Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius, perkraustymo paslauga

Geriausi krovinių pervežimo sprendimai į Angliją su patirtimi – kaip realybėje veža krovinius

Vežame kiekvieną dieną

Geriausi krovinių pervežimo sprendimai į Angliją su patirtimi – kaip realybėje veža krovinius,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Geriausi krovinių pervežimo sprendimai į Angliją su patirtimi – kaip realybėje veža krovinius  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Geriausi krovinių pervežimo sprendimai į Angliją su patirtimi – kaip realybėje veža krovinius

    Kai klientai klausia, kokie yra geriausi krovinių pervežimo sprendimai į Angliją su patirtimi, aš paprastai pirmiausia klausiu ne apie kainą, o apie krovinį. Po 20+ metų tarptautinių pervežimų matau tą patį: problema dažniausiai prasideda ne Doverio uoste, o dar prieš pakrovimą. Vienas nurodo ne tas palečių matmenų, kitas pamiršta muitinės dokumentus, trečias nori rytoj, nors kelininkai žino, kad taip nebūna. Todėl žemiau rašau paprastai – kaip kalbu su klientais telefonu, be gražių brošiūrinių frazių. Jeigu skubu, vis tiek bandau paaiškinti, kad transporto logistika nėra stebuklingas mygtukas – čia svarbūs maršrutai, krovinio pobūdis, terminai ir žmogus, kuris prižiūri procesą.

    DUK: kur prasideda geriausi krovinių pervežimo sprendimai į Angliją su patirtimi

    Kas iš tikrųjų lemia geriausią rezultatą: geriausi krovinių pervežimo sprendimai į Angliją su patirtimi ar tiesiog mažiausia kaina?

    Geriausi krovinių pervežimo sprendimai į Angliją su patirtimi prasideda nuo aiškios informacijos. Klientas dažnai sako: „vežti į Londoną“, ir mano, kad užtenka. Ne. Reikia žinoti, kiek palečių, koks svoris, ar krovinys kraunamas šakėmis iš šono, ar reikia liftų, ar galima statyti vieną ant kito. Be to, reikia termino, įkrovimo miesto ir išsikrovimo pašto kodo. Kai šie dalykai aiškūs, kaina ir terminas tampa daug realesni, ne pasaka iš interneto.

    Kokio krovinio duomenų reikia prieš skambinant pervežėjui?

    Prieš skambinant užrašykite bent keturis dalykus: matmenis, svorį, pakrovimo adresą ir išsikrovimo adresą. Jei tai paletės – kiek jų, ar standartinės 120x80, ar didesnės. Jei mašina, įranga ar negabaritas – aukštis, plotis, ilgis ir ar galima krauti šakėmis. Dar gerai pasakyti, ar reikia muitinės tarpininko, nes apie muitinės deklaravimas visada kalbu kartu su dokumentais. Be šių duomenų pervežėjas spėlioja, o spėlionės transporto logistikoje greitai virsta papildomais eurais.

    Ar geriau rinktis pilną sunkvežimį, ar dalinį krovinį į Angliją?

    Pilnas sunkvežimis geriausias tada, kai turite apie 24–33 Europalečius arba krovinį, kurio nenorite maišyti su kitais. Dalinis krovinys, LTL, tinka mažesniems siuntiniams – pavyzdžiui, 2–8 paletėms iš Kauno į Birmingham. Dabar šiek tiek nukrypsiu – tas pats galioja ir siuntoms į Airiją, bet čia ne apie tai. Pilnas variantas paprastesnis, nes mašina stovi tik jūsų kroviniui. Dalinis pigesnis, bet reikia laukti, kol susirenka kiti kroviniai, ir čia jau atsiranda daugiau judančių dalių.

    Kada ekspressinis pervežimas į Angliją tikrai vertas pinigų?

