Geriausi būdai gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę: Praktinis Žinynas po Brexit

Sveiki, ilgai laukiau, kad galėčiau šiek tiek atsipalaiduoti parašyti šias eilutes. Dirbu pervežimų srityje jau beveik dvi dešimtis metų, o pastarosios penkerios metai po „Brexit“ – tai tikras kalnas, kurį teka įveikti kiekvienam iš mūsų. Anksčiau gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę buvo paprasta kaip nueiti į parduotuvę, o dabar? Dabar tai reikalauja kantrybės, gerai išdirbto dokumento ir tikrai nėra taip pigu kaip anksčiau.

Šiame straipsnyje nerašysiu sauso akademinio teksto, kuriame viskas lyg ir puiku, bet realybėje neveikia. Kalbėsime taip, kaip kalbėtume prie kavos puodelio arba telefonu, kai jūs skambinate su panicu akim, nes siunta nukeliavo į nykštukų šalį. Pasakysiu tiesiogiai – kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais sunkvežimis stovi sienoje 24 valandas, o vairuotojas miega kelyje. Svarbiausia suprasti procesus, kad geriausi būdai gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę netektų brangiau nei patys daiktai. Užsukime į detales.

Ką reikia žinoti apie kainas ir pasirinkimą

Kiek dabar kainuoja krovinių gabenimas į Angliją?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien ir atsakymas į jį nepatinka niekam. Kainos šokinėja kaip kiaulės lauke. Viskas priklauso nuo degalų, kurie brangsta, ir nuo svaro kurso, kuris, atrodo, niekada nenustosta. Be to, dabar gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę reiškia sumokėti už muitinės procedūras, kurios anksčiau neegzistavo. Pigiausia būna partiniai kroviniai, kai dalijasi tarp kelių klientų, bet tada reikia laukti, kol pilna mašina. Jei skubate, teks mokėti už visą sunkvežimį, net jei vežate tik dvi sofas.

Ar verta rinktis traukinį, o ne kelią?

Traukinis tai puiki dalyka, jei gabenate mašinas iš aukcionų arba labai brangius spetus. Jis nulis stovi įstrigęs urguose ant praėjimo punkto. Bet čia nėra pigus sprendinys paprastiems baldams. Dažniausiai klientai klauso apie kelią, nes tai įprasta. Krovinių gabenimas į JK keliu išlieka populiariausias variantas dėl universumo – sunkvežimis gali atvykti tiesiai prie jūsų namų durų, tuo tarpu traukinio atveju vis tiek reikės vežti nuo stoties. Pasirinkimas priklauso nuo to, kas jums svarbiau – greitis arba galbūt ramybė, kad mašina nevažiuosja per kažkokius vėjo kampus.

Kas dėl pigių siuntų autobusais?

Girdėjote tokių pasiūlymų, kai žmonės siunčia dėžę kiekvieną savaitę? Tai veikia tikrai, kai turite nedidelį daiktą, kuris netraiškosi. Bet jei siunčiate vitrinas arba ką nors, kas gali sulūžti nuo smūgio, geriau to nedarykite. Ten tie daiktai būna suspaudžiami kaip sardinės. Norint rasti geriausius būdus gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę, reikia vertinti riziką. Vieną kartą gavome skambutį, kad kliento kompiuteris atėjo laužtais, nes buvo padėtas ant viršaus ir kažkas ant jo užėjo savo lagaminą. Taigi, čia sutaupyti galima, bet prarasti daiktą lengviau.

Kaip pasirinkti tarp pilno ir dalinio krovinio?

