Efektyvus mikroautobusų pervežimas iš Jungtinės Karalystės: praktinis vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus, maždaug nuo tada, kai Lietuja atgavo nepriklausomybę, o sienos dar buvo „piltuvėliais“. Per tą laiką mačiau viską – nuo senų „Ford Transit“ virstančių metalo laužu kelyje iki prabangių „Mercedes“ Vito, kurie tiesiog nebegali važiuoti dėl blogo degalų kokybės Anglijoje. Efektyvus mikroautobusų pervežimas iš Jungtinės Karalystės (anksčiau tiesiog sakčiau – iš Anglijos) niekada nebuvo lengvas darbas, bet po „Brexit“ jis tapo tikru iššūkiu net tiems, kas mano, jog viską žino. Žmonės dažnai klausia, kodėl kainos augo ar kodėl reikia tiek daug popierių. Atsakymas paprastas: pasaulis pasikeitė, o logistika turi bėgioti už jo, nors kartais tai atrodo kaip bandymas užlipti lėktuvą su viena ranka surištas atgal. Čia ne apie tuščius pasakojimus, o apie tai, kaip iš tikrųjų veža techniką per Lamanšą šiandien.

Dokumentai, muitinė ir biurokratinis chaosas

Kokie dokumentai yra būtini, kad išvežti mikroautobusą iš JK?

Tai, kad pirkote mašiną, dar nereiškia, kad ji jūsų. Dabar reikia gauti eksporto kodą, kuris, tiesą sakant, gaišta laiką, bet be jo nepraeisite. Be to, būtinas originalus pirkimo-pardavimo kontraktas ir techninės apžiūros pažymėjimas (MOT), jei toks yra. Negaliu pamiršti ir vairuotojo darbo sutarties bei draudimo poliso, kuris galioja visoje Europoje, ne tik JK. Vieną kartą turėjau klientą, kuris manė, kad pakanka suvesti mašiną į autocisterną (keliamąją) ir viskas, bet muitininkai Dover‘e juos sustabdė trims dienoms, trukdami visą eismą, todėl geriau turėkite visus lapus surikiuotas vienoje byloje.

Ar reikia mokėti PVM (VAT) ir kaip tai veikia?

Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, dažniausiai galite taikyti nulinę PVM tarifą, naudodami savo PVM mokėtojo numerį. Bet čia yra vienas „kabliukas“ – JK pardavėjai dažnai bando įtraukti PVM į kainą, sakydami, kad jums tai netinka. Reikia griežtai nurodyti, kad tai atvežimas į kitą ES šalį. Aš asmeniškai visada patariu susisiekti su savo buhalteriu prieš mokėjimą, nes viena klaida deklaracijoje gali kainuoti brangiai. Prieš keletą metų teko padėti vienai įmonei atgauti pinigus, nes jie per mokėjimą „pamiršo“ nurodyti savo kodą ir anglai juos tiesiog „apkarpyta“.

Kas tas EX kodas ir kodėl jis toks svarbus?

EX kodas (eksporto kodas) yra toks dalykas, kurį išduoda Britų muitinė, patvirtindama, kad prekė išvežama iš šalies. Be jo, net nepavyks išsiregistruoti keltuose ar tunelyje. Procesas paprastas užpildyti internete, bet kartais sistema užstringa arba prašo papildomų dokumentų, pvz., transporto priemonės identifikacijos numerio (VIN) nuotraukos. Prisimenu vieną atveją, kai sistema neleido gauti kodo dėl kažkokios klaidos duomenų bazėje, teko skambinti tiesiai į Londoną ir laukti valandą kol kas nors pakėlė ragelį. Be šio kodo, jūsų mikroautobusų pervežimas iš Jungtinės Karalystės gali tiesiog užstrigti prie sienos.

Ar sunku gauti tarptautinį transporto leidimą (CEMT)?