    Ekspresinis pervežimas vertas tada, kai vėlavimas kainuoja daugiau negu pati mašina. Pavyzdžiui, gamykla stovi, prekybos centras laukia prekės prieš akciją, ar klientas moka baudą už praleistą montavimo datą. Tokiu atveju skiriama atskira furgono arba tentinės mašinos ekipažas, be sustojimų kitiems kroviniams. Bet jei tiesiog „noriu greičiau“, nes taip ramiau, tada kartais užtenka įprasto grafiko. Ekspresas nėra magija, jis tiesiog brangesnis ir labiau kontroliuojamas.

    Kodėl pigiausias pasiūlymas kartais kainuoja brangiau?

    Pigiausias pasiūlymas dažnai atrodo gražiai tik iki pirmo sunkumo. Tada paaiškėja, kad nėra CMR patvirtinimo tvarkos, nėra normalaus kontakto, o vairuotojas „kažkur tarp Vokietijos ir Belgijos“. Esu matęs įmonių, kurios paima užstatą, o po to dingsta iki pirmo rimto klausimo. Blogiausia, kai klientas supranta tai Doverio uoste, kai krovinys stovi, dokumentai netvarkingi, o visi ieško kaltų. Pervežimas į Angliją nėra turgus, kur visada laimi tas, kas pasiūlė mažiausiai.

    Kainos, terminai ir geriausi krovinių pervežimo sprendimai į Angliją su patirtimi

    Kiek apytiksliai kainuoja krovinių pervežimas į Angliją?

    Jei kalbame apie dalinį krovininį pervežimą Lietuva–Anglija, viena paletė gali kainuoti nuo 120 iki 450 eurų, priklausomai nuo svorio, vietos ir termino. Pilnas sunkvežimis dažniausiai būna maždaug 1 500–3 500 eurų, o ekspresinis reisas gali šokti iki 2 500–6 000 eurų. Temperatūrinis transportas arba negabaritas kainuoja dar kitaip. Kaina taip pat priklauso nuo to, ar važiuojama per Calais–Dover, ar per Zeebrugge, Roterdamą, ar kitą keltų/uostų kombinaciją.

    Kodėl krovinių pervežimo į Angliją kaina gali pasikeisti paskutinę dieną?

    Kaina keičiasi, kai keičiasi faktai. Pavyzdžiui, klientas sakė 6 paletes, o sandėlyje staiga atsiranda 9, arba paletės aukštesnės negu buvo nurodyta. Kartais keičiasi iškrovimo adresas – iš Londono centro į kokį nors industrial estate už miesto, kur sunkvežimiui sunkiau manevruoti. Dar būna mokesčiai už laukimą, jei krovinys nepakraunamas per sutartą laiką. Todėl geri pervežėjai prašo viską fiksuoti raštu, ne tik „susitarėm telefone“.

    Ar maršrutas per Calais–Dover visada greičiausias į Angliją?

    Ne visada. Calais–Dover atrodo logiškai, bet ten kartais susidaro eilės, ypač prieš šventes, audras ar po muitinės sistemos trikdžių. Ne visada galiu pasakyti 100%, nes pasienio ir keltų sistemos keičiasi, o informacija kartais ateina vėlu. Eurotunnelis per Folkestone kartais greitesnis, bet ne visada pigesnis. Per Zeebrugge ar Roterdamą galima apeiti dalį spūsčių, tik kelias pailgėja. Geriausias maršrutas yra tas, kuris tinka konkrečiam kroviniui, ne tas, kuris gražiausiai atrodo žemėlapyje.

    Kiek trunka pervežimas iš Lietuvos į Londoną, Manchesterį ar Birmingham?

    Iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos į Londoną realistiškai planuočiau 3–5 darbo dienas daliniam kroviniui. Pilnas krovinys gali atvykti per 2–4 dienas, jei viskas susidėlioja gerai. Į Manchesterį, Leeds ar Birmingham dažnai reikia pridėti dar pusę dienos arba dieną, nes tai jau giliau saloje. Ekspresas gali tilpti į 24–72 valandas, bet vėlgi – jei dokumentai tvarkingi. Jei muitinė stringa, terminai griūva greičiau negu planas Excelio faile.

