Efektyvus perkraustymo procesas iš Anglijos – viskas sklandžiai

Kai kalbu apie efektyvus perkraustymo procesas iš Anglijos – viskas sklandžiai, galvoju ne apie gražią reklamą, o apie tai, kas iš tikrųjų nutinka nuo pirmo skambučio iki paskutinės dėžės iškrovimo Lietuvoje. Per 20 metų mačiau, kad sklandumas atsiranda ne tada, kai viskas „kažkaip susidėlioja“, o kai iš anksto sutvarkomi daiktai, dokumentai, data, kaina ir realūs lūkesčiai. Anglijoje situacijos būna labai skirtingos: Londono butas be lifto, Birmingamo garažas pilnas įrankių, Mančesterio namas su sunkiu pianinu. Todėl geriausias perkraustymas yra tas, kur niekas nepalieka paskutinei minutei.

Kaip aš matau tikrą efektyvus perkraustymo procesas iš Anglijos – viskas sklandžiai

Per daugelį metų supratau vieną dalyką: klientai dažniausiai nori ne „krovininio transporto“, o ramybės. Jie nori žinoti, kad baldai iš Readingo nebus palikti lietuje, kad dėžės su dokumentais nedingės tarp dviejų paletių, kad atvykimo diena Vilniuje nebus perkelta be jokio paaiškinimo. Tai normalus noras. Tik bėda ta, kad daugelis žmonių perkraustymą pradeda planuoti per vėlai. Paskambina ir sako: „Reikia išvežti dviejų kambarių butą iš Londono penktadienį.“ Penktadienį? Na, galima bandyti, bet tada jau nebe kalbame apie ramų planą, o apie gesinimą gaisro.

Efektyvus perkraustymo procesas iš Anglijos dažniausiai stringa ne dėl vairuotojo. Dažniau stringa dėl netvarkos: neaišku, kiek daiktų, ar baldai išardyti, ar liftas veikia, ar automobiliui bus leidžiama stovėti prie namo, ar muitinėje viskas sutvarkyta. Viena klientė iš Bristolio buvo įsitikinusi, kad veža „tik kelias dėžes“, o atvykus paaiškėjo, kad dar yra dviratis, sulankstoma lova, du stalai, keturios dėžės indų ir keli maišai drabužių. Tai nėra tragedija, bet tai keičia laiką, kainą ir kartais net mašinos pasirinkimą.

Aš visada sakau paprastai: norite sklandaus perkraustymo, pradėkite nuo sąrašo. Net labai paprasto. Svetainė, miegamasis, virtuvė, garažas, balkonas. Prie kiekvienos zonos parašykite, kas ten yra. Jeigu yra didelių daiktų, nufotografuokite. Jeigu yra trapūs daiktai, pažymėkite. Jeigu yra dokumentų, kompiuterių, paveikslų ar brangių instrumentų, apie tai sakykite iškart. Ne tada, kai krovinys jau stovi prie durų.

Dar viena nepatogi tiesa: pigiausias pasiūlymas ne visada yra geriausias. Kartais jis tik atrodo pigesnis, nes į jį neįskaičiuotas pakavimas, iškrovimas, draudimas, liftas, laukimo laikas ar muitinės formalumai. Esu matęs, kaip žmonės sutaupydavo 200–300 svarų, o paskui mokėdavo už papildomus darbus, nervus ir vėlavimus. Ne visada, aišku. Būna ir sąžiningų mažesnių pasiūlymų. Bet jeigu kaina per graži, verta paklausti, kas tiksliai į ją įeina.

DUK

Planavimas ir pirmas pokalbis

Efektyvus perkraustymo procesas iš Anglijos prasideda tada, kai žmogus dar tik galvoja, kada jam realiai reikia išvažiuoti. Ne tada, kai jau viskas supakuota į maišus prie durų. Pirmas pokalbis su pervežėjais turėtų būti ramus, be spaudimo. Reikia pasakyti, iš kur kraunate, kur vežate, kiek apytiksliai turite daiktų, ar yra baldų, ar reikia pakavimo, ar daiktai keliaus pilnu reisu, ar daliniu. Kuo daugiau faktų, tuo mažiau staigmenų.

Kodėl efektyvus perkraustymo procesas iš Anglijos prasideda ne sunkvežimyje, o planavime?