Sėkmės. CEMT leidimai dabar yra auksinis smėlis, juos gauti beveik neįmanoma, nebent jūs turite didelę, labai patikimą transporto kompaniją. Dauguma vežėjų dabar naudoja dvigubos kabines sunkvežimius su keltamaisiais arba eksploatuoja „Euro 6“ standarto mašinas, kad gautų bilietus. Jei planuojate nuvažiuoti patys su viena mašina, gali būti, kad teks rinkti kitą maršrutą arba laukti, kol kažkas atsisakys bilietų (kas retai nutinka). Tai vienas didžiausių galvos skausmų mūsų versle šiuo metu.

Kaip vyksta muitinės tikrinimas Lietuvoje atvykus?

Kai atvykstate į Lietuvą, privalote patekti į artimiausią muitinės postą, pateikti EX kodą ir kitus dokumentus. Muitininkai patikrina, ar VIN numeris sutampa su dokumentais, ir ar mašina nėra vogta. Paprastai tai eina greitai, jei viskas tvarkoje, bet jei pasitaiko klaidų dokumentuose, gali tekti laukti dieną-dvi. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas užmiršo deklaruoti keleivių sėdynių (jų skaičių) ir teko iškrauti visą krovininį, kad patikrintų, ar nėra kontrabandos. Geriau nieko neslėpti.

Dėl „Brexit“ pasikeitė kažkas dėl draudimo?

Taip, anksčiau buvo paprasta – „Green Card“ nebuvo būtinas. Dabar jis privalomas, jei jūsų draudimas neapima JK automatiškai. Be to, daugelis draudikų padidino priemokas rizikingiems maršrutams, ypač jei mašina sena arba vairuotojas jaunesnis nei 25 metai. Vieną kartą teko skubiai ieškoti naujo draudiko pasienio punkte, nes buvęs nebegaliojo po „Brexit“. Dabar visada patikrinu šį dalyką du kartus prieš išvykdami.

Ar galima vežti dalis arba nevažiuojančius mikroautobusus?

Galima, bet tai reikalauja specialios procedūros. Tokia transporto priemonė laikoma ne važiuojančia technika, todėl turi būti nurodyta dokumentuose kaip „NEVEŽAMA“ arba panašiai. Taip pat reikia įsitikinti, kad keltas leidia krauti nevažiuojančias mašinas – ne visi leidžia dėl techninių saugos reikalavimų (pvz., degalų nutekėjimo). Turiu patirties, kai teko statyti nevažiuojančią „Volkswagen Transporter“ ant specialios platformos, nes keltuose atsisakė ją imti tiesiog ant ratų.

Kainos, terminai ir pinigai

Kiek vidutiniškai kainuoja mikroautobusų pervežimas iš Jungtinės Karalystės?

Kainos svyruoja kaip temperatūra pavasarį. Dabar, kai kuro kainos šokinėja, reikia numatyti nuo 800 iki 1500 eurų už vieną mašiną, priklausomai nuo to, ar ji važiuoja savo eiga, ar keliama. Jei reikia skubaus pervežimo, gali tekti mokėti ir daugiau. Prieš porą metų už 1200 eurų galėjai nuvežti dvi mašinas, o dabar už tiek pat nebeįsivaizduoju net vienos išvežti be nuostolio. Taip pat į kainą įeina keltų bilietai, kurie irgi nepadidėjo.

Kurios vietos JK brangiausios pervežti?

Šiaurės Anglija (pvz., Mančesteris, Liverpulisis) ir Škotija (Glasgow, Edinburgas) brangiausios, nes ten reikia važiuoti labai toli iki pietų uostų. Jei galite, pirkite mašinas arčiau Londono, Folkestone‘o ar Doverio – tai gerokai pigiau. Kartais klientai sako: „O, ten mašina pigesnė 200 svarų“, bet aš juos įspėju, kad pervežimas iš Škotijos kainuos brangiau nei ta 200 svarų ekonomija. Reikia skaičiuoti galutinę sumą, ne tik pirkimo kainą.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Standartiškai nuo pirkimo iki atvykimo į Lietuvą užtrunka maždaug 7–10 dienų. Bet jei yra savaitgalis ar šventės, arba jei pirkėjai vėluja sumokėti, gali užtrukti ir ilgiau. Vieną kartą dėl audros Lamanše keltai neplaukė dvi dienas, ir mūsų vairuotojas teko laukti uoste. Tai nėra mums įrankėlių valdymas, mes priklausome nuo oro jūros ir uostų darbuotojų.