    Ką daryti, kai krovinio reikia konkrečią dieną, o ne laiko langą?

    Tada sakau tiesiai: rezervuokite anksčiau ir nebandykite paskutinę minutę spausti visų. Jei reikia konkrečios dienos, geriausia turėti pilną mašiną arba ekspresinį variantą. Daliniame krovinyme visada yra rizika, kad prieš jus stovės kitas krovinys, kitas sandėlis, kitas dokumentų patikrinimas. Galima derinti iškrovimo langą su klientu Anglijoje, bet reikia palikti rezervą. Transportas nėra traukinys su minute į minutę tvarkaraščiu, nors kai kurie klientai norėtų, kad būtų.

    Duomenys, pakrovimas ir apsauga kelyje

    Ar telpa negabaritiniai kroviniai į Angliją?

    Į Angliją galima vežti ir negabaritinius krovinius, bet čia jau reikia žiūrėti atskirai. Reikia žinoti aukštį, plotį, ilgį, svorį, ar yra leistina krauti šakėmis, ar reikia kranų. Kai kuriais atvejais reikia specialaus leidimo, eskorto arba konkretaus maršruto. Jei krovinys 2,6 metro pločio – tai dar viena istorija, jei 4 metrai – visai kita. Tokiu atveju nereikia klausti „kiek greitai“, pirmas klausimas turi būti „ar legaliai ir saugiai“.

    Kaip vežti paletes, kad sandėlyje nekiltų drama?

    Paletės atrodo paprastas dalykas, kol sandėlyje nėra vietos. Labai dažna problema – klientas sako „standartinės paletės“, o atvykus paaiškėja, kad jos nestandartinės, aukštos, šlapios arba blogai apvyniotos. Vieną kartą mačiau, kaip krova staiga „patempta“ folija, o kelionės pabaigoje pusė dėžių laikėsi ant sąžinės. Reikia tvirtinimo juostų, kampuočių, etikečių ir aiškaus krovinio aprašo. Jei sandėlis krauna greitai ir nervinasi, dar blogiau – tada daiktai skrenda greičiau negu žmogus spėja pasakyti „palaukit“.

    Kokios problemos būna su temperatūriniais kroviniais į Angliją?

    Temperatūriniai kroviniai yra viena tų sričių, kur „kažkaip vešim“ netinka. Maistas, vaistai, kai kurios cheminės medžiagos ar kosmetika gali reikalauti konkretaus temperatūros režimo, pavyzdžiui, +2–+8 °C arba +15–+25 °C. Reikia termografo, įrašų, kartais papildomų sertifikatų. Esu matęs situaciją, kai šaldytuvas dirbo, bet durys buvo ilgai atidarytos iškrovimo metu, ir klientas po to klausė, kodėl temperatūra šoktelėjo. Čia svarbu ne tik mašina, bet ir sandėlio disciplina.

    Ar galima vežti asmeninius daiktus, baldus ar įrangą?

    Galima, tik reikia aiškiai pasakyti, kas tai yra. Asmeniniai daiktai, baldai, įrankiai, komercinė įranga – viskas turi savo niuansų. Jei tai persikraustymas, reikia žinoti, ar bus liftas, ar reikės nešioti rankomis. Jei įranga – ar ji veikia, ar tuščia, ar viduje liko skysčių. Kartais klientai parašo „greitai į Anglija“, o tada paaiškėja, kad reikia dar ir išrinkti sofą. Juokas juokais, bet tokie dalykai labai gadina grafiką.

    Kas nutinka, jei krovinys nepakrautas taip, kaip buvo sutarta?