Nes sunkvežimis atvažiuoja tik tada, kai pagrindiniai sprendimai jau turi būti priimti. Reikia žinoti datą, adresą, aukštą, lifto buvimą, daiktų kiekį, ar reikės pakavimo medžiagų, ar baldai bus išardomi. Jeigu šitie dalykai neaiškūs, vėliau atsiranda vėlavimai ir papildomos išlaidos. Pervežėjas negali magiškai sugalvoti vietos mašinoje, jei daiktų dvigubai daugiau nei buvo pasakyta. Planavimas čia nėra biurokratija, tai tiesiog ramesnė diena visiems.

Kokius daiktus reikia susirašyti prieš skambinant pervežėjams?

Susirašykite bent pagrindines grupes: sofos, lovos, spintos, stalai, kėdės, dėžės, buitinė technika, dviračiai, įrankiai, indai. Nereikia romanno, bet reikia sąžiningumo. Jeigu garaže stovi pjovimo staklės ar senas šaldytuvas, tai nėra „smulkmena“. Geriausia dar pridėti nuotraukas. Per 20 metų mačiau, kad nuotrauka dažnai pasako daugiau nei 15 minučių pokalbis telefonu.

Ar galima perkraustyti butą iš Birmingamo į Kauną per 10 dienų?

Gali būti galima, jeigu daiktų nėra labai daug, data patvirtinta, dokumentai tvarkingi ir nėra didelių baldų, kuriuos reikia specialiai pakuoti. Birmingamas iki Lietuvos nėra pats paprasčiausias maršrutas, bet jis įprastas. Problemos prasideda tada, kai klientas dar nėra išardęs baldų, neturi pakavimo medžiagų ir tikisi, kad komanda viską sutvarkys per vieną vakarą. Realistiškai geriau turėti bent 2–3 savaites pasiruošimui.

Kas nutinka, jeigu klientas paskambina per vėlai?

Tada pradedame skaičiuoti rizikas. Galbūt laisvos datos nėra, galbūt teks laukti, kol susidės dalinis krovinys, galbūt kaina bus didesnė, nes reikės siųsti mažesnę mašiną arba derinti kelis klientus. Buvo atvejis, kai žmogus iš Oksfordo norėjo išvažiuoti po trijų dienų, o dar turėjo pianiną ir stiklinį stalą. Galėjome padėti tik su dalimi daiktų, o likusį krovinį teko vežti vėliau. Ne visada vėluojant gaunamas blogas rezultatas, bet ramybės būna mažiau.

Ar verta rinktis dalinį krovinį, jeigu daiktų nedaug?

Dažniausiai taip. Jeigu turite kelias dešimtis dėžių, vieną sofą, stalą ir kelis maišus drabužių, pilnas sunkvežimis būtų beprasmiškas. Dalinis krovinys leidžia mokėti tik už vietą, kurią užimate. Tik reikia suprasti, kad grafikas gali būti šiek tiek lankstesnis, nes reikia suderinti kitus krovinius. Tai nėra blogai, tiesiog ne visiems tinka. Jeigu data griežta, geriau tai aptarti iš anksto.

Pakavimas, inventorizacija ir dokumentai

Pakavimas atrodo paprastas tol, kol nepradedate krauti indus, televizorių, paveikslus ir stalčius pilnus smulkių daiktų. Geriausias perkraustymas yra tas, kur dėžės turi numerius, o ne užrašą „viskas virtuvė“. Inventorizacija gali atrodyti kaip nereikalingas vargas, bet atvykus į Lietuvą ji tampa labai patogi. Ypač kai reikia tikrinti, ar viskas atvažiavo.

Kiek laiko užtrunka supakuoti vieno kambario butą?

Jeigu daiktų tikrai nedaug ir žmogus jau išrūšiavo nereikalingus dalykus, vieno kambario butą galima supakuoti per pusę dienos arba vieną darbo dieną. Bet jeigu virtuvėje pilna indų, balkone įrankių, o spintoje drabužiai maišyti su sezoniniais daiktais, laikas greitai išauga. Pakavimas nėra tik dėžių klijavimas. Reikia apsaugoti kampus, atskirti trapumą, pažymėti dėžes. Skubant dažniausiai kažkas įskyla.

Ar baldus reikia išardyti prieš atvykstant komandai?

