Geriausi patarimai persikraustantiems į Londoną: vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Taigi nusprendėte – Londonas laukia. Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską: nuo besiplaikančių baldų lauke po lietumi iki klientų, kurie norėjo pervaryti vėžlius be jokio pasiruošimo. Persikraustymas į užsienį yra ne tik fizinis darbas, bet ir biurokratinis ugnies kalnas, ypač po Breksito. Štai jums geriausi patarimai persikraustantiems į Londoną, parašyti ne iš vadovėlių, o iš realių tūkstančių kilometrų patirties. Mes čia nekalbėsime apie tai, kokią kavą gerti Temzės pakrantėje, o apie tai, kaip nenukristi nuo žingsnio tada, kai reikia labiausia.

Pasiruošimas ir svarbi informacija prieš kelionę

Ar tikrai verta vesti visus baldus iš Lietuvos?

Žinoma, visiems žinoma, jog Lietuvoje mediena yra kokybiškesnė (arba bent jau taip sakome), bet įsivaizduokite realią situaciją. Vakar kalbėjau su klientu, kuris norėjo vesti seną močiutes spintą. Ji didelė, sunki, o Londono butai dažniausiai maži ir su siaurais koridoriais. Jei turite brangų, šeimos lobį – neškite. Bet jei tai tiesiog IKEA spinta, kurią nupirkote prieš 5 metus, geriau ją parduokite čia ir nusipirkite naują Londone. Taugumas ir nervai perverti brangiau nei lentos. Be to, kuro kainos ir darbo valandos Didžiojoje Britanijoje kainuoja milžiniškus pinigus, o už tai, kad vairuotojas bandys įvežti spintą per trečią aukštą be lifto, jums reikės papildomai mokėti.

Kokie dokumentai būtini persikraustant į Londoną po Breksito?

Tai dabar yra svarbiausia vieta. Anksčiau buvo paprasta – įvažiavai ir važiuoji. Dabar jums privalomas „Transfer of Residence“ (ToR) numeris. Be jo, jums gali mokėti PVM ir muito mokesčius už visus savo daiktus, net jei jie jums naudoti. Tai užtrunka šiek tiek laiko gauti, todėl reikia štai ką užpildyti anksčiau. Taip pat nepamirškite pasų (žinoma, tai pasakyti beveik juokinga, bet žmonės pamiršta) ir sutarties su darbdaviu arba mokymosi įstaigos laiško, jei reikia parodyti imigracijos pareigūnui. Be ToR, tai bus tikra finansinė katastrofa, tikėkitės.

Kaip teisingai sudaryti daiktų sąrašą (inventorių)?

Nerašykite tiesiog „5 dėžių su drabužiais“. Muitinės pareigūnai yra nenuvilia, jei įtars, kad vežate prekes parduoti. Rašykite detaliai: „3 vyrų marškiniai, 2 suknelės, 1 virdulys“. Taip pat nurodykite apytikrę vertę (naudotų daiktų vertę, o ne naujų kainas). Kartais žmonės bando nurodyti per mažą vertę, kad nemokėtų mokesčių, bet tai sukelia įtarimų. Geriau būti sąžiningas, negu sėdėti pasienio punkte ir aiškintis, kodėl televizorius, nupirktas prieš metus, kainuoja tik 10 svarų. (Nors jei tikrai jis sugadintas, tai rašykite kaip yra).

Ar verta drausti krovinią?

Be abejo. Žinoma, visiems atrodo, kad „su manimi nieko nebus įvyki“, bet aš mačiau, kaip sunkvežimis užsidegė (dėl techninio gedimo, ne ašarų dujų) arba kaip kažkas tiesiog įlindo ir išnešė dėžę, kol vairuotojas gėrė kavą. Draudimas turi padengti ne tik gaisrą, bet ir grožybą bei dingimą. Patikrinkite, ar draudimas galioja ir Jungtinėje Karalystėje, nes kai kurios „pigios“ sutartys gali baigtis sienoje. Geriausi patarimai persikraustantiems į Londoną visada prasideda nuo saugumo – nepiktybininkaukite su draudimu.

