perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai klientas klausia, kokia geriausia kaina krovinių gabenimui į Londoną dabar, aš visada pirmiausia klausiu: kas, kiek, kada ir iki kurio Londono taško. Nes Londonas nėra viena vieta – viena kaina gali būti iki Heathrow terminalo, kita iki Enfield, Dartford, Croydon ar net toliau į Essex. Po „Brexit“ viskas pasidarė ne tik apie kilometrą, bet ir apie muitinę, CMR, eksporto deklaracijas, T1 tranzitą, ADR taisykles, paletes, pakrovimo laiką ir tai, ar jūsų krovinys telpa į grupinį transportą. Trumpai – pigiausia ne visada yra ta kaina, kuri parašyta pirmame pasiūlyme.
Geriausia kaina šiuo atveju nėra paprasčiausiai mažiausias skaičius sąskaitoje. Dažniausiai ji reiškia, kad krovinys atvyksta laiku, dokumentai sutvarkyti, vairuotojas žino, kur važiuoti, o pabaigoje nėra papildomų mokesčių už laukimą, muitinės vėlavimą ar neteisingą adresą. Šiuo metu orientacinė kaina pilnam 82 m³ sunkvežimiui iš Lietuvos į Londoną gali svyruoti apie 1800–2600 EUR, priklausomai nuo datos ir krovinio tipo. Mažesniam 1–3 paletų siuntimui grupiniu transportu kaina dažnai būna 120–350 EUR už paletę. Bet jei krovinys ADR, su temperatūros režimu arba reikalauja iškrovimo su krautuvu, viskas pasikeičia.
Nes ne visada palyginamas tas pats dalykas. Viena kaina gali būti tik iki Dover, kita iki Londono sandėlio, trečia su muitinės formalumais, o ketvirta su realiu laukimu prie terminalo. Aš mačiau atvejų, kai klientas pasirašydavo „super kainą“, o paskui prie iškrovimo mokėdavo dar 400 EUR, nes sandėlis dirbo tik pagal išankstinį laiko langą, o vairuotojas atvažiavo penkiolika minučių per anksti. Londono rajonuose, ypač Enfield, Wembley, Park Royal, Croydon ar Dartford, laukimas gali kainuoti nuo 50 iki 100 EUR už valandą. Todėl prieš sutinkant reikia žinoti, kas įskaičiuota.
Ne visada, bet dažnai pigumas turi priežastį. Kartais tiesiog transporto įmonė turi grįžtantį automobilį iš Anglijos ir gali pasiūlyti gerą kainą. Tai normali rinkos situacija. Bet kartais pigi kaina reiškia, kad siunta bus perkrauta du kartus, dokumentai tvarkomi paskutinę minutę, o komunikacija vyksta tik tada, kai jau kažkas dega. Aš nenoriu gąsdinti, tiesiog per 20 metų mačiau visko. Yra gerų mažų vežėjų, tikrai yra. Yra ir tokių, kurie paima pinigus, o paskui aiškina, kad „Dover užstrigo“.
Vienos Europopaletės gabenimas į Londoną grupiniu transportu dažniausiai kainuoja apie 120–220 EUR, jei krovinys standartinis, nekablys ir nereikalauja specialių sąlygų. Jei paletė sunkesnė, pavyzdžiui, 700–1000 kg, kaina gali kilti iki 250–400 EUR. Reikia žiūrėti ne tik svorį, bet ir ar ji statoma viena ant kitos, ar negalima krauti, ar reikia šoninio iškrovimo. Kartais klientas sako „tik viena paletė“, o po to paaiškėja, kad ji 140 cm aukščio, nestabili ir su skysčiais. Tada jau nebe ta pati istorija.