Jei turite pakankamai daiktų, kad užpildytumėte mašina bent pusiau, greičiausiai verta rinktis pilną krovinį. Taip jūsų krovinys nebus perkraunamas ir iškraunamas tarpinėse sandėliuose. Kai turime keletą palečių, partinis pervežimas yra tas geriausias būdas gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę. Būna taip, kad klientas nori sutaupyti, renkasi dalinį, o paskui jo baldai atkeliauja su trupinių dėmėmis, nes kažkas greta slido su rudenėliais. Vertinkite ne tik kainą, bet ir krovinio saugumą.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai, jei viskas gerai, sunkvežimis iš Lietuvos į Angliją (pvz., į Londoną ar Mančesterį) važiuoja apie 3-4 dienas. Tačiau tai idealus pasaulis. Realybėje gali tekti laukti muitinėje, arba vairuotojas pagaliau turi poilsio laiką ir negali važiuoti. Gabenimas į Jungtinę Karalystę dabar yra ne tik vairavimas, bet ir laukimas. Nereikia tikėtis, kad išsiuntėte pirmadienį ir jau trečiadienį jau turite. Geriau planuokite savaitę, nebus nepykstant.

Ar galima kažkaip užtikrinti greitesnį pristatymą?

Yra ekspresinės siuntos, kai važiuoja vienas vairuotojas tiesiai be sustojimų (beveik). Tai kainuoja du kartus brangiau, bet jei jums reikia detalių gamybai, tai vienintelis išėjimas. Paprastam pervežimui tokio greito nėra. Geriausi būdai gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę visada susideda iš kompromiso: greitis prieš pinigus. Jei skuba – mokama daugiau. Esu matęs klientus, kurie mokėjo už tą ekspresą, tik kad gautų tą vieną varžtą, kitaip gamyba stovėtų.

Ką reikia daryti, jei daiktai labai jautrūs šalčiui?

Žiema čia yra didelė problema, ypač jei važiuojate per vėjuotas vietas arba mašina stovi sienoje. Reikia nurodyti, kad reikia šildomos mašinos, arba pasirūpti pakavimu su termiką. Negalima tiesiog mesti elektronikos į paprastą sunkvežimį sausio mėnesį, tada atvyks tai ir nebeveiks. Siuntos į Angliją tada tampa loterija. Reikia kalbėti su vadybininku ir pasakyti tiesiai – čia jautrus daiktas, reikia šilumos.

Dokumentai ir muitinė (tas, kas verčia pykti)

Ar būtinas EORI numeris?

Taip, be jo niekur nepraeisite. Tai kaip pasas jūsų verslui. Eksportui į JK reikalingas Lietuvos EORI, o importui (jei esate ten registruotas) – JK EORI. Be šio kodo muitinė nebus priims jūsų deklaracijos. Daugelis klientų apie tai sužino tik tada, kai mašina jau stovi prie sienos ir negali važiuoti toliau. Geriausi būdai gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę prasideda ne nuo pakavimo, o nuo popieriaus darbo. Užsukite į VMVT svetainę ir gaukite jį iškart.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus?

HS kodas – tai tai, kas nulemia mokesčius. Kiekvienas daiktas turi savo kodą. Jei jį nurodysite neteisingai, gali būti bauda arba krovinys sustabdytas tikrinimui. Pavyzdžiui, viena ir ta pati kėdė gali būti skirtingai koduojama priklausomai nuo medžiagos. Aš pats nepamenu visų tų tūkstančių kodų, todėl visada konsultuojamės su brokeriais. Nenustokite čia išgalvoti, tai gali kainuoti brangiai.

Kas atsitinka, jei pamečiu komercinę sąskaitą?

Tiesiog pasakysiu: negerai. Muitininkai be jos neįleidžia. Ji turi būti, beje, anglų kalba, kitaip jos nepripažins. Būna, kad klientas siunčia lietuvišką ir mane klauso „ar negalima ir taip?“. Negalima. JK nebegali lietuvių kalbos. Krovinių gabenimas į Angliją reikalauja viską versti arba iškart daryti anglų kalba. Dar kartelį padarykite, ir patalpinkite ant krovinių.

Ar reikia muitinės brokerio?

