Daiktų vežimas iš Clowne: kas tikrai vyksta kelyje ir sandėliuose

Dirbu šioje srityje jau gerą dvidešimtmetį, o gal ir daugiau, ir galiu pasakyti viena – daiktų vežimas iš Clowne arba bet kurio kito Anglijos miestelio niekada nesuvienodėja. Viskas atrodo paprasta: skambini, užsirašai, atvažiuoja sunkvežimis, pakrauna ir veža. Tačiau realybėje dažnai įvyksta tokios situacijos, apie kurias net nenori pagalvoti. Kart tai tiesiog blogas oris, kart – užstrigęs dokumentas muitinėje, o kartais vairuotojas tiesiog negali rasti tos konkretaus sandėlio gatvės, nes navigacija kažką įkyriai meluoja. Štai kodėl verti žinoti ne tik reklamuojamus kainų rėžius, bet ir tas smulkmenas, kurias dažniausiai slepia tarpininkai. Kalbėsim apie tai, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių frazių.

Bendri klausimai ir organizaciniai momentai

Kiek laiko užtrunka tas daiktų vežimas iš Clowne į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai klaudžiamų klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Paprastai brangus keliinis transportas įveikia šį maršrutą per tris–penkias darbo dienas, jei viskas tvarkoje ir nėra eismo įvykių. Tačiau turiu omenyje atvejį, kai vairuotojas pristabdė pietų metą Anglijoje ir pamiršą išjungti padangų šildytuvus, tad vėliau teko keisti stabdžių dislus (nors štai dabar prisimenu, gal buvo ne jie, o kažkas su hidraulika? Kažkas su šakėm tikrai buvo). Žodžiu, standartas – iki savaitės. Bet visada dėkite savaitės atsargą, nes „angiškas“ oras arba muitinės eilės gali viską sukčioti.

Ar sunku rasti tą vietą, Clowne gi gan mažas vietovės?

Iš tiesų, pačiame miestelyje nesunku, jei adresas tikslus, bet problemos kyla tada, kai reikia išvažiuoti iš tų siaurųjų kaimo keliukų. Ten su 18 tonų sunkvežimiu ne visada užsuksi pro šalį, jei ten nėra didelio pravažiavimo. Vieną kartą teko organizuoti perkrovą į mažesnę mašiną, nes vilkikas tiesiog užstrigo su posūkiu ties sodyba. Taigi, jei tenka vežti iš atokesnių vietų, reikia sklandžiai derėtis su vietiniais, kad užtikrintum pravažiavimą, kitaip daiktų vežimas iš Clowne gali tapti tikru logistiniu košmaru.

Kiek maždaug kainuoja toks pervežimas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant uodegos dėl degalų. Už dalinį krovininį (kai pasiduodi kelis kubinius metrus) gali tekti mokėti nuo 150 iki 300 eurų už kubą, priklausomai nuo sezono. Jei reikia pilnos mašinos (tarp 20 ir 33 kubų), tai šokinėja link 2000–2500 eurų. Tai brangu, bet kuro kainos Britanijoje ir euro zonoje skiriasi, be to, dar įeina ir Britų salų perkėla per kanalą. Nereikėtų tikėtis pigumo, jei norite saugaus ir greito pristatymo.

Ar įeina ir krovimo darbai į tą kainą?

Dažniausiai ne, jei kalbame apie eksportą iš Anglijos. Ten reikia mokėti už vairuotojo darbą arba vietinius krovėjus. Anglijos darbo užmokesčio standartai aukšti, tad vienas valanda pagalbinio darbo gali kainuoti neįsivaizduojamai brangiai mūsų galvai. Tačiau kai kurios firmos siūlo „viskas įskaičiuota“, bet tada tikrinkite ar ta „visa“ neapima tik nuomos paėmimo. Geriausia detalesnį sąskaitą faktūrą pareikalauti iš karto.

Kodėl tokios didelės kainos dabar?

Kalbu kaip vyras, kuris mačiao šią sritį ir prieš krizę. Anksčiau pigiau, bet dabar ir draudimas, ir kuras, ir muitinės brokerių paslaugos – viskas pabrango. Be to, po „Brexit“ reikia daugiau dokumentų, o tai reiškia daugiau administracinio darbo, kurį kažkas turi padaryti. Tas daiktų vežimas iš Clowne dabar tiesiog reikalauja daugiau resursų nei prieš penkerius metus.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo pristatymo metu?

