Geriausi kraustymosi sprendimai į Jungtinę Karalystę: Kaip atlikti visą procesą be nervų suirimo

Sveiki, sėdžiu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo to, kaip buvo išvežti visi namų ūkio reikmenys vienam vyrui iš Londono, iki tų situacijų, kai vairuotojas prarado dokumetus pietų metu ties Kaliningradu. Kraustymasis į užsienį visada yra stresas, o Britanija po „Brexit“ tapo dar keisnesnė vietos mums, logistams. Jei ieškote patikimų variantų, štai čia aptarsime, kas tikrai veikia. Tiesiog pasidarykite kavą, nes dabar viskas vyksta ne taip paprastai kaip anksčiau, o geriausi kraustymosi sprendimai į Jungtinę Karalystę reikalauja ne tik pinigų, bet ir kantrybės. Nebūkite naivūs manyti, kad pakels telefono ragelį ir rytoj viskas jau bus sandėlyje – to nebėra.

Kaip tai vyksta iš tikrųjų (ir kiek laiko užtrunka)

Kiek laiko užtrunka siuntos iš Lietuvos į JK nuvežti?

Anksčiau sakiau „trys dienos“ ir buvau teisus, dabar galiu tik pasakyti „nuo penkių dienų iki savaitės“. Viskas priklauso nuo to, kokia savaitė ir kaip susikerta kelią keltai. Jei viskas idealu – paimame daiktus antradienį, trečiadienį jau jūros perėjoje, penktadienį iškrauname. Bet dažniausiai įvyksta kažkas nors – užstringa muitinėje arba būna audra per Lamanšą. Tad geriau planuokite atsargiau, nustatykite sau savaitęs laiką, kad nenuviltumėte, kai vairuotojas skambins ir sakys, kad „stovi eilėje“.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (dalį mašinos) ar pilną automobilį?

Jei turite mažai daiktų, tiesiog kelias dėžes, tai beveik visada verta rinktis dalinį krautą. Pats asmeniškai rekomenduoju dalinį variantą tiems, kurie kraustosi be didelių baldų, nes taip sutaupote šimtus eurų. Pilna mašina kainuoja brangiai, nors ji yra vienas iš patogiausių kraustymosi sprendimų į Jungtinę Karalystę, jei jums reikia pervežti visą butą. Žinoma, daliniame krove keliaujate su svetimais daiktais, bet kas per to? Jei tarpininkas geras, viskas bus saugu. Tačiau jei turite kažką labai jautraus, mokėkite už visą furgoną.

Kiek kainuoja kraustymasis į Londoną ar Mančesterį?

Kainos dabar šokinėja kaip šuo ant karšto asfalto. Paprastai kaina skaičiuojama nuo tūrio kubiniais metrais arba nuo kvadratinių metrų, jei kalbame apie baldus. Mažam siuntiniui gali tekti mokėti nuo 300-400 eurų, o jei tai pilnas butas su pianinu, tai skamba keturženkliu skaičiumi. Londonas yra brangiau dėl „Ulez“ zonų ir mokesčių už važiavimą į centrą, todėl ten pridėkite dar šimtą ar dvi pinigų. Neklauskite manęs dėl fiksuotos kainos be matavimų – tai toks pat kvailys kaip ir pirkti batų be pamatavimo.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai yra klasika. Vairuotojai yra žmonės, jie taip pat užstringa įklimpimuose arba tiesiog praranda internetą, kad nurodytų vietą. Pavėlavimas viena-dviem valandomis yra normalu, ypatingai jei kroviama į kelis adresus. Esu matęs atvejus, kai vairuotojas užtruko dvi dienas dėl techninių problemų Lenkijoje. Jei jam nepavyksta įveikti 200 km per dieną, jis tiesiog sustoja pamykęs. Geriausia tiesiog palaukti ir nepykti, pyktis niekam nieko neduoda, o kraustymosi sprendimai į Jungtinę Karalystę visada turi turėti laiko atsargas.

Ar galima sekti savo krovinią realiu laiku?

Technologiškai – taip, tačiau praktiškai ten taip pat... (pataisymas: ne visada taip paprasta). Kai kurios firmos deda GPS trackerį į mašiną, tai puiku, matote, kur jis važinėja. Bet kartais siuntinys gulės sandėlyje Vilniuje arba Kaune, laukdamas, kol susirinks pilna mašina, o GPS rodys, kad jis stovi vietoje. Taip kad, nepanikuokite, jei pamatysite, kad jis nejuda tris dienas – tai tik reiškia, kad renkame kitus klientus, kad jums nebrangiai parduotume vietą.

