perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Gaukite pasiūlymą butų perkėlimui iš Jungtinės Karalystės tada, kai jau žinote bent apytikslį daiktų kiekį, išvykimo miestą, adresą Lietuvoje ir norimą datą. Be šių dalykų kaina bus „nuo ir iki“, o tokie pasiūlymai dažnai baigiasi papildomais mokestukais. Per 20+ metų pervežimuose mačiau, kad buto perkėlimas iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo gali būti labai sklandus, bet gali ir užstrigti dėl liftų, parkavimo, muitinės ar tiesiog netvarkingai surinkto inventorizacijos sąrašo.
Kainos svyruoja gana plačiai. Mažam vieno kambario butui iš Anglijos į Lietuvą galima matyti apie 900–1 500 EUR, jei daiktai tilps į dalinį reiso užsakymą. Dviejų–trijų kambarių butui dažniau kalbame apie 1 800–3 500 EUR. Keturių kambarių butas, pianinas, dviračiai ar dideli baldai gali kilti į 4 000–5 500 EUR. Kaina priklauso nuo tūrio, miesto, liftų, parkavimo, pakuotės, muitinės dokumentų ir to, ar važiuojate pilnu, ar daliniu reisu.
Pirmiausia reikia išvykimo pašto kodo, pavyzdžiui, London E1, Manchester M1 ar Leeds LS. Tada – adreso Lietuvoje, aukšto, lifto, daiktų sąrašo ir pageidaujamos datos. Jei yra skalbimo mašina, televizorius, lova, spintos, dviračiai, kartonai, rašykite viską. Klientai dažnai sako „na, standartinis butas“, o paskui paaiškėja, kad dar yra treniruoklis, sofos lova ir 18 dėžių knygų. Kuo daugiau detalių, tuo mažiau staigmenų.
Būna abu variantai. Pilnas reisas tinka didesniam butui, kai užtenka daiktų 30–40 m³ furgonui ar sunkvežimiui. Dalinis reisas tinka mažesniam butui, kai dalijamės vieta su kitu klientu. Dalinis pervežimas dažniausiai pigesnis, bet lėtesnis, nes reikia suderinti kelis adresus. Pilnas reisas brangesnis, bet paprastesnis. Jei važiuojate iš Londono į Vilnių be tarpinių sustojimų, viskas greičiau. Jei iš Aberdyno ar Edinburgo, maršrutas ilgesnis.
Paprastai 3–8 darbo dienos nuo pakrovimo iki iškrovimo, bet čia be didelių nesklandumų. Daliniu reisu gali būti 7–12 dienų, ypač jei dar yra sustojimų Nyderlanduose, Vokietijoje ar Lenkijoje. Kelto eilės Doverio uoste kartais sugadina grafiką, o žiemą rūkas prie Calais gali viską pastumti. Aš niekada nežadu klientui „tiksliai trečiadienį“, jei data priklauso nuo oro, muitinės ir vairuotojo darbo laiko.
Pasiūlymas keičiasi tada, kai realybė nesutampa su tuo, kas buvo pasakyta telefonu. Pavyzdžiui, klientas sakė „du kartonai“, o iš tikrųjų yra 40. Arba butas trečiame aukšte be lifto, o mes apie tai sužinojome tik atvykę. Gali keistis ir kuro kainos, keltų tarifai, muitinės patikrinimas, saugojimo paslauga. Geri pervežėjai tai pasako prieš sutartį, o ne tada, kai daiktai jau ant sienos.
Tai reiškia, kad jūsų daiktai keliauja viename sunkvežimyje su kito žmogaus ar šeimos kroviniais. Pavyzdžiui, viena šeima važiuoja iš Bristolio į Kauną, kita – iš Londono į Klaipėdą. Tai normalu ir dažnai pigiau. Bet terminas gali būti ilgesnis, nes reikia surinkti ir išdalinti kelis krovinius. Jei skubate, geriau klausti apie pilną reiso užsakymą. Jei taupote, dalinis variantas dažnai protingas.
Ne visada, bet labai dažnai reikia būti atsargiam. Rinkoje yra sąžiningų mažesnių komandų, kurios dirba gerai ir neperkauna. Yra ir tokių, kurie duoda labai gražią kainą, o po savaitės sako, kad „dar reikės“ už liftą, dėžes, degalus, muitinę, draudimą. Blogiausia, kai daiktai atsiduria sandėlyje, o klientas negauna aiškaus atsakymo. Prieš sutikdami, klauskite, kas tiksliai įeina į kainą.