Ar galima gauti nuolaidą, jei vežti kelis mikroautobusus vienu metu?

Žinoma, jei turite 3–4 mašinas vienoje vietoje, galima derėtis dėl kainos. Mes galime siųsti vieną vilkiką su keliomis mašinomis (jei jos nevažiuoja), tai sumažina sąnaudas keltui ir degalams. Bet jei jos važiuoja savo eiga, kiekviena vairuotojas gauna atskirą algalapį, taigi nuolaida bus mažesnė. Visada verta klausti, kartais pavyksta suderinti gerą sandėrį, ypač jei esate pastovus klientas.

Kokia mokėjimo tvarka paprastai priimama?

Daugiausia dirbame su išankstiniu mokėjimu – 50 proc. užsakant ir likę 50 proc. prieš išvykimą arba atvykus. Reikia būti atsargiems su tiek, kuris siūlo atsiskaityti tik po mėnesio, gali būti, kad jie tiesiog ieško „laisvų pinigų“. Aš asmeniškai nepatariu niekam mokėti pilnos sumos iš karto, kol mašina fiziškai nebuvo patikrinta arba kol nebuvo gautas EX kodas. Saugiau žinoti, kad turi „kabliuką“ ant įmonės.

Ar kainuoja papildomai, jei reikia padėti su pirkimu JK daugiau mašinų?

Taip, jei reikia nuvykti į aukcioną (pvz., BCA ar Copart) ir apžiūrėti mašinas, tai už papildomą mokestį. Mūsų vairuotojai nėra mechanikai, bet jie gali pasakyti, ar mašina varo, ar nėra matomo dūmų. Jei reikia detalaus techninio patikrinimo, reikia samdyti vietinį meistrą, kas kainuoja apie 50–100 svarų. Geriau investuoti šiek tiek dabar, nei vėliau gailėtis, kai atvešite metalo laužą.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Žinote, tokių kaip „mokesčiai už orą“ nėra, bet yra dalykai, kuriuos dažnai pamirštama – mokesčiai uoste už krovinių apdorojimą (terminal handling charges) arba mokestis už kuro kortelę, jei vairuotojas užpildo baką. Kartais klientai nustemba, kai matau papildomą sąskaitą už „administraciją“, bet tai tiesiog mūsų laikas, praleistas prie telefonų su britų muitinės pareigūnais. Nieko nemokamai nebūna.

Techniniai dalykai, įranga ir vairavimas

Ar galiu vežti mikroautobusą, jei jis ne „Euro 6“ standarto?

Galite, jei važiuojate savo eiga, bet jei planuojate įtraukti į komercinį transportą, gali būti problemų dėl aplinkos apsaugos reikalavimų, ypač Didžiajame Londone (ULEZ zona). Be to, senesnės mašinos dažniau gedasi ir gali nepraeiti techninės apžiūros Lietuvoje be investicijų. Aš visada sakau – jei mašina senesnė nei 2010 metai, gerai pagalvokite, ar verta to vargo. Remontai kelyje kainuoja dvigubai daugiau nei dėl įrangos.

Kas dėl „Yellow“ geltonų numerių ženklų?

Jei mašina turi geltonus numerius (permatomus), tai reiškia, kad ji registruota kaip sunkvežimis arba autobusas, o ne kaip lengvasis automobilis. Tai gali sukelti problemų registruojant Lietuvoje, nes gali tekti keisti klasifikaciją. Kartais tai paprasta, bet kartais reikia eiti į „Regitra“ ir rodyti papildomus dokumentus, įrodančius, kad tai yra mikroautobus, o ne 3,5 tonos sunkvežimis. Žinote, biurokratija čia irgi užkietėjusi.

Ar reikia specialios vairuotojo kategorijos?

