Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją: kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena – daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją yra tai, kas dažniausiai kamuoja žmones. O gal būt ne? Gal būt kainos? Sunku pasakyti, bet baimė, kad tavo senelių porcelianas nuskris kažkur Vokietijos autostradoje, yra labai reali. Žmonės visada klauso: „O ar mano sofa atkeliaus sveika?“. Ir tai normalu. Kraustymasis – tai stresas, o kai pridedame jūrą ir kairiąją važiavimo pusę, tampa dar įdomiau. Čia ne tiesiog įkeliame dėžę į mikroautobusą ir važiuojam. Yra taisyklių, yra niuansų, yra ir paprasto sėkmės faktoriaus. Taigi, štai kaip visa tai veikia iš vidaus, be jokio „marketinio balasto“.

Pakavimo bei paruošimo bėdos (ir kaip jų išvengti)

Ar tikrai reikia pirktti brangias dėžes specialiam krautuvui?

Sakysiu tiesiai – ne visada. Žinoma, jei tu turi tūkstančius eurų vertės brangmenų, tai gali investuoti. Bet dažniausiai daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją užtikrinamas paprastomis, tvirtomis dėžėmis, kurias gali nusipirkti statybinių prekių parduotuvėje. Svarbiausia, kad jos nebutu suplyšusios. Vieną kartą matęs, kaip klientas bandė taupyti ant dėžių ir padėjo knygas į senas, minkštas degtukinių dėžes. Galite įsivaizduoti, kas nutiko kelyje ties Varšuva... Viskas išbyrėjo. Taigi, tvirtumas svarbiau už logotipą ant dėžės.

Kaip teisingai susukti lėkštes ir indus, kad nenukristų?

Štai čia yra klasika. Indai visada turi eiti vertikaliai, o ne horizontaliai. Jei padėsite lėkštę ant dugno ir ant jos dar vieną, viršutinės svoris tiesiog susmulkins apačią. Naudokite popieriaus rankšluosčius, senus laikraščius – bet kokį minkštą užpildą. Ir būtinai užpildykite tuščią erdvę dėžės viduje. Jei girdite, kaip indai dundena dėžėje virsdamas ja – blogas ženklas. Reiškia, judės. O jei judės, sulūš. Paprasta fizika.

Ar reikia išmontuoti visus baldus ar galima vežti surinktus?

Geriau išmontuoti. Tiesą sakant, spinta ar didelis sekcijų kompleksas, nešamas kaip vienas gabalas, yra pavojingas. Pirmiausia, ji gali neatlipti pro duris (ir Anglijoje senų namų durys dažnai yra siauros). Antra, rėmas gali atplyšti nuo svorio. Jei baldus galima išskristi – skirkite. Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją priklauso ir nuo to, kaip jie patys pasirengę keliui. Vienintelis išimtis yra jei baldas yra masyvus, rąstinis ir jo neįmanoma arba labai bjauru išardyti – tada reikia ypatingai apvynioti.

Ką daryti su technika – televizoriais, kompiuteriais?

Originalios pakuotės būtų idealiausios, tačiau juos dažnai išmetame po pirkimo. Jei neturit dėžės, raskite ką nors panašaus dydžio ir užpildykite visą erdvę vata ar putomis. Labai svarbu uždengti ekraną – jis yra pačios traukos centras. Esu matęs, kaip televizorius, įstrižai padėtas sunkvežimio gale, nukrito ant metalinės konstrukcijos posūkyje. Vaizdas buvo... įdomus. Taip pat, prieš išjungiant, pasidarykite nuotrauką, kaip buvo prijungta laidai, kad vėliau nesuktumės galvos su spalvomis.

Ar galima padėti daiktus ant kėdžių ar stalviršių?

Nerekomenduoju. Kėdės kojos gali įsmigti į minkštą baldą, kuris bus po ja. Stalviršius gali įtrūkti nuo netolygaus svorio pasiskirstymo. Geriau viską susukti į dėžes arba tvirtai apvynioti plėvele ir uždėti ant grindų arba specialių palečių. Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją taip pat reiškia, kad vienas daiktas neturi kitą gadinti per vibraciją. Pasidaryk taip: kėdę apvynioti, uždėk viena ant kitos (jei jos tokios), bet užtikrink, kad jos negali neišslysti.

