Geriausi patarimai kaip sutaupyti perkraustant daiktus iš Anglijos

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės susiduria su tomis pačiomis problemomis. Kainos šiuo metu iššokusios į kosmosą, degalai brangsta, o po Brexit viskas tapo sudėtingiau nei buvo anksčiau. Dažnai klausiate, kaip sutaupyti perkraustant daiktus iš Anglijos, nes biudžetas visada ribotas. Tiesą sakant, nėra vieno magiško mygtuko, bet yra būdų, kaip nepamesti pusės pinigų tik dėl nerangumo ar blogai pasirinkto momento. Štai mano, kartais šiek tiek chaotiškas, bet nuoširdus vadovas, kaip tai padaryti protingai.

Bendrai apie kainas ir planavimą

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš UK?

Viskas labai priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų. Jei tai tik kelios dėžės ir kėdės, galite susitvarkyti už šimtus svarų, bet jei reikia vežti visą butą, skaičiuokite nuo tūkstančio į viršų. Dar labai svarbu, iš kurio Anglijos krašto važiuojate – Londonas ar Šotlandas, tai visiškai kitos kainos. Dar kartą primenu, jeigu ieškote būdo, kaip sutaupyti perkraustant daiktus iš Anglijos, pradėkite nuo tūrio skaičiavimo, o ne nuo pigiausio skelbimo paieškos „Facebook“ grupėse.

Ar tikrai taip brangu vežti dalinį krovinį?

Dalinis krovinys, arba kitaip tariant „part load“, yra pigiausias variantas mažiems kiekiams. Tačiau čia yra vienas „gudrus“ dalykas – negalite tiksliai žinoti, kada vairuotojas atvyks, nes jis surenka daiktus iš dešimties kitų klientų. Vieną kartą teko laukti klientui tris savaites, nes vairuotojas vis kažką rinko kelyje. Jei laikas jums svarbiau už pinigus, imkite atskirą mašiną, jei norite sutaupyti – ginkite kantrybę.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau, bet ne visada taip paprasta. Idealus variantas – mėnesis ir daugiau iki kelionės. Tada turiu laiko surasti kitus klientus tame pačiame maršrute ir pasiūlyti jums nuolaidą. Jei skambinate paskutinę savaitę, teks mokėti pilną kainą, nes man reikia siųsti tuščią arba pusanuščią mašiną, o tai niekam nepelninga.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai?

Nes visos firmos nėra vienodos. Kai kurios naudoja didelius sunkvežimius, kitos – mažiau „vokus“ (vokus - tai tokios mažos transporto priemonės). Dar didelę įtaką turi tai, ar įmonė turi savo vairuotojus, ar samdo „mažiklius“. Nemažai firmų tiesiog perparduoda užsakymus ir tampa tarpininkais, o tai kelia kainą. Tas pats pasakytina ir apie tai, kaip sutaupyti perkraustant daiktus iš Anglijos – reikia rasti tiesioginį vežėją, o ne agentą su gražiu svetainės dizainu.

Ar verta laukti atostogų ar švenčių?

Nė kiek. Tiesą sakant, tuomet brangiausia, nes visi nori važiuoti, o vairuotojai ilsisi. Jei galite, perkrauskite rudenį arba pavasarį, kai nėra tokios šventinės šeimos. Žiemą taip pat gali būti pigiau, bet tik jei nėra didelių šaltkovių, kai keliai užšąla ir vairuotojai nebegali važiuoti laiku. Tada dėl delsos gali tekti mokėti daugiau už sandėliavimą.

Pakavimo ir daiktų paruošimo niuansai

Ar galiu pats susipakuoti daiktus?

Žinoma, galite, ir tai didžiausias būdas, kaip sutaupyti. Bet tada turite žinoti, kad jei dėžėje sužudo indus, draudimas to neapmokės, nes pakavimą darėte ne profesionalai. Vienas klientas susipako porcelianą į senas „Aldi“ dėžes be užpildų, važiuodamas per kalnelį girdėjome, kaip viskas laužiasi. Taip, sutaupėte ant darbo rankų, bet praradote daugiau vertės.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Geriausios yra standartinės judvės dėžės, nes jose lengviau krauti ant vienos kitos. Nenaudokite senų prekybos centro dėžių, jos dažnai būna per daug minkštos arba netinkamo dydžio. Jei norite sužinoti, kaip sutaupyti perkraustant daiktus iš Anglijos, paklauskite savo pažįstamų parduotuvėse, ar neturiu likusių dėžių – dažnai jas išduoda nemokamai, tiesiog reikia atvažiuoti paimti.

