perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Dirbu tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei 20 metų, todėl žinau: klientui svarbiausia ne gražus žodis, o kad daiktai atvyktų sveiki, laiku ir be keistų „dar pridėkite pinigų“ skambučių. Kai žmonės sako „Daiktai siuntimas į Angliją su saugiu gabenimu“, jie dažniausiai nori vieno – kad dėžės, baldai, dviratis ar sena močiutės komoda nepavirstų galvos skausmu. Realiai viskas priklauso nuo pakavimo, maršruto, dokumentų, muitinės ir, taip, nuo įmonės sąžiningumo.
Iškart pasakysiu: nėra vienos kainos, kaip nėra vieno orų Lietuvoje. Trims 20 kg dėžėms iš Kauno į Londoną realiai matydavau apie 80–140 €; sofai ar stikliniam stalui jau 180–350 €; daliniam kroviniui 1–3 m³ – apie 350–900 €. Kaina auga, kai reikia pakavimo, liftas neatitinka, adresas kaimo vietovėje prie Oksfordo arba krovinys turi būti iškrautas rankiniu būdu. Draudimas paprastai skaičiuojamas nuo 1 iki 3% deklaruotos vertės. Pirmam pokalbiui duokite matmenis, svorį, nuotraukas ir Anglijos pašto kodą, tada bent jau kalba bus normali.
Jei viskas krenta į vietas, dalinis krovinys iš Lietuvos į Angliją dažniausiai juda 4–8 darbo dienas. Kurjerinė siunta su mažomis dėžėmis gali atkeliauti per 2–5 dienas, bet tai nebūtinai reiškia pigiau. Pilna fura kartais važiuoja tiesiai, ypač kai kalbama apie persikraustymą, tada terminas gali būti 3–6 dienos. Tačiau pasienyje, ypač po Brexit, gali atsirasti papildoma diena ar dvi. Aš visada sakau klientams: planuokite ne pagal gražiausią pažadą, o pagal protingą rezervą.
Kurjeris geras mažoms, tvarkingai supakuotoms dėžėms, drabužiams, knygoms, dokumentams ir smulkiems daiktams. Krovininis transportas geriau tinka baldams, buities technikai, dviračiams, didelėms dėžėms ar visam buto turiniui. Kurjerių tinkluose krovinys dažniau keliauja per terminalus, tai reiškia daugiau pakrovimų, iškrovimų ir konvejerių. Daliniame krovinyje daiktai dažniausiai būna ant euro padėklų arba surišti diržais. Jei turite trapų televizorių ar veidrodį, aš nelabai tikėčiau vien „standartiniu“ kurjeriu.
Dalinis krovinys, arba LTL, reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais viename transporte. Tai pigiau, kai neturite viso furgono, bet terminai gali būti lankstesni. Pilna fura, arba FTL, skirta didesniems persikraustymams, kai automobilis veža tik jūsų baldus ir dėžes. Ji brangesnė, dažniausiai nuo 1 800 iki 3 500 € ar daugiau, bet kontrolės daugiau. Paprastai tariant: mažam krūviui dalinis, dideliam namui – pilnas.
Taip, galima, bet čia prasideda tikrasis darbas. Baldus reikia apsaugoti kampuočiais, plėvele, antklodėmis, o stiklą ir veidrodžius geriau vežti atskirai, vertikaliai. Dviratį verta iš dalies išardyti: nuimti pedalus, pasukti vairą, apsaugoti rėmą. Buitinė technika turi būti sausa, fiksuota, o skalbimo mašinai būtinai reikia transportavimo varžtų. Asmeninius daiktus dėkite į tvirtas dėžes, ne į maišus, nes maišas transporto aikštelėje greitai tampa beformiu kamuoliu.
Gali, jei tai sutarta iš anksto ir nėra lipama per penktą aukštą be lifto. Dauguma pervežėjų dirba su adresiniu atsiėmimu: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, o tada krovinys važiuoja į sandėlį arba tiesiai į transportą. Svarbu pasakyti, ar yra liftas, ar kieme gali pastoti 7,5 t furgonas, ar reikia eiti pėsčiomis per senamiestį. Jei vairuotojas atvažiuoja su dideliu sunkvežimiu, o gatvė siaura, prasideda nervai. Geriau tai išsiaiškinti prieš dieną, ne tada, kai jis stovi prie durų.
