Butų perkraustymas iš Anglijos su visais reikalingais leidimais

Jei planuojate butų perkraustymą iš Anglijos su visais reikalingais leidimais, pirmas dalykas – nusiraminti. Ne todėl, kad viskas paprasta, o todėl, kad panika čia nieko gero neduoda. Per 20+ metų mačiau, kaip žmonės susitvarkydavo popierius, o vis tiek stringdavo prie lifto; mačiau ir atvirkščiai – viskas atrodė chaotiškai, bet dokumentai buvo tvarkingi. Leidimai (tiksliau – ne visada leidimai, o dokumentai ir deklaracijos) dažniausiai reiškia: muitinę, inventorinį sąrašą, CMR, parkavimo leidimą, kartais liftų rezervaciją. Ir taip, kava svarbi. Be jos viskas atrodo dvigubai sudėtingiau.

DUK

Butų perkraustymas iš Anglijos su visais reikalingais leidimais: nuo ko pradėti

Ar butų perkraustymas iš Anglijos su visais reikalingais leidimais reiškia, kad viskas bus be streso?

Ne. Ir būtų keista, jei kas nors pažadėtų. Butų perkraustymas iš Anglijos su visais reikalingais leidimais sumažina riziką, bet neišjungia realaus gyvenimo: liftas sugenda, kaimynas užstoja vietą, dokumente atsiranda klaida. Aš visada sakau: tvarkingi popieriai yra pagrindas, ne garantija, kad niekas nesupyks. Bet be jų gali būti blogai – muitinė sustabdo, vairuotojas negali pakrauti, o jūs mokate papildomai.

Kiek laiko prieš kraustymą reikia pradėti ruoštis?

Pradėčiau bent prieš 4–6 savaites, jei kraunate 1–2 kambarių butą. Jei namas didesnis arba turite automobilius, pianiną, dviračius, šunį – geriau prieš 8 savaites. Pirmiausia reikia inventorinio sąrašo, paskui muitinės informacijos, tada parkavimo ir lifto rezervacijos. Paskutinę savaitę visada atsiranda smulkmenų: lempos be dėžių, vaiko slidės, kažkoks keistas stalas. Nesijuokiu. Matau tokius stalus kas mėnesį.

Koks pirmas dokumentas, kurį turėčiau susitvarkyti?

Pirmas dokumentas – inventorinis sąrašas, ne EORI numeris, nors jis irgi gali prireikti. Sąraše rašote: sofa, stalas, 12 dėžių virtuvės, televizorius, drabužiai, knygos. Be jo muitinė gali klausti, kas vyksta, o vairuotojas paskui negalės normaliai apdrausti krovinio. Turėjau klientą iš Liverpulio, kuris „viską žinojo atmintinai“, bet sandėlyje rado dar dvi dėžes su indais. Tada prasidėjo linksmybės.

Ar reikia leidimo parkuoti sunkvežimį prie buto?

Dažnai taip. Ypač London, Manchester, Birmingham, kur prie butų sunku sustoti dideliam furgonui. Reikia žiūrėti council parking suspension, loading bay taisykles, kartais net building management leidimą. Ne visada esu 100% tikras dėl konkrečios gatvės, nes taisyklės keičiasi, todėl reikalauju nuotraukos ir adreso prieš rezervuojant. Jei vieta nelegali, gali atvažiuoti wardenas ir bauda bus ne mano, o jūsų nuotaika sugrius. (Tikrai.)

Kas nutinka, jei Anglijos bute nėra lifto?

Jei lifto nėra, skaičiuojame laiptus kaip darbą, ne kaip „nuosėdą“. Penktas aukštas su spinta ir čiužiniu – tai ne romantiška istorija. Gali reikėti papildomų žmonių, diržų, apsaugos kampams, kartais demontuoti baldus. Kaina dėl to kyla, nes rizika didesnė. Jei sakote „nieko, kažkaip įtempsim“, aš jau matau tą nubraižytą sieną ir pakeles kampą. Geriau prieš tai pasakyti tiesą.

Butų perkraustymas iš Anglijos su visais reikalingais leidimais ir muitinės dokumentai

Kodėl butų perkraustymas iš Anglijos su visais reikalingais leidimais stringa dėl popierizmo?

Popierizmas stringa tada, kai žmonės mano, kad „mano daiktai seni, vadinasi nieko nereikia“. Nereikia. Bet po Brexit viskas kiek kitaip: asmeninių daiktų perkėlimas į ES dažniausiai turi būti deklaruojamas, reikia inventorinio sąrašo, CMR, kartais MRN, import declaration ir įrodymo, kad keičiate gyvenamąją vietą. Butų perkraustymas iš Anglijos su visais reikalingais leidimais be šitų dalykų gali stovėti pasienyje ar sandėlyje. Ir tada kas nors vis tiek klaus: „kodėl?“

Ką reiškia EORI, CMR, MRN ir kodėl man jų reikia?