Prieš „Brexit“ vairuotojas tiesiog įvažiavo į Didžiąją Britaniją, parodė dokumentus, nuvažiavo, iškrovė ir grįžo. Dabar yra eksporto deklaracija, importinė deklaracija, EORI numeriai, saugumo duomenys, kartais T1 tranzitas, o kai kuriais atvejais ir papildomi patikrinimai. Tai nereiškia, kad kiekvieną kartą kažkas tikrina, bet popierizmas atsirado. Pridėkite vairuotojų trūkumą, kuro kainas, keltų eiles Dover–Calais, Londono spūstis ir sandėlių laiko langus. Todėl kaina nebekrenta taip lengvai, kaip anksčiau.
Jei turite 1–5 palečių, taip, dažniausiai geriausia kaina bus grupiniame transporte. Kroviniai surenkami Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje, tada keliauja į Angliją ir paskirstomi. Bet jei turite pilną sunkvežimį, maždaug 20–24 Europopaletes arba 82 m³, tada FTL transportas dažnai išeina stabiliau. Yra ir tarpinis variantas – dalinis krovinys, kai užsakote ne visą automobilį, bet daugiau nei kelias palečių vietas. Tiesa, su grupiniais siuntimais kartais atsitinka taip: jūsų krovinys keliauja gerai, o kito kliento dokumentai sustabdo visą mašiną.
Standartiškai iš Vilniaus į Londoną pilnu transportu galima planuoti 4–7 dienas, jei viskas vyksta normaliai. Grupiniam transportui dažniau reikia 7–12 dienų, nes krovinys renkamas, konsoliduojamas, kerta kelias šalis ir laukia perkėlimo. Jei pakrovimas penktadienį, savaitgalis gali šiek tiek pastumti grafiką, nes kai kurie sandėliai nedirba arba dirba trumpiau. Žiemą blogas oras Belgijoje ar Prancūzijoje taip pat gali pridėti dieną. Aš visada sakau klientams: nekalbėkime tik apie atstumą, kalbėkime apie realų sandėlių darbą.
Galima, tik tada kaina šoka gerokai aukštyn. Ekspresinis transportas dažniausiai reiškia tiesioginį automobilį, minimalų laukimą, prioritetinį krovinių tvarkymą ir aiškų maršrutą be papildomų sustojimų. Tokiu atveju iš Lietuvos į Londoną galima atvykti per 3–5 dienas, priklausomai nuo pakrovimo ir muitinės. Bet jei krovinys turi problemų su dokumentais, ekspresas nepadės. Vairuotojas vis tiek stovės prie sienos arba sandėlio. Be to, Londono rajone Heathrow, Slough ar Park Royal spūstys gali sugadinti net labai gerą planą.
Dažniausiai maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, tada keltu į Dover ir toliau M20, M25 arba kitais žiediniais keliais į Londoną. Iš Lietuvos dažnai startuojama iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio. Jei krovinys iš Rygos ar Talino, jis dažnai jungiamas į tą patį srautą. Keltas Dover–Calais yra klasikinis variantas, nors kartais naudojami ir kiti maršrutai per Zeebrugge arba Rotterdam. Ne visada trumpiausias kelias yra pigiausias.
Čia reikia atsargiai, nes taisyklės keičiasi, o aš ne esu Londono transporto pareigūnas. Sunkvežimiams svarbesnės yra ULEZ zonos, Low Traffic Orders, tiltų aukščio apribojimai, naktiniai draudimai kai kuriuose rajonuose ir sandėlių taisyklės. Congestion Charge daugiau susijusi su lengvaisiais automobiliais, bet jei naudojamas mažesnis furgonas arba 3,5 t transportas, jau reikia tikrinti konkrečiai. Park Royal, Heathrow, Tottenham, Enfield ir Croydon turi savo „gražumynų“. Geras vežėjas prieš siųsdamas automobilį patikrina maršrutą, ne tik įmeta adresą į navigaciją.
Nes sandėliai dirba ne taip, kaip klientas įsivaizduoja. Vairuotojas gali atvykti 8:00, bet jį priima 14:00 arba kitą dieną. Kai kur reikia išankstinio appointment, QR kodo, PPN numerio, vairuotojo paso duomenų, CMR patvirtinimo ir dar nežinau ko. Jei dokumentuose klaida, viskas sustoja. Aš mačiau situaciją, kai krovinys stovėjo Londono sandėlyje beveik 18 valandų, nes priėmimo skyrius neatrado užsakymo sistemoje, nors popieriuje viskas atrodė gerai. Todėl laukimo sąlygos turi būti aiškios iš anksto.