Mano nuomonė – neabejotinai taip. Nebent esat didelė įmonė ir turit savo skyrių. Paprastam žmogui ar mažam verslui bandyti užpildyti importo deklaracijas pačiam – tai nuožmūs žaidimas. Brokeris žina visas tas niuansas, apie kurias net aš kartais užmirštu (ir dirbu jau 20 metų!). Jis užtikrina, kad gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę būtų legaliai ir be rūpesčių. Jis užims tiek laiko, kiek jums prireiktų savaitėms.

Kas dėl PVM mokėjimo?

Tai sudėtingiausia vieta. Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, galite naudotis atskaitomojo PVM mechanizmu. Jei ne – turėsite mokėti JK PVP (20%). Aš čia visada primygtinai rekomenduoju pasikonsultuoti su savo buhalteriu, nes kiekvienas atvejis individualus. Vieną kartą klientas sumokėjo mokesčius neteisingai ir dabar negali jų susigrąžinti. Geriau klausti „pro“.

O jei siunčiu dovaną ar asmeninį daiktą?

Tada reikia parašyti specialią pažymą (pro forma invoice) su užrašu „Gift“ arba „Personal effects“. Yra tam tikros ribos, iki kokių galima siųsti be mokesčių, bet jei siunčiate tą patį daiktą kas mėnesį, jie supras, kad tai verslas ir apmokesins. Siuntimas į JK asmeniniais tikslais paprastas, jei tai tikrai kelios dėžės iš buto perkėlimui.

Kas vyksta su maisto produktais?

Oi, čia tiesiog siaubas. JK dabar turi labai griežtas taisykles dėl gyvūninių produktų. Net dešros mėsainiams gali būti uždraustos arba reikalauja veterinarinių sertifikatų, kur kainuoja daugiau nei pati siunta. Geriau nesiųsti jokio maisto, nebent tikrai žinote, ką darote. Daugelis mano klientų nusivylė, kai jų keptų duonų siunta buvo sugriauta sienoje.

Ar tikrai tikrinamas kiekvistas sunkvežimis?

Ne, ne kiekvienas. Tikimybiškai tikrinimas, galiu pasakyti, maždaug 5-10 proc. atvejų. Bet jei dokumentai atrodo įtartinai arba vairuotojas atrodo pavargęs ir neaiškiai kalba, tikrinimas garantuotas. Jis gali trukti nuo valandos iki trijų dienų. Geriausi būdai gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę yra tokie, kurie sumažina riziką būti patikrintam – t.y. viską tvarkingai užpildyti.

Kas tas „Exit Summary Declaration“?

Tai eksporto deklaracija, kurią turime pateikti išvykstant iš Lietuvos (ar ES). Anksčiau to nebuvo. Dabar be jos neišeisite iš Europos. Tai dar vienas dokumentas, vienas mokestis brokeriui. Sistema būna kartais užstringa, vadinasi, vėlavimas garantuotas. Taip gyvename dabar.

Rūšys ir specifiniai siuntimai

Ar galiu gabenti automobilį?

Taip, tai daromas labai dažnai. Ypatingai populiaru įsigyti automobilių iš aukcionų Vokietijoje ir vežti juos per Lietuvą (arba tiesiai) į JK. Jums reikės CED formos, kuri patvirtina, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. Be to, reikia susitvarkyti transporto mokesčius (VDL), kurie ten yra dideli. Automobilių pervežimas į Angliją yra atskiras mūsų verslo šakos, bet aš čia ne specialistas, todėl geriau klausti tų, kurie veža tik mašinas.

Kaip vežti baldus, kad nesulūžtų?

Pakavimas – viskas. Tiesiog įvynioti į burbuliuką nepakanka, jei tai yra mediniai baldai. Reikia dėžių, reikia kampų apsaugų. Aš mačiau, kaip atvažiavo prabangus stalinis komplektas, o viena koja laužta, nes ji guli viršuje. Gabenimas į Jungtinę Karalystę yra ilgas kelias, mašina šokinėja. Netaupykite ant pakavimo, jums tai padarys nervų.

Ar įmanoma vežti pavojingus krovinius?

