Daiktų pervežimas iš West Chiltington Common: kas gi turi būti žinota, kad neišprotėtum

Ei, sėskis patogiau, kadangi kalbėsime ne iš vėjų į vėjus. Šiame versle jau prisidirbau daugiau nei dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai Anglija dar buvo „keletas valandų keliu su keltu“, o ne šiandieninė biurokratinė naktis. Tiesa, daiktų pervežimas iš West Chiltington Common yra vienas tų maršrutų, kuris gali nustebinti net patį patyrusį vairuotoją. Vakar kalbėjau su kolega iš Pulborough, ir jis sakė, kad keliai ten… na, tokie, kad reikia turėti gelbėjosi priemonę po sėdyniu. Čia ne tik apie dėžių įkėlimą, bet ir apie tai, kaip išvis išsiveržti iš tų angliškų keliukų su pilnu sunkvežimiu. Noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų.

Dokumentų chaosas ir muitinės bėdos

Ar tikrai reikia tiek daug popierių, kai veži tik kelis baldus?

Žinoma, atrodo, kad daugiau reikia, jei nusipirkai butą, o ne nešini savo daiktus. Brexit viską sugadino, turbūt girdėjai. Anksčiau ėjai, įsikrausi ir važiuoji, o dabar reikia deklaracijų, inventoriaus sąrašų, dar kokių nors kodų. Vakar vienas klientas labai nusteibo, kai pareikalavau jo indų sąrašą su serijiniais numeriais (juokinga, bet tiesa). Jei trūksta bent vieno lapo, muitinėje sėdi valandas ar dienas. Gerai, gal ne dienas, bet nervai pražūva tikrai. Tad taip, dokumentai yra pusė sėkmės.

Kas nutinka, jei pamiršiu įrašyti brangų paveikslą į sąrašą?

O tai gali baigtis labai liūdnai. Muitininkai turi tą savo „šiukšlių dėžę“ metodiką – jei kas neapieškoma, jie gali visą krovininę sugrąžinti atgal arba baudžia. Buvau atvejis, kai viena moteris užmiršo nurodyti seną mozaiką, kurią ji rado palėpėje. Mums teko laukti tris dienas Tilbury uoste, kol viską išsiaiškino (ir mums tai kainavo pridėtinių valandų). Geriau užtrukti valandą ir viską surašyti, nei vėliau verkti prie telefoninio ryšio.

Ar galima vežti maisto produktus iš West Chiltington Common vietinių parduotuvių?

Tai yra slideblingas, kitaip tariant, pavojinga zona. Anglijoje yra puikių kumpių ir sūrių, bet į Lietuvą vežti mėsą ar pieno produktus be sertifikatų – tai kvestas save baudžti. Muitinė juos konfiskuos be jokio gailestingumo. Gal mažai sauso kramtomojo gumą? Gal. Bet duonos ar dešros – ne. Vienas važiavo į Lietuvą ir bandė įvežti dešrelių „mums pavaišinti“, teko mesti į šiukšliadėžę prie pat patikros punkto. Labai liūdna vaizdelis buvo.

Kiek laiko užtrunka muitinės išankstinis clearinimas?

Na, paprastai turėtų trukti dieną ar dvi, jei viskas tvarkoje. Bet jei kyla abejonių dėl krovos rūšies ar kilmės, gali užtrukti ir savaitę. Vakar buvau toks atvejis su elektronika – laukėme penkias dienas, nes nepavyko susisiekti su gavėju (jis atostogavo, be gero). Geriau viską sutvarkyti prieš kelionę, kad vairuotojas neleistų laiko ant sienos. Be to, West Chiltington Common yra toli nuo uostų, todėl klaidos kainuoja brangiai.

Ar verta kreiptis į tarpininkus muitinės reikalams?

Manau, kad verta, nebent tu pats esi muitininkas. Tarpininkai žino visus tų kodų niuansus, kuriuos aš kartais ir pats suktu galvoje. Jie užima tą stresą iš tavo pečių. Žinoma, tai kainuoja, bet sutaupai nervų. Asmeniškai aš visada rekomenduoju klientams pasirūpinti tuo iš anksto, nes vėliau gauname skambučius vidury nakties su klausimu „kas dabar darys?“.