Bazinis rinkinys: CMR važtaraštis, komercinė sąskaita invoice, pakavimo lapas, eksporto deklaracija, importinė deklaracija arba tarpininko duomenys, EORI numeriai, kartais T1 tranzito dokumentas. Jei krovinys ADR, reikia ADR dokumentų ir tinkamo žymėjimo. Jei maistas ar mediena, gali prireikti papildomų sertifikatų. Jei prekės grąžinamos atgal, reikia remonto ar grąžinimo paaiškinimo. Daugelis problemų prasideda ne kelyje, o prie kompiuterio, kai sąskaitoje aprašymas neatitinka prekės kodo.
Dažniausiai taip, bent vienai iš šalių jis turi būti. Jei eksportuojate iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, reikia teisingai sutvarkyti eksporto deklaraciją, o importas JK pusėje taip pat turi būti uždarytas. Be EORI ir tinkamo muitinės atstovo procesas stringa. Yra įmonių, kurios sako „mes viską sutvarkysim“, ir iš tikrųjų sutvarko. Bet yra ir tokių, kurios paskambina paskutinę dieną ir klausia, kur čia tas numeris. Tada krovinys stovi, o visi ieško kaltų.
T1 tranzitas naudojamas, kai prekės keliauja per tam tikras teritorijas arba kai muitinis statusas dar nėra pilnai uždarytas. Ne kiekvienam kroviniui į Londoną jo reikia, bet kai reikia, be jo gali būti didelių problemų. Pavyzdžiui, jei prekės važiuoja per ES teritoriją į JK ir procedūra taip susidėlioja, T1 gali būti naudojamas kaip kontrolės priemonė. Čia geriau pasitikėti muitinės brokeriu, nes viena klaida dokumente gali kainuoti daugiau nei pati konsultacija. Aš pats visada sakau: jei nesate tikri, klauskite, kol automobilis dar nevažiuoja.
Galima, tik reikia pasiruošti. ADR kroviniai – tai pavojingos medžiagos, pavyzdžiui, dažai, klijai, tam tikra cheminė produkcija, baterijos, dujos ar kai kurios maisto pramonės medžiagos. Reikia teisingo klasifikavimo, žymėjimo, pakuotės, dokumentų ir vairuotojo kvalifikacijos. Ne kiekvienas vežėjas priims ADR į Londoną, nes rizika didesnė. Kaina taip pat bus aukštesnė. Ir dar – kai kurie Londono sandėliai turi savo taisykles dėl ADR priėmimo, tai reikia tikrinti prieš rezervuojant transportą.
Nes jam reikia ne „prekių“, o tikslių duomenų. Kokios prekės, iš ko pagamintos, kokiam tikslui, HS kodas, vertė, svoris, gamintojas, kilmės šalis, Incoterms, pardavimo sąlygos. Kartais klientas sako „mašinos dalys“, o brokeriui reikia žinoti, ar tai stabdžių diskai, plastikinis apdailos elementas ar elektroninis modulis. Skamba kaip biurokratija, bet taip išvengiama baudų, vėlavimų ir klaidingų muito tarifų. Bent jau teoriškai. Praktikoje vis tiek kartais kažkas pamirštama.
Taip, standartinės Europopaletės 120 × 80 cm yra pats patogiau variantas. Jos telpa į sunkvežimį, jas lengviau krauti krautuvu, paprasčiau skaičiuoti vietą. 24 Europopaletės dažniausiai sudaro pilną 82 m³ transportą. Bet jei paletės nestandartinės, pavyzdžiui, 100 × 120 cm arba aukštos, reikia sakyti iš anksto. Kartais dėl 5 centimetrų aukščio krovinys netelpa dviaukščiu būdu, o tai reiškia mažiau vietos ir didesnę kainą. Smulkmena, o sąskaitoje skirtumas gali būti nemažas.