Pinigai, kainos ir to, kas nepasidaro aišku

Kodėl kai kurios firmos taip pigiai siūlo savo paslaugas?

Klausimas, kurį turėtumėte sau užduoti pirmiausia. Jei kainos atrodo per geros, kad būtų tiesos, paprastai taip ir yra. Pigios firmos dažnai nerodo visų mokesčių iš karto, o paskui papildo „rūbų“ mokesčius arba kelių mokesčius. Aš asmeniškai labai nepatikiu tų, kurie siūlo pervežimą už alkoholio kainą. Sugebu pasakyti, kad tokie kraustymosi sprendimai į Jungtinę Karalystę gali baigtis tuo, kad jūsų daiktai bus iškraunami ant gatvės ir reikalaujami papildomi pinigai.

Ar įeina į kainą pakavimo medžiagos (dėžės, lipdukai)?

Paprastai ne, nebent tai nurodyta kaip „viskas įskaičiuota“. Knygų dėžės, lipniai juostos, burbuliukai – visa tai kainuoja, ir firmos tai užskaito atskirai. Kartais parduoda dėžes po pusiaus arba duoda išsinuomoti. Nereikia manyti, kad dėžė atsidurs pas jus nemokamai, tu tiesiog perka ją kartu su paslauga, o kaina įtraukta į sąskaitą. Geriau klausti iš karto, „kokią medžiagą man reikės nupirkti savarankiškai“.

Kas dėl papildomų mokesčių už sunkius daiktus (pianinas, seifas)?

Žinoma, kad yra. Jei turiate ką nors, kas sveria daugiau nei 200-300 kilogramų, reikės vairuotojo padėjėjo arba specialios technikos. Vienas vairuotojas nepakels pianino nei ant trečio aukšto be liftų, nei žemyn. Tai kainuoja, nes reikia įdarbinti du, o kartais tris vyrus. Neklauskite, kodėl brangu – pabandykite pakelti seifą su savo draugu, suprasite.

Ar galima susiderėti dėl kainos grynaisiais?

Dirbdamas šioje srityje mačiau viską. Kai kurie vairuotojai gali šiek tiek nuleisti kainą, jei mokate grynais, tačiau didelės firmos to nedaro. Jos dirba su sąskaitomis faktūroms. Taigi, jei susitarote su privačiu vežėju „iš rankos į ranką“, galbūt pavyks sutaupyti 10 procentų, bet tuo pačiu prarandate garantiją. Mano atveju, aš sakyčiau – geriau padokite daugiau, bet gaukite dokumentą.

Kokios rizikos, kai vežate brangius daiktus?

Rizika visada egzistuoja, net ir jei pasirenkate patikimus kraustymosi sprendimus į Jungtinę Karalystę. Aš visada rekomenduoju apdrausti brangią elektroniką ar juvelyrinius dirbinius. Yra pasitaikę istorijų, kai mašina buvo apiplėšta arba užsidegė. Žinoma, tai yra reti atvejai, kaip tą kartą (pataisau: ne tą, o prieš penkerius metus), kai vairuotojas užmiršo uždaryti galinę duris ir viskas nukrito ant kelio. Drąsaų turi būti.

Birokratija, dokumentai ir tas kankinantis „Brexit“

Kas yra tas ToR numeris ir kodėl visi jo prašo?

Tai yra „Transfer of Residence“ numeris, leidžiantis atvežti daiktus į JK be muito ir PVM. Jei gyvenate užsienyje daugiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi, jums jis būtinas. Be jo, muitinėje jums gali paskaičiuoti 20 procentų mokestį nuo visų daiktų vertės. Tai gali būti labai skaudu, jei atvežate naujus baldus. Patariu užpildyti paraišką internetu bent mėnesį iki išvykimo, nes ji tvarkoma ne iš karto.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas prie sienos?

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai yra: TIR karnetas (jei eina per Baltarusiją – dabar tikrai ne), CMR dokumentas, prekių sąrašas (packing list) su jūsų pasirašymu ir ToR numerio kopija. Be šitų, vairuotojui gali pavykti praslysti tik užuot sužavėjęs muitininką. Kartais reikia ir asmens dokumento, kurį jis perveža, jei tai ne komercinė siunta. Geriausia, kai viskas yra vienoje rinkinyje.

Kas dėl „Brexit“ – ar labai pasikeitė taisyklės?