Dažniausios papildomos išlaidos: pakuotės medžiagos, kartonai, plėvelė, apsauginės dėžės, liftui netinkančių daiktų nešimas, ilgesnis parkavimas, saugojimas, muitinės dokumentai, draudimas. Kartais reikia mokėti už „redelivery“, jei Lietuvoje niekas neatidaro durų arba automobilis negali privažiuoti. Dar viena nepatogi vieta – JK pusė, kur nuomininkas negali palikti buto iki paskutinės minutės. Tada gali tekti mokėti už laikiną sandėliavimą.
Taip, ypač jei kelionė bus per keltą ir kelias šalis. Indai turi būti su popieriumi ar burbuline plėvele, televizoriai – dėžėse, stalčiai – pritvirtinti, čiužiniai – apsaugoti. Didesni baldai dažniausiai apvyniojami plėvele, kampai saugomi kampuočiais. Nereikia visko vynioti kaip muziejinės vertybės, bet ir „nuimsim tik fotelius“ nėra geras planas. Jei norite pigiau, galite pakuotis patys, tik tada rizika dalinasi per pusę.
Aš visada rekomenduoju bent bazinį krovinio draudimą, o brangiems daiktams – aiškiai deklaruotą vertę. Standartinė atsakomybė dažnai nėra „pilnas draudimas“, nors klientai tai kartais painioja. Jei senas komodos kampas įbrėžiamas, tai viena. Jei dūžta 400 EUR vertės televizorius, jau kita kalba. Prieš važiuojant iš Birmingamo, Liverpulio ar Londono, pasidarykite nuotraukas, sąrašą ir saugokite čekius brangesniems daiktams.
Nuoširdžiai, sąrašas ilgesnis, nei žmonės galvoja. Negalima arba labai rizikinga vežti degalų, dujų балionų, dažų, chemikalų, atvirų butelių, ginklų, kai kurių baterijų, greitai gendančių maisto produktų. Augalai į Lietuvą po Brexit taip pat gali sukelti problemų, ypač su žeme ir fitosanitariniais reikalavimais. Alkoholio ir tabako kiekiai turi savo ribas asmeniniam naudojimui. Jei abejoju, sakau klientui: geriau paklausti, negu paskui aiškintis muitinėje.
Po Brexit taip, paprastai reikalingi muitinės dokumentai. Asmeniniams daiktams dažniausiai reikia deklaracijos, inventorizacijos sąrašo, paso ar ID kopijos, kartais įrodymo apie gyvenamąją vietą ar išsikėlimą. Jei grįžtate gyventi į Lietuvą, daiktai dažniausiai nėra apmokestinami kaip komercinis krovinys, bet dokumentai turi būti tvarkingi. Čia ne 100% mano specializacija kiekvienam atvejui, todėl dėl specifinių mokesčių geriau pasitikrinti su muitinės brokeriu.
Dažniausiai dirbama su Londonu, Mančesteriu, Birmingamu, Liverpuliu, Bristolio, Nottinghamo, Leeds, Sheffield, Cardiff ir Edinburgo pusėmis. Iš Škotijos maršrutas ilgesnis, todėl kaina gali būti didesnė. Iš Pietų Anglijos dažnai lengviau organizuoti reisą per Dover–Calais. Iš šiaurės kartais važiuojama per Newcastle arba kitus uostus, jei taip patogiau. Svarbiausia ne pats miestas, o tai, ar sunkvežimis gali privažiuoti prie namo.
Dažnai taip, bet ne dėl atstumo. Londonas sunkus dėl parkavimo, Congestion Charge, siaurų gatvių, liftų, apsaugos taisyklių ir leidimų. Daug kur reikia rezervuoti vietą furgonui, o jei nepataikote į langą, mokate papildomai. Kartais butas yra 12 aukšte, liftas mažas, o spinta nesitelpa. Tada reikia nešti laiptais arba išardyti baldą. Todėl Londono pasiūlymai ne visada atrodo logiškai pigūs.
Ne visada. Į Vilnių dažniausiai greičiau dėl didesnio reisų srauto, bet į Klaipėdą irgi nėra kosmosas. Skirtumas gali būti kelios valandos arba viena diena, priklausomai nuo maršruto. Jei dalinis reisas turi kitą iškrovimą Kaune arba Šiauliuose, tada Klaipėda gali laukti ilgiau. Pirmą kartą maniau, kad visi nori tik Vilniaus, bet paskui supratau – žmonės važiuoja į Palangą, Kretingą, Plungę, Telšius, visur.