Anglijoje ne, be išimčių. Ten be išankstinio apmokėjimo arba didelės depozito sumos mašina nebeišvažiuos iš sandėlio, nes yra rizika, kad gavėjas Lietuvoje atsisakys priimti prekes. Lietuvoje dauguma kurjerių dirba taip, bet su tarptautiniais keliais įmonės yra labai atsargios. Manau, kad tai logiška – nė vienas verslininkas nenori likti be pinigų ir be prekių vienu metu.

Kas nutinka, jei aš pavėluju su rinkimusi?

Tuomet vairuotojas tiesiog išvažiuoja. Žinau, skamba griežtai, bet jų grafikas yra labai suplėšytas. Vieną valandą delsinimo Česterfielde arba prie pat Clowne gali reikšti, kad vėluosi iki kitos dienos iki Tilburio uosto. Kiekviena valanda pristatymo vietovėje yra pinigai, todėl daiktų vežimas iš Clowne organizuojamas pagal tikslias valandas. Jei žinai, kad nepavyks spėti, skambink iš karto – kartais galima padaryti išimtį už papildomą mokestį.

Ar saugu duoti prekes į dalinį krovinį (grupinį)?

Saugu, jei turi klausimų. Privačios siuntos, ypač brangios, rekomenduoju dėti į uždarytą dėžę ir užsegti tais numeriuojamais plombais. Taip tu sužinojai, kad kas nors bandė atidaryti. Esu matęs atvejų, kai dėl blogo įkėlimo ką nors sužaloja, todėl tikrai verta pasirūpinti draudimu. Neklausk, kodėl žmonės veža krištolus be polistireninių užpildų, bet juos mato.

Ar reikia dėti prekes ant paletės?

Geriau taip daryti. Jei turi tik kelias dėžes, galima ir be, bet tada gali tekti mokėti už rankų darbą (manual handling), nes vairuotojas nenorės gaišti laiko rankojimui dėžių viena po kitos. Paletės padeda greitiau krauti su šakėmis. Tačiau jei daiktų mažai, gali tekti sutalpinti į bendrą dalį vagono be paletės, t svarbu, kad būtų tvarkingai supakuota.

Paslaptingoji muitinė ir dokumentai po „Brexit“

Kokius dokumentų reikia paruošti?

Pagrindinis dalykas – prekių deklaracija (EX1 formos atitikmuo), komercinė sąskaita (invoice) ir pakavimo sąrašas (packing list). Be šių dokumentų nei vienas daiktų vežimas iš Clowne neįvyks, nes jie nepraeis britų kontrolės. Dar reikės EORI numerio, kurį turi gavėjas. Nepamiršk, kad dokumentai turi būti tikslūs – net viena neteisinga raidė gali sustabdyti visą procesą.

Kas tas EORI kodas ir kur jį gauti?

Tai prekiautojo identifikacinis kodas, kuris reikalingas muitinėje jums susieti su prekėmis. Lietuvoje jį išduoda Muitinės departamentas nemokamai, per 1–3 dienas. Jei jo neturi, vairuotojas negalės deklaruoti prekių ir jos bus sugrąžintos atgal (arba sulaikytas sandėlyje, kas kainuoja pinigų). Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris užmiršo kodą iki pat paskutinės dienos.

Ar reikia mokėti muitą ir PVM?

Jei vežate asmeninius daiktus (keldamantis gyventi), ypač naudotus, tai dažniausiai mokesčiai netaikomi. Tačiau tikrinama labai griežtai – turi įrodymų, kad tai ne prekyba. Jei tai naujos prekės ar verslo siuntos, tada taikomi importo mokesčiai ir PVM pagal Lietuvos tarifus. Anglijoje pirkta prekė nėra atleista nuo mokesčių, kai atkeliauja į EU.

Kas daryti, jei neteisingai įvedžiau duomenis sąskaitoje?

Greičiausiai teks pateikti koreguotą sąskaitą ir mokėti brokeriui už papildomą darbą. Muitinės sistemos yra automatinės, o žmonės ten dirba pagal griežtas taisykles. Aš asmeniškai nerekomenduoju meluoti dėl vertės, nors žinau, kai kurie bando taip daryti, kad sumokėtų mažiau mokesčių. Jei pagaus – baudos didelės, o daiktai gali būti konfiskuoti.

Ar galima atsisakyti siuntos, kai ji jau važiuoja?

Galima, bet tai tampa labai brangu. Jums reikės sumokėti už grąžinimą atgal į Angliją, už sandėliavimą, o dar brokeris dirbs dviem kryptimis. Geriau iš anksto pagalvoti, ar tau tikrai tie daiktai reikalingi, nei vėliau verkti ant banko sąskaitos (ypač, jei tai buvo dovanos ar kažkas panašaus).