O, kaip tik pasikeitė. Anksčiau buvo tiesiog „važiuok“, dabar – „deklaravim“. Kiekviena siunta turi būti deklaruojama Jungtinės Karalystės muitinės sistemoje prieš jiems įvažiuojant. Jei vairuotojas atvyksta be deklaracijos, jis gali būti nukreiptas atgal arba baudžiamas. Tas chaosas Dovere yra įprastas dalykas dabar, todėl reikėtų rinkti tokius kraustymosi sprendimus į Jungtinę Karalystę, kurie turi savo brokerius ten, o ne laukia, kol vairuotojas pats susitvarkys su telefonu.

Ar galiu pervežti savo seną automobilį be mokesčių?

Taip, galite, jei turite ToR numerį ir automobilis buvo jūsų nuosavybėje mažiausiai 6 mėnesius prieš išvykimą. Taip pat reikės užregistruoti jį JK per 14 dienų nuo atvykimo. Viena mokestį nemokate už importą, bet registracija vietinėms lentelėms kainuos pinigų. Neklauskite manęs, kiek dabar kainuoja techninė apžiūra ten, nes kainos keičiasi kasmet, žinau, kad nebe pigu.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaidų?

Tada prasideda linksmybės. Jei sąraše parašyta „knygos“, o realiai yra „kompiuteris“, tai gali būti įvertinta kaip mėginimas apgaudinėti. Muitinė gali uždaryti siuntą. Esu matęs, kaip žmonės rašė „dviratis“ o ten buvo „kelioninis dviratis su elektros varikliu“, tai skirtingos kategorijos. Būkite tikslūs, net jei tingiu rašyti kiekvieną šaukštą.

Daiktai, pakavimas ir kas vyksta iš tikrųjų

Kaip surengti daiktus, kad neatsirastų sužalojimų?

Sėkmingų kraustymosi sprendimų į Jungtinę Karalystę paslaptis yra burbuliukų plėvelė. Jos niekada nepakanka. Knygas reikia dėti į mažas dėžes, o didelės dėžės tampa per sunkios ir jas plyšo. Aš vieną kartą mačiau, kaip vyras supako visus indus į vieną didelę dėžę be užpildo – rezultatas buvo trupinis. Nelaikykite, kad vairuotojas yra kengūra ir sužinos, kaip laikyti dėžę, kad ji nejudėtų viduje.

Ar draudžiama vežti maistą ar gėrimus?

Maistas gali būti problema, ypač mėsą ir pieno produktus dėl gyvūnų ligų kontrolės. Jei atvešite dešrelę iš Lietuvos, jos gali būti konfiskuojamos. Kai kurie vairuotojai sako, kad „nieko nežino“, bet rizikuoti neverta. Viskas turi būti uždaryta, originalioje pakuotėje. Alkoholis – tai kita istorija, ten yra rūšies apribojimai, bet asmeniniam naudojimui dažniausiai praeina, jei ne per daug.

Ar reikia dalyvauti pakavimo procese?

Jei įsigyjate „pakavimo paslaugą“, tai galite nueiti į kavę, o komanda viską padarys patys. Tačiau aš rekomenduoju būti šalia bent pradžioje, kad parodytumėte, kas yra „lūžtantis“ ir kas „brangus“. Kitu atveju gali nutikti, kad jie supaks šiukšlių dėžę su jūsų dukros paveikslais. Žinoma, jie yra profesionalai, bet jie nežino jūsų vertinimo.

Ar imate vežti pianinus ar labai sunkius daiktus?

Imame, bet kaip jau minėjau, tai neįmanoma vienam. Pianinų pervežimas yra menas. Reikia ne tik jėgos, bet ir įrangos – juostų, vežimėlių. Tikrai nepatartu bandyti nuleisti pianiną laiptais „į rankas“, nes jei nukris, jis pradangs viską už save. Tokiu atveju geriau pasikviesti specialistus, kurie tuo užsiima kasdien.

Ar atvežate daiktus tiesiai į butą ar tik į sandėlį?

Jei yra galimybė priarteti mašina prie namų (t.y. nėra ribojimų „pėsčiųjų zonose“), mes atvežame iki durų. Jei gyvenate centrinėje Londono vietoje, kur negalima stovėti sunkvežimio, teks perkrauti į mažesnę mašiną. Tai vadinama „shunting“ ir tai papildomai kainuoja. Žinoma, niekas nenori nešti dėžių penkis šimtus metrų.

Kas dėl šunų ir kačių pervežimo?

Gyvūnai nėra mano „kompetencija“ tiesiogiai, aš vežu baldus, bet žinau, kad tai reikalauja veterinarino pasų ir mikroschemų. Jie turi važiuoti specialiuje dalyje arba su lydintėmis asmenimis. Nepaleiskite jų tiesiog į furgoną su sofa – tai nelegalu ir neprofesionalu. Yra firmos, kurios specializuojasi tik būtent gyvūnų logistikoje, geriau kreiptis į jas.