Planuoti atbulai. Daugelis daro klaidą – pirma randa butą Lietuvoje, tada galvoja apie pervežimą. Geriau žinoti bent preliminarų pakrovimo langą. Pavyzdžiui, JK nuomos butą reikia atlaisvinti penktadienį, o Lietuvoje naujas butas laukia pirmadienį. Tarpas geras. Jei viskas suspausta į vieną dieną, stresas didelis. Dar blogiau, kai kaimynai pažadėjo padėti, bet neatėjo. Tokios istorijos nutinka dažniau, nei norėtųsi.
Geriausia parašyti trumpai, bet konkrečiai: iš kur važiuojate, kur atvažiuojate, koks butas, kada planuojate, ar reikia pakavimo. Pridėkite nuotraukų, ypač baldų, dėžių, technikos. Jei turite sąrašą, dar geriau. Kai klientas parašo tik „kiek kainuoja į Lietuvą?“, atsakyti normaliai sunku. Tai kaip klausti „kiek kainuoja namas?“ – gali būti ir butas prie jūros, ir sodyba miške.
Galima, bet tik orientaciniam įvertinimui. Tiksliau būna, kai žmogus atsiunčia video apžvalgą per WhatsApp arba užpildo krovinio sąrašą. Per telefoną žmonės pamiršta paminėti svarbius dalykus: dviračius, baldų surinkimą, liftą, parkavimą. Aš visada sakau – geriau prieš skambinant nueiti po butą su telefonu ir viską nufilmuoti. Tada bent matau, ar tai vieno kambario butas, ar tikras „mini sandėlis“.
Paprastai 7–14 dienų, nes keičiasi vietos reisuose, keltų kainos, kuro kainos ir vairuotojų grafikai. Jei data labai populiari, pavyzdžiui, mėnesio galas arba vasara, vieta gali dingti greičiau. Kartais klientai laukia savaitę, tada klausia, ar tas pats pasiūlymas dar galioja. Ne visada. Rinka juda, ypač kai kalbame apie tarptautinius pervežimus. Geriau rezervuoti vietą, kai jau žinote datą.
Būtinai. Nesvarbu, ar tai PDF, el. laiškas, ar normali sąmata, viskas turi būti aiškiai parašyta. Įeina pakrovimas, iškrovimas, transportas, pakuotė, draudimas, muitinės dokumentai ar ne. Jei kas nors sakoma tik telefonu, vėliau gali būti „aš taip nesakiau“. Ne todėl, kad visi nori apgauti. Tiesiog pervežimuose daug detalių ir žmogus gali pamiršti. Raštu ramiau visiems.
Dažniausiai taip, jei tai įeina į paslaugą. Komanda atvažiuoja, neša iš buto, dėlioja į furgoną, tvirtina diržais. Bet kartais klientai pageidauja pigesnio varianto ir kraunasi patys. Tada reikia žinoti, kad neteisingai sudėti daiktai gali važiuoti blogai. Sunkūs daiktai apačioje, lengvi viršuje, baldai statmenai, technika apsaugota. Jei niekas anksčiau nekrovė tarptautinio reiso, geriau palikti tai profesionalams.
Kai kuriuos taip, kai kuriuos ne. Lovas, didelius spintų segmentus, stalus dažniausiai reikia išardyti, jei jie netelpa į transportą. Mažesnius komodų elementus kartais galima vežti surinktus, tik stalčius reikia pritvirtinti. Svarbu, kad varžtai ir detalės būtų sudėti į maišelius ir pažymėti. Esu matęs, kaip žmonės išardo baldą, o maišelis su varžtais dingsta tarp 27 dėžių. Tada Lietuvoje prasideda kūryba.
Tada kaina ir laikas didėja. Trečias ar ketvirtas aukštas be lifto nėra tragedija, bet komandai tai papildomas darbas. Jei yra sunki spinta, pianinas ar didelis seifas, reikia įvertinti atskirai. Kartais reikia papildomų žmonių arba specialios įrangos. Ne visos įmonės sutinka nešti didelius daiktus laiptais. Ir teisingai, nes rizika didelė. Geriau sąžiningai pasakyti iš anksto, negu vairuotojui stovint prie durų aiškintis, kas čia per penktas aukštas be lifto.
Taip, ir dažnai darbo dienos yra geresnės. Pigiau, mažiau eismo, lengviau gauti parkavimo leidimus, greičiau dirba kai kurios pastatų administracijos. Savaitgaliais kainos kartais didesnės, nes komandos dirba viršvalandžiais. Jei galite, rinkitės antradienį–ketvirtadienį. Pirmadieniais ir penktadieniais būna daugiau eismo bei susijungimų su keltais. Žinoma, visi nori savaitgalio, nes reikia atiduoti butą po darbo, bet logistika mėgsta ramesnius sprendimus.