Ką daryti su baldais, kad neužtruktų daug vietos?

Jei galite, išmontuokite viską. Kojos nuo stalų, durys nuo spintų – tai sumažina tūrį ir leidžia užkrauti daugiau daiktų į tą pačią vietą mašinoje. Tuo pačiu mažiau tikėtina, kad kas nors nudaužys kampą. Vieną kartą teka vežti sofą, kuri neįlėjo pro duris, nes klientas nenorėjo išmontuoti rėmo – teko laukti, kol jis pats ją išardė gatvėje.

Ar galima vežti daiktus be dėžių?

Galima, bet tai labai nepatogu ir brangu. Jei tiesiog užmesite drabužius į didelius maišus, jas sunku krauti ir jos užima daugiau vietos nei susuktos dėžėse. Be to, drabužiai gali sušikti arba sudrėkti, jei mašina lieti. Aš visada stengiuosi įkalbėti klientus naudoti dėžes, net jei tai kainuoja šiek tiek pinigų.

Kaip susitvarkyti su sunkiais daiktais?

Pianinai, seifai ar didžiulės akvariumai – tai visada problema. Jie reikalauja specialios technikos (keltuvų), o tai kainuoja. Jei tokio daikto vertė nėra milžiniška, kartais vertingiau jį palikti Anglijoje ir nusipirkti naują Lietuvoje. Skaitykite forume, kiti žmonės taip pat svarsto šitą klausimą, kaip sutaupyti perkraustant daiktus iš Anglijos, ir dažnai pataria atsikratyti „balasto“.

Muitinė ir dokumentai po Brexit

Ar reikia deklaruoti visus daiktus muitinėje?

Taip, dabar, kai Anglija nebe ES, reikia užpildyti deklaraciją kiekvienam siuntiniui, net jei tai jūsų asmeniniai daiktai grįžtant gyventi. Jei pamiršite užrašyti ką nors didesnio, gali tekti mokėti muito mokestį ir PVM. Nesenai teko matyti situaciją, kuomet klientas nepaminėjo dviračio, o muitininkai jį rado – teko sumokėti apie 200 eurų baudą.

Kas yra T1 dokumentas?

Tai dokumentas, leidžiantis prekėms keliauti per trečiąsias šalis (t. y. ne per ES) be mokesčių, jei jos tik tranzitu. Tačiau dažnai firmos už tai ima papildomai, nes tai reikalauja laiko ir biurokratijos. Kai kurios firmos įtraukia šią kainą į galutinę sumą, kitos keliauja be jo (jei galima), bet tada rizikuojate, jei ką nors užmiršite.

Ką daryti, jei neturiu visų pirkinių čekių?

Tai dažna problema. Daiktai, kuriuos turite ilgiau nei 6 mėnesius, laikomi naudotais ir mokesčių neturi būti (jei grįžtate į Lietuvą gyventi). Bet jei daiktas naujas, gali tekti mokėti PVM. Jei neturite čekio, gali būti, kad muitinė įvertins prekę pagal savo kainų lentelę, kuri dažnai būna aukštesnė nei rinktinė. Geriau iš anksto susirasti bent kokius nors dokumentus.

Ar galiu vežti maistą?

Griežtai ne, arba labai ribotai. Mėsą, pieno produktus ir vaisius draudžiama vežti be specialių sertifikatų. Vieną kartą vairuotojas gavo didelę baudą už dešrą bagažinėje, kurią buvo užmiršęs valgyti. Jei norite sutaupyti, nebandykite vežti pusę savo šaldytuvo – tik prarasite pinigus ant baudų ir laiko ant patikros.

Ar reikia mokėti už muitinės tarpininką?

Dauguma firmų tai daro už papildomą mokestį. Yra galimybė padaryti tai patys („savarankiškas deklaravimas“) internete, jei esate technologiškas. Tai tikrai vienas iš būdų, kaip sutaupyti perkraustant daiktus iš Anglijos, nes tarpininkai ima po 50-100 eurų už dokumentą. Tiesą sakant, aš pats vis dar kartais painiojuosi tų formų, tai ne taip ir paprasta.

Rizikos ir kokius vežėjus rinktis

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Jei kaina peržengia visus sveiko proto ribas – bėkite. Taip pat gera ženklas, jei jie nekalba lietuviškai arba angliškai ir atsakinėja labai vangiai. Patikrinkite jų „Companies House“ (jei JK įmonė) duomenis. Jei įmonė užregistruota prieš mėnesį ir adresas – kokiame nors garaže Kaune, geriau nerizikuokite.