EORI yra įmonės identifikatorius muitinėje, CMR – tarptautinis važtaraštis, MRN – muitas reference number, jei deklaracija pateikta. Jums kaip klientui nebūtina žinoti visų sistemų, bet reikia žinoti, kad šie kodai egzistuoja. Bloga įmonė pasakys „nereikia jokių popierių, seniai vežam“, ir jūs patikėsite, nes norisi tik grįžti namo. Gera įmonė parodys, kas bus deklaruojama, kas bus CMR, kas atsakingas už importo formalumus. Tai nuobodu, bet gyvybiškai svarbu.

Ar senus baldus galima vežtis be muito ir PVM?

Dažniausiai senus asmeninius baldus galima vežti be muito ir PVM, jei jie naudoti, buvo jūsų nuosavybėje ir kraustotės gyventi į Lietuvą. Bet „dažniausiai“ nėra „visada“. Naujai pirktas televizorius, alkoholis, cigaretės, komercinės prekės ar daiktai, kuriuos parduosite, gali sukelti klausimų. Todėl inventoriniame sąraše rašome sąžiningai. Jei sofa pirkt 2018 metais, taip ir rašom. Jei nežinote metų, rašom „senas, naudotas“, bet ne meluojam, kad tai šeimos relikvija.

Ką daryti, jei dalis daiktų lieka Anglijoje sandėlyje?

Jei dalis daiktų lieka Anglijoje sandėlyje, geriau tai pasakyti iš anksto. Sandėliavimas kainuoja apie £25–£60 už savaitę mažam butui, priklausomai nuo vietos ir tūrio. Yra ir kita bėda: jei antra siunta važiuoja vėliau, muitinė gali klausti, kodėl ne viskas vienu metu. Turėjau šeimą iš Birmingamo: dalis baldų liko pas draugus, paskui atvažiavo dar du kartonai, ir visi stebėjosi, kodėl vėl dokumentai. Mažos detalės, o popieriai paskui šokinėja.

Ar reikia kvitų ir pirkimo čekčių visiems daiktams?

Ne visiems daiktams reikia kvitų. Jei vežate senus drabužius, knygas, indus, niekas normaliai nereikalaus pirkimo čekčio už puodelį iš Tesco. Bet brangiems daiktams – laptopui, fotoaparatu, laikrodžiui, meno kūriniui – verta turėti įrodymą, kad tai asmeninis daiktas, ne prekė pardavimui. Gerai padeda nuotraukos, senos garantijos, banko išrašai. Jei daiktas labai brangus ir naujas, geriau pasitikrinti su muitinės brokeriu. Čia ne vieta improvizacijai.

Pakavimas, inventorius ir draudimas buto kraustymui iš JK į Lietuvą

Ar inventorinis sąrašas tikrai toks svarbus?

Labai svarbus. Inventorinis sąrašas yra ne „popiergalis“, o krovinio pasas be paso. Jame turi būti dėžių numeriai, kambariai, trumpi aprašymai, vertės orientyrai, ypač jeigu yra elektronika ar meno kūriniai. Be sąrašo sunku apdrausti, sunku manytinėse susigaudyti, sunku rasti dėžę „virtuvė 3“. Geriausia daryti paprastą lentelę: numeris, turinys, būklė. Jei tingite, bent nufotografuokite kiekvieną dėžę prieš užklijuodami. Nuotraukos vėliau gelbsti nervus.

Kaip saugiai supakuoti televizorių, kompiuterį ir virtuvės techniką?

Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje. Jei jos nėra – kietas kampų apsaugas, plėvelę, standžią dėžę, o ne antklodę ir „kaip nors“. Kompiuterį išjunkite, nuotraukos ir dokumentai atskirai, diskai geriausia su savimi lagamine. Virtuvės technikai išleiskite vandenį, nuimkite lentynas, fiksuokite dureles. Ir nedėkite keptuvės ant skalbimo mašinos, nors atrodo, kad telpa. Atrodo daug kas, kol nepradeda važiuoti per Calais duobes.

Ar draudimas dengia įbrėžimus ant sofos?