Kas yra „tarpininkas“ ir kodėl jis būtinas?

Tiesiog žmogus (ar įmonė), kuris kalba muitinės kalba. Jis pildo formą, kurios niekas nesupranta, be jo. Be jo, vairuotojas liktų prie sienos su pilnu priekabos kroviniu ir negalėtų važiuoti toliau. Vieną kartą bandėme važiuoti be tarpininko (taip, buvome jauni ir kvaili), ir rezultatas buvo trys dienos praleistos kažkur prie Kauno. Niekada daugiau nedarykite to.

Ar galiu vežti vaistus savo reikmėms?

Gali, bet tik su recepto kopija ir originaliu pakavimu. Jei turi kažką paprasto, tokio kaip galvos skausmo vaistas, tai paprastai praeina. Bet jei turi stiprius receptinius vaistus, gali būti problemų. Muitinė labai atidžiai tai tikrina, ypač jei vaistų daug. Geriau turėti gydytojo pažymą lietuviškai arba angliškai, kad nereikėtų aiškinti, kas tas „ibuprofenas“.

Kas vyksta, jei krovinys yra trūkinėtas ar su pažeidimais?

Tada prasideda „kuris tai padarė“ žaidimas. Reikia fotografuoti viską dar anglijoje, prieš įkrovimą (vairuotojas padės). Jei pažeidimas nutinka kelionės metu, yra draudimas. Bet jei pats taip uždėjai dėžes, kad jos susilipo viena į kitą, draudimas negelbės. Buvau toks atvejis su pižama – dėžė buvo tokia plona, kad ji vos ne išsilydė po svorio. Būk atsarges su dėžių kokybe.

Ar reikia drausti kiekvieną daiktą atskirai?

Ne, nebent turi kelis milijono vertės paveikslų. Paprastai draudžiama visa siunta pagal bendrą vertę. Taip yra pigiau ir paprasčiau. Bet jei turi vieną labai brangų daiktą, pvz., virtuvinį komplektą už tūkstantį svarų, gali būti geriau tai pažymėti. Draudikai mėgsta smulkmenas, jei reikia išmokėti pinigus.

Kodėl kai kuriems vairuotojams nepatinka važiuoti į West Chiltington Common?

Nes keliai ten… tokie, angliški. Siauri, dažnai vienos eismo juostos, o šalia guli akmenys. Vienas mano vairuotojas sakė, kad jam ten kaip sapne atrodė, kad važiuoja kanjonu. Kaimo vietovės gražios, bet sunkvežimiui ten ne visada yra kur apsisukti. Reikia tiksliai žinoti, kur išsileisti, kad neužstrigtų kažkurioje fermos kieme.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma įmonių siūlo GPS sekimą, bet kartais signalas dingsta tose angliškose gelmėse. West Chiltington Common ne visuomet idealiai dengtas mobiliuoju internetu, ypač jei vairuotojas nukrypsta į sunkesnį kelią. Taigi, neretai matai, kad jis stovi vietoje, o iš tikrųjų jis tik važiuoja lėtai arba užkliuvo už kelių.

Kas daro tarpininkas, be dokumentų pildymo?

Jis laikosi ryšio su muitinės pareigūnais. Jei kyla klausimas „kas čia per keistas čiužinys?“, jis tai paaiškina. Be jo, tu turėtum šauktis per telefoną su anglų pareigūnu, kas, tikiuosi, mėgstamiausia ne. Tai sutaupo daug laiko ir nervų, ypatingai kai laikas skubia.

Ar galiu veži alkoholį asmeniniam naudojimui?

Gali, bet yra apribojimai kiekvienam suaugusiam asmeniui (apie 90 litrų vyno ir panašiai). Virš to jau laikoma prekyba ir reikia mokėti molto mokesčius. Kartais žmonės bando sėbti į mašinas visą parduotuvę, bet muitinė to neleidžia. Geriau nusipirkti čia, Lietuvoje, ir neišgyventi to streso.

