Daiktų pervežimo paslaugos iš Hartlepool: kas iš tikrųjų laukia kelionėje į Lietuvą

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie bando įsibrauti į sunkvežimį su šunimi be antsnukio, iki tokių, kurie pamiršta, kur gyvena. Hartlepool nėra didžiausias Anglijos miestas, bet daiktų pervežimo paslaugos iš Hartlepool yra paklausios, ypač tarp mūsiškių, kurie čia dirba gamyklose prie uosto ar aplinkiniuose miestuose. Čia logistika šiek tiek kitokia nei Londone – reikia geriau planuoti, nes ne kiekvienas vadybininkas žino, kur iš tikrųjų yra tas Hartlepool ir kaip ten važinėja didžiosios furos. Jei planuojate grįžti namo ar keltis kitoje vietoje, geriau sužinokite, į ką įsijungiate, kol vėl ne vėlu. Čia nebus sausos teorijos, o grynasis gyvenimas.

Bendrai apie tą Hartlepool ir ne tik

Ar tikrai galite atvykti į Hartlepool paimti daiktų?

Žinoma, galime, bet kartais tai yra šiek tiek galvos skausmas. Didžioji dalis transporto įmonių važinėja pagrindiniais magistraliais, o Hartlepool yra šiek tiek nuo jų pasilenkęs, tenka sukti pro Middlesbrough. Vieni vairuotojai myli tą maršrutą, kiti keikia, nes miesto centre gatvės siauros, o apsisukimas su 18 metrų fura gali tapti tikruoju išbandymu. Vakar kalbėjau su vairuotoju, kuris sakė, kad Hartlepool gatvėse daugiau važiuoja taksi, nei didelių sunkvežimių, tai tenka labai tiksliai planuoti įvažiavimą.

Kuo skiriasi pervežimas čia nei iš Londono?

Pirmiausia, kaina. Londonas yra Londonas – ten užvažiavimas ir stovėjimas kainuoja kaip nupirkta auksinė moneta. Daiktų pervežimo paslaugos iš Hartlepool paprastai yra šiek tiek pigesnios dėl to, kad čia mažiau įvažiavimo mokesčių ir mažiau „žaliųjų“ zonų, bet ten yra kitas triukšmas – uosto ruoša. Kartais reikia laukti, kol išvažiuos kiti krovininiai, ypač jei dirbame su daliniais krovimais (part load).

Ar uostas netoliese padeda?

Biblijoje (t.y. logistikoje) sakoma, kad artumas uostui – tai privalumas, bet ne visada. Imminghamas ir Hull yra netoliese, tačiau ten eilės gali būti milžiniškos. Būna, kad vairuotojas jau pakrautas, važiuoja į uostą, o ten praneša, kad keltas vėluoja dviem valandomis dėl audros. Tokiu atveju visas daiktų pervežimas iš Hartlepool į Lietuvą pasidaro nervuojantis procesas, nors techniškai atstumas nedidelis.

Ar vežate ir iš aplinkinių kaimų?

Taip, važiuojame ir pro Stockton, ir pro Darlington. Žmonės dažnai sako „aš iš Hartlepool“, nors iš tikrųjų gyvena penkiolika mylių toliau kažkuriame name tarp laukų. Mums svarbiau tiksliai žinoti adresą, o ne rajono pavadinimą, nes vieną kartą važiavome į Hartlepool centrą, o klientas laukė priemiestyje ir pyko, kad mes vėluojame ( nors buvome jo nurodytoje vietoje).

Kainos ir pinigai (viskas, ko bijote)

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Lietuvą?

Kainos šokinėja kaip lietus Anglijoje – galima numatyti, bet ne visada tiksliai. Paprastai daiktų pervežimo paslaugos iš Hartlepool prasideda nuo kelių šimtų svarų, jei tai tik keletas dėžių ar sofos, ir kyla iki tūkstančių, jei kraunate visą trijų aukštų namą su garažu. Viskas priklauso nuo tūrio, o ne tik nuo svorio. Jei turite sunkų seifą, tai kaina augs, jei tik daug švarkų – ne.

Ar mokėti iš karto ar galima atidėti?

Dauguma įmonių, su kuriomis dirbu, reikalauja depozito, kad užtikrintų, kad jūs nebegalvosite ryte ir atšauksite. Likusią dalį paprastai mokate gavus daiktus Lietuvoje arba prieš išvykstant iš Anglijos. Nėra vienos taisyklės, bet aš visada sakau – jei kaina atrodo per žema ir prašo mokėti tik gavus daiktus „pinigais į rankas“, tai geriau pasitraukti. Tokios firmos dažnai dingsta su daiktais.

Kas įeina į kainos sudėtį?

Čia dažniausiai kyla nesusipratimų. Standartiškai į kainą įeina pakrovimas Anglijoje, kelionė per jūrą, iškrovimas Lietuvoje ir draudimas. Bet kai kurie (pavyzdžiui, mano konkurentai) mėgsta už papildomą mokestį paimti liftą arba nešti daiktus į trečią aukštą be lifto. Visada klauskite, ar įskaičiuota „menza“ (nešimo) darbo valanda, nes priešingu atveju gali tekti mokėti už kiekvieną laiptą.

Ar brangiau nei iš Londono?

Sakyčiau, kad panašiai, kartais net pigiau. Iš Londono reikia sumokėti už užterštumo zone (ULEZ) mokesčius, jei fura senesnė, o tai gali pridėti šimtą svarų prie sąskaitos. Hartlepool zonos mokesčių nėra, tačiau kuro sąnaudos tiek pat didelės, nes važiuoti ten ir atgal reikia tiek pat. Taigi, daiktų pervežimo paslaugos iš Hartlepool dažnai atrodo racionaliau tiems, kurie taip ieško santaupų.

