Geriausi būdai gabenti daiktus į Angliją: Vadovas tiems, kurie nenka staigmenų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o jei tiksliau, tai nuo 2000-ųjų pabaigos, kai Anglija dar buvo “sąjungininkė” be muitų. Geriausi būdai gabenti daiktus į Angliją per tą laiką pasikeitė kaip ir Lietuvos kelių dangos – vieną dieną lygi, kitą duobėta. Anksčiau buvo paprasčiau: pakrovai, važiuoji, iškrauni. Dabar? Dabar tai visur štampai, muitinės, Brexit ir nervai. Bet vis dar įmanoma padaryti tai pigiai ir greitai, jei žinai kelą triukų. Štai kas aš turiu pasakyti kaip žmogus, kuris matęs viską – nuo subliuškančių pianinų iki dingusių konteinerų pietų Anglijoje.

Pasirinkimas ir Kaina (Kur pradėti?)

Kuo skiriasi kurjerių siunta ir dalinis krovinys?

Tai viskas apie tūrį. Jei turite kelias dėžutes knygų ar drabužių, geriau imti didelį kurjerį (DHL, UPS ar pan.), jie tiesiog užima vietą savo sunkvežimyje. O jei pervežiate baldus iš buto, ten reikės “dalinių krovinių” (part load) logistikos. Ten jūsų daiktai susideda su kitų žmonių daiktais į vieną vilką. Mano galvoj, tai daug ekonomiškiau, jei neskubate, bet trukmė gali šokti net iki trijų savaičių, kol vairuotojas surenka visą krovinią.

Kiek maždaug kainuoja pervežimas?

Kainos šokinėja kaip strykiai, priklauso nuo degalų. Vieną mėnesį gali tekti mokėti 2 svarus už kilogramą, kitą – visą 4. Nedidelis siuntinio į Londoną pervežimas gali kainuoti nuo 50-70 eurų, o jei kalbame apie pilną konteinerį ar sunkvežimį su baldais, tai žiūrėkite link 1500–3000 eurų. Labai svarbu, ar mokate už muitinės “išvalymą”, tai dažnai būna paslėpta kaina, kurią klientas sužino tik vėliau prie terminalo.

Ar verta važiuoti pats su vairuotoju?

Kai kuriems klientams tai ramina, bet realiai tai nėra būtinas. Vairuotojai nori važiuoti ir miegoti, o ne kalbėti. Kartais buvau situacijose, kur klientas lipdėjo į kabina Pagėgiuose ir nepabūdavo iki pat Londono, o vairuotojas vėliau skųstės, kad jo erdvė pažeista. Jei norite saugumo, geriau užtikrinkite draudimą ir sekimą, o ne kelionę keleivio.

Ką reiškia “konsolidacija” ir kodėl tai brangu?

Konsolidacija – tai kai daiktai surenkami sandėlyje. Daugelis nesupranta, kad už tai reikia mokėti už sandėliavimą ir rankas, kurios tą dėžę paima ir padeda ant paletės. Nekalbant apie tai, kad jei dėžė blogai supakuota, ją suteps ją ir ją suteps. Tačiau be šito, gabenant mažus kiekius į Angliją, kaina už kilogramą būtų astronomiška.

Ar pigiau siųsti per paštomatus?

Lietuvoje įprasta, bet į Angliją gabenant didesnius daiktus – ne. Pašto siuntos turi ribojimus svoriu ir matmenimis, o jei peržengiate 30 kg, paštas jums nebebeįs. Tada tenka kreiptis į privatias logistikos firmas. Nors, žinoma, jei siunčiate tik dokumentus ar siaurą drabužių dėžę, standartinis paštas daro savo darbą neblogai, be sąsiuvinių.

Burokratija (Nemėgstamiausia dalis)

Ar tikrai reikia EORI numerio?

Beveik visada, jei siunčiate bet ką, kas ne asmeninis ir ne dovanų kategorijoje (ir netgi tenkartais). Be EORI numerio jūsų siunta tiesiog užstrigs sienoje ar Doverio uoste. Gavėjui Anglijoje taip pat reikės jo (GB kodas). Nekart matau, kaip žmonės užmiršta šitą detalę ir tada moka baudas už sandėliavimą, laukdami, kol dokumentai bus sutvarkyti. Gaukite tą numerį iš anksto, tai nemokama ir padaryti per 10 minučių.

Kas su Šengenu ir vizomis?