Ar verta naudoti „bubble wrap“ (putplasčio) ar pakanka popieriaus?

Putplastis yra karalius. Jis sugeria smūgius geriau nei bet koks popierius. Ypač jei vežate kažką trapiko, kaip vazos ar keramika. Popierius tinka indams, drabužiams, bet putplasčio pakaitalo nėra. Žinoma, tai kiek brangiau, ir aplinka kenkia (plastikas...), bet kai kalbame apie tavo brangenybių išgyvenimą, aš pasirinkčiau putplasčius. Vienas klientas bandė taupyti ir apvyniojo kompiuterį tik antklode... Nu, kompiuteris atvyko, bet nebeveikė.

Kelionės eiga: kas vyksta vairuotojo kablyje?

Ar vairuotojas važiuoja tiesiai ar sustoja poilsiui?

Vairuotojas žmogus, jis turi poilsio režimus. Jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės, net jei nori. Jis sustoja poilsio zonose, papietauja, gali užmigti. Tai normalu. Tačiau daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją gali būti pažeistas, jei vairuotojas sustoja nekontroliuojamoje vietoje ir palieka sunkvežimį be priežiūros. Mes stengiamės naudoti saugias stovėjimo aikšteles, bet kartais būna ir taip, kad teko sustoti prie „McDonalds“ užkandinės. Tuomet viskas priklauso nuo to, kaip užrakinta kėbulo galinė dalis.

Kas nutinka, jei įvyksta avarija ar techninė gedimas?

Tai blogiausias scenarijus. Jei avarija – skambinam draudikui, tvarkom dokumentus. Jei gedimas – skambinam mechanikui. Svarbiausia, kad jūsų daiktai nebūtų palikti kelyje be priežiūros. Paprastai vairuotojas lieka vietoje arba įrenginys pervežamas į servisą kartu su kroviniu. Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją yra mūsų prioritetas, tačiau gamta ar kiti vairuotojai kelyje nebeklauso mūsų prioritetų. Tiesa, per 20 metų aš mačiau tik vieną rimtą avariją su mūsų kroviniais, tad tikimybės nėra didelės.

Ar vairuotojas gali mane paimti į kabiną į Angliją?

Dėl draudimo priežasčių – ne. Vairuotojas turi draudimą tik tam tikram kiekiui žmonių (dažniausiai vienas ar du su priekaba). Klientas kelyje yra „keleivis“, o tai kitoks draudimo tarifas ir taisyklių rinkinys. Be to, jis turi atsipalaiduoti ir važiuoti ramiai, o ne kalbėti su keleiviu apie orus. Taigi, susitinkame tik adreso punktai (tai yra, jūsų namuose Anglijoje). O jei norite važiuoti – turite išsinuomoti savo automobilį.

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Londoną ar Liverpulį?

Priklausys nuo kelių. Lenkija, Vokietija, Belgija, Prancūzija... O tais laikais, kai kalbama apie daiktų saugumo kraustymosi metu į Angliją aspektą, ilgiau rūpi tai, kad kelyje būtų mažiau posūkių. Paprastai tai trunka 3–4 dienas. Jei yra eismo įvykių ar muitinės problemų – gali užtrukti ilgiau. Kartais vairuotojai praleidžia kelias valandas tunelyje ar laive laukiant eilės. Tai ne jų kaltė. Tiesiog Anglija yra sala, o ten patekti visada trunka šiek tiek ilgiau nei į kitą ES šalį.

Ar jie žino kelią Anglijoje, jei ten važiuoja kaireja pusę?