Saugus gabenimas nėra tik gražus užrašas ant svetainės. Tai reiškia tinkamą pakrovimą, tvirtinimą diržais, krovinio skyrimą pagal svorį, apsaugą nuo drėgmės ir realų draudimą, ne „kažką mes atsakom, jei kas“. Esu matęs, kaip gerai supakuota spinta atvyko sveika, o šalia buvusi pigiai „užklijuota“ dėžė su indais pavirto keramikos mozaika. Saugumas prasideda dar prieš automobilį: dėžės turi būti pilnos, sunkūs daiktai apačioje, trapūs – atskirai. Ir taip, kartais vis tiek kažkas nutinka, nes kelias nėra laboratorija.
Pirmiausia tūris, svoris, paėmimo vieta, pristatymo adresas ir tai, ar krovinys dalinis, ar pilnas. Antra, pakavimo poreikis: kartais klientas sako „tik dvi dėžutės“, o atvykęs matai tris lagaminus, dviratį ir televizorių be originalios dėžės. Trečia, iškrovimas Anglijoje: ar yra liftas, ar garažas, ar reikia nešti per kiemą. Ketvirta, muitinės formalumės ir dokumentai, ypač jei siunčiami ne tik asmeniniai daiktai. Penkta, sezoniškumas: vasarą ir rudenį persikraustymų daugiau, vietos transportuose greitai dingsta.
Vienas iš dažniausiu nesusipratimų – žmonės sako „tik 60 kg“, bet pamiršta, kad tai gali būti tūrinis krovinys: didžiulė dėžė su pagalvėmis, lempomis ir plastikiniais indais. Transporto įmonės skaičiuoja ne tik kilogramus, bet ir užimamą vietą furgone. Dvi dėžės po 25 kg gali kainuoti daugiau nei viena sunki metalinė, jei jos užima visą kampą. Todėl visada prašau matmenų: ilgis, plotis, aukštis. Nuotraukos taip pat padeda, nes kartais kliento „mažas stalas“ yra senovinis ąžuolinis monstrąs.
Ne visada, bet dažniausiai reikia žiūrėti, kas už tos kainos slepiasi. Kartais mažesnė kaina tiesiog reiškia, kad pervežėjas turi vietos grįžtančiame transporte ir nori ją užpildyti. Tai normalu. Bet jei kaina per maža, o sąlygos miglotos, draudimo nėra, sutarties nėra, o bendrauja tik žinutėmis be pavardės, aš būčiau atsargesnis. (Pataisau: ne visada, bet praktikoje taip būna dažnai.) Blogos įmonės mėgsta gražius pažadus, o tada pridėti „už liftą“, „už laukimą“, „už dokumentus“.
Pasakykite tikslų paėmimo adresą, Anglijos pašto kodą, kas yra siunčiama, kiek yra dėžių ir kokie jų matmenys. Jei siunčiate baldus, nusiųskite nuotraukas iš kelių pusių, ypač kampus, stiklus, kojas, veidrodžius. Pasakykite, ar reikia pakavimo medžiagų, ar daiktai jau paruošti. Jei yra sunkių daiktų, pavyzdžiui, pianinas, treniruoklis ar akvariumas, apie tai reikia kalbėti iškart. Akvariumą, beje, geriau vežti tuščią, net jei atrodo, kad „tik iki kampo“.
Galima, jei informacija pateikta sąžiningai ir pilnai. Fiksuota kaina reiškia, kad pervežėjas įvertino tūrį, svorį, adresus, iškrovimo sąlygas ir dokumentų apimtį. Jei po to paaiškėja, kad vietoj trijų dėžių yra dešimt, o sofos nuotraukoje nebuvo, kaina gali keistis. Normalu, kai keičiasi sąlygos; nenormalu, kai įmonė tyčia nuslepia papildomus mokesčius. Todėl prašykite, kad kainodara būtų parašyta paprastai: paėmimas, gabenimas, pristatymas, draudimas, muitinės pagalba, jei taikoma.