Ką daryti su elektros prietaisais – 220V ar 240V?

Techniškai tai veikia, Lietuvoje ir Anglijoje įtampa panaši (230V), tačiau kištukai visiškai skirtingi. Galite nešti šakotuvus ir adapterius kiek norite, bet man atrodo, kad paprasčiau yra pakeisti kištukus ant didelių prietaisų (šaldytuvas, skalbyklė) iš karto atvykus. Nedarykite to paties, ką padarė vienas mano klientas – jis sujungė adapterius vienas į kitą, sukūrė tokį „sprogmenų“, kad visi buto šviestuvai mirksėjo. O jei kalbame apie smulkius daiktus – neškite jų, čia pigiau nusipirkti naujus angliškus kištukus.

Ar reikia rūpintis banko sąskaita prieš atvykstant?

Labai praverčia. Norint gauti ToR numerį ar net tiesiog apsigyventi, jums reikės britų adreso. O norint gauti adresą, reikia... na, jūs supratote. Tai yra tokis „vištas ir kiaušinis“ ciklas. Kai kurie bankai leidžia atidaryti sąskaitą iš anksto su lietuvišku adresu, bet tai retai. Geriausias būdas – susirasti draugą ar giminaitį, kuris leistų laikinai naudotis jo adresu (prieš tai pasikalbėjus su juo, žinoma, kad nenukentėtų jo kredito istorija). Be sąskaitos gyvenimas Londone yra beveik neįmanomas.

Maršrutas, keliavimas ir logistika

Ką geriau rinktis: keltą arba Eurotunelį?

Asmeniškai aš visada renkuosi keltą, jei vairuotojas nėra labai patyręs. Kodėl? Nes jei kyla baimė arba klaustrofobija, tunelyje nebus kur pasukti. Keltu (Doveris-Kalis arba Doveris-Dunkerka) galima išeiti, pavalgyti, nusipirkti alkoholio (jei darbandant) ir tiesiog atsipūsti. Tunelis yra greitesnis, 35 minutes ir jau šokinėjate Anglijoje, bet jis yra labai mechaninis. Be to, keliuose į Kalį dažnai būna eismo įvykių, o tunelio įvažiavimas dažniau vežia lygiau. Jei keliaujate su vaikais – keltas bus gyvesnis įvykis.

Ar sunkvežimis gali važiuoti bet kuriu keliu Anglijoje?

Niekada! Tokios klaidos padaryti negalima. Anglijoje yra labai daug mažų kaimelių kelių, kur ženklai „No HGV“ (Sunkiasvorėms mašinoms draudžiama) pastatyti ne šiaip sau. Jei vairuotojas įvažiuos į tokį kelią, gausią didžiulę baudą (dažnai fiksuotą, pvz., 500 svarų), o įmonė gali netekti licencijos. Visada reikia naudotis profesionalia navigacija (pvz., TomTom arba „Truck“ režimu „Waze“ programoje), kuri nukreipia tik tinkamu maršrutu. Nenaudokite paprasto telefono Google Maps, jei nesate tikri, kad jis parodo aukštį ir svorio apribojimus.

Kaip susitvarkyti su maitinimu ir poilsio laiku?

Čia viskas griežtai reglamentuota. Tachografas nemeluoja. Jei vairuotojas važiuoja 4,5 valandas, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Negalima „užtrukti šiek tiek ilgiau“. Anglijoje poilsio zonos (Service Stations) yra labai brangios ir dažnai pilnos. Geriausi patarimai persikraustantiems į Londoną – nurodykite vairuotojui, kur jis gali sustoti ir pavalgyti (dažniausiai tai yra „Welcome Break“ arba „RoadChef“ zonos), kitaip jis gali tiesiog sustoti prie kelio ir gaut baudą už neteisingą stovėjimą. Ir nepamirškite, kad maistas ten kainuoja kaip nupirkti auksinės lydinio.

Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (Užmokesčio keliai)?

Taip, yra keletas vietų. Pats žinomiausias – Dartford Crossing netoli Londono (per Temzę). Anksčiau ten buvo mokama kabina, dabar viskas vyksta kameromis. Jei vairuote nuosavą automobilį, galite susimokėti vėliau, bet jei nuomajate sunkvežimį, dažniausiai įmonė tai tvarko. Tačiau būkite atidūs – jei nesumokėsite per 24 valandas, baudą siunčia paštu. Taip pat yra keli mokami tiltai šiaurėje (pvz., Humber Bridge), tačiau jei judate į Londoną, tik Dartfordas jus domins.

Ką daryti, jei vairuotojas „pasiklydo“ Anglijoje?

Tai nutinka dažniau, nei manote. Angliški miestai nėra pastatyti pagal tinklelį, kaip dauguma Amerikos miestų. Jie vystėsi tūkstančius metų chaotiškai. Jei vairuotojas nusiskambina ir sako, kad yra „prie kažkokio bažnyčios bokšto“, nebesibjaugykite. Leiskite jam naudotis navigacija, o jei signalas silpnas – leiskite važiuoti iki artimiausios degalinės ir paklausti vietinių. Vietiniai dažnai pataria geriau nei bet koks žemėlapis, tik tiesiog klauskite gražiai.

Ar saugu keliauti naktį?

Naktį keliai yra tuščiau, tai tiesa. Tačiau Anglijoje naktį daugiau keliauja „vargšai“ (vilkikai su metalu, medienos gabalais), kurie važiuoja labai greitai. Be to, jei atvykstate į Londoną naktį, iškrovimas gali būti problema, nes dauguma gyvenamųjų rajonų turi taisykles dėl triukšmo. Mano patirtis rodo, kad geriau praleisti naktį poilsio zonoje (prieš tai užsisakius vietą) ir važiuoti ryte, kai miestas pažįsta.

Londonas – miestas-piktadarys (iškrovimas ir apgyvendinimas)

Kaip gauti leidimą stovėti (parking suspension) prie namo?

Tai, turbūt, sudėtingiausias dalykas visame procese. Londono savivaldybės (Councils) yra pasidariusios labai griežtos. Jūs negalite tiesiog sustabdyti sunkvežimio prie namo ir sakyti „aš tik iškrausiu“. Jums privaloma prieš tai (paprastai mažiausiai savaitę, o kartais ir dvi) kreiptis į vietinę tarybą ir prašyti „parking bay suspension“. Tai kainuoja pinigų. Jei to nepadarysite, gausite baudą, o sunkvežimis gali būtnu nutemptas. Tikrai nerašykite man vėliau, kad „niekas nepasakė“.

Kas yra ULEZ ir kiek tai kainuoja?

ULEZ (Ultra Low Emission Zone) yra didžiulė zona Londono centre, kurioje už kiekvieną neekologišką transportą reikia mokėti kasdien (net 100 svarų ar daugiau už sunkvežimius). Kamera fiksuoja kiekvieną numerį. Jei jūsų pervežėjo sunkvežimis neatitinka standartų (Euro 6), jis turės sumokėti. Priešingu atveju bauda ateis į jūsų (ar įmonės) adresą. Patikrinkite savo numerį oficialioje svetainėje prieš važiuodami, nes nuo 2023 metų ši zona išsiplėtė iki pat Londono pakraščių. Geriausi patarimai persikraustantiems į Londoną visada įtraukia šį mokesčį į biudžetą, kitaip jis gali jus staigiai nustebinti.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus į butą?

Paprastai taip, tačiau čia yra vienas „bet“. Jei butas yra 4 aukšte be lifto ir turiu nešti sofą per laiptus, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti arba paprašyti papildomo mokesčio. Fizinis darbas Anglijoje brangiai vertinamas, o vairuotojai dažnai dirba vieni ir negali rizikuoti nugaros sveikatos. Susiderėkite apie tai iš anksto. Kartais reikia samdyti vietinius „porter“ (nešikus) – tai papildoma išlaida, bet ji sutaupo nervų.