Anglija ne Šengenas. Tai reiškia, kad jei samdate vairuotoją, jis turi turėti leidimą įžengti į JK. Dauguma lietuvių vairuotojų dabar turi “skilled worker” vizas arba pilietybę, jei dirba seniau. Jei sutarsite su ką nors iš trečios šalies (pvz., lenkas be leidimo), jis gali nepraeiti patikros. Tikrinkite vairuotojo dokumentus prieš tai, kai jis pajudės nuo jūsų kiemo.

Kas daryti, jei pateisinimas (pavadavimas) klaidingas?

Tai košmaras. Vieną kartą klientas parašė “naudoti drabužiai”, o viduje buvo prekiaujama avalyne. Muitinė tiek nusivylė, kad siunta buvo konfiskuota, o klientas gavo nemalonų pašto įspėjimą. Nerašykite melagingai. Jei prekė nauja, ją ir deklaruoja kaip naują. Angliškos muitinės sistemos dabar labai išmanios, jos jaučia, kai kažkas nesuderinama.

Ar reikia mokėti PVM (VAT)?

Jei esate verslas ir siunčiate prekes klientui Anglijoje, dažniausiai “tašką” perveda – mokate PVM importą UK, bet gausite atgal, jei turite VAT numerį. Jei esate fizinis asmuo, siunčiantis dovaną virš 39 svarų vertės, gali tekti sumokėti muito ir PVM. Tai tų pačių “geriausi būdai gabenti daiktus į Angliją” paslaptis – arba deklaruoji kaip senus daiktus (asmens turto perkėlimas), arba moki mokesčius.

Kas tiek komercinės dokumentai?

Reikės komercinės sąskaitos faktūros (Commercial Invoice). Be jos niekur neina. Ji turi būti angliškai, su nurodytu tiksliu svoriu (brutto ir netto), prekių kodais (HS kodais) ir vertybe. Geriau padaryti ją dvigubai – ir LT, ir EN kalbomis, kadangi Lietuvoje muitininkas gaišta patikrinti ar pats vairuotojas neišsikus. Neklauskite manęs, kodėl Lietuvos muitinė kartais klausia eksporto dokumentų, kai važiuojate į ne ES šalį, taip tiesiog yra, biurokratija.

Ką daryti, jei siunta užstrigs “Customs clearance”?

Nesigailestis pinigų ir pasamdyti brokerį. Pats bandysit tai padaryti – prarasite dienas ir nervus. Yra firmos, kurios už 50-100 svarų viską padaro per valandą. Atsimenu vieną atveją, kai klientas bandė “pasipatikrinti” pats HMRC (muitinės) sistemoje ir padarė klaidą, dėl kurios siunta buvo blokuota mėnesį. Geriau patikti profesionalams.

Kokius daiktus siųsti? (O kurių geriau ne)

Ar galima siųsti maistą?

Ribotai. Ką tikriausiai galite sausus makaronus, cukrų, tabaką (su mokesčiais), bet mėsą, pieno produktus ar vaisius – užmirškite. Brexit sukėlė chaosą maisto srityje. Kai kuriems firmoms leidžiama siųsti maisto prekes verslui, bet privatiems asmenims tai beveik neįmanoma be specialių sertifikatų. Vieną kartą gyniau vairuotoją, kuriam bandė atimti dešreles su griuvėsiais, aiškinant, kad tai “asmeninis maistas”, bet muitinė neliovėsi.

Kaip su alkoholiu ir cigaretėmis?

Čia griežtai. Jei daugiau nei nustatyta normas, tai taps prekyba, o ne asmeniniu naudojimu. Ir mokesčiai ten milžiniški. Be to, dauguma kurjerių firmų visai nesimauna pervežti alkoholio, todėl teks ieškoti specializuotų pervežėjų. Negeriau, jei butelis sudužtas kelyje – kiti daiktai sugadinti, o draudimas to nedengia (dažnai).

Ar saugu siųsti techniką?

Taip, bet labai gerai supakuokite. Aš būčiau sakęs, imkite originalią dėžę. Jei siunčiate nešiojamąjį kompiuterį, uždėkite jo bioskodu ar slaptažodį, nes jei privers juos atidaryti patruliai (kas nutinka dažnai dabar), jie gali jį išjungti ir jis nebebus įsijungęs. Arba bent jau parašykite ant dėžės, kaip įjungti, kad nereikėtų laužyti.

Kodėl negalima siųsti gyvūnų paprastu siuntiniais?