Taip, bet tai tik profesionalams. Reikia specialios priežiūros, specialių leidimų ADR. Negali tiesiog taip padėti dažų ar aerozolių į sunkvežimį. Buna istorijų, kai nelegaliai vežami chemikalai užsidega per pervažiavimą ir sudegina visas siuntas. Nekelkite savo ir kitų gyvybių pavojui. Deklaruokite viską.

Kas dėl itin didelių krovinių (projektinių)?

Jeigu turite gabenti statybines konstrukcijas ar vėjo jėgainių dalis, čia reikia specialios technikos ir leidimų keliuose. Tai kainuoja šimtus tūkstančių. Projektinis pervežimas į JK – tai aukščiausio lygio menas. Geriau kreiptis į didžiausias įmones, kurios turi patirties su taksiškais keliais Anglijoje. Ten keliai siauresni.

Ar galima išsinuomoti konteinerį?

Taip, galite padaryti tai „Roro“ (Rroll-on/Roll-off) principu arba įvežti į laivą konteinerį. Konteineris geras tuo, kad jis uždarytas ir užrakintas. Niekas neįkišnos nosies. Tai vienas iš geriausių būdų gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę, jei jūsų krovinys telpa ir norite maksimalaus saugumo.

Kas vežia šalta grandinę?

Maisto produktams važiuoja specialios šaldytuvų mašinos. Reikia tiksliai nustatyti temperatūrą ir nuolatos ją stebėti. Kartais vairuotojas pamiršta įjungti agregatą, arba pasibaigia kuras generatoriuje, ir visa prekia sugenda. Todėl reikia rasti patikimus pervežėjus, kurie turi „track and trace“ sistemą.

O jei aš turiu tik 1 paką?

Na, tuomet kreipkitės į kurjerius, ne į logistikos įmones kaip mes. Mums neapsimoka vežti vienos dėžės, nebent tai kažkas ypatingai brangaus. TNT, DHL – tai jų teritorija. Siuntos į Angliją mažomis partijomis geriau eina per oro uostus.

Problemos, su kuriomis susiduriame kasdien

Ką daryti, jei vairuotojas neatsiliepus?

Tai blogiausias košmaras. Skambinate, o jis nebekelia. Kartais tiesiog užmiega prie sienos ir pamiršta pranešti. Kartais būna techninė gedimas. Mums teko ieškoti kitos mašinos, kuri paimtų tą krovinį iš pakelės. Tai kainuoja pinigus ir laiką. Todėl pasirinkite pervežėją, kuris turi „tracking“ sistemą, kad matytumėte, kur mašina yra realiu laiku, o ne tikikite žodžiu.

Ar dažnai dingsta siuntos?

Rečiau negu anksčiau, bet vis tiek nutinka. Ypač jei paliekate neapsaugotame sandėlyje. Pinigai reiškia, niekas neapsaugo jūsų daiktų tobulai. Buvau matęs, kaip išnyko dviračiai iš atviro priekabos. Pasirūpinkite draudimu. Gabenimas į Jungtinę Karalystę be draudimo – tai lošimas kazino.

Kas jei klientas Londone neatvykima išsiimti?

Tuomet vairuotojas stovi ir laukia. Stovėjimas Londone kainuoja milžiniškus pinigus. Po valandos jis pradeda versti baudą. Jei klientas neatsiliesta ir po dviejų valandų, krovinys grįžta atgal į sandėlį Lietuvojon (taip, įrašiau taip, rašau greitai). Jums turės sumokėti už abiejų krypčių vežimą. Būkite tikslūs su laiku.

Kodėl kainos pasikeičia po užsakymo?

Kartais aš pats nežinau. Pavyzdžiui, pasikeičia kuro kaina arba pasirodo naujas mokestis už užterštą zoną Londono centre (ULEZ). Jei vairuotojas važiuoja ten be ULEZ pažymos, gaus baudą, kurią perkelia ant mūsų, o mes ant jūsų. Todėl kaina gali šiek tiek šokti. Stengiamės tai foreseen, bet ne visada įmanoma.