Ką daryti, jei gatvė per siaura sunkvežimiui?

Tai klasikinis Londono problemų šaltinis. Daugelis Viktorijos laikų gatvių buvo skirtos tik arkliams ir vežimams. Dabar ten sunku pravažiuoti net „Ford Transit“. Jei sunkvežimis neįvažiuoja, teks krauti daiktus ant „pavogtos“ (taip vadinamos mažos, atviresnės transporto priemonės) ir vežti juos į gylį. Tai vadinama „shuttle“. Tai užtrunka ilgiau ir kainuoja dvigubai. Todėl, jei ieškote buto, žiūrėkite, ar prie jo gali privažiuoti mašina, o ne tik ar jis gražus.

Ar galima iškrauti naktį ar savaitgalį?

Daugelyje vietų ne. Yra griežti taisykliai dėl „Controlled Parking Zones“ (CPZ). Išskyrus, jei turite specialų leidimą arba tai yra komercinė pastato zona. Geriau planuoti atvykimą darbo dieną tarp 9:00 ir 16:00 valandos. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad prieš mokyklas (aplik 8-9 ryte ir 3-4 popiet) stovėjimas yra griežtai draudžiamas (žymos geltonos linijos), net jei ten nėra jokių kitų apribojimų. Muitinės pareigūnai (Civil Enforcement Officers) Londone yra visur ir jie labai greitai rašo baudas.

Kaip elgtis su „Congestion Charge“?

Tai mokesčias už važiavimą į centrą. Jis skiriasi nuo ULEZ. ULEZ – už taršą, o Congestion Charge – už tai, kad užkimšate miestą. Jis taikomas darbo dienomis nuo 7:00 ryto iki 18:00 vakaro (tikslų laiką reikia patikrinti, nes jie keičiasi). Mokama internetu. Jei neužmokėsite iki vidurnakčio tą dieną, kai važiavote, bauda padidėja. Vengkite važiuoti centro gatvėmis, jei tik įmanoma, naudokite „North Circular“ arba „South Circular“ kelius, jei reikia važiuoti į kitą miesto pusę.

Kainos, įmonės ir realios problemos

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Londoną?

Klausimas yra kaip „kiek kainuoja maistas“. Viskas priklauso nuo tūrio. Jei turite tik kelias dėžes, tai gali būti ir 500-800 eurų (jei rastum ką nors pigaus, kas važiuoja su grįžtančia mašina). Pilnam namų ūkiui (3-4 kambarių butas) reikia numatyti nuo 2500 iki 5000 eurų. Kuro kainos, keltas, užmokesčiai Londono zonose, darbo valandos – visos tai sudėliojos į didelę sumą. Nepasitikėkite pasiūlymų, kurie atrodo per pigūs – jie dažniausiai slepia paslėptus mokesčius (pvz., ilgas laukimas, keltų mokesčiai neįskaičiuoti).

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?

Jei jie neduoda rašytinės sutarties, jei jie reikalauja viso mokesčio grynaisiais prieš išvykstant (ypač į užsienį), jei jie neturi fiksuoto telefono numerio arba svetainės atrodo kaip sukurta prieš 10 metų – bėkite. Taip pat atkreipkite dėmesį į atsiliepimus. Jei visi atsiliepimai yra „super, viskas puiku“, bet be jokių detalių, tai gali būti padirbti. Geriausi patarimai persikraustantiems į Londoną – pasitikėkite tik patikimomis, ilgiau veikiančiomis įmonėmis, kurios turi realių nuotraukų savo transporto.

Ar verta rinktis „dalinius“ krovininius (part load)?