Kuo skiriasi TIR procedūra nuo įprasto eksporto?

TIR tai toks specialus dokumentas, leidžiantis važiuoti be patikros kiekviename pasienyje. Tačiau jis tinka tik tiems, kurie važiuoja pro kitas šalis. Jei tiesiog iš Anglijos į Lietuvą, TIR nėra būtinas, tiesiog eksporto deklaracija. TIR gali būti brangiau dėl garantijos. Taigi, paprastam daiktų pervežimui iš West Chiltington Common jis nereikalingas.

Ar dažnai pasitaiko klaidų dokumentuose?

Labai dažnai. Žmonės neįrašo prekių kodų, suklaidina svorius ar pamiršta pasirašyti. Kiekviena tokia klaida – tai laikas ir pinigai. Todėl visada tikrinu du kartus (ar net tris). Prieš savaitę radome klaidą, kur klientas vietoje „sofos“ parašė „kėdę“. Atrodo nieko, bet skirtingi PVM mokesčiai galioja.

Ką reikia daryti, jei vairuotojas atvyksta, o aš nesiruošiu?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas turi grafiką, jis negali laukti valandas. Jei jis laukia, jis rašo laukimo valandas, kurias tu moki. Vienas klientas Vilniuje nusprendė papietauti, kai vairuotojas jau buvo prie durų – atėjo sąskaita už 4 valandas laukimo. Būk tikras, kada vairuotojas atvyks.

Ar galima kažką pridėti prie siuntos paskutinę minutę?

Ne, tai ne taksi. Kai vairuotojas išvažiuoja iš West Chiltington Common, manifestas jau uždarytas. Pridėti dėžę reiškia perrašyti visus dokumentus, o tai neįmanoma vykstant keliu. Tai gali būti net nelegalu (smugliavimas). Užsibrėžk dieną iki išvykimo.

Pinigai, kainos ir tų kelių bėdos

Kodėl kaina kiekvienam skiriasi?

Nėra vieno kainų sąrašo, nes kiekviena siunta kita. Vienam reikia pervežti vieną dėžę, kitam – visą namą su pižanos. Be to, kaina priklauso nuo degalų (kurie dabar, kaip žinai, astronominiai), ir nuo to, kiek vairuotojui reikės laukti prie kliento. Taip pat,West Chiltington Common yra toli nuo automagistralių, todėl už kelią ten ir atgal taip pat mokėsi.

Ar į kainą įeina dėžės?

Paprastai ne, nebent sutartame kitokiaip. Mes atvežame krovinius, o dėžės turi užpildyti klientas. Kartais turime dėžių atsargas, bet jos kainuoja. Geriau jas nusipirkti pats vietinėje parduotuvėje (pavyzdžiui, „B&Q“ arba panašioje), tai bus pigiau. Nors kartais patogiau mums pasakyti, kad reikia dėžių, o mes paruošiame.

Kokia apytikslė kaina už standartinį 1 kubo metrą krovinių?

Sakyčiau, dabar tai svyruoja nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo sezono ir dienos (savaitgalis brangiau). Bet tai labai apytiksliai, gali būti ir brangiau, jei degalai vėl pakyla. Paskutinis užsakymas, kurį dariau, buvo maždaug 180 eurai, bet klientas pats padėjo į mašiną. Jei mums reikia krauti, pridėsime dar.

Kaip apmokamas laukimas, jei vairuotojas užstrigs?

Vairuotojo laikas yra pinigai. Paprastai pirmoji valanda yra „atleidžiama“ arba įskaičiuota į kainą, bet po to rašome sąskaitą už kiekvieną pradėtą valandą. Anglijoje dažnai būna, kad negali laisvai stovėti sunkvežimis, todėl reikia rasti specialią stovėjimo vietą, kuri taip pat kainuoja.

Ar galimą susitarti dėl grynų pinigų mokėjimo vairuotojui?

Geriau ne. Didžiosios kompanijos to neleidžia dėl saugumo. Viskas turi eiti per sąskaitas, kad būtų galima sekti istoriją.