Kas vyksta, jei vairuotojas prarada dokumentus?

Tai labai bloga situacija, bet vyksta. Tada tenka iš naujo daryti dokumentus per brokerį, už tai mokėti, o dar laukia mašina. Dabar viskas daugiausia elektroninėje formoje, taigi fizinio popieriaus praradimas nėra toks fatalus kaip anksčiau, bet vis sukelia nervus. Turiu omenyje vieną jauną vairuotoją, kuris išmetė svarbius lapus pro langą vėjyje... na, kas ten buvo, jau nebežinau, bet buvo šuolis.

Kodėl brokeriai kalba apie HS kodus?

HS kodas – tai prekės kodas, pagal kurį nustatomi mokesčiai. Jis turi būti nurodytas dokumentuose. Jei nurodysi neteisingą (pvz., baldus užrasyk kaip tekstilę), gali turėti didelių problemų kontrolėje. Tiesa, pats dažnai nežinau kai kurių keisčių daiktų kodų iš galvos (turiu žiūrėti į klasifikatoriaus lentelę), todėl nebijok klausti specialistų.

Ar daiktai gali būti tikrinami?

Taip, bet retai. Dažniausiai tikrinamas tik dokumentinis palyginimas. Bet jei muitininkas įtaria, kad vaizdo neįsimano, arba tai pavojingos prekės, gali skirti fizinę patikrą. Tai vėlgi laiko pinigai.

Ar reikia draudimo muitinės zonoje?

Techniškai ne, tai ne jūros pervežimas, bet visada rekomenduoju turti (jungtinį) transporto draudimą. Muitinės sandėliai yra saugūs, bet bet kas gali nutikti – nuo gaisro iki vandens nuotėkio.

Techninės problemos ir krovos specifika

Kokį sunkvežimį siųsti?

Jei turi tik kelias kėdes ir dėžes, nereikia vilkiko. 3,5 tonų arba 7,5 tonų sunkvežimis (Lutonas) užtektų. Jei reikia pilno namų inventorius, tada reikės 20 ar net 33 kubų mašinos. Nereikia mašinti gero dalyko į didelę mašiną, jei galima taupyti – bet paskaityk apie tą gatvės pravažiavimą anksčiau.

Ar galiu susitikti su vairuotoju vidurnaktį?

Nėra jokio būdo. Vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus (tachografas), ir ne visada jie gali sustoti būtent tada, kai tau patogu. Be to, daiktų vežimas iš Clowne į Lietuvą trunka kelias dienas, todėl tikslaus atvykimo laiko valanda dažnai nustatoma tik tada, kai mašina jau Lietuvoje arba Lenkijoje.

Ką daryti, jei daiktai netilpa?

Tai klasika. Klientas sako „ tik trys kėdės“, o tos kėdės atrodo kaip sofos, ar dar ir su stalu. Tada važiuoti iš karto negali. Reikia ieškoti vietos arba mažinti tūrį (kad ir nešti dalimis kojomis, bet tai ne visada įmanoma). Matęs esu, kaip įkėlimo metu išmesdavo dalij dėžių, kad tilptų svarbiausia.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Tiesioginis atsakymas: jei tai ne įtraukta į sutartį, tai ne. Jis atveža, o kas atlieka iškrovimą – tai tavo reikalas. Anglijoje vairuotojai atsakingi tik už uždarbą furgono. Lietuvoje kartos yra linksčiau, bet nedaryk prielaidų. Geriau tartis iš anksto apie „kelias rankas“ iškrovimo metu.

Kas su „paskutiniu kilometru“?

Paprastai mašina atveža iki artimiausio miesto arba didelio plento. Jei gyveni kažkur toli nuo pagrindinio kelio (pvz., giliuose žemaitijos kaimuose), gali tekti mokėti už priėjimą. Keliai ten vietomis tokios būklės, kad pravažiuoti sunkvežimiui be rimto rizikos yra neįmanoma.

Ar galima vežti kepsninę su dujomis?

Ne, tai pavojingos krovinys kategorija (ADR). Tokių dalykų negalima tiesiog „užmesti“ į furgoną su tais pačiais baltais drabužiais. Reikia specialios licencijos ir dokumentacijos. Gėda, kai žmonės tai slepia ir vėliau kyla skandalas aiškinantis su inspektoriais.

Kokios pakavimo taisyklės?

Kiekvienas daiktas turi būti užfiksuotas taip, kad nejudėtų. Naudojamos dirbtinės užpildai, oro burbuliukai, storplokštės. Jei pas tave dėžė su puodų stiklais juda laisvai – tai garantuota, kad atvyks trupiniai.