Galima, bet tikrai nerekomenduoju, nebent tai didelės mašinos dalys, konstrukcijos ar kažkas, ką galima saugiai pritvirtinti. Be pakavimo rizikuojate subraižymais, drėgme, pažeidimais perkraunant ir ginčais dėl atsakomybės. Grupiniame transporte krovinys vis tiek judės per kelis terminalus. Jei siunčiate į Park Royal ar Heathrow sandėlį, ten niekas jūsų daikto „kaip nors prakiš“ tarp kitų krovinių. Gera pakuotė nėra grožis, tai draudimas nuo nervų.
Dažniausiai standartinė paletė gali būti apie 700–1000 kg, bet viskas priklauso nuo paletės kokybės, krovinio stabilumo ir vežėjo taisyklių. Sunkios paletės gali reikalauti specialaus tvirtinimo, krautuvo iškrovimui arba net specialaus transporto. Jei paletė 1200 kg ir dar nestabili, ji tampa nebe „tik paletė“, o rimtas logistinis galvos skausmas. Londono sandėliuose ne visi turi sunkius krautuvus arba nori jų naudoti be išankstinio pranešimo. Todėl svorį reikia rašyti tiksliai, ne „apie toną“.
Taip, galima gabenti šaldytus arba termoreguliuojamus krovinius, bet tada reikia aiškiai nurodyti temperatūros režimą. Pavyzdžiui, +2 °C, +5 °C, -18 °C arba tiesiog apsauga nuo užšalimo. Reikalingas šaldytuvas su duomenų registravimu, tinkama pakuotė ir kartais papildomi dokumentai, ypač maisto produktams. Kaina bus didesnė nei standartinio transporto. Ir dar – jei krovinys maistas, sandėlis gali reikalauti HACCP tipo informacijos ar kitų dokumentų. Čia ne vieta improvizacijai.
Priklauso nuo ilgio. Standartinis sunkvežimis turi apie 13,6 m ilgį, 2,45 m plotį ir 2,5–2,7 m aukštį. Jei turite 3 metrus ilgą vamzdį ar profilį, jis gali tilpti, bet reikia žinoti, ar galima krauti šonu, ar reikia atskiro tvirtinimo. Ilgi kroviniai kartais užima daugiau vietos nei atrodo. Ypač jei negalima dėti ant viršaus kitų palečių. Todėl geriausia atsiųsti matmenis, nuotrauką ir pakrovimo schemą, ne tik parašyti „ilgas daiktas“.
Ne visada. Heathrow, Slough, Park Royal, Enfield, Dartford, Croydon ir Londono centras gali turėti skirtingą kainodarą. Viena įmonė gali skaičiuoti kainą iki „London area“, kita – iki konkretaus pašto kodo. Paskutinė mylia Londone nėra paprasta: spūstys, tiltai, zonos, sandėlių taisyklės, laiko langai. Jei adresas yra sunkiai pasiekiamas sunkvežimiui, gali tekti naudoti mažesnį automobilį arba perkrauti. Todėl sąmatoje visada turi būti aišku: kaina iki miesto, iki rajono ar iki durų.
Nes „London“ gali reikšti labai daug vietų. Vienas klientas sako „London“, o iš tikrųjų krovinys važiuoja į Luton pusę. Kitas sako „netoli Londono“, o paaiškėja Dartford, kur jau visai kita logistika. Pašto kodas leidžia tiksliai įvertinti maršrutą, zonas, tiltų aukštį, sandėlio tipą ir galimą paskutinės mylios kainą. Be jo pasiūlymas yra tik spėjimas. O spėjimas logistikoje dažniausiai baigiasi telefonu vakare penktadienį.
