Daiktų vežimas iš Kinijos: Kas vyksta užkulisiuose ir kodėl kainos ne visos vienodos

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir kas kartą, kai kažkam sakau, kad užsiimu logistika, žmonės įsivaizduoja kažką panašaus į "Greitųjų ir įniršių". Realybėje, daiktų vežimas iš Kinijos yra daugiau kaip šachmatai su laikrodžiu, kur dalis figūrų galvoja savo nuomone. Rašau šitą tekstą ne kaip konsultantas iš stiklinio biuro, o kaip žmogus, kuris matė viską – nuo pasiklydusių konteinerių iki tų, kurie atvyko pilni vandens. Jei ieškote idealios sistemos, nesukite galvos, čia jos nėra. Yra tik patirtis, kasdienių nesklandumų sprendimas ir žinojimas, kad kiekviena siunta turi savo istoriją. Čia paprastai, be reklamų, paaiškinsiu, kas iš tikrųjų laukia jūsų užsakymo.

Kaip tai viskas prasideda ir kiek laiko užtrunka?

Kiek laiko trunka vežti krovinius iš Kinijos iki Lietuvos?

Tai vienas labiausiai erzinančių klausimų, nes atsakymas visada kitoks. Įprastai, jei vežate jūra, tai nuo 30 iki 45 dienų, o atskridus į uostą reikia dar savaitę-dvi iki sandėlio. Ore skrenda gerokai greičiau, apie 7–14 dienų, bet tada kaina tokia, kad aš asmeniškai susimąsčiau, ar tai verta. Kartais laivai užstrigsta Suezo kanale arba Kinijoje uostai uždaromi dėl COVID-19 (nors dabar jau tiesiog dėl eilių). Geriausia tiesiog nesyti, kad dienos yra apytikslės.

Ar tikrai taip pigu, kaip sako tiesioginių siuntų brokeriai?

Žodis „pigiau“ yra relativevus. Taip, galite rasti pasiūlymų, kur atrodo, kad gabena beveik už dyką, bet tada susiduriate su vadinamaisiais „hidden costs“ arba paslėptais mokesčiais. Daiktų vežimas iš Kinijos tais pasiūlymais dažnai apima tik pristatymą iki uosto arba oro uosto, o toliau jums teks mokėti už muitinę, pavedimus, sandėliavimą. Vieną kartą klientas taip nupirko „pigiai“, kad galiausiai išėjo brangiau nei mano pasiūlyme „viskas įskaičiuota“. Geriau mokėti daugiau iš karto ir žinoti, kas laukia gale.

Kuo skiriasi konteinerio dalis nuo pilno konteinerio?

Klasika. Dalis (LCL) – kai jūsų daiktai yra dideliame konteineriu su kitų žmonių daiktais. Pilnas (FCL) – kai visas 20 arba 40 pėdų konteineris jūsų. Dalis yra patogu mažiems, bet trūkumas tas, kad jūsų gali atvežti vėliau, reikės laukti, kol iškraun kitus ir sudeda į krantą. Tiesa, kartais įvyksta keisti dalykai – pavyzdžiui, atveža jums maišus su drėgnu popieriumi, nes kaimyno siunta nutekėjo. Tai realus pasaulis, ne reklama.

Ar saugu siųsti brangius daiktus jūra?

Sąžiningai? Dažniausiai taip, tačiau rizika visada yra. Viskas priklauso nuo to, kaip tai supakuota Kinijoje. Esu matęs, kaip prasta fasuacija sunaikina pusę krovinio – net jei ir būna draudimas, reikės įrodyti, kad buvo blogai pakluota, o tai dažnai vargą kainuoja. Jei vežate elektroniką ar labai brangius daiktus, geriau pasidrausti ir rinktis oro kelią arba tikrai geros draudimo policijos (ne tos, kurios paprašius neduva nieko).

Kas vyksta, jei laivas uždelsta?

Tuomet jūsų klientai ar parduotuvė laukia ir pyksta. Daiktų vežimas iš Kinijos nėra tikslus mokslas – orkanaikai, šturmanų streikai, uostų užkrovos irgi turi įtakos. Paprastai brokeriai jums pasako „tai tik savaitėlė“, bet tas uždelsimas gali užtrukti ir mėnesį. Niekas negarantuoja tikslių datų, todėl visuomet planuokite savo atsargas su atsarga. Tokių atvejų buvo daug, net ir su patikimomis linijomis.