Kas dėl alkoholio kiekio? Ar yra limitas?

Oficialiai yra tam tikri limitai, jei tai nėra prekybinė siunta. Asmeniniam naudojimui paprastai leidžiama kelios dešimtys litrų, bet jei atvešite šimtą butelių „vyniojamųjų“, muitininkai gali paklausti, ar atidarytate barą. Geriausia būti protingam. Kraustymosi sprendimai į Jungtinę Karalystę neturėtų prasidėti nuo alkoholio konfiskavimo.

Ar galima užsakyti tik įkrovimą iš Lietuvos be iškrovimo?

Taip, tai vadinama „atidavimas sandėlyje“. Atvežame jums į mūsų ar partnerio sandėlį Londone (ar kitame mieste), o jūs susiruošiate juos pasiimti savo automobiliu. Tai gali būti pigiau, jei netenkite daug daiktų. Tik žinokite, kad sandėlyje gali būti mokestis už laikiną sandėliavimą, jei nepasiimsite iš karto.

Kas nutinka su baldais, jei netilpėtų į liftą ar laiptus?

Tada turi būti naudojamos keltuvų platformos (outside lift). Tai labai dažnas dalykas Londone dėl siaurų laiptų. Pasirašykite iš karto, ar ši paslauga įskaičiuota, nes paskaičiuoti už kėlimą pro langą (kaip kad darome kartais) gali būti šokiruojančiai brangu. Bet štai tokių situacijų išgyvenęs sakau – geriau užmokėti už kėlimą nei griauti sofą per pusę.

Kaip elgtis, jei kažkas sulūžo vykdant arba pakraunant?

Pirmiausia – nefotografuokite tik sulūžusio daikto, reikia fotografuoti, kaip jis buvo supakuotas. Jei matote, kad dėžė sutrypta, nedelsdami praneškite vairuotojui. Turi būti užpildyta „defekturo aktą“. Jei pasirašote dokumentą, kad viskas gerai, paskui nebegalėsite nieko reikalauti. Aš visada sakau – žiūrėkite akis, o ne į telefoną.

Ar reikia įvertinti viską iki paskutinio šaukšto?

Muitinėje nėra įdomu kiek šaukštų turite, jiems įdomu bendra vertė deklaracijai. Tačiau turėkite sąrašą, kad patys neprarastumėte. Kai pervežiate daiktais, lengva pamiršti, ką turėjote. Geriausi kraustymosi sprendimai į Jungtinę Karalystę visada įtraukia detalią inventoriaus sąrašo paslaugą, tai sutaupo daug nervų vėliau.

Kodėl taip sunku susisiekti su kai kuriais dispečeriais?

Kartais jie tiesiog per užsiimti. Kartais jie nemoka lietuviškai arba angliškai pakankamai gerai. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės laukė atsakymo savautes. Tiesą sakant, geriausia dirbti su tais, kurie atsiliepia per dvi valandas, o ne po dvi dienas. Dispečierius – tai jūsų akys ir ausys, jei jis nekalba, tu esi aklas.

Ar imate vežti augalus?

Augalai yra kaip gyvūnai – jie turi savo taisyklių. Žemės trauinių negalima, tai akivaizdu. Dėl paties augalo, jei tai paprastas kaktusas, dažnai praeina, bet jei tai rūšis, kuri yra draudžiama Europoje, ją konfiskuos. Neapsigirkite, jei jūsų mėgstamas laukinis gvazdikas nebus įleistas į šalį.

Kas vyksta su važiuoklės numeriais ant mašinos (kai vežate automobilį)?

Jei pervežiate automobilį furgone, važiuoklės numeriai turi būti deklaruoti. Mašina turi būti įtraukta į sąrašą. Negalima tiesiog „užsistumti“ automobilio į vidų ir sakyti, kad tai dovana. Muitinė turi žinoti, kokia mašina įvažiuoja, jei jos nėra sąraše – tai įtartinai.

Apibendrinant: kas svarbiausia

Na, va, trumpai ir aiškiai – niekada nebelikite be ToR numerio ir nerašykite sąrašio ant kelio. Pasirinkite tokius kraustymosi sprendimus į Jungtinę Karalystę, kurie ne žada „zaibų iš giedro“, o atvirai pasakoja apie galimas uždelčias ir biurokratiją. Patirtis rodo, kad ramumas ir geras pasiruošimas daug svarbiau nei pusiau užsieniečių. Sėkmės kelyje, o ir jei kas negerai – skambinkite, nors ir aš kartais nebežinau visų atsakymų šiame chaose.