Dėl to, kad jie gyvi. Negalima tiesiog įmesti šuniuko į dėžę ir duoti DHL. Yra speciali “Live Animal” taisyklė. Reikia specialių būstų, veterinarinių pažymų (chips, pasai), ir tam turi važiuoti tik tam tikri pervežėjai. Niekada nesu matęs, kad tai būtų pigu, bet jei mylite savo augintinį, kito kelio nėra.

Ar galima gabenti baldus be originalios pakuotės?

Galima, bet tai rizikuota. Geriausi būdai gabenti daiktus į Angliją (ypač brangius baldus) apima “karkasinį” pakavimą. Tai reiškia, kad baldas apgaubiamas stambiųjų prekių dėžės (bubble wrap) ir uždaromas į medinį rėmą. Vieną kartą klientas nusprendė sutaupyti, užvyniojo sofa plėvele, ir atėjo su nulūžusia kojyle, nes vairuotojas staigiai stabdė.

O jei aš noriu atiduoti naudotas daiktas (dovaną)?

Tai vienas iš geriausių būdų išvengti mokesčių. Jei daiktas naudotas, jo vertė mažesnė. Galite parašyti “Used personal goods – no commercial value – gift”. Tikitės, kad muitinė patikės. Jei tai nauja, nedarykite to, nes bus laikoma prekyba. Vieną kartą gyniau klientą, kuris siuntė broliui seną dviratį, ir už tai nereikėjo mokėti importo mokesčio.

Praktiniai dalykai ir problemos (Realus pasaulis)

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Nesijauskite į jį iš karto. Kentuose (Anglija) stūros būna milžiniškos. Gali tekti stovėti 4 valandas ties terminalu, tik kad paimtų konteinerį. Vairuotojai dažnai miega kabinoje, kad nepraleistų “valandų” (driving time). Jei jis rašo, kad bus už 2 valandas, o atvažiuoja po 5 – tai normalu šioje verslo srityje.

Kaip sekti siuntą?

Užtikrinkite, kad gavėte sekimo numerį (tracking). Bet žinokite, kai kurios pigios firmos sekimą atnaujina tik tada, kai siunta yra paskirstymo centre. Neklauskite manęs, kodėl technologijos tokios atsilikusios, bet kai kurie tarpininkai tiesiog naudoja senas sistemas arba perduoda duomenis rankiniu būdu.

Ar reikalingas draudimas?

PRIVALOMAI. Neklauskite, ar verta. Vienintelis klausimas – kokią fransizę (dedukciją) pasirinksite. Jei siunčiate brangią elektroniką, įsitikinkite, kad draudžia ir elektroniką (kartais ji neįeina į standartinį sąrašą). Aš mačiau, kaip degė sunkvežimis ir klientas liko be nieko, nes pasirinko “basic” draudimą, kuris nedengė gaisro (keista, bet tokios yra sutartys).

Kuo skiriasi adresavimas Anglijoje?

Čia ypatingai svarbus “Postcode”. Juo Anglijoje galima rasti namą net be gatvės pavadinimo. Jei neteisingai parašysite kodą, siunta nukeliaus į kitą galą miesto arba grįš atgal. Patikrinkite adresą “Royal Mail” paieškoje prieš siunčiant. Nekart matau, kad žmonės įrašo senus adresus, kurių jau nėra.

Kas nutinka, jei gavėjo nėra namuose?

Priklauso nuo kurjerio. Jei tai DPD, jis paliks kortelę ir nuveš į “Depot”. Atsiimti ten gali būti blindaus kelio gale. Jei tai smulkus pervežėjas, jis gali tiesiog palikti prie durų (jei gavėjas leidžia), bet tada joks draudimas nebegalioja, jei pavogta. Geriau suderinti laiką iš anksto.

Ar galima siųsti į Škotiją ar Velsą taip pat, kaip į Londoną?

Taip, logistika tokia pati, tik brangiau tolimiau nuo kontinento (Eurotunelio). Siunčiant į Škotiją (Glasgow, Edinburgh) pridėk 1-2 dienas ir šiek tiek pinigų. O į Šiaurės Airiją? Tai jau visai kita istorija – ten reikia plaukti laivu ir kita muitinė (protokolai), tai daug brangiau ir sudėtingiau.

Ką daryti, jei daiktas atėjo su defektais?

BEGALI SKŲSTIS VAIRUOTOJUI. Jis nieko nesugadino, jis tik važiavo. Reikia fotografuoti iš karto pakuotę (jei sutrypta) ir vidų. Rašyti pretenziją pervežėjui per 24-48 valandas. Jei praleisit laiką, nieko negausite. Aš tokių bylų mačiau daug, kur laimimi pradedantysis dėl to, kad viskas nufotografuota greitai.

