Daiktų pervežimo paslaugos iš Ibstock: praktinis vadovas be reklamų ir tuščių pažadų

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų, tai maždaug nuo tada, kai Anglijoje dar nebuvo tiek apkarstančių greitkelių, o telefonai buvo tokie dideli, kad juos galima buvo naudoti kaip ginklą. Per tą laiką mačiau viską – nuo vokiškų sunkvežimių, užstrigusių tarp namų, iki klientų, bandžiusių įvežti pusę savo namų inventoriaus, nepaminint jų pačių. Kalbant apie daiktų pervežimo paslaugas iš Ibstock, tai nėra tik tai, ką matote reklamuojama gražiuose brošiūrose. Ibstock – mažas miestelis Lesterio grafystėje, puikus vietos, bet logistiškai jis gali būti tikras košmaras, jei žmogus nežino, į ką įsisiūti. Čia nėra apie idealų pasaulį, čia yra apie tai, kaip išgyventi tarp britų muitinės, vairuotojų, kurie nemoka angliškai, ir kelių, kurie buvo nutiesti dar arklių amžiuje.

Šiandien noriu jums papasakoti tiesą. Be jokio „turinio marketingo“ šlamšto. Jei planuojate vežti daiktus iš šio regiono, geriausiai, kad žinotumėt, į ką aštužiūrite. Tai nebus lengva skaityti, bet tikėkimės, kad tai padės jums sutaupyti pinigų ir nervų. O jų, pasakysiu, reikės daug.

Kainos, pinigai ir tai, kodėl viskas brangsta

Kiek tiksliai kainuoja tokia kelionė į Lietuvą?

Žinote, aš neįsivaizduoju, kaip galiu duoti vieną skaičių, kai niekas nežino, ką jūs tiksliai vežiate. Daiktų pervežimo paslaugos iš Ibstock kainuoja taip, kaip ir visur kitur Anglijoje – tai priklauso nuo tūkstančio dalykų. Jei tai tik kelios dėžės, galbūt susitarsi užeinant prie „furos“ su alumi, o jei tai visas namas su sofom, kuria neįeina pro duris? Tada tai kainuos kaip naudotas automobilis. Vidutiniškai žiūrėk į šimtus svarų, o ne dešimtis. Benzino kainos čia tokios, kad aš kartais noriu verkti degalinėse, o mokesčiai už važiavimą per tiltus ar tunelius... na, apie tai geriau nekalbėti.

Ar taip tiesa, kad pigiau vežti daliniu krovininiu?

Dažnai žmonės galvoja, kad dalinis krovinys (tiek, kai tavo daiktai važiuoja su svetimais dalykais viename fure) yra šventasis gralis. Taip, tai gali būti pigiau, jei turi tik kelis baldus. Bet tada turi laukti, kol vairuotojas surinks kitus klientus. Gali laukti savaitę, o gali ir dvi. Ir jei tau skubia? Tada tave tiesiog „sužalia“. Aš turiu klientą, kuris taip laukė, kad jo žieminės padangys atvyko vasarą. Geriau mokėti daugiau už pilną fura, jei laikas svarbiau už pinigus, arba tiesiog atsiriboti nuo to, ką turi.

Kodėl kaina pakyla, kai jau viskas suderinta?

Tai mano mėgstamiausia dalis. Pasirašome sutartį, viskas gražu, o paskui vairuotojas atvyksta į Ibstock ir mato, kad jūsų „kelios dėžės“ yra iš tikrųjų trys dešimtys sunkių dėžių su knygomis. Arba, dar geriau, gyvenate namuose, į kurį neįvažiuoja sunkvežimis, todėl reikia samdyti mažesnį autorių perkraunimui. Tai vadinasi „priešpilo kaina“. Aš viską kartu su jumis paskaičiuoju, bet jei tu neparodai tikrosios situacijos, aš už tai neatsakingas. (Nors žinoma, visada stengiuosi padėti, bet kartais rankos užrištos).

Ar galima mokėti mokesčius grynaisiais?

Anglijoje viskas vyksta per bankus, „PayPal“, korteles. Vairuotojai dažniausiai nemėgla turėti grynųjų – pavogti gali, o muitinėje grynaisiais mokėti už didelius sumas yra tiesiog keista. Yra vokiškų firmų, kurios vis dar priima „cash in hand“, bet tai kažkokia sena mokykla. Aš asmeniškai nebūčiau patikėjęs vairuotojui tūkstantį svarų banknotais. Geriau pavedimas – yra pėdsakas, yra ramybė.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia išmontuoti baldus?