Ar draudimas yra privalomas?

Mano nuomone, taip. Nors tai kainuoja papildomai, bet aš mačiau viską – nuo gaisrų iki to, kad vairuotojas užvažiuoja į duobę. Standardinis draudimas dažnai dengia tik labai mažą sumą (pvz., 10 GBP už kg), todėl tikrinkite sąlytas. Jei turite brangių daiktų, privalote pasakyti apie tai iš anksto, kitaip nebus apdrausta.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa kelyje?

Tai reali grėsmė, ypač žiemą arba kai yra eismo įvykiai. Jei vairuotojas nedalyvauja, gali prasidėti šurmulys. Geros firmos turi kitą vairuotoją arba techninę pagalbą. Blogos firmos tiesiog niekas nebeatsiliepia. Vieną kartą teko važiuoti gelbėti kliento daiktų, nes buvusioji firma „dingo“ su mašina dviem savaitėms.

Ar reikia mokėti avansą?

Įprasta prašyti nedidelio avanso (10-20%), kad užfiksuotumę datą. Jei reikalauja mokėti 100% iš karto, tai didelė raudona vėliava. Yra buvę atvejų, kai žmonės sumokėjo viską ir daugiau nieko negirdėjo. Aš visada stengiuosi pasitikėti, bet ir aš pats prašau avanso, kad nevažiuočiau tuščiomis.

Ar saugu siųsti dalinį krovinį su kitais?

Dažniausiai taip, bet visada yra rizika, kad kieno nors daiktai smirdės arba bus purvūs. Aš stengiuosi nekrauti cheminių medžiagų ar maisto produktų kartu su baldais. Jei jums labai rūpi švara, galite paprašyti, kad jūsų daiktai būtų užkloti plėvele viršuje, kad ant jų niekas nekrėstų. (Nors dažnai vairuotojai ir taip tai daro, jei protingi).

Ką daryti, jei daiktai atvyko pažeisti?

Reikia tai užfiksuoti iš karto, kol vairuotojas dar vietoje. Nufotografuokite ir parašykite pastabą į CMR sąskaitą. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, vėliau niekas nieko neduos. Aš vieną kartą praradau 500 eurų, nes klientas nepastebėjo įbrėžimo sofoje ir pasirašė dokumentą tik namie.

Specifiniai klausimai ir patarimai

Kaip vežti automobilį?

Automobilius galima vežti su savivarčiu arba ant priekabos. Jei automobilis nevažiuoja, reikės „keltuvo“. Dauguma žmonių, klausiančių, kaip sutaupyti perkraustant daiktus iš Anglijos, bando įsivažiuoti patys, bet tai brangu dėl kuro ir kelių mokesčių, be to, reikia grįžti atgal. Kartais pigiau nuomotis mašiną vienai dienai Anglijoje nei vežti savą seną „skrapą“.

Ar galima sutarti dėl iškrovos?

Taip, dauguma vairuotojų padės, jei jiems duosite pinigų arbatpinigių. Tačiau jie ne profesionaliai krovikai. Jei turite daug sunkių dėžių ar reikia nešti į trečią aukštą be lifto, geriau pasamdyti vietinius krovikus Lietuvoje. Vairuotojas gali tiesiog atsisakyti nešti, kad nesusitrintų nugarą prieš kelionę atgal.

Ką daryti su augalais?

Dėl fitosanitarinių taisyklių, augalus vežti labai sunku ir dažnai draudžiama, jei turi žemės. Jei tai kaktusas be žemės, galima pabandyti, bet rizikuojate, kad muitinė juos sunaikins. Geriau atiduoti kaimynams Anglijoje, nei verkti prie tuščio vazo Lietuvoje.

Ar vežti techniką be originalių dėžių?

Galima, bet vėl gi, rizikuojate. Televizorius reikia labai gerai apgaubti putomis (styrofoam). Jei tiesiog įdėsite į automobilio bagažinę su antklode, didelė tikimybė, kad ekranas sūlys. Aš visada patariu rasti originalią dėžę bent pagal didžiausią techniką.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Nuo užsakymo iki pristatymo gali užtrukti nuo savaitės iki mėnesio. Jei tai dalinis krovinys, laukti teks ilgiau. Jei turbūs būtent tam tikrą dieną, geriau susitarti dėl ekspress reiso, kuris kainuos brangiau, bet atvyks tiksliai laiku. Niekada nepromise’inkite savo artimiesiems datą, kol negavote vairuotojo telefono numerio.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Žiūrėkite į smulkmenas. Už „long carry“ (nešimas ilgu atstumu), už liftų naudojimą, už užstatą (depocit) už raktus, jei tarpininkaujate butų nuomoje. Kartais firmos užmiršta paminėti, kad kaina neįskaitčia iškrovos Lietuvoje. Visada klauskite „ar tai galutinė kaina?“.