Kelios standartinės dėžės iki 20 kg dažniausiai gali tilpti į 80–180 € zoną, priklausomai nuo adreso ir greičio. Sofa be pakavimo gali būti 150–350 €, o su profesionaliu pakavimu ir draudimu – brangesnė. Jei siunčiate stalą, kėdes ir kelias dėžes, dalinis krovinys gali siekti 300–700 €. Vienas televizorius ar kompiuteris su monitoriumi nėra tik „smulkmena“, nes jiems reikia kietos dėžės ir apsaugos nuo vibracijos. Aš visada sakau: geriau permokėti 30 € už pakavimą nei po to aiškintis, kodėl ekranas rodo tik juodą tiesą.
Nes kartais pirmas pasiūlymas daromas „iš piršto“, be realių matmenų, be nuotraukų, be Anglijos pašto kodo. Kartais klientas pats nežino, kad veža du šaldytuvus ar stiklinę vitriną. Bet yra ir kita pusė: kai kurios įmonės tyčia meta mažą kainą, kad laimėtų užsakymą, o tada pradeda rinkti papildomus mokesčius. Tai neprofesionalu, nors rinkoje pasitaiko. Geriausia apsauga – rašytinis patvirtinimas, kuriame matyti, kas įskaičiuota ir kas ne. Jei viskas tik telefonu, vėliau sunku ginčytis.
Naudokite tvirtas kartonines dėžes, ne senas, suminkštėjusias, kurios jau buvo keliuose persikraustymuose. Sunkius daiktus dėkite į mažas dėžes, lengvus – į didesnes. Indus, stiklus ir keramiką apvyniokite popieriumi arba burbuline plėvele, palikite minimalų tuštumą dėžės viduje. Ant kiekvienos dėžės užrašykite kambarį, turinį ir žymą „trapu“, jei taip yra. Prieš pervežimą peržiūrėkite daiktų pakavimo prieš pervežimą rekomendacijas, nes tai tikrai gelbsti. Ir nedėkite drėgnų drabužių į uždaras dėžes, kvapas po savaitės būna labai įdomus.
Kai kurie pervežėjai siūlo pakavimo paslaugą, kai kurie tik paima jau paruoštą krovinį. Tai reikia klausti prieš užsakymą, ne vairuotojui atvykus. Profesionalus pakavimas kainuoja papildomai: dėžės, plėvelė, kampuočiai, antklodės, lipni juosta, kartais medinė konstrukcija. Jei siunčiate seną spintą, ji turi būti ne tik apvyniota, bet ir užfiksuota taip, kad stalčiai neatidarytų kelyje. Esu matęs, kaip klientai sako „viskas gerai“, o po valandos stalčiai važiuoja atskirai nuo spintos. Geriau sutvarkyti namuose.
Ne, ir čia reikia būti sąžiningiems. Saugus gabenimas sumažina riziką, bet nepanaikina fizikos: vibracija, posūkiai, staigus stabdymas, temperatūrų skirtumai vis tiek egzistuoja. Jei siunčiate seną porcelianą be pakavimo, rizika lieka didelė. Jei veidrodį dedate horizontaliai ir ant jo kraunate dėžes, vargu ar jis džiaugsis kelione. Geriausia trapūs daiktai vežti atskirai, su kietu įpakavimu, draudimu ir aiškia žyma. Aš negaliu pažadėti stebuklų, galiu pažadėti normalų darbą.
Mano atsakymas: jei daiktai jums brangūs emocine ar finansine prasme, taip. Standartinė pervežėjo atsakomybė ne visada padengia realią daikto vertę, ypač senų baldų, meno kūrinių ar asmeninių daiktų atveju. Papildomas draudimas dažniausiai kainuoja apie 1–3% deklaruotos vertės. Reikia saugoti pirkimo čekius, nuotraukas prieš pakavimą, inventorinių sąrašų kopijas. Draudimas nėra mygtukas „gauk pinigus“, bet be jo ginčas gali būti ilgas ir nemalonus. Perskaitykite pervežimo draudimo sąlygas, ypač išimtis.
