Daiktų pervežimas iš Vilniaus į Reydon: kas tikrai laukia kelyje ir dokumentuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir vis vien kartais stebiuosi, kokia įvairi gali būti klientų pagunda taupyti ant visko, ypač kai kalba eina apie tolimus maršrutus. Daiktų pervežimas iš Vilniaus į Reydon nėra paprasčiausias reikalas, nors manytum, kad tiesiog įkeliame ir važiuojame. Reydonas yra toks mažas kaimelis Suffolke, Anglijoje, kur net ir vietiniai vairuotojai kartais pasiklysta, o kas kalba apie mūsiškius, kurie pirmą kartą važiuoja per „Brexit“ ribas. Žmonės dažnai galvoja, kad tai kaip į Lenkiją važiuoti – nusipirkti bilietą ir susėsti. Čia viskas sudėtingiau su muitinės formalumais ir keltų laukimais. Tiesiog noriu papasakoti, kaip tai iš tiesų atroda iš vidaus, be jokio „marketinginio“ lino, kad žinotum, į ką įsileisti.

Kainos ir pinigai: kodėl kainuoja tiek, kainuoja

Kiek tikrai kainuoja daiktų pervežimas iš Vilniaus į Reydon?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant ugnies, nes variklių kuras ir keltų bilietai brango neįsivaizžduojamai. Jeigu turite keliasdešimt dėžių ir reikalinga visa mašina, tai svyruoja nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, kada reikia važiuoti. Jeigu tai tik keli kraitiniai maišai ir gabejame daliniu krovininiu – gali užtekti ir 300–400 eurų, bet tik tada, jei neturite biuro baldų, kurie neužsilenkia per pusę. Tiesiog nesitikėkite, kad už pusę šimto kieno nors perveš vyną ir stalą, nes kuras pats nenusipirks.

Ar galima gauti nuolaidą, jei laukiu savaitę?

Taip, galima, bet tai pavojinga žaidimas. Jeigu turite lankstumo ir galite palaukti, kol mums susiformuoja grupinis krovinys į tą patį regioną, parduodame vietą pigiau. Tačiau tenka palaukti ir penkias, ir septynias dienas, o kartais ir ilgiau, jeigu klientai atsistoja. Vakar vienas klientas laukė devynias dienas, nors buvo pažadėta penkios – tiesiog技kėjo vairuotojas. Jeigu jums skubėjimas nėra mirtinas, tai galima sutaupyti, bet nervų tikrai pritrūks.

Ką daryti, jei pasiūlyta kaina per žema?

Bėkite. Vėliau. Labai greitai. Jei kas nors pasiūli daiktų pervežimą iš Vilniaus į Reydon už pusę mažiau nei rinkos kaina, tai reiškia, kad jis nebus apdraustas, arba vairuotojas vėluos tris paras. Buvo atvejų, kai tokių „firmų“ mašinas sustabdydavo muitinėje, o tada klientas turėdavo mokėti baudas už neteisingai deklaruotą krovį. Geriau sumokėti šimtu daugiau ir miegoti ramiai, nei vėliau ieškoti savo daiktų kažkur Olandijoje sandėlyje.

Ar mokėti iš karto ar atiduoti pinigus vairuotojui?

Visada rekomenduoju mokėti įsiskolinus sąskaitą, kai gavote dokumentus, o ne grynaisiais vairuotojui. Jei atiduodate pinigus rankomis, vėliau gali būti, kad įmonė pasakys – „mūsų vairuotojas nieko negavo“. O vairuotojas... jau toli. Turime buhalteriją, viskas įforminama sąskaitomis, tai jums saugiau. Be to, jei kyla problemų kelyje, turėsite su kuo kalbėtis grįžtamajame ryšyje.

Kodėl keltų kaina neįeina į pradinį įvertinimą?