Jei jums nereikia, kad daiktai atvyktų rytoj, tai taip. Tai pigiau, nes jūs dalinatės sunkvežimių vietą su kitais klientais. Tačiau būkite nusiteikę, kad daiktai gali atvykti po 2-3 savaičių. Įmonės surenka krovinius iš visos Lietuvos (ir ne tik), važiuoja į Angliją, ten iškrauna ir tada grįžta. Jei skubate, šis variantas jums netiks. Taip pat yra didesnė rizika, kad kažkas pasimiks ar nusiplys, nes daiktai kraunami ir iškraunami kelis kartus.

Kas dėl depozito ir apmokėjimo?

Standartinė praktika yra 30-50% avansas sutarties pasirašymo metu, likusi dalis – atvykus arba prieš išvykstant (priklausomai nuo įmonės). Niekada nemokėkite 100% iš anksto. Jei įmonė išnykta (o tokių atvejų buvo), jūs prarasite visus pinigus ir turėsite problemų su teismu. Atsiskaitymas pavedimu yra saugiausias būdas, nes jis palaka pėdsaką. Jei kas nors nekalba apie sutartį ar sąskaitas faktūras – tai pavojus.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Skubiai susisiekite su vairuotoju ir padarykite nuotraukas. Jei tai netyčinis atsitikimas, draudimas turėtų padengti. Bet jei pastebėsite, kad dėžės buvo mėtos (vairuotojas stačiai stabdelėjo), tai kita istorija. Tuos reikalus spręsti su įmone. Būtinai patikrinkite daiktus vairuotojo išvykus, kol jis dar nebuvo toli. Po savaitės gali būti per vėlu sakyti, kad „šonkaulis buvo sveikas, kai pakrovėme“.

Ar galima vežti maistą ir alkoholį?

Maistą (neperdirbtą) vežti galima, bet yra apribojimų (mėsa, pieno produktai) dėl ligų. Alkoholį vežti galima tik asmeniniam naudojimui, o ne prekybai. Muitinė gali klausti, kodėl vežate 50 butelių degtinės į vieno žmogaus butą. Jei jie įtars prekybą, konfiskuos viską ir gausite baudą. Geriau nepersipelnyti. (Nors, žinoma, lietuviškas degtinės buteliukas dovanai pažįstamams niekada nekenksmingas, tiesa?).

Gyvenimas ir adaptacija po atvykimo

Kiek laiko užtrunka susirasti nuomą butą?

Tai gali trukti nuo savaitės iki mėnesio. Londono nuomos rinka yra nepaprastai konkurencinga. Jūs atvykstate į apžiūrą, ten yra dar 10 žmonių, visi moka daugiau, negu reikalauja savininkas. Būkite pasiruošę greitai spręsti. Dažnai reikia sumokėti „holding fee“ (už rezervaciją), kad butas nebūtų parduotas kitam. Geriausi patarimai persikraustantiems į Londoną – pradėkite ieškoti buto dar Lietuvoje, per „Rightmove“ ar „Zoopla“ svetaines, bet nesitikėkite, kad išsinuomosite be apžiūros.

Ar tikrai reikia TV licencijos?

Tai vienas keisčiausių dalykų Anglijoje. Jei turite televizorių ir žiūrite transliacijas (net Netflix arba YouTube, jei ten yra gyvų transliacijų), turite mokėti licenciją. Ji kainuoja apie 169 svarus per metus. Jei neturite, gausite baudą. Jie turi detektorius, kurie važinėja miestu ir gaudo signalus. Atrodytų absurdu XXI amžiuje, tačiau čia tai labai rimtai. Jei neturite televizoriaus – užpildykite formą ir pasakykite, kad neturite, kad jie neužkabintų jūsų.

Kaip susitvarkyti su sveikatos apsauga (NHS)?