Pirma, nefotografuokite tik vieno kampo ir nesakykite „va, baisiai“. Darykite nuotraukas iš karto, fiksuokite pakuotę, etiketes, CMR dokumentą, pažeidimo vietą. Jei matote rimtą žalą, pažymėkite ją priėmimo dokumentuose, nes vėliau sunkiau įrodyti, kad taip nebuvo. Tada rašykite pervežėjui trumpai, aiškiai, be emocijų: kas atsitiko, kada pristatyta, kokios nuotraukos pridėtos. Jei turite draudimą, kreipkitės pagal jų tvarką. Kartais įmonė pasiūlo kompensaciją greitai, kartais reikia laukti, bet tylėjimas nepadeda niekam.
Dažniausiai problemų kelia stiklas, veidrodžiai, televizoriai, kompiuterių monitoriai, sena mediena, laminatas, akvariumai ir skalbimo mašinos be transportavimo varžtų. Taip pat nemalonumų būna su skysčiais, kvepalais, dažais, baterijomis, alkoholiu ar maistu, nes čia jau įsikiša taisyklės. Asmeniniai daiktai paprastai keliauja ramiau, bet komercinės prekės reikalauja aiškesnių dokumentų. Jei siunčiate ką nors labai vertingo, geriau tartis atskirai. Ir ne, „tik šiek tiek kvepalų“ kartais vis tiek gali tapti klausimu sandėlyje.
Geriau nesudėtinginti, ypač po Brexit. Asmeniniam naudojimui skirti daiktai dažniausiai nėra didžiausia problema, bet maistas, ypač mėsos, pieno, augalinės kilmės produktai, gali būti ribojamas. Vaistus reikėtų vežti su originalia pakuote, receptu ar gydytojo pažyma, jei jų daugiau arba jie specifiniai. Alkoholį ir tabaką riboja normos, o komerciniai kiekiai jau yra kita istorija. Nesu muitinės brokeris kiekvienam atvejui, todėl dėl specifinių produktų visada tikrinu naujausias taisykles. Geriau palikti namuose negu aiškintis pasienyje.
Jei turite kelias tvarkingas dėžes, kurjeris gali būti greitas ir patogus. Jei turite baldų, buitinę techniką, dviračius ar visą kambario turinį, rinkitės krovininį pervežėją. Kurjerių sistemoje krovinys dažniau keičia transportus, o daliniame krovinyje jis lieka kontroliuojamiau sutvarkytas. Pervežėjas gali pasiūlyti paėmimą iš namų, pagalbą pakraunant, laikiną saugojimą. Mano praktinis patarimas: mažam kroviniui kurjeris, dideliam ir trapiai supakuotam – specializuotas pervežimas.
Dažniausias maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, tada keltu per Lamanšą arba tuneliu į Jungtinę Karalystę. Iš Lietuvos kroviniai dažnai juda per Kauną, Vilnių, Klaipėdos uosto logistikos zonas arba tiesiai iš sandėlių. Populiariausi Anglijos kryptys: Londonas, Lutonas, Birmingamas, Mančesteris, Lidsas, Bristolis, Notingamas. Kelio laikas priklauso nuo krovinių konsolidacijos ir pasienio. Kartais krovinys stovi ne todėl, kad „niekas nieko nedaro“, o todėl, kad laukiama dokumentų arba vietos iškrovimui.
Priklauso nuo paslaugos. Pilnas krovinys dažniausiai važiuoja tiesiai nuo durų iki durų. Dalinis krovinys beveik visada praeina sandėlį: ten jis sutvarkomas, sugrupuojamas, kartais perkeliamas ant padėklo. Tai nėra blogai, jei sandėlis tvarkingas, kroviniai žymimi, o dėžės nesuplėkusios. Blogai yra tada, kai viskas dedama „kažkaip“, be inventoriaus ir be atsakomybės. Prieš užsakant klauskite, ar bus sandėliavimas, ar tiesioginis reisas. Skambesys skirtingas, rizika irgi.