Dauguma vairuotojų jau buvo ten dešimtis kartų. Jie žino kelią. Na, bent jau iki tol, kol GPS nenuveda į kažką neįsivaizduojamo. Londono centre yra daug apribojimų (mažų sunkvežimių zonos, kur tik taksi gali važiuoti), todėl kartais nutinka, kad vairuotojas pasiklysta. Tada jis skambina mums, mes pažiūrėjame žemėlapį (nors irgi ne visada tiksliai žinome) ir nukreipiame. Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją taip pat priklauso nuo to, kad sunkvežimis neužstrigtų kažkur ankštyje.

Ar jie sustoja nakvynei prieš pat keltą?

Kartais taip būna. Jei į Kalė atvykta vėlai, o keltas jau išvyko, teks laukti ryto. Tai nėra problema, jie turi miegoti vietoje. Bet krovinius palikti užrakintame kėbule. Gera žinia ta, kad dabar dauguma keltų eina kas valandą, taigi laukimo laikas sumažėjo. Anksčiau būdavo po 4 valandas laukimo... O jūs tuo metu galite ramiai miegoti savo naujuose namuose (ar seniuose, jei dar neišsikraustėte).

Muitinė ir dokumentai: Brexit niuansai

Ar reikia deklaruoti visus daiktus, jei persikeliu gyventi?

Jei persikeliate į gyvenamąją vietą (Transfer of Residence), tai dauguma daiktų gali būti įvežami be muito ir PVM. Tai svarbu. Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją čia nėra tiesiog fizinis, bet ir juridinis – jei dokumentai tvarkingi, jūsų daiktus neims muitinės sandėlius. Reikės pateikti ToR numerį. Be jo, gali būti nemalonumų ir mokesčių. Tai viena svarbiausių procedūrų dabar, po „Brexit“.

Kas dėl maisto produktų – ar galiu vežti dešras, sūrį?

Čia dabar yra griežta. Anglija nebeleidžia įvežti mėsos ir pieno produktų iš ES (išskyrus labai mažus kiekius asmeniniam vartojimui, bet taisyklės keičiasi dažnai). Geriau nebandyti. Vieną kartą klientas bandė įvežti pusantro kito šaltos rūkytos mėsos... Muitininkai visą konfiskavo. Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją taip pat reiškia, kad jūsų maistas nebus pažeistas ar sugadintas, bet jei jis nelegalus – jis tiesiog dingsta. Viską suvalgykite čia, Lietuvoje, prieš išvykstant.

Ar turiu būti fiziškai pasirašinėjant dokumentus uoste?

Paprastai ne. Vairuotojas atiduoda manifestą (krovinio sąrašą) ir vairuotojo pakraustą dokumentą. Jis atstovauja jums šiuo atveju. Tačiau jei yra kažkokių problemų ar muitinė nori patikrinti krovinydamerį (tai retai), gali tekti atvykti arba atsiuntinėti dokumentus elektroniniu būdu. Dabar dauguma dalykų daroma internetu, taigi daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją nebepriklauso nuo to, ar tu stovi uoste su pasu rankose.

Kas yra TIR knygelė ir ar ji reikalinga?

TIR (Tarptautinė krovinių vežimo) knygelė leidžia kirsti sienas be sustojimų deklaravimui kiekviename pasienio punkte. Tai labai palengvina kelionę, ypač kai važiuojama per kelias šalis. Mums dažniausiai ją naudojame. Tai garantija, kad krovinys nepasikeis kelyje. Jei vairuotojas be TIR, kiekviena siena gali reikšti valandas laukimo. Ir kuo ilgiau stovi sunkvežimis, tuo didesnė rizika, kažką nutikti (nors dažniausiai nieko nenutinka).

Ar galiu vežti alkoholį ar tabaką?

Galite, bet tam yra ribos (pvz., 42 litrai alaus, 18 litrų vyno ir t.t. asmeniui). Jei daugiau – tai jau komercinis kroviniys ir reikės mokėti mokesčius. Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai bando paslėpti keletą butelių tarp drabužių. Nerekomenduoju. Muitinės šunys (taip, jie turi šunų) uostuose jaučia kvapą per plonas sienas. Geriau deklaruoti ir mokėti, nei gaišti laiką ginčuose.

Kas dėl vaistų – ar reikia receptą angliškai?

