Daiktų pervežimas iš Kauno į Ilfracombe: visas tiesas ir patirtis be paslėpių

Sveiki, vaikinai ir merginos, šiandien kalbėsim apie tą dalyką, kurį visiems, kurie ryjasi į Jungtinę Karalystę, tenka išgyventi. Daiktų pervežimas iš Kauno į Ilfracombę nėra tas pats kas nupirkti bilietą į Londoną ir pamiršti. Čia yra visai kita lyga – logistika, britų muitinė, audringos Bangloro įlankos (tiksliau Bristolio kanalo) vėjai ir siauros gatvelės, kur retas sunkvežimis drįsta įvažiuoti. Esu šitoje srityje jau beveik dvišimt trečią metą, ir galėčiau jums papasakoti daug gražių istorijų, bet tiesą sakant, dažniausiai tenka sprendžianti problemas, o ne gėrėtis peizažais. Ilfracombė – tai ne Londonas, tai tolimas kampelis Devone, ir kiekvienas kilometras tenka skaičiuoti. Jei planuojate kelionę, geriausiai pasiruoškite, nes čia nėra vietos spontaniškumui, kai kalbame apie krovinius, kurie turi tenkti laiku ir vietoje.

Kiek tai kainuoja ir kiek laiko užtrunka?

Kiek laiko trunka daiktų pervežimas iš Kauno į Ilfracombę?

Čia ne tokia paprasta kaip atrodo. Standartiškai, jei viskas eina kaip pačiukštas, tai nuo to momento, kai pasiimame krovinius iš jūsų buto Kaune, iki pristatymo į patį Ilfracombės centrą praeina nuo 4 iki 7 darbo dienų. Bet, žinoma, yra ir savaitės, kai laivo uoste vėluoja dėl audrų ar muitinės užstrigimo. Vieną kartą mūsų vairuotojas praleido tris dienas prieš Lamanšą, nes buvo didelė eilė, o klientas skambino ir klausinėjo, kur jo dėžės su indais. Taigi, 4 dienos – tai idealus atvejis, realiau – žiūrėkite į savaitę.

Ar brangu gabenamas toks tolimas kroviniukas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip triušiai ant pievos. Už 1 kubinį metrą (jei tai dalinis krovinių gabenimas) turite numatyti nuo 120 iki 180 eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau vietos reikia ar ar reikia įrenginėti liftą. Jei turite pilną sunkvežimį, tai skaičiuokit tūkstančius. Daiktų pervežimas iš Kauno į Ilfracombę brangesnis negu į Briuselį, nes ten reikia kirsti jūrą, o Anglijoje degalai visada buvo brangesni (nors dabar ir Lietuvoje ne cukrus). Beje, kainoje dažnai neįskaičiuotas „ilgosios lazdos“ mokestis, jei sunkvežimiui tenka važiuoti į gilią provinciją.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Svarbiausia yra kiekis ir svoris. Jei duodate tik kelias dėžes, tai pigiau, jei reikia pervežti sofą, kurią neįmanoma išardyti, tai gali tekti papildomai mokėti už vietą. Taip pat, labai didelę įtaką turi tas faktas, kad Ilfracombė yra turistinis miestas vasarą. Vasaromis ten tiesiog siaubingai sunku pravažiuoti dideliem sunkvežimiams, todėl kai kurios firmos gali įkainoti riziką arba atsisakyti važiuoti tiesiai į miesto centrą, palikdami krovinius artimesniame sandėlyje. Taigi, sezonas ir pakavimo kokybė – tai tie dalykai, kurie kečia kainą aukštyn.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad kaina nepakis?

Rašome sutartį, žinoma. Bet jei jūs pats neįvertinsite, kiek daikčių turite, ir vairuotojas atvyks, o ten bus du kartus daugiau dėžių nei sakėte, tai kaina taps didesnė. Aš visada sakau – geriau perskaičiuoti tris kartus ir duoti didesnę sumą pradžioje, nei vėliau ginčytis prie pat vairuotojo kabinoje. Taip pat, įtakos turi britų muitinės mokesčiai, jei jūsų daiktai bus nauji (su etiketėmis), tai gali tekti sumokėti PVM ir importo mokesčius, o tai – jūsų problemos, ne mūsų.