Dažniausiai reikia paso arba ID kopijos, inventorizacijos sąrašo anglų kalba, deklaracijos, kartais nuomos sutarties arba gyvenamosios vietos patvirtinimo. Jei vežate naujus daiktus arba komercines prekes, situacija gali skirtis. Asmeniniai naudoti daiktai paprastai keliauja lengviau, bet popieriai vis tiek būtini. Po Brexit niekas nenori „tiesiog pravažiuoti“. Muitinė nori matyti, kas važiuoja, ką veža ir kam tai skirta. Tvarkingi dokumentai taupo dienas.
Gali, ypač jei dokumentai netvarkingi arba sąraše yra neaiškių daiktų. Pavyzdžiui, „box of stuff“ niekam nepadeda. Reikia rašyti: 3 dėžės drabužių, 2 dėžės knygų, 1 televizorius, 1 skalbimo mašina. Jei sąraše yra komercinių prekių, naujos technikos dideliais kiekiais ar alkoholio virš normų, gali kilti klausimų. Aš pats esu matęs reisus, kurie dėl popieriaus klaidos stovėjo ilgiau, nei reikėjo.
Dažniausiai asmeniniams daiktams, grįžtant gyventi į Lietuvą, muito nėra, jei daiktai naudoti ir priklauso jums. Bet tai nėra universali taisyklė visiems atvejams. Jei vežate naujus baldus, elektroninius prietaisus dideliais kiekiais ar prekes pardavimui, situacija kita. Kartais gali būti PVM ar muitinės klausimų. Todėl prieš pervežimą verta pasitikrinti. Ne visada logistikos įmonė gali oficialiai patvirtinti mokesčius – tam yra brokeriai.
Dažniausiai maršrutas eina per Doverį, keltu į Calais arba Zeebrugge, tada Belgija, Vokietija, Lenkija ir Lietuva. Iš Škotijos ar šiaurės Anglijos kartais pasirenkamas kitas uostas. Vairuotojai stebi eismą, keltų laikus, darbo ir poilsio režimą. Kartais atrodo, kad iš Londono į Vilnių „tik tiesiai“, bet realybėje yra sustojimai, dokumentai, vairuotojo pertraukos, oras. Todėl terminai visada turi šiek tiek oro.
Mažam butui dažnai užtenka 2–4 valandų, jei viskas prieinama. Didesniam butui gali reikėti 5–8 valandų. Jei nėra lifto, sunkūs baldai nešami laiptais, o kieme sunku pastatyti sunkvežimį, laikas ilgėja. Lietuvoje kartais pamirštama, kad tarptautinis sunkvežimis nėra mažas furgonėlis. Jam reikia vietos, manevravimo, kartais leidimo. Gerai, kai klientas iš anksto pasako, kur mašina stos.
Įmanomas, tik reikia tai įvertinti prieš sutartį. Jei tai 2–3 aukštas, dažniausiai problema nėra didelė. Jei 5–6 aukštas be lifto, kaina ir laikas keičiasi. Kai kurie daiktai gali būti per sunkūs ar per dideli nešimui laiptais. Tada reikia galvoti apie išardymą, papildomus žmones arba keltuvą. Keltuvai Lietuvoje ne visada lengvai prieinami, ypač senesnėse vietose. Todėl geriau nekurti herojiškų planų paskutine minute.
Taip, ir tai dažnai gelbsti. Pavyzdžiui, Lietuvoje remontas vėluoja, o iš JK buto jau reikia išsikraustyti. Tada daiktai atvažiuoja į sandėlį Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, o vėliau pristatomi į galutinį adresą. Sandėliavimas kainuoja papildomai, dažniausiai skaičiuojama pagal vietą, tūrį arba savaites. Tai nėra pats pigiausias variantas, bet kartais geriau sumokėti už saugojimą, negu palikti sofą garaže pas giminaitį.
Pirmiausia patikrinkite didelius daiktus, techniką, baldų kampus, stiklus, veidrodžius. Jei matote pažeidimą, fiksuokite iškart – nuotraukos, pastaba priėmimo dokumente. Ne po trijų savaičių, kai jau sunku suprasti, kas nutiko. Taip pat pasitikrinkite, ar visos dėžės atvažiavo. Sąrašas čia labai padeda. Aš žinau, kad po kraustymosi visi pavargę, bet 15 minučių patikrinimas gali sutaupyti daug nervų.