Geriau turėti. Ypač jei tai stiprūs, narkotiniais vaistais laikomi preparatai. Paprasti skausmalėžiai ar vitaminai nekelia problemų. Bet jei turiš didelį kiekį, gali kilti klausimų. Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją taip pat apima ir tavo sveikatą – nenori, kad tavs būtų apšauktą nelegalios prekybos vaistais. Pasirūpink recepto kopija arba gydytojo pažyma angliškai kalba.

Draudimas ir atsakomybė: kas nutinka jei...

Ar draudimas įeina į pagrindinę kainą?

Paprastai ne. Pagrindinė kaina yra už transportą. Draudimas yra pasirinktinis paslaugos papildymas, nors dauguma brokerų jį siūlo automatiškai. Klientai dažnai sako: „A, man nereikia, aš turiu savo draudimą“. Na, tavo namų draudimas Lietuvoje gali nedengti krovinių pervežimo Anglijoje (ypač jei tai ne JK draudikas). Geriau pasidaryti specialų krovinių draudimą.

Kiek kainuoja pilnas krovinio draudimas?

Paprastai tai apie 3–5 proc. nuo krovinio vertės. Jei tavo daiktai verti 10 tūkst. eurų, draudimas kainuos 300–500 eurų. Atrodo brangu? Galbūt. Bet kai sulūžta brangūs indai ar pianinas, tai atsipirka. Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją be draudimo yra kaip vaikščioti be skrybėlės saulėta dieną – gali pavykti, bet rizikuoji. Be to, kai kurios firmos turi fiksuotas draudimo sumas (pvz., iki 5 eurų už kg), tai taip pat yra variantas.

Kas dėl „grynųjų pinigų“ ar brangių juvelyrinių dirbinių?

Jų negalima vežti sunkvežimiu be specialaus leidimo ir draudimo. Net jei tu paslėpsi 10 tūkst. eurų po lova, jei dingsta – draudikas to nemokės. Pinigus ir brangius daiktus reikia vežti su savimi (asmeniniu automobiliu arba lėktuvu). Mes neprisiimame atsakomybės už grynąsias lėšas ar brangakmenius, nebent tai iš anksto suderinta raštiškai ir už papildomą mokestį.

Ką daryti, jei atvykus radau sulūžusį daiktą?

Pirmiausia – nieko neišmesk ir netaisyk. Pasidaryk nuotraukas. Parašyk pažeidimų aktą (vairuotojas turi turėt blanką) ir tą pačią dieną (arba kuo greičiau) pranešk mums arba draudikui. Jei paims dėžę su sulūžusiu vazu ir išmesi į šiukšliadėžę, draudikas pasakys: „įrodymų nėra“. Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją yra dokumentuojamas procesas. Be dokumentų – nėra kompensacijos.

Ar apdraudžiate „stichines nelaimės“ – ugnį, vanduo?

Taip, standartinis krovinių draudimas (CMR draudimas) apima ir ugnį, ir vandens poveikį, ir vagystę. Bet tik tada, jei nebuvo vairuotojo kaltės (pvz., jei ugnis užsidegė ne iš jo cigarečio). Taip pat svarbu, ar kėbulas buvo užrakintas. Jei palikai atidarytą sunkvežimio galą pietums prieš kelią ir kas nors pavogė – draudikas gali atmesti atsakomybę.

Kas jei vairuotojas sugadina mano grindų lentyną įvežimo metu?

Tai darbo vietoje įvykusi žala. Jei vairuotojas neatsargiai pastatė dėžę ir įtrino sieną – tai turi būti užfiksuota. Mūsų atsakomybės draudimas (jei tokį turite) tai turėtų padengti. Bet jei jums pasakė: „neįkelkite čia“, o jis įkėlė – tada jau ginčas. Žinoma, mes stengiamės, kad vairuotojai būtų atsargūs, bet jie yra fiziniai žmonės, ne robotai, kartai gali atsitikti.

Pristatymas Anglijoje: paskutinis mygtukas

Ar jie iškrauna daiktus tiesiai į kambarius ar palieka gatvėje?