Ką daryti, jei tiekėjas Kinijoje nenuvežia į uostą laiku?

Tai labai dažna problema. Jums galutinis terminas artėja, o kinai vis dar nieko nepadarė. Čia reikia griežtumo. Aš asmeniškai visada siūlau derėtis dėl delsos baudų sutartyje su tiekėju. Jei jie žino, kad juos už tai nubaigsime, veža greičiau. Be to, verti pasitikrinti, ar jų „factory“ tikrai gamina, ar tiesiog perparduoda, nes dažnai laukimas prasideda dėl to, kad jie patys laukia prekių iš kitų gamyklų.

Muitinė, mokesčiai ir biurokratija

Ar visada reikia mokėti verytės mokestį ir PVM?

Jei importuojate į ES, beveik visada taip. Verytės mokestis (PVM) mokamas tuo momentu, kai prekės kertą ES sieną. Yra išimčių, jei vertė maža (iki 150 eurų), bet tada tai pavojinga sritis, nes muitinė gali pasakyti, kad tai dirbtinis dalijimas. Su daiktų vežimu iš Kinijos geriau nesusigadinti su muitinės parašais – mokėkite legaliai ir miekitės ramiau. PVM galite susigrąžinti, jei esate juridinis asmuo.

Kas tas EORI numeris ir kodėl jo reikia?

Be EORI numerio jums niekas neišveš prekių iš muitinės. Tai tokas jūsų identifikatorius Europos Sąjungoje. Užsiregistruoti gali per dieną internetu, bet dažnai žmonės nusimano apie tai tik tada, kai laivas jau plaukia. Tada reikia skubėti, o skubėjimas kainuoja (gali tekti mokėti už greitąjį išvežimą iš laisvųjų zonų arba sandėliavimą). Gaukite jį iš karto, kai tik galvojate apie prekybą.

Kas vyksta, jei pateikiu neteisingus duomenis apie prekę?

Tai nėra malonu. Muitinė gaišta laiką, prašo papildomų dokumentų, o jūs mokėsite baudas už sąskaitų nesuderinamumą. Dar blogiau, jei pateikiate neteisingą TN (Tarifų) kodą – gali būti, kad mokėsite didesnį verytės mokestį arba gausite baudą už bandymą apsukti sistemą. Čia geriau būti sąžiningu ir tiesiog klausti brokerio, jei nežinote tikslaus kodo.

Kaip nustatomas muito mokestis (priešpilkstinis mokestis)?

Jis priklauso nuo prekės tipo ir deklaruojamos vertės. Kai kurios prekės, pvz., batų padai arba tekstilė, turi nustatytas verytas (procentus nuo vertės), kitos – fiksuotus sumus už svorį (pvz., metalai). Daiktų vežimas iš Kinijos gali būti neprognozuojamas – pavyzdžiui, užsisakote plieno vamzdžius, o manyčiau, kad bus pigu, o muitinė prideda didelį mokestį už toną. Viską reikia pasitikslinti iš anksto.

Ar galima sumažinti muitinės vertę (invoice suma)?

Žinoma, galima (ir dažnaiKinijos tiekėjai siūlo tai padaryti), bet tai yra draudžiama. Jei muitinė užkabins, kad prekė verta daugiau nei parašyta, gausite didelę baudą (daugiausiai tiek, kiek bandėte sutaupyti, o kartais ir dvigubai). Neverta rizikuoti verslo dėl to, kad norite sutaupyti kelių dešimtų eurų (ar net šimtų). Rizika per didelė.

Kas daro muitinės tarpininkas (brokeris)?

Jis yra tarpininkas tarp jūsų ir valstybės. Užpildo deklaracijas, padeda su EORI, derina dokumentus. Geras brokeris gali išgelbėti nerišlus siuntos, blogas – uždelsi jas mėnesį. Daiktų vežimas iš Kinijos neapsieina be jo, nebent jūs pats norite būti specialistu šioje srityje, kas, man atrodo, yra nereikalinga galvos skausmas.

Kokius dokumentus reikia tur�ti rankose?