    Jei krovinys nepakrautas pagal sutartą planą, pirmiausia sustoja visas procesas. Vairuotojas turi teisę stabdyti pakrovimą, kai mato, kad krovinys nesaugus arba netelpa. Pataisau: ne tik vairuotojas, bet ir pervežėjas privalo galvoti apie atsakomybę. Blogai pritvirtintas krovinys gali pasislinkti, sugadinti kitą krovinį arba pakenkti pačiam transportui. Po to prasideda nuotraukos, CMR pastabos, ginčai ir klausimas, kas mokės. Todėl geriau 15 minučių pakrauti normaliai negu dvi dienas aiškintis po avarijos.

    Dokumentai, muitinė ir Brexit realybė

    Kokių dokumentų reikia kroviniui į Angliją po Brexit?

    Po Brexit kroviniui į Jungtinę Karalystę dažniausiai reikia komercinės sąskaitos, pakavimo lapo, CMR, eksporto deklaracijos ir importo duomenų gavėjui. Priklausomai nuo prekės, reikia HS kodų, kilmės informacijos, sertifikatų ar licencijų. (Pataisau: ne tik muitinės, bet ir vežėjo atsakomybės.) Jei prekė maistinė, medicininė, chemija ar augalai, prasideda atskira daina. Be tvarkingų dokumentų krovinys gali stovėti uoste, o stovėjimas niekada nėra nemokamas.

    Kas yra EORI ir kodėl jo prašo pervežėjas?

    EORI – tai įmonės muitinės registracijos numeris (tiksliau – identifikatorius, naudojamas ES ir JK muitinės procesuose). Jis reikalingas, kad muitinės deklaracijos būtų susietos su konkrečiu importuotoju arba eksportuotoju. Jei klientas neturi EORI, deklaravimas gali strigti dar prieš krovinį paliekant sandėlį. Kai kurie smulkūs klientai mano, kad pervežėjas „kažkaip sutvarkys“, bet ne visada taip paprasta. Geriau tai pasitikrinti prieš užsakant transportą, ne kai mašina jau stovi pasienyje.

    Kodėl muitinės deklaravimas kartais užstringa?

    Muitinės deklaravimas stringa dėl smulkmenų, kurios klientui atrodo nesvarbios. Netikslus prekės aprašymas, klaidingas HS kodas, neatitikęs EORI numeris, trūkstama vertė sąskaitoje – ir viskas. Kartais problema būna ne pas pervežėją, o pas kliento buhalteriją ar tiekėją. Esu matęs, kaip krovinys laukė, nes sąskaitoje buvo parašyta „parts“, nors reikėjo konkrečiau. Muitinė nemėgsta miglos, o „kažkoks metalas“ nėra geras prekės aprašymas.

    Ar pervežėjas gali sutvarkyti visus popierius už mane?

    Gali, bet tik tada, kai klientas duoda teisingus duomenis ir leidimus. Pervežėjas arba jo muitinės brokeris gali parengti deklaracijas, sutvarkyti CMR, padėti su EORI patikrinimu. Bet jis negali išgalvoti prekės vertės, kilmės ar paskirties. Jei klientas sako „rašykit pigiau“, čia jau raudona vėliava. Geri pervežėjai dirba su dokumentais atsargiai, nes klaida popieriuje gali atsisukti baudomis, vėlavimu ir sugadintu krovinio įvažiavimu į Angliją.

    Kas yra T1, CMR, invoice ir kodėl jie svarbūs?

    CMR yra vežimo dokumentas, įrodantis, kas, ką ir kam veža. Invoice, arba sąskaita faktūra, rodo prekės vertę, aprašymą, pardavėją ir pirkėją. T1 yra tranzito procedūra, naudojama tam tikrais atvejais, kai prekė juda per muitų teritorijas iki galutinio išaiškinimo. Klientui nereikia mokėti visų procedūrų pavadinimų, bet reikia suprasti, kad popieriai nėra formalumas. Jei CMR netvarkingas, vėliau sunku įrodyti, kas įvyko. Jei invoice netvarkinga, muitinė gali sustabdyti visą judėjimą.

    Rizikos, problemos ir patikimas pervežėjas į Angliją

    Kaip atskirti patikimą krovinių pervežėją į Angliją nuo atsitiktinio?