Kodėl kai kurios firmos atsisako imti siuntą?

Gali būti daug priežasčių. Per sunku, per didelis, pavojingas (Hazaradous), arba tiesiog jie netinka maršruto toje savaitėje. Kartais firmos tiesiog bijo rizikos, jei siunta eina į “blogą” rajoną (taip, ir Anglijoje yra tokių, kur kurjeriai nevažiuoja be apsaugos).

Ar verta pirkti “Express” paslaugą?

Jei skubate rytoj – taip. Jei ne, ne. Express siuntos dažnai “šokdamos” per oro uostus, o tai brangu. O žemės (road) transportu, nors lėčiau, yra patikimesnė pigiems daiktams. Be to, oro uostuose muitinė tikrina daug daugiau nei plentai.

Ką daryti su paliktais daiktais (Luggage shipping)?

Kai studentai grįžta iš UK, jie dažnai palinka daiktus. Yra firmos, kurios atvyksta į jūsų namus, paima lagaminus ir veža. Tai gana pigu, jei nėra baldų. Tikrai patogu, kad nereikia traukti visko į lėktuvą. Vienas mano klientas taip parsivežė net dviratį (išardytą).

Ar saugu įsipareigoti su “China” firmomis?

Būkite atsargūs. Yra daug tarpininkų, kurie sėdi biuruose Londone ar Šanchaju ir nieko neveikia. Geriau rasti vietinę (LT arba UK) firmą, kuri turi realų sandėlį. Nekalbant apie tai, kad jei kils problema, kalbėtis lietuviškai ar angliškai su europiečiu lengviau nei su kinų kalbos auto-verteriu.

Kas yra “Tail lift” ir kada jis reikalingas?

Tail lift – tai keltuvas gale sunkvežimio. Jei neturite krautuvo (forklift) prie atsiėmimo vietoje arba jei siunčiate something sunkų (pvz., safe, mašina dalis) į vietą be kranų, jums būtinas “tail lift” sunkvežimis. Už tai papildomai imama, nes ne kiekvienas vilkas turi tokį įrangą.

Kaip elgtis su vairuotojo kalba?

Dauguma vairuotojų kalba rusiškai ar angliškai, lietuviškai – ne visada. Būkite kantrūs. Jei jis negali suprasti, kur valyti adresą, nerašykite jam keiksmažodžių sms žinutėse. Paprasčiau nusiųskite “drop pin” vietą Google Maps. Tai universali kalba.

Ar galima siųsti svarų (pinigus)?

Griežtai draudžiama be specialių leidimų. Jokie kurjeriai to nedarys. Pinigai turi būti pervedami banku. Jei bandysite įkišti į dėžę “pinigus dovanai”, ir tai bus rasta, bus pranešta policijai (pinigų plovimo įtaka). Negirdėjau, kas gerai baigėsi tokioms istorijoms.

Kas jei aš pats noriu nuvažiuoti su savo automobiliu ir pasimesti daiktus?

Tai puikus būdas, jei mažai daiktų. Tik atsiminkite apie draudimą “Green card” (nors dabar dažnai nebūtinas, bet tikrinti reikia) ir techninę apžiūrą Anglijoje (jei ten liksite ilgiau). O jei vairuojate “keleivinį” mikroautobusą, gali būti problemų su muitine, jei jis neregistruotas kaip prekių pervežimo.

Kokias problemas sukelia “kaimynai” (shared container)?

Jeigu naudojate bendrą konteinerį, laukite, kad jūsų daiktai gali būti padėti labai giliau. Jei vairuotojui reikės išsiimti jūsų dėžę, kuri yra po 5 tomis kitų dėžių, jis gali paprašyti papildomo mokesčio už iškrovimą arba tiesiog padaryti tai labai nepaliaujamai. Geriau nurodykite “LIFO” (Last In, First Out), jei įmanoma.

Pabaigai – ką pasakyti apie šią sritį?

Geriausi būdai gabenti daiktus į Angliją nėra įrašyti akmenyse, tai nuolat kintantis procesas. Svarbiausia yra pasitikėjimas savo pervežėju ir kruopštus dokumentų paruošimas. Niekada nenaudokite mažų, plonų dėžių sunkiems daiktams ir niekada nemeluoje muitinėje – technologijos pasivijo melagius. Sėkmės planuojant savo siuntą, tikiuosi, kad ji nenuklys į Londono priemiesčius be adreso (kaip ten kartais nutinka).