Geriausia iš anksto aptarti. Kai kurie baldai išardomi greitai, kiti turi tokius mechanizmus, kad geriau jų neliesti be patirties. Spintas, lovas ir didelius stalus dažniausiai reikia išardyti, kad jie tilptų ir būtų saugiau vežami. Bet jeigu baldas išardytas (tiksliau, pusiau išardytas) be tvarkingai sudėtų varžtų, problema tik didesnė. Todėl varžtus dėkite į maišelius ir užklijuokite ant baldo.

Ką daryti su indais, kurie labai brangūs?

Brangius indus pakuokite atskirai, ne maišykite su puodais ir keptuvėmis. Kiekvieną lėkštę geriau dėti vertikaliai, su tarpsluoksniu, o ne krauti kaip statybinę medžiagą. Jeigu turite porcelianą, kristalą ar seną servizą, sakykite tai iškart. Galima naudoti oro plėvelę, dėžes su pertvaromis, žymėjimą „trapu“. Ir dar: neperkraukite dėžės, kad ji svertų 25 kilogramus. Niekas jos tada normaliai nekels.

Kaip pažymėti dėžes, kad Lietuvoje niekas neieškotų šampūno dvi valandas?

Rašykite konkrečiai: „vonios kambarys – šampūnai“, „virtuvė – indai“, „miegamasis – patalynė“. Numeruokite dėžes ir turėkite trumpą sąrašą. Pavyzdžiui, dėžė 1, 2, 3 – virtuvė; dėžė 4 – vonia. Skamba banalu, bet kai atvykstate pavargę po kelionės, tai labai gelbsti. Kartais klientai būna taip susipažintuota su savo daiktais, kad pamiršta, jog vairuotojas mato tik kartoninę dėžę.

Ar galima vežti maistą iš Anglijos į Lietuvą?

Paprastus sausus maisto produktus, uždarytas konservuotas prekes ar nepažeistas pakuotes dažniausiai vežti galima. Bet su mėsa, pienu, žuvimi ir kai kuriais gyvūninės kilmės produktais taisyklės griežtesnės. Aš visada patariu neperkrauti mašinos maistu, nes muitinėje gali kilti klausimų. Be to, Anglijos parduotuvių produktai kartais atrodo kaip puiki idėja, kol pradedate krauti mašiną. Realiai dažniausiai reikia vežti tik tai, ko tikrai neįmanoma nusipirkti čia.

Krovinio paruošimas, krovimas ir maršrutas

Krovimas yra tas momentas, kur geriausiai matyti, ar pervežėjas dirba tvarkingai. Sunkūs daiktai apačioje, trapūs aukščiau, baldai apsaugoti, dėžės nespaudžia viena kitos. Maršrutas iš Anglijos į Lietuvą dažniausiai eina per Doverį, Calais arba kitą keltų/perkėlos variantą, tada per Europą. Bet grafikas nėra tik linija žemėlapyje.

Kodėl perkraustymas iš Mančesterio į Vilnių ne visada trunka tiek, kiek žada telefonu?

Nes telefoninis pasiūlymas dažnai remiasi apytiksliu vaizdu. Mančesteris iki Vilniaus yra ilgas maršrutas, o jame dar yra keltas, eismas, muitinės punktai, vairuotojo darbo laikas ir kiti kroviniai, jeigu vežama dalinai. Efektyvus perkraustymo procesas iš Anglijos gali būti labai tvarkingas, bet tai nereiškia, kad vairuotojas skris be sustojimų. Geriau gauti realistišką langą nei pažadą, kuris po dviejų dienų griūva.

Kas gali sugadinti grafiką Doverio uoste?

Doveris gali sugadinti grafiką dėl oro, eismo, keltų vėlavimų, tikrinimų ar tiesiog didelio srauto. Ypač prieš šventes ir savaitgaliais. Kartais viskas praeina greitai, o kartais laukiama ilgiau nei planuota. Esu matęs, kad dėl uosto situacijos keisdavosi visas atvykimo grafikas į Lietuvą. Todėl geriausia turėti bent vieną laisvesnę dieną, jeigu atvykimas susijęs su buto nuoma, raktų perdavimu ar meistrų atvykimu.

Ar krovėjas gali atsisakyti vežti kai kuriuos daiktus?

Gali, ir tai nėra kaprizas. Pavojingos medžiagos, dujų balionai, atviros cheminės medžiagos, kai kurie dažai, aerosoliai, ginklai ar gyvi augalai gali kelti problemų. Kartais atsisakoma vežti ir labai sunkius daiktus, jeigu jie netelpa į saugaus krovimo planą. Buvo atvejis, kai klientas norėjo vežti seną šaldymo agregatą su likučiais, ir tai niekam neatrodė gera idėja. Pervežėjas atsako ne tik už daiktus, bet ir už saugumą.