Ar verta rinktis didžiąsias firmas?

Jos patikimesnės, bet brangesnės. Mažos firmos gali būti lankstesnės (pavyzdžiui, nusileisti ties kaina arba užsukti tam tikroje vietoje be papildomo mokesčio). Jei pervežate brangų pianiną – imkite didelę. Jei pervežiate studento daiktus – maža lietuviška firma tikrai padarys darbą gerai ir pigiau.

Kaip elgtis, jei pasikeičia planai?

Praneškite kuo anksčiau. Jei atšaukiate dieną prieš važiavimą, gali prarasti avansą. Jei keičiate adresą, gali tekti papildomai sumokėti, jei vairuotojas jau suplanavo maršrutą. Mes esame žmonės, galime susitarti, jei nesukeliame problemų paskutinę minutę.

Ar galiu sekti savo daiktus?

Daugelis suteikia sekimo numerį, bet realybėje jis dažnai rodo, kur buvo prieš 4 valandas. Geriausia tiesiog turėti vairuotojo numerį ir parašyti jam žinutę „kur tu?“. Nenaudokite to per dažnai, vairuotojams tai erzina, o kai vairuotojas erzinasi – jis vairuoja blogiau (žodžiu, gali būti).

Ar galima sutaupyti ant dujų?

Ne, dujų mes nevežame (tai pavojinga). O jei kalbate apie degalus, tai jų kainą įtraukiame į sąskaitą. Vienintelis būdas sutaupyti čia – rinktis maršrutą, kuriame nėra didelių nuokrypių. Jei gyvenate kažkur toli nuo pagrindinio kelio, tikėkitės papildomo mokesčio už nuvažiavimą.

Kokius daiktus geriausia palikti?

Visus, kuriuos galima pigiau nusipirkti Lietuvoje. Senas sofos, spintas, kurios jau suirusios, didžiules kiekis knygų (jei nėra brangų leidinių). Knygos yra baisiai sunkios. (Aš pats myliu knygas, bet žinau, kad jų vežimas – tai pinigų deginimas).

Kaip sumokėti, kad būtų saugu?

Geriausia banko pavedimu, kad būtų įrodymas. Jei mokate grynaisiais, reikalaukite kvito. Niekada nesiųskite pinigų į užsienio sąskaitas asmeniniam pavedimui, jei nepažįstate įmonės 100%. Tai pagrindinė taisyklė, kurią galiu paduoti, kalbant apie saugumą.

Ar reikia tikrinti vairuotojo dokumentus?

Galiu užtikrinti, kad mano vairuotojai visi tvarkingi, bet jei samdote atsitiktinį „furgoną“ iš skelbimo, patikrinkite, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą (C kategorija). Jei vairuoja be teisių ir įvyksta avarija, draudimas neveiks.

Ką daryti su nenaudojamais daiktais Anglijoje?

Parduokite „Gumtree“ arba dovanokite labdarai. Nėra jokio prasmės mokėti už kubinius metrus, kad vežtumėte šiukšles. Aš matau taip dažnai – žmonės vežia senus mataračius, kuriuos Lietuvoje išmeta tiesiog į konteinerį.

Galutinis patarimas tiems, kurie vis dar abejoja.

Jei jaučiatės, kad viskas per sudėtinga, tiesiog skambinkite man arba kitam profesionalui. Geriau išleisti šiek tiek daugiau, bet gauti ramybę, nei stresuoti dvi savaites, ar jūsų daiktai nenukeliavo į Maroką vietoje Vilniaus. Sėkmės kelyje!

Išvada

Tiesą sakant, nėra vieno universalaus recepto, bet dabar jau aišku, kaip sutaupyti perkraustant daiktus iš Anglijos be didelio streso. Svarbiausia – nekreipti dėmesio į pernelyg pigius pasiūlymus, kurie dažnai baigiasi nusivylimu, ir atsakingai planuoti pakavimą. Naudokite protą, tikrinkite dokumentus ir nebijokite klausti Klausimų. Po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti vieną – geriausias klientas yra tas, kuris viską pasikalbėjęs iš anksto, o ne tas, kuris bandė taupyti ant visko ir galiausiai sumokėjo dvigubai. Gerai kelionės!