Gali vėluoti dėl muitinės, dokumentų klaidos, eismo, oro sąlygų, vairuotojo darbo laiko arba to, kad krovinys neatvyko į sandėlį laiku. Kartais Anglijos adresas būna toks, kad sunkvežimiui sunku privažiuoti, ypač senose Londono gatvėse. Esu matęs situaciją, kai siunta stovėjo ne dėl muitinės, o todėl, kad klientas nurodė seną pašto kodą prie Luton ir pats išvažiavo dirbti. Todėl prieš išsiuntimą patikrinkite numerį, durų kodą, telefoną. Smulkmena, bet ji gali kainuoti dieną.
CMR yra tarptautinis važtaraštis, dokumentas, kuris lydi krovinį ir patvirtina, kas, ką ir kur veža. Važtaraštis svarbus ne tik pervežėjui, bet ir jums, jei kyla ginčas dėl pristatymo. Krovinio inventorius yra daiktų sąrašas: dėžės, baldai, numeriai, aprašymai, kartais vertės. Asmeniniam persikraustymui jis ypač naudingas, nes padeda ir muitinei, ir draudimui. Jei siunčiate komercines prekes, dokumentai turi būti dar tikslesni. Popieriai nuobodūs, kol jų reikia; tada jie tampa svarbiausi.
Dažniausiai taip, bent jau bendrai: išvyko iš Lietuvos, atvyko į sandėlį, išvažiavo į Angliją, pasiekė regioną. Tikslus GPS sekimas ne visada suteikiamas daliniams kroviniams, nes viename transporte būna daug klientų. Kurjerių siuntoms sekimas paprastai detalesnis. Jei jums labai svarbu žinoti konkrečią dieną, klauskite prieš užsakymą, ne po to. Kai kurie pervežėjai duoda vadybininko kontaktą, kuris atsako normaliai, o kai kurie tik „bus rytoj“. Skirtumas didelis.
Paruoškite vietą iškrovimui: užleiskite parkavimo vietą, jei reikia, pasirūpinkite liftu arba pagalbininkais. Patikrinkite, ar durys, laiptinė ir koridorius neprakišti baldams. Atidarykite dėžes pagal prioritetus: pirmiausia lova, šaldytuvas, dokumentai, higiena, vaikai, jei jų yra. Jei siunčiate daug dėžių, sunumeruokite jas ir turėkite sąrašą. Vienas klientas buvo suplanavęs viską gražiai, bet pamiršo, kad naujame name liftas dirba tik su kortele. Tokios detalės gadina dieną greičiau nei pats kelias.
Dažniausiai reikia asmens duomenų, paėmimo ir pristatymo adresų, krovinio inventoriaus, kartais paso ar gyvenamosios vietos patvirtinimo, jei persikraustote. Jei siunčiate komercines prekes, reikia sąskaitos faktūros, prekės aprašymo, HS kodų, vertės ir kitų muitinės duomenų. Asmeniniams daiktams inventorius vis tiek labai pravartus: dėžė 1 – drabužiai, dėžė 2 – knygos, baldas – sena komoda. Dokumentai turi sutapti su realybe. Jei popieriuje rašoma „asmeninės knygos“, o važiuoja 200 naujų parduoti leidiniai, klausimų bus daugiau.
Nes Jungtinė Karalystė nebėra ES muitų teritorijoje, o tai reiškia daugiau dokumentų ir patikrų. Anksčiau daug kas važiavo paprasčiau, dabar reikia aiškiau žinoti, kas važiuoja: asmeniniai daiktai, komercinės prekės, dovanos ar persikraustymo krovinys. Nesu 100% tikras dėl kiekvieno atvejo be dokumentų, nes taisyklės keičiasi, o pareigūnas pasienyje gali klausti kitaip nei vadybininkas Vilniuje. Todėl geriau turėti perteklinį sąrašą nei trūkstamą. Stringa dažniausiai ten, kur informacija parašyta miglotai arba vertė neatrodo patikima.