Kaip saugomi baldai, kai vežama kartu su kitu klientu?

Normaliai dirbant naudojami apklojimai, plėvelė, kampuočiai, diržai ir atskyrimas tarp krovinių. Jūsų spinta neturėtų būti remiama į kažkieno skalbimo mašiną be apsaugos. Dalinis krovinys nėra prastesnis automatiškai, bet jis reikalauja daugiau tvarkos. Jeigu matote, kad viskas metama į krūvą, tai blogas ženklas. Geri krovėjai žino, kad baldų kampai, stiklai ir lakuoti paviršiai neatleidžia klaidų.

Kodėl kaina gali pasikeisti po pirminio pasiūlymo?

Kaina gali keistis, jeigu paaiškėja daugiau daiktų, reikia keltuvo, laukimo, papildomo pakavimo, išardymo ar važiuoti į vietą, kur sunku privažiuoti. Kartais klientas sako „trys dėžės“, o realybėje yra trys kambariai. Tada sąžiningas pervežėjas pasakys naują kainą, o ne šypsosis ir tylės. Blogos įmonės dažnai tyčia pateikia mažą kainą, o po to ją „aiškinasi“ jau vietoje. Todėl klauskite, kas įskaičiuota.

Muitinė, draudimas ir realios rizikos

Po Brexit perkraustymai tapo šiek tiek sudėtingesni popieriniu požiūriu. Asmeniniams daiktams dažniausiai yra tvarkos, bet jas reikia parodyti teisingai. Draudimas taip pat nėra toks paprastas, kaip „viskas apdrausta“. Reikia žinoti, kas įeina į atsakomybę, kas įeina į krovinio draudimą ir kokios yra išimtys.

Kokios popierinės istorijos dabar lieka po Brexit?

Lieka krovinio dokumentai, CMR, prekių arba asmeninių daiktų aprašymas, kartais deklaracijos duomenys. Jeigu vežate asmeninius daiktus, reikia parodyti, kad tai nėra komercinė siunta. Jeigu vežate verslo įrangą, baldus ar naujas prekes, situacija kitokia. Todėl pirmame pokalbyje geriau sakyti tiesą: asmeninis perkraustymas, biuro perkėlimas ar komercinis krovinys. Nuo to priklauso dokumentų rinkinys.

Kas yra CMR ir kodėl jis vis tiek svarbus?

CMR yra tarptautinis krovinio važtaraštis. Jame fiksuojama, kas veža, kas siunčia, kas gauna, koks krovinys ir kiek vietų. Tai nėra tik popiergalis vairuotojui. Tai dokumentas, kuris gali labai pravesti, jeigu kyla ginčas dėl pristatymo, pažeidimų ar vėlavimo. Aš visada prašau klientų bent jau nufotografuoti pasirašytą CMR arba gauti jo kopiją. Po to lengviau kalbėtis, kai emocijos jau mažesnės.

Ar reikia muitinės deklaracijos asmeniniams daiktams?

Dažniausiai asmeniniams naudotiems daiktams, persikraustant gyventi, reikia tinkamai parengtų dokumentų ir aprašymo. Nežinau 100%, ar kiekvienu atveju reikės pilnos klasikinės deklaracijos tokia forma, kokia galvoja žmonės, nes praktika priklauso nuo krovinio pobūdžio ir pervežėjo tvarkos. Bet tikrai reikia būti pasiruošus parodyti, kas vežama. Geriausia turėti inventorių, adresus, paso arba asmens duomenis ir paaiškinimą, kad daiktai naudoti.

Ką reiškia EORI, ir ar paprastam žmogui jo reikia?

EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris, dažniausiai aktualus verslui ir komerciniams kroviniams. Paprastam žmogui, kuris veža savo senus baldus ir dėžes, jis ne visada būtinas. Bet jeigu perkraustote biurą, parduotuvės įrangą ar prekes, situacija gali pasikeisti. Todėl šitą klausimą geriau spręsti su pervežėju arba muitinės specialistu anksčiau, o ne uoste, kai visi jau pavargę.

Ar verta turėti nuotraukų prieš pakrovimą?