Pagrindiniai yra: komercinė sąskaita (Commercial Invoice), pakavimo sąrašas (Packing List), siuntos bilietas (Bill of Lading). Dar reikės pirkimo–pardavimo sutarties ir, jei reikia, sertifikatų (pvz., CE elektronikai). Be šitų dokumentų niekas nejudės – tiekėjas Kinijoje turi juos padaryti teisingai, o ne taip, kaip jam patinka (pasitaiko, kad pajuokia su vardu/pavarde arba数据和数据 nesuderinamumas).

Kodėl kartai reikia mokėti už vadinamąjį „terminal handling“ mokestį?

Tai mokestis uostui arba sandėliui už tai, kad jie padirbėjo su jūsų siunta (iškrovė, perkrovė). Kartais jis įtrauktas į sąskaitą, kartais ne. Būna nemalonių staigmenų, kai atvykstate pasiimti siuntos, o jums sako „dar 200 eurų“. Būtinai klauskite iš anksto, kas įeina į jūsų susitarimą.

Rizikos, problemos ir kaip iš jų išsisukti

Kas nutinka, jei siunta dingsta?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tuomet į veiklą įsijungia draudimas. Tiesa, reikia įrodyti, kad prekės tikrai buvo tame konteineryje (tai sunkiausia su tuo pačiu tiekėju iš Kinijos). Geriau draudžiamas nuo gavimo momento (angl. warehouse to warehouse). Vieną kartą girdėjau istoriją, kaip visa siunta su baldais nuskendo ir vėliau atrado tik kelias detales po mėnesio.

Ar dažnai sugenda prekės kelyje?

Jūra – dėl drėgmės, ore – dėl smūgių. Jei konteineris neįrengtas su „desiccant“ (drėkme sugeriančiomis pakelėmis), tai rūdis ir pelėsiai tikrai užkibs. Daiktų vežimas iš Kinijos yra ilgas kelias, o oras jūroje keičiasi kaip šuo. Rekomenduoju visada papildomai mokėti už stabilų pakavimą, o ne tik pažiūrėti, kad būtų kartonas aplinkui.

Kaip elgtis, jei gavau pažeistą siuntą?

Pirmiausia – nekelkite jos iš vietos (jei įmanoma) ir darykite nuotraukas tiesiog ant furo. Reikia parašyti prašymą dėl pažeidimo (protokolas) vadybininkui. Jei pasirašysite „gerai“ ir važiuosite namo – vėliau niekas nieko neduos. Tai svarbiausias žingsnis, kurį visi pamiršta, kai nori greitiau namo.

Ar saugu mokėti tiekėjui išanksto?

Tai kaip lošti rulete. Jei juos pažįstate 10 metų – taip, jei pirmą kartą – tikrai ne. Geriau naudoti „Escrow“ paslaugas (pvz., Alibaba turi tokias) arba mokėti tik tada, kai matote kopijas apie išsiuntimą (Bill of Lading kopija). Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo 10 tūkstančių, o telefonai Kinijoje nebeveikė.

Kas daryti, jei tiekėjas siunčia blogą kokybę?

Tai klasika. Užsisakote samples (pavyzdžius) vienus, o gaunate kitus. Čia reikia griežtos sutarties, kur nurodyta, kad jei kokybė neatitinka, grąžinat prekes jų sąskaita. Tačiau grąžinti iš Kinijos brangu (geriau susiderėti, kad jums padarys nuolaidą kitam užsakymui, nes pinigų grąžinti jie nebepretenduos).

Ar verta naudotis patikrinimo ( Inspection) paslaugomis Kinijoje?

Absoliučiai taip. Už keletą šimtų eurų galite pasamdyti trečiąją šalį, kuri nuvažiuoja į gamyklą prieš išsiuntimą, užfotografuoja, suskaičiuoja, patikrina kokybę. Tai sutaupo tūkstančius nervų. Daiktų vežimas iš Kinijos be patikrinimo yra kaip katinui maiše į pirštus žiūrėti – nežinai, kas iškris.

Kodėl kainos šoka aukštyn ir žemyn?

Covid-19 pabaigoje kainos buvo astronominės, dabar nukrito, bet vis dar ne tokios kaip anksčiau. Tai priklauso nuo kuro kainos, konteinerių trūkumo (jei jie visi užstrigę vienoje vietoje, pvz., Hamburge, kitur jų nėra). Logistika – tai gyvas organizmas, todėl citatos galioja tik 7–14 dienų.

Ar galiu vežti pavojingas krovinius (Dangerous Goods)?