Dokumentai ir britų niuansai po „Brexit“

Kokius dokumentus reikia tur�ti norint išvežti daiktus į JK?

Po „Brexit“ viskas tapo sudėtingiau nei buvo anksčiau. Jums būtinai reikės turėti krovinių manifestą, kuris nurodo, kas kas yra. Taip pat reikalingas T1 dokumentas arba eksporto deklaracija, kurią padeda padaryti brokeris. Be to, jei persikeliate gyventi, reikia „ToR01“ formos, kuri leidžia atsiskaityti su britų muitine be PVM. Jei to nepadarysite, gali būti, kad jūsų daiktus tiesiog neleis į šalį arba pridės didelius mokesčius. Vienas klientas pamiršo tą formą, ir teko jam laukti savaitę sandėlyje prie Mančesterio, kol viską išsprendžė.

Kas tas „ToR01“ ir ar tai būtina?

Tai tokia britų muitinės forma, kuri leidžia perkelti asmeninius daiktus be mokesčių, jei jūs gyvenate ne JK mažiau 12 mėnesių ir ketinate gyventi ten ilgiau nei 6 mėnesius. Be šitos popieriaus galvos skaudės garantuota. Daiktų pervežimas iš Kauno į Ilfracombę be šio dokumento yra beveik savigaris, jei tenka mokėti 20 proc. PVM nuo viso turtą. Tai nėra sudėtinga gauti, užpildote internete, gavote numerį, ir viskas, bet žmonės visada pamiršta tai padaryti laiku.

Ar reikia mokėti už muitinės brokerio paslaugas?

Dažniausiai taip. Nors kai kurios firmos sako, kad „visa įskaičiuota“, realybėje brokeris už eksporto/importo deklaracijas imasi atskirai. Tai kainuoja nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, kiek sudėtingas krovinių sąrašas. Aš visada patariu pasirinkti patikimą brokerį, o ne pačį brangiausią, nes jie visi daro tą patį – rašo duomenis į britų sistemą, kuri, tiesa sakant, kartais užstringa be jokios priežasties.

Kas dėl draudimo? Ar jis veikia ir JK?

Draudimas yra būtinas, bet skaitykite smulkmenas. Kai kurie draudimai nedengia „jūrų pervežimo“ rizikos, o mums tenka kirsti jūrą arba tunelį. Geriausiai, kad būtų „viskas įskaičiuota“ draudimas. Vieną kartą buvo atvejis, kai kliento dėžė su kompiuteriu nukrito į vandenį (ne mūsų kaltės, o uosto kranininko), ir be gerą draudimą jis būtų praradęs viską. Taigi, nepabijokite klausti apie draudimo sąlygas, ir ne tik kiek jis kainuoja, bet ir ką dengia.

Kelias ir Ilfracombės specifika

Kiek sunku yra privažiuoti į Ilfracombę vairuotojui?

Sakyčiau, kad labai sunku. Ilfracombė – kalnuotas miestelis, su siauromis gatvelėmis, kurios buvo nutiestos arklių ir vežimų laikais, o ne 16 metrų sunkvežimiams. Dažnai tenka palikti sunkvežimį kiekvėliau, pvz., Barnstable arba net Bristolyje, ir į Ilfracombę važiuoti su mažesniu automobiliu („pikapu“ arba 7.5 tonų sunkvežimiukas). Jei kuris nors brokeris ar vadybininkas jums pasako, kad „nieko sudėtingo, važiuojame tiesiai į duris“, tai jis meluoja arba ten niekada nebuvo.

Ar galima pristatyti tiesiai į namus?