Jei mikroautobuso masė neviršija 3,5 tonos ir jis turi ne daugiau kaip 8 keleivių vietas (neįskaitant vairuotojo), užtenka „B“ kategorijos. Bet jei daugiau – reikia „D1“ arba „D“ kategorijos. Daugelis žmonių nemano, kad 9 vietų „Vito“ jau reikalauja D1, bet taip yra (tiksliau, jei masė viršija 3,5t arba vietų daugiau). Geriau patikrinti vairuotojo pažymėjime iš karto, kad prie sienos nebeliektų.

Kaip elgtis, jei mikroautobusas sugeda kelyje?

Mes turime pagalbos linijas visoje Europoje, bet JK tai gali būti brangu. Jei mašina nebegali važiuoti, reikia iškviesti techninę pagalbą, kuri nuveš ją iki remonto dirbtuvės arba uosto. Prisimenu vieną atveją, kai mums sugedo „Fiat Ducato“ netoli Birmingemo, teko laukti 4 valandas, kol atvyko vilkikas. Dabar visada įsirašome papildomą draudimą, kuris padengia tokius išlaidas, nors jis ir brangus.

Ar galima vežti asmenines daiktas mikroautobuse?

Techniškai – ne. Muitinė gali laikyti tai kontrabanda, jei deklaravote tik tuščią mašiną. Jei norite vežti keleivius ar daiktus, tai turi būti nurodyta EX deklaracijoje ir mokėti mokesčiai (jei taikoma). Aš girdėjau istorijas, kai žmonės bandė įsivežti motociklus ar net baldus tuščiame autobuse, ir juos sulaikė. Geriau nieko neslėpti, muitininkai turi akis kaip sakalai (arba rentgeno aparatus).

Ar sunku sužinoti tikrąją ridą (milage)?

Britų rinkoje yra nemažai „rašytojų“, kurie suka „skaitliukus“. Patariu visada tikrinti istoriją pagal VIN kodą (per „HPI“ ar panašias paslaugas). Jei istorijos nėra arba ji įtartina – geriau nenusipirkti. Vieną kartą klientas nupirko „mažai važiavusį“ autobusą, kuris, pasirodė, važiavo beveik du kartus daugiau, o skaitliuką buvo sukęs kažkas prieš metus. Dabar tokių apgavysčių yra mažiau dėl elektroninių sistemų, bet vis tiek būkite atsargūs.

Ar verta pirkti aukcionuose (Copart, BCA)?

Galima rasti puikių pasiūlymų, bet ten yra didelė rizika. Mašinos dažnai parduodamos „kaip yra“, be garantijų, ir gali būti sunkiai pažeistos po avarijų. Reikia labai gerai žiūrėti nuotraukas arba samdyti agentą, kuris padėtų. Aš asmeniškai dažniau renkuosi išrankesnius pardavėjus, nors ir brangiau, nes taip sutaupau nervų vėliau. Aukcionai – tai lošimas, kartą laimeji, kartą pralaimi.

Kas tikrai vyksta kelyje ir realus gyvenimas

Ar vairuotojai dažnai pavargsta šiuose maršrutuose?

Žinote, važiuoti iš Londono į Lietuvą – tai ne lengvas pasivažinėjimas. Vairuotojai turi laikytis poilsio režimo (tachografas), todėl kelionė trunka ilgiau nei paprastam automobiliui. Kartais jie pavargsta ne nuo vairavimo, o nuo anglų kelių, kurie yra siauri ir pilnos duobių, ypač šiaurėje. Ir nuo to anglų maisto, kurį jie valgo uose – greitas maistas nėra sveikiausias rinkimas. (Nors, pripažinkim, dešrainiai ten geri).

Kaip elgtis su keltų delay (uždelstais) laikais?

Tai kasdienybė. Jei keltas vėluoja, mes pranešame klientui. Kartais teks keisti planus ir važiuoti kitu keltu arba tuneliu, kas gali brangiai kainuoti. Vieną kartą dėl streiko Francūzijoje mūsų vairuotojas praleido šventę Kalė uoste, gėrė kavą ir žiūrėjo kaip bangos daužo molę. Nieko daryti negalima – reikia kantrybės.

Ar dažnai pasitaiko vandalismo ar vagysčių kelyje?