Ar saugu perduoti krovinį tarpininkams?

Reikia labai atsargiai. Yra gera, patikimos įmonės, o yra „kiškio kurio“ firmelės, kurios pasiima užmokestį ir išsitrina. Tikrinite atsiliepimus ir patirtį rinkoje. Jei įmonė egzistuoja tik pusę metų, jos aš nebūčiau pasitikėjęs brangiu krovininiu. Geriausi būdai gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę dažniausiai pasitiki patikimais, nebrangiausiais.

Kas dėl draudimo?

Draudimo polisas privalo būti. Patikrinkite, ar jis dengia ir transportavimo metą, ir iškrovimą. Buvo atvejis, kai vairuotojas staiga stabdė, krovinys nužuvo ir polisas neapmokėjo, nes vairuotojas kaltas. Sutrumpinkite sau šią istoriją – pasidarykite „viskas rizika“ draudimą.

Ar galiu pati atsiimti iš terminalo?

Teoriškai taip, bet praktiškai labai sunku. Ten reikia leidimų, taršos pažymų. Paprastam žmogui tas chaosas prie uosto terminalo atrodo kaip kosmosas. Geriau leiskite daryti tai profesionalams, kurie ten yra kasdien.

Ką daryti, jei atvyko sulūžęs?

Skambinti brokeriui (draudimo), daryti nuotraukas tuoj pat. Negalima laukti rytojaus, nes tikslingumo nebus. Dokumentuokite viską. Jei radote tą įtrūkimą tik tą dieną, kai atidarėte dėžę, sunkiai įrodysite, kad tai ne jūs patys padarėte.

Kaip sužinoti, kur yra mano siunta dabar?

Klauskite savo vadybininko. Jei jis nebegali nieko pasakyti be „aš paskambinsiu vairuotojui“, tai blogas ženklas. Modernios sistemos roko viską ant žemėlapio. Nereikia būti mistiku.

Ar galima užsisakyti išėjimą tam tikru laiku?

Galima, bet tai brangu. Galite nurodyti „time slot“, pvz., nuo 10 iki 12 valandų. Bet jei vairuotojas užstrigs spūstyje, tas laikas netaikomas. Gabenimas į Jungtinę Karalystę yra per daug neprognozuojamas dėl sienų ir kelių. Duokite jiems laisvumo.

Kas turi būti deklaracijoje?

Tiksli prekės pavadinimas (ne „daiktai“, bet „medinės kėdės“), svoris, vertis, siuntėjas ir gavėjas. Jei kas nors trūksta, sustoja. Nesivaikykite abstrakcijų, anglai mėgsta konkretumą.

Ar sunku rasti gerą pervežėjo?

Jei žinot kur, tai ne. Jei ieškote Google pirmame puslapyje pigiausio – taip, sunku. Pigiausiai dažnai būna tie, kurie dirba „be popieriaus“ (t.y. oficialiai viskas tvarkoje, bet pigiau... hmm, galvojau, kaip tai paaiškinti. tiesiog jie taupo ant visko). Geriausi būdai gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę rasti reikalauja patikimumo, ne kainos.

O dėl to „Northern Ireland“?

Ten dar kita istorija. Ten dar taip lyg ir ES muitinė. Jei ten vežate, tai beveik kaip į Airiją, bet visiškai kitaip. Aš ten visai painiai sužinau, geriau jums pasakyti – nesiųskite ten be patyrusio konsultanto.

Išvada

Taip va, toks tas gyvenimas su logistika šiais laikais. Nebėra tų laikų, kai galėjai užeiti į autobusą su dėže ir išlipti Londone be problemų. Dabar geriausi būdai gabenti daiktus į Jungtinę Karalystę reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir profesionalių partnerių. Nenustokite keliauti be draudimo ir tikrinančių dokumentų, svarbiausia – rinkitės ne pigiausią pasiūlymą, o patikimiausią. Tada jūsų baldai ar prekės atkeliaus saugiai. Sėkmės kelyje!