Kai atvykstate (jei turite leidimą gyventi ilgiau nei 6 mėnesius), turite registruotis GP (praktikuojančio gydytojo) klinikoje. Tai yra nemokama (per mokesčius). Tačiau nesusimaišykite – tai ne viskas yra nemokama. Dantys, vaistai (receptais) – tai mokama. Ir, žinoma, eilės gali būti milžiniškos. Todėl turi turėti bent kokį nors privačų draudimą bent pirmiems mėnesiams, kad nereikėtų laukti 3 savaites dantisto.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo?

Londono šiukšlių ivežimo taisyklės yra griežtos. Negalima tiesiog mesti visko į gatvės konteinerius. Jei turite daug pakuočių (dėžės, plėvelės), turite vežti į specialią „Recycling Centre“. Tačiau dauguma jų neleis įvažiuoti sunkvežimiui. Teks nuvežti maža mašina arba pasamdyti „Man with a van“, kuris tai padarys už nedidelį mokestį. Netaisyklingai išmetus šiukšles gausite baudą („Fixed Penalty Notice“), kuri gali siekti 200-400 svarų.

Ar reikia mokėti Council Tax (savivaldybės mokestį)?

Taip, tai būtina. Jis nėra įtrauktas į nuomos kainą (išskyrus atvejus, kai nuomojate pilną namą su visais išlaidomis). Mokesčio dydis priklauso nuo rajono (A, B, C... H kategorijos). Westminster ar Kensington (centras) – labai brangu. Outer London (pakraščiai) – pigiau. Jei gyvenate vienas, galite gauti 25% nuolaidą. Jei nemokate, gausite bylą teisme ir ant jūsų durų pasirodys antstoliai.

Ar labai sunku susirasti darbą?

Priklauso nuo jūsų srities. Jei esate IT specialistas, tai labai lengva. Jei statybininkas – taip pat, reikia tik „CSCS“ kortelės (saugumo pažymėjimas). Jei norite dirbti bare ar parduotuvėje, reikės angliškų kalbos įgūdžių (bent B1 lygmenio). Londonas yra milžiniškas darbo rinkos centras, tačiau ir konkurencia čia didelė. Nepaisant to, dauguma lietuvių randa darbą per pirmas savaites, nors kartais tai ne būtent tas darbas, kurį įsivaizdavo.

Ar verta imtis vaikus į mokyklą iš karto?

Vaikai turi teisę į nemokamą mokymą valstybinėse mokyklose, jei turite leidimą gyventi. Tačiau vietos gėris gerose mokyklose yra labai didelis. Reikia kreiptis į savivaldybę (Council) ir prašyti vietos. Jie jums priskirs artimiausią, kurioje yra laisvi vietos. Kartais tai gali būti ne pati artimiausia, o kiek toliau esanti. Privati mokykla kainuoja labai brangiai (tūkstančiai svarų per terminą), todėl dauguma renkasi valstybines.

Kaip susitvarkyti su telefonu ir internetu?

Jūsų lietuviška SIM kortelė veiks, bet tarptautiniai skambučiai ir duomenys gali brangiai kainuoti (roamingas dabar yra ribotas po Breksito). Geriau iš karto susirasti britišką operatorių (EE, Vodafone, O2, Three). Dažnai jie siūlo „SIM only“ planus, kurie yra pigūs. Internetą namuose reikia užsakyti atskirai (Virgin Media, BT, Sky). Užjungimas gali užtrukti iki 2 savaičių, taigi būkite pasiruošę gyventi be interneto arba naudotis mobiliuoju duomenų pasidalinimu.

Išvada

Persikraustymas į Londoną tikrai nėra pasivaikšciojimas parke, tačiau su tinkamu planavimu viskas įmanoma. Svarbiausia – nebijokite klausti ir viską užrašinėkite. Naudojantis šiais geriausiais patarimais persikraustantiems į Londoną, išvengsite didžiausios dalies bėdų, su kuriomis susiduria naujieji gyventojai. Biurokratija yra sudėtinga, bet ji įveikiama, o miestas, nors ir chaotiškas, siūlo nepakartojamas galimybes. Sėkmės jums ir laiko susipažinti su šiuo nuostaliu, bet reikliu miestu!