Draudimas dažniausiai dengia įvykį, ne kosmetinį nusidėvėjimą. Jei furgonas staigiai stabdo ir sofa gauna plyšimą, tai jau kitas pokalbis. Jei oda nudilusi nuo penkių metų ir katės nagų, draudimas nesakys „atleiskit, čia mes kalti“. Todėl prieš pakrovimą reikia nuotraukų, būklės pažymėjimo ir sąrašo vertingų daiktų. Draudimo mokestis paprastai būna apie 1–3% deklaruotos vertės. Pigiausias variantas ne visada yra protingiausias.

Kiek kainuoja profesionalus pakavimas vienam butui?

Profesionalus pakavimas vienam 1–2 kambarių butui gali kainuoti £300–£900, priklausomai nuo indų, rėmų, baldų ir to, kiek daiktų norite saugoti. Dėžės, plėvelė, lipdukai, apsauginiai kampai – tai ne oro pinigai. Jei norite pakavimo paslaugų, geriau jas užsisakyti iš anksto, nes sezono metu medžiagų trūksta. Galite pakuotis patys, bet tada nenusiminkite, kai vairuotojas sakys, kad dėžė per sunki. Pats mačiau dėžių, kurios turėjo rankeną tik ant popieriaus.

Ką daryti, jei kaimynas ar landlordas neleidžia naudotis liftu?

Jei landlordas ar building manager neleidžia naudotis liftu, nebandykite „prasmukti“. Gali baigtis bauda, konfliktu ar tuo, kad jums tiesiog uždarys duris. Reikia iš anksto gauti leidimą, rezervuoti laiką, kartais sumokėti depozitą už sienų ir lifto apsaugą. Londono atveju kartais reikia net draudimo kopijos nuo perkraustymo įmonės. Jei niekas neatsako, skambinkite, rašykite, siųskite nuotraukas. Geriau varginti administratorių prieš kraustymą, negu aiškintis po nubraižyto lifto.

Maršrutai, kainos ir laikas Anglija–Lietuva perkraustymui

Kiek trunka perkraustymas iš Londono į Vilnių?

Kai planuojate butų perkraustymą iš Anglijos su visais reikalingais leidimais, realus laikas nuo Londono iki Vilniaus dažniausiai yra 3–6 dienos po pakrovimo. Jei važiuojama tiesiai, gali būti greičiau, bet muitinė, keltas, eismo spūstys Doverio pusėje ar vairuotojų grafikai viską pastumia. Grupinis krovinys gali užtrukti ilgiau, nes renkami kiti klientai. Skambučiai „kada būsite?“ pirmą dieną dažniausiai baigiasi tuo pačiu: „dar važiuojam“. Kartais ir kavos per mažai.

Kiek kainuoja buto perkraustymas iš Mančesterio į Kauną?

Mančesteris–Kaunas vienam butui dažniausiai svyruoja apie £1,500–£3,500 grupiniam variantui ir £2,800–£5,500 atskiram furgonui. Kaina priklauso nuo tūrio, aukštų, pakavimo, draudimo, sandėliavimo ir to, ar reikia specialaus kėlimo. Jei turite tik 20 dėžių ir du lagaminus, galbūt pigiau siųsti kurjeriu arba daliniu kroviniu. Jei turite lovą, sofą, virtuvę ir du dviračius – jau kalbam apie pilną logistiką. Nesupainiokite pigiausio pasiūlymo su geriausiu.

Ar geriau vežti per Doverį–Kalė, ar per keltą?

Doveris–Calais yra greitas ir populiarus, ypač kai reikia judėti į Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją, Lenkiją, tada į Lietuvą. Keltas gali būti patogesnis, kai vežate daugiau daiktų arba bijote tunelio siaurumo – nors tunelis čia niekuo ypatingai baisus. Kartais maršrutas per Hull–Rotterdamą taupo vairuotojo nervus, bet kainuoja kitaip. Pasirinkimas priklauso nuo datos, kuro, kelto kainų ir to, ar muitinės terminalai tą dieną „myli“ žmones. Atleiskit, čia jau šiek tiek juodo humoro.

Ar galima susidėti daiktus su kitu klientu viename furgone?

Galima, ir tai vadinama daliniu kroviniu arba groupage. Vienas furgonas surenka kelis butus: vienas važiuoja į Vilnių, kitas į Klaipėdą, trečias į Šiaulius. Tai pigiau, bet lėčiau. Blogos įmonės sumaišo dėžes, pameta sąrašus arba sako, kad „viskas bus gerai“, nors niekas nepažymėta. Gera įmonė turi spalvotus lipdukus, numeraciją, atskirus CMR punktus ir normalų perkraustymo paslaugų Anglija–Lietuva procesą. Jei kaina per maža, kažkur ji atsipirks.