Dažniausiai taip, ypač jei kraunate į didelį sandėlį. Amazon, dideli mažmeninės prekybos centrai, maisto platintojai, statybinių medžiagų bazės – visi turi savo tvarką. Be appointment vairuotojas gali būti nusiųstas namo arba laukti iki kito darbo dienos. Kai kur reikia atvykti 30 minučių prieš langą, kitur ne anksčiau kaip po lango pradžios. Skamba absurdiškai, bet taip dirba daugelis. Todėl rezervacija turi būti ne tik „kažkada kitą savaitę“.
Jei vairuotojas vėluoja dėl eismo, oro, keltų ar ankstesnio sandėlio, gali būti atsisakytas priėmimas. Tada atsiranda laukimo mokestis, pakartotinio atvykimo mokestis arba krovinys nukeliamas kitai dienai. Kartais kaltas vežėjas, kartais sandėlis, kartais dokumentai, o kartais tiesiog Londonas. Todėl reikia turėti kontaktinį asmenį, kuris gali pervesti appointment arba patvirtinti vėlavimą. Be komunikacijos viskas tampa pinigų deginimu.
Galima, jei krovinys mažesnis, iki 3,5 t, arba kai reikia greito pristatymo mažesniu automobiliu. Furgonas gali būti patogus paskutinei myliai, ypač jei sunkvežimiui sunku privažiuoti. Bet pilnam 82 m³ kroviniui jis netinka. Kaina vienam kubui furgonu dažnai bus didesnė, nors bendra suma gali atrodyti mažesnė. Taip pat reikia tikrinti zonas, leidimus ir ar vairuotojas gali legaliai dirbti tą maršrutą. Ne viskas, kas atrodo paprasta, tokia ir yra.
Į pradinę kainą dažnai neįeina laukimas, pakartotinis atvykimas, muito brokerio klaidų taisymas, iškrovimas be įrangos, sandėliavimas, muitinės patikrinimai, papildomas draudimas ar nestandartinis pakrovimas. Kai kurios įmonės sąžiningai tai parašo mažomis raidėmis, kitos ne. Todėl prieš sutikdami klauskite tiesiai: kas neįskaičiuota? Jei atsakymas „viskas įskaičiuota“, būkite atsargesni. Logistikoje „viskas“ retai reiškia viską.
Galimos išlaidos už laukimą sandėlyje, naktinį stovėjimą, keltų vėlavimą, muitinės patikrinimą, dokumentų taisymą, pakartotinį pristatymą, sandėliavimą, ADR tvarkymą, temperatūros kontrolę, krautuvo nebuvimą. Londono rajonuose dar gali būti mokesčiai už specialų leidimą arba mažesnį automobilį paskutinei myliai. Kaina gali išaugti nuo 100 iki 1000 EUR, jei procesas stringa. Todėl pigiausias pasiūlymas be sąlygų kartais tampa brangiausias.
Jei krovinys brangus, trapus, jautrus drėgmei arba sunkiai pakeičiamas, tikrai verta. Standartinis vežėjo atsakomybės draudimas dažnai dengia ribotą sumą pagal CMR, o tai ne visada atitinka tikrąją prekės vertę. Pavyzdžiui, vežate elektroniką, medicinos įrangą ar brangias mašinos dalis – tada papildomas draudimas nėra prabanga. Jei siunčiate paprastas pakavimo medžiagas, situacija kita. Bet bent jau reikia žinoti, už ką vežėjas realiai atsako, o už ką ne.
Pirma, nieko nepasirašinėti be pastabų. Vairuotojas ir gavėjas turi CMR pažymėti pažeidimus, nufotografuoti pakuotę, padaryti nuotraukas iš kelių kampų. Tada reikia pranešti vežėjui nedelsiant, ne po savaitės. Kuo greičiau fiksuojate, tuo daugiau šansų spręsti klausimą. Jei pasirašote švarų CMR, o po dviejų dienų sakote, kad viskas buvo sudaužyta, bus labai sunku kažką įrodyti. Taip, tai nepatogu, bet taip veikia sistema.