JK uostuose yra daug migrantų, kurie bando patekti į sunkvežimius, kad nuvyktų į žemyną. Jei mikroautobusas stovi atvirame aikštelėje, gali būti įlūžta arba pavogta kokia nors detalė. Mes visada stengiamės uždaryti mašinas ir naudoti saugius aikšteles, bet tai visada įmanoma. Turiu vieną istoriją, kai kas nors pavogė žibintus iš „Ford Transit“ naktį, kol vairuotojas miegojo viešbutyje.

Ar galiu susitikti su vairuotoju pačiame uoste?

Gali, bet tai nėra visada lengva. Uostai yra saugomos zonos, ir ten negalima tiesiog užlipti į teritoriją be leidimo. Geriau sutikti artimoje benzininėje arba prieš uosto vartus. Vieną kartą klientas bandė įsibrauti į Doverio uostą be paso, teko išsišaukti su saugos darbuotojais. Geriau laikytis taisyklių ir susitikti sažiūrėtoje vietoje.

Kaip vyksta komunikacija su vairuotoju, jei nemoku angliškai?

Mūsų vairuotojai kalba angliškai bent minimaliai, kad galėtų susitvarkyti su dokumentais. Bet su klientais mes kalbame lietuviškai. Jei reikia kažką papasakoti angliškai pardavėjui, mes padedame. Nereikia jaudintis dėl kalbos barjero, logistikoje svarbiausia suprasti skaičius ir maršrutą, o ne kalbėti apie orą.

Ar yra kokių nors specifinių problemų su tuneliu (Eurotunnel)?

Tuneliu važiuoti greičiau, bet ten yra griežti taisyklės dėl degalų kiekio (ne daugiau kaip 1/4 bako) ir draudžiama vežti dujas arba pavojingas krovinius. Taip pat reikia užsiregistruoti. Kartais, jei mašina per aukšta arba per platai, ją tiesiog neįleis. Mikroautobusai paprastai praeina, bet reikia tikrinti matmenis (ypač jei turite įrengtą bagažinę viršuje).

Ką daryti, jei atvykęs pastebiu, kad mašina blogesnės būklės nei buvo promise (pažadėta)?

Tai sudėtinga. Jei turite vaizdo įrašą iš pirkimo dienos, galima bandyti reikalauti nuolaidos arba grąžinimo, bet tarptautiniu mastu tai labai sudėtinga teisiškai. Paprastai „paimk arba palik“ principas veikia JK aukcionuose. Todėl visada patariu turėti atstovą vietoje, kuris gali atsisakyti pirkimo vietoje, jei kažkas netinka. Geriau prarasti 100 svarų depozitą nei vežti šiukšles.

Ar tikrai verta viskas šitaip vargti su JK importu?

Žinote, kainos JK mašinoms vis dar yra geros, ypač jei žinote kur ieškoti. Lietuvoje tokių mikroautobusų pasirinkimas mažesnis, o kainos aukštesnės. Taip, reikia kantrybės ir pinigų, bet jei planuojate verslą arba reikiate patikimos transporto priemonės, verta. Aš pats prieš 10 metų vežiau savo pirmąjį „Vivaro“ iš Mančesterio ir jis man tarnavo penkerius metus be jokių didelių gedimų. Tiesiog būkite atsargūs ir visada tikrinkite duomenis.

Išvados

Efektyvus mikroautobusų pervežimas iš Jungtinės Karalystės nėra mokslo sritis, bet jis reikalauja kantrybės, žinių ir gero partnerio. Pasikeitė įstatymai, pasikeitė kainos, bet vienas liko tas pats – norint gauti kokybišką mašiną už gerą kainą, tenka šiek tiek pasunkinti galvą. Jei pasiruošęs dokumentams ir supranti, kad kelyje gali nutikti viskas, nuo audros iki sugedusio stabdžio, tai tuomet viskas gerai sueis. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, kad jūsų naujasis mikroautobusas atveš tiek džiaugsmo, kiek mano pirmasis „Fordas“ atvežė man (nors ir su nulūžusia pavara po metų).