Kodėl kaina staiga pakyla prieš pat išvykimą?

Nes rinkoje vyksta keisti dalykai. Kuras, kelto bilietai, vairuotojų trūkumas, sezono pikas, netikėtas sandėlio mokestis – viskas gali pajudinti kainą. Bet sąžininga įmonė paaiškina prieš sutartį, o ne tada, kai jūsų daiktai jau stovi aikštelėje. Jei pasiūlymas buvo £1,200, o prieš išvykimą prašo £2,100 be aiškios priežasties, klauskite raštu. Ne telefonu, ne „nu va taip gavosi“. Dokumentai ir kainos turi susitikti tame pačiame pasaulyje.

Atvykimas į Lietuvą, iškrovimas ir realios problemos

Kokie dokumentai reikalingi iškraunant Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje?

Iškraunant Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Panevėžyje reikia turėti CMR, inventorinį sąrašą, muitinės deklaracijos informaciją, kontaktinį asmenį ir, jei reikia, MRN patvirtinimą. Vairuotojui gali tekti parodyti dokumentus, ypač jei krovinys buvo tranzitu arba sustabdytas patikrai. Jums kaip gavėjui svarbu būti pasiekiamam telefonu. Jei sakote „aš būsiu parduotuvėj, skambinkit“, o ryšys prastas, laukimas gali kainuoti. Paprastas dalykas, bet dažnai pamirštamas.

Ar vairuotojas padės nešti daiktus į butą?

Priklauso nuo sutartos paslaugos. Jei užsakytas pakrovimas ir iškrovimas iki kambario, vairuotojas ir pagalbininkai neš. Jei tik „iki durų“, tada ne, ir nereikia pykti po keturiolikos valandų kelionės. Paprastai į butą nešama tiek, kiek leidžia saugumas ir darbo laikas. Vairuotojas pakeles spintą per siaurą koridorių? Gali būti, bet geriau to nebandyti be apsaugos. Beje, Lietuvoje senų laiptinių durų plotis visada nustebina.

Ką daryti, jei atvykus Lietuvoje nieko nėra namie?

Tokiu atveju iškrovimas stringa. Vairuotojas negali palikti daiktų lauke, ypač jei lyja arba rajonas nejaukus. Reikia nurodyti alternatyvų asmenį su įgaliojimu arba bent aiškiu susitarimu raštu. Geriausia iš anksto pasakyti, kas atidarys butą, kas priims dėžes, kas patikrins būklę. Jei nieko nėra, gali tekti laukti arba vežti į sandėlį, o tai vėl pinigai. Skamba akivaizdžiai, bet pasitaiko. Žmonės pamiršta, kad perkraustymas nėra filmas.

Ar galiu kartu vežtis augintinį ir kelis lagaminus?

Augintinį geriau vežti atskirai, ne tame pačiame furgone su baldais. Reikia paso, mikročipo, pasiutligės skiepo, o šuniui dar gali prireikti papildomų patikrinimų pagal dabartines taisykles. Aš ne veterinarijos gydytojas, todėl čia tikrai pasitikrinčiau prieš kelionę. Lagaminus su dokumentais, vaistais, kompiuteriais ir pinigais vežkitės su savimi automobiliu arba lėktuvu. Furgonas yra darbui, ne atostogų kupriniui. Ir taip, augintinis kelyje irgi turi savo grafiką.

Kur dažniausiai žmonės suklysta per butų perkraustymą iš Anglijos?

Dažniausiai žmonės suklysta ten, kur atrodo paprasta: neteisingai įvertina tūrį, nepalieka laiko muitinei, nepasirūpina parkavimu, nepažymi dėžių. Per butų perkraustymą iš Anglijos su visais reikalingais leidimais smulkmenos tampa didelės. Vienas praleistas lifto leidimas gali brangiau kainuoti nei visos dėžės lipdukų. Todėl prieš rezervuojant reikia sąžiningo pokalbio: kiek daiktų, koks aukštas, koks adresas, kas priims, kas moka. Jei kas nors sako „nesijaudinkit“, klauskite, dėl ko tiksliai nereikia jaudintis.

Išvada

Taigi butų perkraustymas iš Anglijos su visais reikalingais leidimais nėra magija ir ne lenktynės, kas pigiau paspaus mygtuką internete. Tai planas, popieriai, realūs žmonės, realūs aukštai, realus oras ir kartais labai realūs nervai. Jei iš anksto turite inventorinį sąrašą, dokumentus, parkavimo sprendimą ir aiškią kainą, didžioji dalis problemų tiesiog neatsiranda. O jei atsiranda – bent žinote, kur jas spręsti.