tai dalis saugumo. Jei kas nors siūlo geriausia kaina perkraustymui į Jungtinę Karalystę su patikimumu ir tuo pačiu sako, kad dokumentai nereikalingi, aš būčiau labai atsargus.
Perkraustymo įmonė dažniausiai rūpinasi viskuo: įvertinimu, pakavimu, išardymu, apsauga, iškrovimu, kartais net baldų surinkimu. Paprastas vežėjas gali tiesiog paimti krovinį iš taško A į tašką B. Ir tai nėra blogai, jei jums reikia tik transporto. Bet jei kraustotės su butu, vaikais, darbu ir laiko trūkumu, skirtumas juntamas. Kai kurie vežėjai puikūs, kiti – nelabai. Problema prasideda tada, kai žmogus mano, kad perka pilną paslaugą, o gauna tik vietą sunkvežimyje.
Dažniausiai taip, nebent turite draugų, kurie labai myli sunkų darbą. Iškrovimas JK gali kainuoti papildomai, ypač jei reikia įnešti į namą, lipti laiptais ar nešti didelius baldus. Londono rajonuose dar gali būti problemų su stovėjimu ir leidimais. Jei atvykstate vakare, pavargę po skrydžio, geriau turėti komandą. Aš esu matęs klientų, kurie sutaupė 150 svarų, o paskui tris dienas negalėjo normaliai judėti. Kartais ta ekonomija nėra ekonomija.
Taip, ir tai dažnai išgelbsti situaciją. Pavyzdžiui, parduodate butą, o nauji namai JK bus laisvi tik po mėnesio. Tada dalis baldų keliauja į sandėlį, o jūs važiuojate ramiau. Sandėliavimas kainuoja, dažniausiai pagal tūrį ir laiką, bet tai geriau nei laikyti sofą pas giminaičius garaže. Svarbu, kad sandėlis būtų sausas, apsaugotas ir su tvarkinga apskaita. Nesandėliuokite daiktų „pas pažįstamą ūkininką“, jei ten drėgmė ir pelės.
Pilnas perkraustymas reiškia, kad jūsų krovinys užima visą transporto priemonę arba skiriamą dalį be kitų klientų krovinių. Tai patogiau, greičiau ir saugiau, bet kainuoja daugiau. Tinka didesniems butams, namams, biurams, brangesniems daiktams. Dalinis perkraustymas pigesnis, bet reikia derinti grafiką. Jei klausiate, kur geriausia kaina perkraustymui į Jungtinę Karalystę su patikimumu, reikia žiūrėti, ar jums tikrai reikia pilno automobilio. Kartais žmonės pervertina savo tūrį, kartais – neįvertina.
Įmanomas, ir tai gana populiaru. Pavyzdžiui, jūs patys pakuojate dėžes, išardote dalį baldų, o vežėjai atlieka pakrovimą, transportą ir iškrovimą. Taip galima sumažinti kainą, bet reikia realiai įvertinti savo jėgas. Jei paliksite viską paskutinei nakčiai, bus chaosas. Geriausias hibridinis variantas – patys ruošiate mažus daiktus, profesionalai tvarko sunkius ir trapiai gabenamus baldus. Taip sutaupote, bet neprarandate kontrolės.
Patikima įmonė зада questions, ne tik sako „taip, taip, viską sutvarkysim“. Ji klausia apie tūrį, aukštus, liftą, prieigą, dokumentus, vertingus daiktus, datas. Ji pateikia rašytinį pasiūlymą, paaiškina, kas įeina į kainą. Ji turi kontaktinį asmenį, kuris neprarandamas po avanso. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių, o realius komentarus su detalėmis. Ir, atleiskite už tiesumą, jei įmonė bendrauja agresyviai arba spaudžia „šiandien perveskite“, bėkite.
Klausykite: kokia galutinė kaina, kas į ją įeina, ar yra papildomų mokesčių, koks draudimas, koks pristatymo terminas, ar bus tiesioginis reisas, kas krauna ir iškrauna. Dar klauskite apie pakavimą, inventoriaus sąrašą, dokumentus, komunikaciją kelionės metu. Jei atsakymai migloti, tai blogas ženklas. Geras vežėjas gali neturi atsakymo iškart, bet pasitikrina ir grįžta. Tai normalu. Blogiau, kai viskas „aišku“, bet nieko nėra raštu.
Parodo dalį tiesos, bet ne viską. Yra įmonių, kurios perka atsiliepimus, ir yra klientų, kurie palieka blogą komentarą dėl savo paties netvarkos. Todėl žiūrėkite į detales: ar atsakyta į pretenzijas, ar yra nuotraukų, ar žmonės mini konkretų maršrutą, terminus, elgesį. Vienas komentaras „viskas gerai“ mažai ką sako. Geresnis komentaras: „vežė iš Klaipėdos į Bristolį, buvo 2 dienų vėlavimas, bet informavo“. Gyvenime taip ir būna – ne visada idealu.