Galima, bet ne visada. Jei gyvenate centre, prie pat uosto, gali būti, kad reikės gauti specialų leidimą iš savivaldybės stovėti sunkvežimiui, o tai – papildomi nemalonumai. Kartais vairuotojai tiesiog atsisako važiuoti į siauras gatves, nes bijo užkliūsti už vejos arbraižyti kaimyno tvorą, o tada ieškokite, kas tai sumokės. Daiktų pervežimas iš Kauno į Ilfracombę dažnai baigiasi tuo, kad klientas pats turi susirasti vietą dideliam sunkvežimiui parkuoti pakeliui.

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojama?

Standartinis maršrutas yra Kaunas – Varšuva – Berlynas – Briuselis – Lamanšo tunelis arba keltas (Doveris/Kalė) – Londonas – M4 kelias – Bristolis – Ilfracombė. Yra variantų važiuoti pro Hullą, bet tai daugiau šiaurės kryptim, mums neaktualu. Svarbiausia yra perėjimas per Angliją. M4 greitkelis dažnai užstrigsta, o apylankos aplink Bristolį yra tikras košmaras, ypač ryte. Taigi, neskubėkite skambinti vairuotojui kiekvieną valandą, jei jame stovi spūstyje – jis tikrai nenori ten būti daugiau nei jūs.

Ar yra kokia nors ilgesnė sustojimo vieta?

Sustojimai aišku yra, bet vairuotojai juos stengiasi ilgam neleisti, nes Anglijoje stovėjimo vietose sunkvežimiams dažnai vyksta vagystės, ypač jei palikate krovinius neapsaugotus. Geriausia, kad vairuotojas važiuotų tiesiai į tikslo vietą, bet jei tenka laukti rytojaus pristatymo, jis ieškos saugios aikštelės. Kartais tenka užsidėti už papildomą saugumą, jei gabenate brangius daiktus.

Pakavimas ir tai, ką gabenti negalima

Kaip geriausia susipakuoti daiktus toliam kelionėi?

Geriausia ne taip, kaip darote tuos „maišus su drabužiais“ iš parduotuvės. Reikia kietų dėžių. Kiekvienas daiktas turi būti uždengtas, nes dulkių bus daug, o vibracija kelyje neapsileidžia. Aš mačiau, kaip vienas klientas supako porcelianą į popierinius maišus, o vėliau stovėjo ir verkėdavo prie suskilusių lėkščių. Daiktų pervežimas iš Kauno į Ilfracombbe (na, vėl klaida – Ilfracombę) – tai ilgas kelias, todėl kiekviena dėžė turi būti užklijuota scotču (geriau kelis kartus). Jei turite baldus, juos reikia apvynioti burbuliukine plėvele.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Negalima (arba labai nenorotina). Anglų muitinė labai griežtai žiūri į mėsą ir pieno produktus iš ES šalių. Jei atvešite kumpio ar sūrio, jums gali konfiskuoti visą krovinį ir baudžia už bandymą įvežti uždraustus produktus. Vieną kartą teko aiškinti moteriai, kad jos sūrio „Džiugas“ su širdimi neįveš, nes tai pažeidžia tūkstančius taisyklių. Geriau suvalgykite čia, o ten nusipirkite vietinio.

Kas nutinka su pašarais ar gyvūnais?

Jei vežate šunį ar katę, tai kita istorija – reikia pasirašyti gyvūno sveikatos pažymą ir mikročipą. Bet jei bandote vežti maišus su šunų maistu, tai gali būti problema, jei tai nėra uždaryta originalioje pakuotėje ir jei kiekis didelis. Gyvūnai dažniausiai važiuoja keleivių salone arba specialioje sekcijoje, ne su kroviniu (nors yra išimčių, bet geriau to nedaryti, gyvūnui tai didelis stresas).

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Negalima vežti dešimt kartonų degtinės, sakydamas, kad tai „dovana broliui“. Muitinė laiko tai prekyba, jei kiekis per didelis. Žinoma, kelios butelis vyno ar degtinės nebus problemos, jei jos gerai supakuotos ir nesužalos. Tik žiūrėkite, kad butelių nebūtų per daug, o vairuotojas neturėtų jų gerti (juokauju, bet buvo atvejų).