Tai priklauso nuo paslaugos, kurią apmokėjote. Standartiškai – iškrauna nuo sunkvežimio iki pirmoų durų (priešais namą). Jei norite, kad nuneštų į antrą aukštą, nes liftas neveikia – tai papildomas darbas. Angliški namai dažnai turi siaurus koridorius, todėl daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją baigiasi tada, kai vairuotojas neįsileidžia sofos pro duris ir reikia ją kelti per langą (taip, ir tokių atvejų buvo).

Kas jei mano naujieji namai dar nebaigti remontu?

Tai jūsų problema. Vairuotojas negali laukti, kol statybininkai užbaigs grindų klojimą. Jis turi eiti į kitą užsakymą. Jei namas negalimas apgyvendinti, reikia rasti sandėlį (mūsų ar trečios šalies). Tai kainuoja. Geriau derėtis su vairuotoju – jei jis turi laiko, gali palikti dėžes vienoje kambario dalyje, jei ji tuščia. Bet už tai nereikia jo kaltinti, jei jis skuba.

Ar galiu atidėti pristatymą, jei dar neatsikėliau?

Galite, bet tai kainuos. Sunkvežimis negali stovėti mūsų kieme be darbo jis mums gauna pinigus. Reikės mokėti už laiką sandėlyje arba vairuotojo laukimą. Daiktų saugumas kraustymosi metu į Angliją taip pat reiškia, kad jie turi būti saugiai laikomi kol jūs paruošiate butą. Mūsų sandėliai yra saugūs, dėl to nerūpinkitės, bet tai nebus nemokamai.

Ar reikia mokėti už Londono ULEZ (Ultra Low Emission Zone)?

Taip, jeigu reikia važiuoti į Londono centrą. Mūsų sunkvežimiai dažnai tenkelia į senus, euro 5 standarto sunkvežimius, kurie ten nebegali važiuoti nemokamai (arba visai negali). Todėl jei gyvenate zonoje (pvz., Westminster, Camden), reikės susimokėti už dienos leidimą. Kainos būna apie 100–200 svarų per dieną (priklausomai nuo sunkvežimio). Tai reikia žinoti iš anksto, kad nebūtų staigmenų.

Kas dėl šiukšlių – ar jie išveš pakuotės?

Paprastai ne. Vairuotojas atvyksta tuščias ir išvažiuoja su tuščia kaba (jei tik nevežate atgal). Jis nėra šiukšlių vežėjas. Jūs turite susitvarkyti su dėžėmis ir plėvele patys. Kai kurios firmos siūlo „pakuotės išvežimo“ paslaugą už papildomą mokestį, bet tai ne įeina į standartinį kainyną. Būkite pasiruošę nupjauti dėžes ir išmesti jas į konteinerį.

Ar galiu duoti vairuotojui arbatos ar maisto?

Galite, jis tikrai nebus nusivylęs. Ypač jei žiema ir lauke -5. Bet neprašykite jo už tai padaryti kažką nelegalaus, pvz., įvežti papildomų dėžių be mokesčio. Vairuotojai yra sąžiningi žmonės (dauguma), jie nekelia rizikos dėl keleto sausainių. O arbata ar kavos puodelis – tai tik gerai. Tai pagerina daiktų saugumo kraustymosi metu į Angliją atmosferą, nes geras vairuotojas – tai ramesnis vairuotojas.

Išvados

Viskas apie daiktų saugumą kraustymosi metu į Angliją susideda iš trijų dalykų: gero pakavimo, pasitikėjimo vežėju ir tvarkingų dokumentų. Nėra būdų užtikrinti 100 proc. saugumą – gyvename netobulame pasaulyje, bet galima sumažinti rizikas iki minimumo. Pasirūpinkite draudimu, gerai užrašykite dėžes ir būkite kantrūs su vairuotojais – jie dirba sunkų darbą. Sėkmės naujuose namuose Anglijoje, tikiuosi, jūsų porcelianas atkeliaus sveikas (o jei ne – turiu nuotraukų kaip tai tvarkyti).