Jei įmonė nežino klausimų, neprašo matmenų, nesidomi dokumentų, žada „rytoj bus Londone“ be jokio plano ir kaina per gera, kad būtų tiesa – sustokite. Geras vežėjas visada klausia detalių, net jei atrodo, kad jis vargina. Blogas vežėjas tik sako „viskas bus gerai“. Dar vienas raudonas signalas – nuolatinis komunikacijos vengimas po apmokėjimo. Per daugelį metų supratau: patikimumas matomas ne reklaminiuose šūkiuose, o tada, kai reikia pasakyti nemalonią tiesą.
Parašykite pakrovimo ir iškrovimo adresus su pašto kodais, krovinių kiekį, svorį, matmenis, paletės tipą, ar galima krauti vieną ant kitos, ar reikia temperatūros, ADR ar kitų sąlygų. Pridėkite pageidaujamą datą ir ar yra laiko langas. Jei turite invoice ir packing list projektą, dar geriau. Kuo daugiau informacijos, tuo realesnė kaina. Jei parašysite tik „į Londoną 2 paletės“, gausite orientacinį skaičių, ne pasiūlymą. O orientacinis skaičius vėliau gali erzinti abi puses.
Pilnam transportui geriausia bent 3–7 dienos prieš pakrovimą, jei data nėra labai populiari. Grupiniam transportui geriau 5–10 dienų, ypač prieš šventes, mėnesio pabaigą ar didesnius prekybos srautus. Jei krovinys ADR, šaldytas ar nestandartinis, dar anksčiau. Kartais pavyksta rasti gerą kainą paskutinę minutę, kai vežėjas turi tuščią vietą grįžtančiame automobilyje. Bet pasikliauti tuo nuolat – kaip statyti namą ant smėlio.
Derėtis galima, bet reikia derėtis protingai. Jei prašote sumažinti kainą 30 procentų, vežėjas arba atsisakys, arba kažkur sutaupys ten, kur jums nepatiks. Geriau klausti, ar galima optimizuoti pakrovimo dieną, pasirinkti grupinį transportą, sujungti siuntas arba pakeisti pristatymo langą. Kartais 50–100 EUR sutaupymas nėra vertas rizikos. Kita vertus, jei rinka ramesnė, tikrai galima gauti geresnį pasiūlymą. Tereikia kalbėti kaip partneriams, ne kaip priešams.
Nes kartais jie neturi pasirinkimo, kartais vadovas spaudžia sąmatą, kartais tiesiog norisi tikėti, kad bus gerai. Aš to nesmerkiu. Bet jei siunčiate pirmą kartą, pigiausias variantas gali būti brangi pamoka. Ypač kai kalba eina apie Londoną, muitinę ir sandėlių laiko langus. Gali atrodyti, kad logistikos vadybininkas per daug klausinėja, bet jis bando apsaugoti krovinį. Po to, kai viskas atvyksta be problemų, tie klausimai atrodo nebereikalingi. Kol neiškyla problema.
Incoterms nusako, kas atsako už transportą, riziką ir kai kurias išlaidas tarp pardavėjo ir pirkėjo. Pavyzdžiui, EXW, FCA, DAP, DDP – visi skiriasi. Jei pardavėjas Lietuvoje siunčia DAP London, jis atsako už gabenimą iki nurodytos vietos, bet ne būtinai už importą. DDP reiškia daugiau atsakomybės pardavėjui, įskaitant muitus ir mokesčius, jei taip sutarta. Daug painiavos kyla būtent čia. Todėl sutartyje reikia rašyti ne tik kainą, bet ir sąlygas.
Jei ieškote, kokia yra geriausia kaina krovinių gabenimui į Londoną dabar, žiūrėkite ne tik į pirmą eurų sumą. Reali kaina susideda iš maršruto, dokumentų, krovinio tipo, Londono adreso, laiko lango, muitinės tvarkos ir vežėjo patikimumo. Kartais pigiausias pasiūlymas tampa brangiausias, o kartais grįžtantis automobilis duoda labai gerą variantą. Todėl geriausias sprendimas – aiškūs duomenys, realūs terminai ir vežėjas, kuris nemeluoja, kad „viskas paprasta“.