Kartais mes tiesiog negalime numatyti, kokia keltų kaina bus mėnesio pabaigoje, nes dirbame per subrangerius. Pavyzdžiui, birželį kainos šoktelėjo 20 proc. per savaitę. Jei mes jums suteikiame fiksuotą kainą „nuo durų iki durų“, tai mes rizikuojame. Kartais, jei keltas labai brangus, tenka derėtis dėl pristatymo laiko, kad paimtume pigesnį reisą naktį.

Ar galima apsikeisti prekėmis į pinigus?

Ne, mes ne parduotuvė ir ne lombardas. Kartai atvažiuojame išgabenti daiktus, o klientas sako: „Šią sofą už tokia pinigų paimkite į skaicią“. Negalime. Mums ne reikalingas naudotas baldas Lietuvoje, o vežti jį atgal tuščiai tai nuostolis. Taip pat negalime atlikti jokių mokėjimų už jus kitur šalyje – tik transportas.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos niuansai

Kokius dokumentus reikia paruošti muitinei?

Be abejo, reikalingas pardavėjo ir pirkėjo sutartis arba inventoriaus sąrašas. Anglams labai svarbu, kad būtų nurodyta prekių vertė, nes jeigu užrašysite „dovanojama“, jie gali įtarti apie apgavystę. Taip pat reikia mums perduoti vairuotojo duomenis (pasą arba vairuotojo pažymėjimą), kad užpildytume T1 deklaraciją. Be to, jei pervežate techniką, reikia serialinių numerių – kitaip gali nepraleisti.

Ar reikia mokėti PVM ar muito?

Jei esate fizinis asmuo ir perkeliate savo asmeninius daiktus gyventi į Jungtinę Karalystę, dažniausiai mokesčių nereikia, tereikia užpildyti „ToR01“ formą. Tačiau jei esate juridinis asmuo ir siunčiate prekes prekybai, tai žinoma, reikės sumokėti PVM ir galbūt importą mokestį. Nerekomenduoju meluoti muitininkams, jie turi tuos skenerius, kuriais pamato visą vidų, net jeigu dėžės uždarytos.

Kas vyksta, jeigu trūksta dokumentų?

Tada laukiate sienoje. Praėjo metai, kai vienam klientui trūko vieno parašo ant power of attorney dokumento, ir mes praleidome tris paras prie Anglijos kalnų (jeigu juos ten galima vadinti kalnais). Vairuotojas išsižirgėjo, nes prarado laiką. Dabar visada patikrinu du kartus prieš važiuodamas, bet kartais nutinka, kad klientai siunčia vaizdo įrašą vietoje skenuoto PDF – tai netaip.

Ar sunku gauti ToR01 leidimą?

Iš tiesų ne, tai daroma internetu per Anglijos vyriausybės puslapį, bet reikia angliškai kalbėti arba naudotis vertėju. Ten daug klausimų apie jūsų statusą. Vienas klientas bandė pats daryti ir suklydo pažymėdamas, kad jis atveža prekes pardavimui, nors gyventi. Gavo mokesčių sąskaitą už 2000 svarų. Teko gintis ir anuliuoti. Geriau pasidomėkite iš anksto.

Kas tas T1 dokumentas?

Tai tarptautinio tranzito procedūra, leidžianti vežti prekes per šalis neimdami mokesčių kiekvienoje sienoje. Kai daiktų pervežimas iš Vilniaus į Reydon vyksta per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir t.t., be šio negalėtume važiuoti. Jis yra „lipdukas“ ant mašinos, kuris patvirtina, kad krovinys yra užrakintas (jeigu taip naudojamos customų spynos) ir eina į paskirties vietą.

Ar jūsų įmonė tvarko visus muitinės reikalus?

Mums yra ilgalaikiai partneriai brokeriai Anglijoje ir Lietuvoje, kuris tai atlieka. Jums nereikia važiuoti į muitinę. Mes perduodame informaciją, jie užpildo deklaracijas, o jums tiesiog atsiunčiame sąskaitas už jų paslaugas (jei tokių yra). Viską sutvarkome už jus, jums reikia tik tiksliai užpildyti pradinius sąrašus.