Asmeniniams naudotiems daiktams dažnai užtenka tvarkingo inventoriaus, bet formalumai priklauso nuo situacijos. Jei persikraustote į Angliją ir įrodote, kad daiktai buvo naudojami, galima taikyti lengvatas, tačiau reikia teisingų dokumentų. Senas televizorius, drabužiai ir knygos nėra „prekės“ ta prasme, kaip naujos partijos telefonu, bet muitinė vis tiek turi matyti, kas tai yra. Jei siunčiate dovaną ar parduodamus daiktus, istorija kita. Todėl nerašykite dokumentuose vien „stuff“; rašykite normaliai, žmogiškai, konkrečiai.
EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris muitinėje. Įmonėms, kurios reguliariai siunčia prekes į Jungtinę Karalystę, jis dažniausiai būtinas. Privačiam asmeniui, siunčiančiam savo senus daiktus persikraustymo tikslu, situacija gali būti paprastesnė, bet priklauso nuo deklaracijos tipo ir pervežėjo tvarkos. Jei siunčiate komercines prekes, be EORI ir tinkamų muitinės duomenų gali prasidėti sustojimas. Geriausia klausti pervežėjo arba muitinės brokerio prieš išsiunčiant. Popierizmas nemalonūs, bet geriau prieš kelionę nei pasienyje.
Dažnai taip, jei tai tikrai jūsų seniai naudoti asmeniniai daiktai ir perkraustote gyvenamąją vietą, bet reikia įrodyti sąlygas. Gali būti prašoma parodyti, kad Anglijoje turite arba planuojate turėti gyvenamąją vietą, o daiktai nekeliauja pardavimui. Nauji pirkiniai, komercinės prekės ar didelės vertės daiktai gali būti vertinami kitaip. Aš ne mokesčių konsultantas, todėl sudėtingais atvejais visada sakau: pasitikrinkite su brokeriu. Geriau sumokėti už konsultaciją prieš siuntimą nei ginčytis po to, kai krovinys jau stovi.
Dažniausios klaidos: netikslus krovinio aprašymas, per maža arba neaiški vertė, trūksta inventoriaus, painiojami asmeniniai ir komerciniai daiktai. Kartais žmonės rašo „used goods“ ir mano, kad to pakanka, bet tai per daug bendra. Gali sustabdyti ir maistas, vaistai be dokumentų, alkoholis virš normų arba siunta, kurios gavėjas neatsako telefonu. Pasienio darbuotojas nori suprasti, kas važiuoja ir kam tai priklauso. Jei popieriai atrodo kaip atsitiktinė žinutė telefone, nieko gero.
Rinkitės pervežėją, kuris aiškiai sutvarko paėmimą, pakavimą, dokumentus, draudimą ir pristatymą, net jei kaina nėra mažiausia. Greitam persikraustymui geriau tinka pilnas krovinys arba specializuotas dalinis reisas, o ne kelios atskiros kurjerių siuntos. Paruoškite inventorinių sąrašų kopijas, nuotraukas, Anglijos adresą ir kontaktinį asmenį, kuris bus pasiekiamas. Jei turite vaikų ar gyvūnų, neplanuokite iškrovimo pačią pirmą dieną be rezervo. Persikraustymas visada atrodo paprasčiau biure nei kambaryje, pilname dėžių.
Jei ruošiatės siųsti daiktus į Angliją, pirmiausia sutvarkykite faktus: kas važiuoja, kiek vietos užima, kaip supakuota, kokia vertė ir kokie dokumentai reikalingi. Daiktai siuntimas į Angliją su saugiu gabenimu nėra magija – tai normalus darbas, kurį geriausiai atlieka tie, kas mato ne tik kainą, bet ir rizikas. Pigiau ne visada geriau, o greičiau ne visada ramiau. Pasiruoškite, klauskite, fiksuokite viską raštu ir nebijokite tikslinti detalių. Tada kelionė į Londoną, Mančesterį ar Birmingamą bus daug ramesnė.