Verta. Labai. Nuotraukos padeda fiksuoti baldų būklę prieš kelionę. Jeigu po atvykimo atsiranda įbrėžimas, lengviau suprasti, ar jis buvo senas, ar atsirado kelionės metu. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normali praktika. Fotografuokite didelius baldus, televizorių, stiklinius stalus, instrumentus. Geriau turėti 40 nuotraukų telefone, nei po savaitės ginčytis iš atminties.

Atvykimas į Lietuvą, iškrovimas ir galutinis sutvarkymas

Paskutinė perkraustymo dalis dažnai būna emociškai sunkiausia. Žmonės jau pavargę, namuose netvarka, visi nori greičiau baigti. Bet būtent tada reikia neskubėti. Priimkite krovinį, patikrinkite dėžių skaičių, apžiūrėkite didelius baldus, pasirašykite dokumentus tik tada, kai suprantate, ką pasirašote.

Kaip vyksta iškrovimas, kai butas Lietuvoje yra penktame aukšte be lifto?

Tada reikia skaičiuoti laiką ir jėgą. Penktas aukštas be lifto nėra tas pats, kas pirmas aukštas su liftu. Kaina ir trukmė gali keistis, jeigu tai nebuvo aptarta iš anksto. Sunkios spintos, seifai, pianinai ar dideli stalai reikalauja daugiau žmonių arba specialaus kėlimo. Geriausia prieš perkraustymą parodyti laiptinę, durų plotį ir galimą privažiavimą. Tuomet mažiau ginčų.

Ką daryti, jeigu baldas neįeina pro duris?

Pirmiausia nestumti per jėgą. Dažnai problema išsisprendžia nuėmus duris, pakeitus kampą arba šiek tiek išardžius baldą. Bet jeigu baldas fabrikuotas toks, kad neįeina pro laiptinę, variantų lieka nedaug. Buvo atvejis, kai didelė kampinė sofa tilpo pro langą tik teoriškai, nes trukdė balkonai. Todėl dideliems baldams reikia matmenų: aukštis, plotis, gylis, įstrižainė. Skamba sausai, bet gelbsti.

Ar galima prašyti, kad komanda pastatytų spintą, bet nelabai...

Galima prašyti pastatyti, sujungti paprastus elementus, uždėti kojeles ar pastatyti stalą. Bet montavimo paslauga turi būti sutarta iš anksto. Ne kiekviena perkraustymo komanda yra baldų surinkėjai. Jeigu spintai reikia specialaus tvirtinimo prie sienos, elektros įrankių ar sudėtingo surinkimo, geriau kviesti atskirą meistrą. Perkraustymas ir montavimas kartais persipina, bet tai ne visada tas pats darbas.

Kada geriausia priimti krovinį, jeigu dirbate iki 17 valandos?

Geriausia derinti iškrovimą taip, kad kažkas būtų vietoje iki vakaro. Vairuotojai dirba pagal darbo laiko normas, o kelionė iš Anglijos gali atnešti vėlavimų. Jeigu galite, palikite raktus patikimam žmogui arba suderinkite vėlesnį langą. Bet nepalikite situacijos „kaip nors prasiuksime“. Jeigu vairuotojas atvyksta 18:30, o jūs galite būti tik 20:00, visiems bus blogiau.

Kokius dokumentus pasirašyti atvykus?

Paprastai pasirašomas krovinio priėmimas, CMR arba pristatymo dokumentas, kartais papildomas darbų aktas, jeigu buvo pakavimas, iškrovimas ar montavimas. Prieš pasirašant apžiūrėkite, ar atvyko tiek dėžių, kiek nurodyta. Jeigu matote akivaizdų pažeidimą, fiksuokite jį dokumente. Jeigu pasirašysite be pastabų, o po trijų dienų rasite įbrėžimą, įrodyti bus sunkiau. Tai nėra malonu girdėti, bet tai realybė.

Išvada

Efektyvus perkraustymo procesas iš Anglijos – viskas sklandžiai – nėra stebuklas ir ne gražus šūkis. Tai sąrašai, nuotraukos, realūs matmenys, dokumentai, sąžiningas kainos aptarimas ir laiko rezervas. Jeigu viską darote anksti ir kalbate atvirai, perkraustymas iš Anglijos gali būti daug ramesnis, nei žmonės bijo. Bet jeigu viskas dedama ant paskutinės dienos, net geras pervežėjas turės mažiau erdvės manevruoti.