Ar galima gauti nuolaidą, jei aš turiu mažai daiktų?

Jei turi mažai daiktų, mes stengiamės sudėti tave į bendrą fura su kitais klientais. Tada kaina yra mažesnė, bet laukimas ilgesnis. Paprastai nuolaidų neduodame tiesiog taip, bet jei esi lankstus su datomis (pvz., gali laukti savaitę, kol mes surinksime pilną fura), tai gali pasiūlyti geresnę kainą. Tai lošimas laiku prieš pinigus.

Dokumentai ir britų biurokratija (Brexit paliko)

Kokius dokumentuos reikia turėti?

Dabar, po „Brexit“, viskas tapo sudėtingiau nei buvo anksčiau. Jums tikrai reikės paso ar asmens tapatybės kortelės. Be to, jei pervežate daugiau kaip asmeninius daiktus (tarkim, verslui skirtą įrangą), reikės deklaracijos muitinei. Bet jei tai tiesiog perkraustymas į naujus namus, tuomet reikia MFA dokumento (Moving Furniture Allowance), kuris leidžia atvežti daiktus be mokesčių.

Kas tas MFA ir kaip jį gauti?

MFA tai ne maistas (nors pavadinimas gana keistas), tai leidimas išvykti iš JK be PVM (VAT). Jį gausite iš HMRC (britų mokesčių tarnybos). Užpildote formą internete, ir jei viskas tvarkoje, jums išsiunčia numerį. Be to numerio fura gali nepraeiti sienos kontrolės. Vieną kartą klientas to nepadarė, ir mes turėjome stovėti pasienyje penkias valandas, kol viską išsiaiškino.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną dėžę?

Ne, kiekvienos dėžės nereikia, bet reikia turėti pakrauto inventorinį sąrašą (packing list). Jame nurodomi pagrindiniai daiktai: „1 vnt. sofos“, „5 vnt. dėžių su virtuvės reikmenimis“. Muitininkai kartais užklauso, ką vežate, jei sąrašas atrodo įtartai tuščias ar per daug apkrautas. Geriau būti sąžiningas, nei bandyti įvežti kontrabandą tarp drabužių.

Kas jei vairuoja ne aš, o mano draugas?

Tada vairuotojas turi turėti raštišką pavedimą (pasirašytą tavo patvirtinimą), kad jis gali valdyti turtą. Be to, jei fura yra didelė (virš 3.5 tonos), vairuotojas turi turėti tinkamą vairuotojo pažymėjimą (C kategorija) ir darbo laiko kontrolės kortelę (tacho). Negalima tiesiog pasiimti nuomos furos ir važiuoti, jei neturi teisių – britų policija to nepalieka.

Ar sunku su muitine Lietuvoje?

Lietuvoje dažniausiai viskas vyksta sklandžiai, jei dokumentai tvarkingi. Jei ne – gali tekti eiti į muitinę pačiam. Kartais būna nusižvalgymų, ypač jei vežate naujus daiktus su etiketėmis. Tarkim, nusipirkote naują televizorių Londone ir bandote atvežti kaip naudotą. Muitininkai mėgsta tokius dalykus patikrinti. Geriau nuplėšti visas kainas ir užpilti ant jų kavos dėmes (šipulionu), kad atrodytų seni.

Dėžių kraustymas ir pakavimas

Ar jūs pakuojate, ar aš pats?

Galime pasiūlyti pilną pakavimą, kai mūsų komanda ateina ir viską uždėja į dėžes, o galite daryti tai patys. Jei renkatės pats, sutaupote pinigų, bet prarasite nervų. Vienas klientas Hartlepool bandė pakrauti viską į plastikinius krepšius, o vėliau stebėjosi, kodėl jo indai suskilo. Rekomenduoju stiprias dėžes.

Kur gauti dėžes?

Dėžes galima nusipirkti iš mūsų, arba rasti parduotuvėse (pvz., „Ikea“ arba maisto prekių sandėliuose). Tik atkreipkite dėmesį, kad dėžės būtų sausos ir be dėmių. Jei radote dėžę po bananų, tai puiku, bet jei ji buvo laikoma drėgname sandėlyje, jos dugnas gali iškristi su jūsų knygomis.

Ar turiu išsipakuoti prieš akis?

Ne, nebent to norite. Daiktus atvežame į nurodytą vietą, ir ar juos išrenkate tą patį vakarą, ar po mėnesio – tai jūsų reikalas. Kartais klientai prašo padėti dėžes patalpintoje vietoje, o po to jie patys jas tuščias palinka koridoriuje. Tai normalu, mes nėra jūsų namų šeimininkai.

Kaip su baldais? Ar juos reikia išardyti?

Dideli baldai (spintos, lovos) dažniausiai tenka išardyti, kad tilptų į liftą arba furos duris. Mūsų komanda turi įrankių, tai padarys. Jei baldai yra „IKEA“ tipo, tai jie dažnai sugenda, kai juos keliant kartą, tad reikia būti pasiruošusiam, kad gali tekti pataisyti kelis screw. (Čia turiu omeny sraigtus, tiesiog užsimečiau anglų žodžiu).

Ar saugu su elektronika?

Elektroniką reikia labai gerai uždengti, kad nešoktų ir nesidaužytų. Vienas kartą klientas numetė kompiuterį tiesiai į furos dugną be dangčio, po to skundėsi, kad jis nebeįsijungia.