Taip, bet tai yra kita lyga. Reikia specialių sertifikatų (MSDS), pakavimo. Daiktų vežimas iš Kinijos tokiu atveju brangesnis, o ne kiekvienas laivas priima tokius krovinius. Jei bandysite slėpti tai kaip įprastą prekę, ir sulaikys muitinė, baudos bus milžiniškos.

Kas vyksta, jei mano prekė užstrigsa Lietuvos muitinėje?

Reikės kantrybės. Dažniausiai trūksta koks nors dokumentas arba reikia paaiškinimą. Geras brokeris viską išsprendžia per dieną, blogas – gali ilsti į savaites. Būna, kad muitininkai tiesiog turi „navyką“ ir tikrina viską labai detaliai. Nėra kuo skubėti, su jais negalima ginčytis, tik teisingai duoti ką jie prašo.

Praktiniai patarimai ir pabaigos

Ar galiu susisiekti su vairuotoju, kuris veža mano siuntą?

Europoje kartais įmanoma, jei tai yra kelių transportas, bet jei tai jūra – vairuotojo ten nėra, yra kapitonas. Ir jis su jumis nekalbės. Ir net jei turėtumėte fūro numerį, vadybininkas neleis su juo kalbėti, nes tai saugumo taisyklės. Žinau, kiekvienas nori sužinoti „kur jis dabar“, bet dažniausiai sistema tiesiog rodo „transite“.

Kokias klaidas dažniausiai daro pradedantys?

Perka mažai, bet mėgsta derėtis dėl sąskaitos (sumažinti vertę). Neturi EORI. Nenujačia, kiek užtrunka muitinė. Daiktų vežimas iš Kinijos tampa košmaru dėl to, kad žmonės tikisi „Amazon Express“ greičio už „Kinijos pašto“ kainą. Reikia suprasti mastus ir laiką.

Ar reikia apdrausti siuntą?

Be abejo. Draudimas kainuoja nedidelę dalį vertės (0,3–0,5%), bet gali apsaugoti nuo viso praradimo. Vieną kartą man klientas atsisakė, sakydamas „mane neaplenks“, o konteineris su juo užgriuvo uoste (tiekėjas blogai užkrovė). Vėliau verkdamas ieškojo būdų, kaip gauti nors bent dalį pinigų.

Kaip greičiausiai gauti prekes į rankas?

Oro keliu (Express arba skrydžiu). Tai brangu, bet jei jums trūksta inventoriaus parduotuvėje rytoj, tai vienintelis būdas. Daiktų vežimas iš Kinijos jūra yra geriau tinka planuojamiam verslui, kur prekės sėdi sandėlyje ir parduodamos per mėnesį ar daugiau.

Ar galima vežti maistus ir vaistus?

Taip, bet tai labai sunku. Reikia sanitarijos sertifikatų, leidimų iš NVSC (Lietuvoje), o dažnai ir pačios Kinijos eksporto leidimų. Tai nėra paprasta istorija, aš asmeniškai tokiems dalykams nesiūlau pradedantiesiems – per daug biurokratijos.

Ką daryti, jei gavau ne tai, ką užsisakiau?

Kreiptis į teismą? Per brangu ir ilgai. Geriau susitarti su tiekėju. Jei jai nepavyksta – palikti neigiamą atsiliepimą portaluose ir pamiršti (tai praradimas, bet mokymasis). Su daiktų vežimu iš Kinijos būna ir taip, tiesiog reikia tai suprasti kaip verslo riziką.

Ar verta šiuo metu pradėti importą iš Kinijos?

Nepaisant visų problemų, taip, verta. Kainos ten vis dar žymiai mažesnės nei Europoje (kad ir užauga truputį). Tiesiog reikia būti atsargiam, rasti gerus partnerius (tie tiekėjai, tiei logistikos) ir neišsigąsti, kai kas negerai.

Kodėl mano prekės kelias sustojo „in transit“ būsenoje?

Tai reiškia, kad ji keliauja, bet duomenų atnaujimas nevyksta. Gali būti, kad laivas yra viduryje vandenyno be ryšio (nors retai) arba tiesiog terminalo sistema neatsinaujino. Jeigu taip trunka ilgiau nei savaitę, tuomet verčiau klausti vadybininko.

Galite padėti su pačių prekių paieška (sourcing)?