Žinote, kiek kartų girdėjau: „o, tas spinta tikriausiai lengvai išsirenka“? O paskui tenai buvo pritvirtinta prie sienos su šešiais sraigtais, o kita pusė uždažyta. Išmontavimas ir montavimas – tai papildomas darbas, kuris reikalauja laiko. Laikas – tai pinigai. Daiktų pervežimo paslaugos iš Ibstock neapima jų numontavimo jūsų namuose automatiškai, nebent tai aiškiai pasakoma. Taigi, nustokite manyti, kad vairuotojas yra dar ir baldų meistras nemokamai.

Kas daryti, jei pasiūlymo kaina atrodo per žema?

Bėkite. Bėkite toli. Jei kas nors siūlo pervežti visus jūsų daiktus už pusę mažiau nei rinkos kaina, tai arba jis pavogs jūsų daiktus, arba (kas dažniau) jis niekada neatsiros. Arba bus tas „buvo, pavyko, pavogė“ variantas. Anglijoje degalai brangūs, o darbo sąnaudos didelės. Jei kaina per žema – ten kažkas slepiasi. Manau, geriau pridėti šimtą svarų ir miegoti ramiai, nei ieškoti savo sofa „eBay“ puslapyje po mėnesio.

Dokumentai, muitai ir tas nemalonus Brexit siurmulys

Kokius dokumentuos būtinai reikia turėti rankose?

O Dieve, nepamenu, kiek kartų buvo situacijų, kai vairuotojas stovi sienoje, o klientas negali nusiųsti nieko. Pagrindinis dalykas – krovinio deklaracija (kai kuriais atvejais), o paprasčiausiai – detalus sąrašas. Ne „kelios dėžės“, o „3 dėžės su drabužiais, 1 dėžė su virtuvės reikmenimis“. Be to, asmens dokumentai, jei vežate asmeninius daiktus. Po „Brexit“ viskas tapo sudėtingiau nei anksčiau, taip kad nedarykite prielaidos, kad taps lengviau.

Ar reikia mokėti PVM ar muitus, jei tai mano seni daiktai?

Tai vienas populiariausių klausimų. Jei pervežate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, dažniausiai mokesčių nėra. Bet (ir čia yra „bet“), jei atrodo, kad tu perveži prekes pardavimui (pavyzdžiui, 5 vienodos šaldytuvas), muitininkas tuojau pat paklaus, kur PVM. Turi būti aišku: tai yra „Relocation“ – persikėlimas, ne verslas. Aš vieną kartą mačiau, kaip bandė įvežti dešimt naujų dviračių – praeinantiems nebeįdomu, ką jie sako, pinigus teko mokėti.

Kas nutinka, jei pamiršau įrašyti kokį nors brangų daiktą į sąrašą?

Tai pavojinga žaidimas. Jei randamas kažkas, ko nėra sąraše, muitinė gali laikyti tai bandymu slapta įvežti. Tada gali būti bauda arba konfiskacija. Geriau parašyti viską, net tą senąją sulūžusią židinį, kurį laikai garaže. Niekas nesako, kad turi mokėti už šiukšles, bet jos turi būti sąraše. Sąžiningumas čia taupo daugiau laiko nei išmonė.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Alkoholis... tai atskira tema. Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Jei bandysi įvežti dešimt dėžių viskio, tai bus laikoma prekyba. Maistas turi būti originalioje pakuotėje, galiojantis. Nenešk sausainių, kurius nupirkai prieš metus – juos tiesiog išmes. Britų muitinė labai griežta dėl mėsos ir pieno produktų (tai tas ES apribojimas, nors mes ir ne ES, tačiau taisyklės panašios dėl ligų). Geriau nebandyti.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai nebus pavogti kelionės metu?

Nu, aš negaliu garantuoti, kad saulė rytoj tekš. Bet rimtos firmos turi draudimą. Paprašyk draudimo poliso. Jei jis negali parodyti – nebeik. Taip pat, dauguma „furo“ turi GPS stebėjimą. Aš vieną kartą buvau tokioje situacijoje, kur klientas įkišė savo pinigus į dėžę su drabužiais (kas per idiotiškas pasirinkimas), ir dėžė dingo. Žinoma, mes rademe furo, bet pinigų nebebuvo. Nedaryk taip.