    Patikimas pervežėjas neklausia tik „kur vežti ir kiek mokėsi“. Jis klausia apie krovinį, dokumentus, terminus, pakrovimo sąlygas, kontaktus, draudimą. Jis pasako, kas gali nepavykti, o ne tik gražiai šypsosi telefonu. Patikrinkite, ar yra aiški įmonė, sutartis, CMR tvarka, draudimas, realūs kontaktai. Jei bendraujama tik per WhatsApp ir niekas negali pasakyti, kas atsakingas už muitinę, būtų protinga sustoti. Transporto rinkoje yra gerų žmonių, bet yra ir tokių, kurie išnyksta po pirmo gedimo.

    Ar verta pirkti krovinio draudimą pervežimui į Angliją?

    Mano nuomone, verta, ypač jei krovinys brangus, trapus arba sunkiai pakeičiamas. Standartinė vežėjo atsakomybė ne visada dengia visą vertę, o klientai tai supranta per vėlai. Draudimas kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės, bet ramybė dažnai verta daugiau. Reikia tik sąžiningai nurodyti, kas vežama ir kiek tai kainuoja. Jei po gedimo paaiškėja, kad vertė buvo „sumažinta dėl ramybės“, prasideda nemalonūs pokalbiai.

    Ką daryti, kai krovinys vėluoja dėl kelto, oro uosto ar pasienio?

    Pirmiausia – nešaukti ant vairuotojo, jei jis nieko negali pakeisti. Reikia gauti faktinę informaciją: kur mašina, kokia eilė, ar dokumentai priimti, ar laukiama patikrinimo. Realistiška situacija: keltas Doverio link vėluoja dėl audros, o klientas nori, kad krovinys vis tiek būtų ryte. Tokiu atveju pervežėjas turi pranešti naują langą, o klientas – informuoti gavėją Anglijoje. Kartais geriausias sprendimas ne „spausti“, o persiderėti iškrovimą ir išvengti laukimo mokesčių.

    Kokios klaidos dažniausiai kainuoja klientams?

    Dažniausiai kainuoja netikslūs duomenys. Netikslus svoris, netikslūs matmenys, neaiškus adresas, nepasiruošę dokumentai, per trumpas pakrovimo langas. Dar viena klaida – rinktis tik pagal kainą, nežiūrint, ar žmogus išmano maršrutą, muitinę ir krovinio tipą. Klientai kartais mano, kad jei pasakys pigiau, tai ir bus pigiau. Ne visada. Galiausiai sumokama už persikrovimą, laukimą, dokumentų taisymą ar naują transportą.

    Kodėl tokie sprendimai ne visada atrodo gražiai reklamoje?

    Kai klausiama, kodėl tokie sprendimai ne visada atrodo gražiai reklamoje, atsakymas paprastas: realybė nėra nuotrauka su švariu sunkvežimiu ir saulėlygiu. Būna naktiniai skambučiai, vėluojantys keltai, klaidos sąskaitose, sandėliai be dokų, vairuotojai, kurie stringa eilėse. Gera patirtis dažnai reiškia ne tai, kad niekada nekyla problemų, o tai, kad problemos sprendžiamos žmoniškai. Blogas pervežėjas pasislepia, geras – paskambina, paaiškina ir siūlo variantą. Todėl patirtis čia nėra gražus žodis, o praktinis dalykas.

    Išvada

    Geriausi krovinių pervežimo sprendimai į Angliją su patirtimi nėra vien mažiausia kaina ar greičiausia mašina. Tai aiškūs duomenys, tvarkingi dokumentai, realus terminas, tinkamas maršrutas ir pervežėjas, kuris nemeluoja, kai kažkas stringa. Jei norite be galvos skausmo, pradėkite nuo krovinio aprašo, ne nuo klausimo „kiek pigiausiai“. Anglija nėra arti tiek, kiek atrodo žemėlapyje, ypač kai įsijungia muitinė, keltai ir sandėlių grafikai.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.