Nes tai didelis rizikos signalas. Normalu mokėti dalį avanso, bet sąlygos turi būti aiškios: suma, paskirtis, grąžinimo tvarka, sąskaita. Jei kas nors prašo visos sumos į privačią sąskaitą be sutarties, aš stipriai nerimaučiau. Yra gerų mažų vežėjų, tikrai, bet tvarkingumas turi būti. Po avanso turėtumėte gauti patvirtinimą, kontaktą, preliminarius terminus. Jei po pinigų pervedimo prasideda „dabar laukite, paskambinsim“, tai bloga pradžia.
Pirma, nesidžiaugti per anksti. Antra, paprašyti detalių. Trečia, palyginti su kitais pasiūlymais. Jei vienas siūlo 800 eurų, o kiti 1 500–1 900 eurų, reikia suprasti, kodėl toks skirtumas. Gal jis turi tuščią grįžimą, tai įmanoma. Gal jis neįskaičiavo pakavimo, draudimo, iškrovimo ar dokumentų. Gal tiesiog nori greitai užsidirbti. Patikimas variantas nebūtinai pats pigiausias, bet jis aiškus. Ir aiškumas kartais sutaupo daugiau nei nuolaida.
Galima, bet Londonas pats mėgsta sugadinti planus. Brangsta stovėjimas, leidimai, laikas, kamščiai, pastatų administracijos reikalavimai. Jei kraustotės į centrą, gali tekti rezervuoti parkingo vietą arba gauti leidimą. Iškrovimas anksti ryte dažnai lengvesnis. Dalinis krovinys gali būti pigesnis, bet reikia lankstumo. Jei turite galimybę krautis ne sezono metu, pavyzdžiui, sausio–vasario mėnesiais, kainos gali būti ramesnės. Vasarą visi kraunasi, o tada vežėjai diktuoja sąlygas.
Geriausia bent prieš 3–6 savaites, o sezono metu dar anksčiau. Jei kraustotės rugpjūtį, rudenį studentams, prieš šventes ar ilgąjį savaitgalį, vietos greitai dingsta. Kuo vėliau užsakote, tuo mažiau pasirinkimo ir daugiau nervų. Aš žinau, kad gyvenime data kartais paaiškėja staiga, bet transporto srityje staigmena dažnai kainuoja. Jei žinote bent orientacinę savaitę, jau galite klausti kainų. Vėliau visada galima patikslinti.
Žiemą gali būti pigiau ir laisviau grafikai, bet yra savo rizikų. Sniegas, plikledis, trumpesnės dienos, vėlavimai keltų terminaluose. Kita vertus, ne visi kraunasi žiemą, todėl vežėjai kartais turi geresnių langų. Jei daiktai gerai supakuoti, žiema nėra baisė. Blogiau, kai baldai laukia lietuje arba dėžės mirksta sniege. Reikia paprasto sveiko proto. Ir šiltų drabužių pakrovimo dieną, nes stovėti lauke su popieriais nėra malonu.
Kuo greičiau pranešti vežėjui. Ne tada, kai vairuotojas jau atvažiavo, o tada, kai tik žinote problemą. Kartais datą pakeisti galima be didelių kaštų, ypač jei dar toli. Kartais, jei automobilis jau suplanuotas su kitais kroviniais, atsiranda papildomas mokestis. Tai nėra kerštas, tai logistika. Geras pavyzdys: klientas iš Panevėžio persikėlė darbo pradžią savaitei, bet pranešė iš anksto, ir viskas susitvarkė. Blogas pavyzdys: „oi, pamiršome pasakyti“.
Gali būti, bet čia reikia atsargiai. Pažįstamas vairuotojas gali padėti, jei jis tvarkingas, turi patirties, draudimą ir supranta dokumentus. Bet jei jis sako „aš tave pigiau pervšiu“ ir viskas laikosi ant draugystės, rizika didelė. Nes kai sugenda automobilis Vokietijoje arba krovinys stringa pasienyje, draugystė nepadės. Turėtų būti bent paprasta sutartis arba rašytinis patvirtinimas. Patikimumas nėra tik žmogaus charakteris, tai ir procedūros.
Geriausia kaina perkraustymui į Jungtinę Karalystę su patikimumu nėra tas pats, kas mažiausia kaina internete. Tai kainos, saugumo, terminų, dokumentų ir normalaus bendravimo balansas. Jei norite ramiai kraustytis iš Lietuvos į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar kitur, rinkitės aiškų pasiūlymą, rašytines sąlygas ir vežėją, kuris mato realybę, o ne tik parduoda. Kartais teks permokėti šiek tiek daugiau, bet ramybė dažnai kainuoja mažiau nei problemos po fakto.