Ar „daiktų pervežimo paslaugos iš Ibstock“ apima draudimą?

Apima, jei tai yra įtraukta į sutartį. Neklausk „ar yra draudimas“, paklausk „kiek jis apima ir kokia yra franšizė“. Yra firmų, kurios turi draudimą, bet jis dengia tik tada, jei fura sudegina. O jei lūžta kojelė nuo sofos? Tuomet gali būti, kad nieko. Visada perskaityk smulkius rašmenis, aš juos dažnai ir pats skaitau su lupa.

Kelionės laikas, keliai ir kiti „malonumai“

Kiek laiko trunka kelionė į Lietuvą?

Teoriškai – dvi dienos. Praktiškai? Kiekvieną kartą skirtingai. Jei vairuotojas važiuoja tiesiai, gali būti greičiau, bet jis turi laikytis poilsio režimo. Taisyklės griežtos – 4,5 valandos vairavimo, 45 minučių poilsis. Jei jų nesilaiko – baudos milžiniškos. Be to, keltai Anglijoje – tai visada loterija. Gali atvykti ir laukti 6 valandų, nes vėjas per stiprus. Taigi, neskubėkite planuoti išsiuntimo prieš pat šventes.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma modernių firmų siūlo GPS nuorodą. Aš asmeniškai mėgstu tai, nes galiu pasakyti klientui: „Eik, gerk kavą, jis tik ką perėjo Tunelį“. Bet kartais – irgi būna – signalas dingsta Belgijos arba Vokietijos miškuose. Tada prasideda panika, kodėl nebeveikia. Nesijaudinkite, tiesiog ten blogas ryšys. Vairuotojas tikriausiai miegoja.

Kodėl vairuotojai nemoka lietuviškai (ar net angliškai)?

Tai sena problema. Dauguma vairuotojų yra iš Rytų Europos, taip pat ir lietuviai, bet ne visi. Kartą atvyko vairuotojas iš Ukrainos, kuris kalbėjo tik rusiškai ir truputį vokiškai. Sunkiai buvo susitarti su klientu Ibstock’e, kuris kalbėjo tik angliškai su stipriu akcentu. Teko versti telefonu. Taigi, nedarykite prielaidos, kad jums supras nuo pirmo žodžio.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jei yra vietos (lova). Bet dauguma firmų to nedaro dėl draudimo. Jei įvyksi avariją, o tu ten kaip keleivis be bilieto – problemos. Be to, 24 valandas praleisti kabyje su svetimu vyru, kuris gali būti mėgstantis klausti gyvenimo klausimų arba klausyti labai keisto techno muzikos... tai tikras išbandymas. Geriau skristi lėktuvu.

Kas daryti, jei fura sugenda kelyje?

Tai įvyksta. Varikliai lūžta, padangos plyšta. Jei tai rimta firma, ji turi pagalbos tarnybą. Jei tai koks „vėlėvas“, kuris nupirko seną „Scania“ ir važiuoja be techninės apžiūros... tu gali laukti savaitę prie kelio. Daiktų pervežimo paslaugos iš Ibstock turi būti užtikrintos, todėl visada klausk apie techninį aptarnavimą. Aš vieną kartą matau, kaip furo atsirado ratai ant kelio netoli Londono. Laimė, niekas nenužudo.

Ar sunku važiuoti į pačį Ibstock centrą?

Ibstock nėra milžiniškas miestas, bet kai kur vietovės gali būti ankštos. Yra gatvių, kuriose pastatyti sunkvežimį yra neįmanoma be to, kad užkertum kelią visiems kaimynams. Vienas mano klientas gyveno tokiame kalne, kad vairuotojas atsisakė važiuoti į vidų ir reikalavo, kad daiktus atvežtume priešais bažnyčią. Reikėjo samdyti antrą, mažesnį autorių. Taip pat, žiūrėkite, ar nėra žemų tiltų – Anglijoje jų daug, o furos aukštos.

Ar atsiunčiate įrenginius (pakuotes, dėžes)?

Kartais taip, kartais ne.