Didžiausia klaida – manyti, kad viskas „kaip vidaus pervežimas“. Tarptautinis kraustymasis turi dokumentus, laiko langus, keltus, muitinę. Kita klaida – neįvertinti daiktų kiekio. Žmonės sako: „tik asmeniniai daiktai“, o paskui reikia dviejų reisų. Dar viena – palikti pasiūlymų paskutinei savaitei. Jei data artima, pasirinkimas mažesnis, o kaina didesnė. Paprasta, bet žmonės vis tiek taip daro.
Mano nuomone, taip, bent jau dėl ramybės. Pervežimas per kelias šalis nėra tas pats, kas nuvežti komodą į garažą. Kelias ilgas, krovinis juda, temperatūra keičiasi, įvyksta staigūs stabdymai. Draudimas nepadengia visko, ypač jei daiktai blogai supakuoti, bet jis duoda pagrindą pretenzijai. Jei vežate brangų televizorių, seną baldą su sentimentine verte ar profesionalią įrangą, klauskite sąlygų aiškiai.
Klauskite, kas įeina į kainą. Jei pasiūlymas dvigubai mažesnis už kitus, kažkas greičiausiai neįskaityta. Gal nėra pakavimo, draudimo, muitinės, iškrovimo, parkavimo, keltų. Gal tai tik transportas iki Lietuvos sienos. Gali būti ir sąžininga kaina, nes įmonė turi vietą reise, bet patikrinti reikia. Pervežimuose stebuklų nedaug. Jei kas nors atrodo per gražu, paprašykite viską parašyti.
Žiūrėkite ne tik į kainą. Skaitykite atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių, kur viskas „super“. Ieškokite realių komentarų apie datas, bendravimą, pažeidimus, dokumentus. Klauskite, ar įmonė pati veža, ar perduoda kitam rangovui. Patikrinkite, ar atsako į konkrečius klausimus. Jei per savaitę negaunate normalaus atsakymo prieš pervežimą, po pervežimo bus dar sunkiau. Geras ženklas – kai klausiama daug detalių.
Kartais taip, bet tai jau atskira paslauga. Automobiliui reikia transporto vietos, dokumentų, registracijos tvarkos, muitinės aspektų. Jei kalbame apie vieną automobilį ir buto daiktus, reikia derinti krovininę vietą ir automobilio pervežimą. Ne kiekviena komanda tai daro. Kartais pigiau ir paprasčiau automobiliui ieškoti atskiro transporterio. Bet jei viskas planuojama iš anksto, galima sudėlioti vieną bendrą grafiką.
Taip, bet augintiniai nėra krovinys, jų kelionei reikia savo dokumentų: mikroschemos, skiepo nuo pasiutligės, kartais kitų reikalavimų. Daiktų pervežimas ir gyvūno kelionė turi būti derinami atskirai. Sunkvežimyje augintinis paprastai nevažiuoja, nebent kalbame apie specialų sprendimą. Daugelis klientų skrenda su gyvūnu patys, o daiktai keliauja reisu. Čia svarbiausia nesupainioti datų, nes be šeimininko nei katė, nei šuo nebus laiminga.
Asmeniniam naudojimui – dažniausiai taip, bet yra kiekio ribos ir taisyklės. Jei vežate kelis kartonus cigarečių ar daug alkoholio, muitinė gali klausti, kam tai skirta. Ypač nepatogu, kai sąraše parašyta „personal goods“, o realybėje atrodo kaip mažos prekybos partija. Aš nerekomenduoju slėpti ar „pakišti kažkur į dėžę“. Dokumentai turi atitikti krovinį. Jei kyla abejonių, geriau pasitikrinti oficialiai prieš pakrovimą.
Pirmiausia rūšiuokite. Nevežkite to, ko nenaudosite. Kiekvienas nereikalingas daiktas didina tūrį, svorį, pakavimo laiką ir kainą. Drabužius galima aukoti, baldus parduoti arba palikti per Facebook Marketplace, gumą išmesti pagal vietos taisykles. Daugelis mano, kad pigiau vežti seną sofą, bet kai pridėsite pervežimą ir riziką, kartais nauja Lietuvoje išeina protingiau. Sunkus, bet dažnai teisingas sprendimas.
Gaukite pasiūlymą butų perkėlimui iš Jungtinės Karalystės tik tada, kai turite bent preliminarius duomenis: miestą, adresą, datą, daiktų kiekį ir iškrovimo sąlygas. Tuomet kaina bus realesnė, o ne tiesiog gražus skaičius iš oro. Butų perkėlimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gali vykti sklandžiai, jei viskas suplanuota, dokumentai tvarkingi, o daiktai gerai supakuoti. Tačiau visada palikite šiek tiek laiko nesklandumams – keltams, muitinei, liftams ar tiesiog žmonių grafikams.