Taip, daugelis logistikos kompanijų (ir mūsų taip pat) tai daro. Mes turime žmonių Kinijoje, kurie gali nuvažiuoti į gamyklą. Daug saugiau rinktis prekes su jūsų logistikos partnerio pagalba, negu rasti „ką nors“ internete ir tikėti nuotraukomis Photoshop'e.

Kuo skiriasi „Ex Works“ ir „FOB“ sąlygos?

Ex Works – jūs pasimate prekes gamykloje (viskas jūsų galvoje). FOB – tiekėjas vežia iki Kinijos uosto ir užkrauna į laivą. Daiktų vežimas iš Kinijos dažniausiai daromas pagal FOB, nes taip mes kontroliuojame laivą ir kainą nuo uosto iki mūsų.

Ar galima sutrumpinti muitinės procedūras?

Tam yra „Customs Clearance“ paslaugos, kurias atlieka geri brokeriai. Taip pat yra „Green Line“, kai mokėti brangiau už patikrinimą, bet tai veikia tik kai kuriose šalyse. Lietuvoje viskas eina pagal eilę, nebent esate didelis importuotojas turintis AEO statusą.

Kas yra „Demurrage“ ir „Detention“ mokesčiai?

Demurrage – mokestis uostui, jei per ilgai laikote konteinerį uoste (neišvežate). Detention – jei per ilgai laikote patį konteinerį sau. Tiesiog grąžinkite tuščią konteinerį laiku, nes kainos čia gali būti labai aštrios (pvz., po 100 eurų per dieną).

Kokį transportą rinktis mažiems verslams?

Dažniausiai pradedantieji rinksis dalį konteinerio (LCL) arba tiesiog didelę Express siuntą (jei telpa). Kol nesate tikri, ar prekės ims, nenaudokite pilno konteinerio – per daug rizikos pinigais.

Ar dažnai pasitaiko viki viki (smuklės) su dokumentais?

O kiek! Klauskite bet kurio brokerio, pasakys istorijų apie tai, kad vardo pavardė parašyta klaidingai, arba svoris neatitinka. Dažnai tenka rašyti „Corrective Invoice“ (taisytinę sąskaitą), dėl ko viskas sustoja.

Kaip patikrinti, ar tiekėjas yra realus?

Ne tik telefonas. Pažiūrėkite, kiek jie egzistuoja, kokius turi sertifikatus (pvz., ISO), ar turi realų adresą (Google Maps). Daiktų vežimas iš Kinijos prasideda ne nuo uosto, o nuo patikros, ar jūsų pinigai nenukryps į niršą.

Ar galiu atsiimti siuntą pats iš uosto?

Teoriškai taip, jei turite automobilį, leidimus ir visus muitinės dokumentus ant rankos. Praktiškai – daugiau vargo nei verta. Geriau pasamdyti kurjerį, kuris nuveš iki jūsų sandėlio, ypač jei tai kelių pėdų konteineris.

Kur geriau sandėliuoti prekes – Kinijoje ar Lietuvoje?

Jei prekės gerai parduodamos, laikykite čia, kad greičiau išsiųstumėte klientams. Jei prekės sėdi mėnesiais – geriau palikti Kinijoje (nors ir ten kainuoja vietą, bet pigiau nei čia už didelius sandėlius). Tačiau daiktų vežimas iš Kinijos dėl mažų partijų gali praversti tiesiai į klientą (dropshipping), bet tai jau kita tema.

Galutinis patarimas tiems, kurie bijo pradėti.

Nebijokite. Visi pradedame nuo nulio. Svarbiausia – rasti žmonių, kuriuos tikite, tiek Kinijoje, tiek čia logistikoje. O jei kas nors pasako, kad viskas yra paprasta ir be rūpesčių – bėkite toliau. Tikrasis verslas su Asia pilnas smulkmenų, kurias reikia valdyti kasdien.

Išvada

Galiausiai, daiktų vežimas iš Kinijos nėra nė kiek toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio arba skaitytant ką nors internete. Čia reikia kantrybės, žinių ir pasiruošimo tiems, kad kažkas gali nenuošti arba delsti. Naudokitės patikimais brokeriais, nereikėkite taupyti ant dokumentų tikrinimo ir visada turėkite atsarginį planą B. Tada ir verslas eis sklandžiau, o jūsų nervai liks sveiki. Sėkmės kelyje ir prisiminkit – niekas nepadedą tiek, kaip geras ryšys su žmonėmis.