Ar saugu vežti brangius daiktus, pvz., paveikslus ar juvelyrinius dirbinius?

Galima, bet tai kiti pasaulio reikalai. Reikia specialaus draudimo, kuris brangesnis, ir kartais reikia lydintys asmenys. Nenaudojame standartinių tentuotų sunkvežimių tokiems daiktams – tik uždarus konteinerius. Jeigu turite kokį Milardo paveikslą, turbūt geriau kreiptis į meno logistikos specialistus, o ne į mus, įprastus vežėjus.

Kelias, laikas ir kas gali nuvilioti

Kiek laiko trunka kelionė į Reydon?

Idealiu atveju, kai nėra eismo įvykių ir greitai einame per kalnus, tai trunka apie 4–5 dienas. Tačiau tai tik teorija. Praktiškai dažnai užtrunka 6-7 dienas, nes reikia laukti keltų grafikų arba dėl angliško oro (taip, ir tai veikia). Jeigu klientas skubiai reikalauja, privalome naudoti trumpesnį keltą Dover-Calais, bet jis daug brangesnis ir ten eilės didžiulės.

Koks yra pagrindinis maršrutas?

Dažniausiai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, per Šiaurės Vokietiją autobaanus į Olandiją (Roterdamas arba Huk van Holandą). Ten keltas į Angliją (Harwich arba Hull). Kadangi Reydon yra Rytų Anglijoje (Suffolkas), mums patogiau užsukti į Harwich, nes tai arčiau negu važiuoti iki Londono. Iš ten jau tik valanda ar dva kelio iki vietos.

Kodėl vairuotojai dažnai vėluoja?

Nes keliai neįsivaizduojami. Vakar kalbėjau su vairuotoju Sigitu, kuris praleido keturias valandas stovėdamas eilėje prie keltą Calais, nes vienas kamšionis sugedo ant kelto. Taip pat Anglijoje dabra labai daug statybų keliuose, ir yra ribojimai sunkvežimiams. Vairuotojas negali važiuoti daugiau nei 90 km/val, o ir poilsio grafikas griežtas – negali tiesiog spaisti duobės ir važiuoti 24 valandas, nors klientai to norėtų.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Taip, mes įrenginėjame GPS trackerius, bet žiūrėkite, ten signalas prastas, kai mašina būna keltuose arba giliuose miškuose Vokietijoje. Kartais rodo, kad mašina stovi vietoje valandą, nors ji tiesiog važiuoja tunelyje. Nerekomenduoju panikuoti, jeigu rodo, kad užstrigo prie Londono – tai ten yra kasdieninė būsena. (Kartais sistema sulėtina atnaujinimą, tai ne vėluoja mašina, o duomenys).

Ar gali būti, kad mašina sugenda?

Žinoma, mes ne Ferrari, o sunkvežimiai su 100 000 km rida. Prieš metus mums sugedo tiesioginė sankaba pačiame Vokietijos centre, teko tardyti porą valandą, kol atvažiavo pagalba. Tai natūralu. Tai viena priežasčių, kodėl daiktų pervežimas iš Vilniaus į Reydon yra toks brangus – mes turime padengti tokias rizikas. Bet dažniausiai viskas tvarkingai, jei techninė priežiūra atliekama laiku.

Ką daryti, jeigu reikia pristatyti būtent tam tikru laiku?

Tegu rašo mums šiek tiek anksčiau. Jeigu reikia prieš pietus, mes į tai žiūrime, kad tranzitas būtų planuojamas su atsarga. Negalima tikėtis, kad jei užsakymą atliksite sekmadienio vakarę, ką nors pristatys trečiadienį ryte Anglijoje. Fizikai neįmanoma susivienyti grafikus taip greitai.

Kodėl neprenumeruote bilietų iš karto?

Kadangi grafikai labai lankstūs. Jeigu užsakysime brangų bilietą, o paskui klientas pasakys „aš vėluoju dvi dienas“, mes prarandame pinigus.