Butų perkėlimas į Angliją be vargo

Įvadas

Butų perkėlimas į Angliją be vargo skamba kaip reklaminis šūkis, bet realybėje tai reiškia paprastą dalyką: žinoti, kas krauna, kas veža, kur yra dokumentai, kiek kainuoja keltas, kas atsako už draudimą ir ką daryti, jei Londono gatvėje nėra vietos sustoti. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau visko: nuo gražiai supakuotų baldų iki dėžių, kurios atvažiavo „su charakteriu“. Geriausias perkraustymas nėra tas, kur viskas idealu, o tas, kur problemos išspręstos prieš joms tampant katastrofa.

DUK

Kada realiai įmanomas butų perkėlimas į Angliją be vargo

Ką reiškia butų perkėlimas į Angliją be vargo, jei esu gyvai matęs chaosą?

Tai reiškia ne stebuklą, o tvarką, kurioje žinai kas krauna, kas veža, kur dokumentai, kas moka už keltą ir kas skambins, jei vairuotojas stovės Doverio eismo kamštyje. Per 20 metų pervežimuose mačiau, kad „be vargo“ dažniausiai reiškia „be nereikalingo vargo“, ne „niekas niekada nevyksta“. Reikia inventorinio sąrašo, pakavimo, draudimo, datos, kontakto Anglijoje ir plano B. Kitaip gaunasi kaip su klientu prie Kauno, kuris pamiršo lovos rėmą, o jis telpa tik į atskirą reisą.

Ar galima perkelti butą į Angliją per savaitę?

Galima, bet aš tokių dalykų labai nemėgstu. Per savaitę darosi spaudimas, žmonės pamiršta dokumentus, nespėja paruošti inventorinio sąrašo, o tada muitinė klausia paprastų dalykų, į kuriuos nėra atsakymo. Jei turite 1 miegamąjį, 20–30 dėžių ir kelis baldus, kažką dar galima sutvarkyti. Jei vežate visą butą su sofa, stalais, čiužiniu, knygomis ir vaikų daiktais, geriau turėti bent 2–3 savaites. Greitai dažniausiai reiškia brangiau.

Kuo skiriasi dalinis krovinys ir atskiras mikroautobusas?

Dalinis krovinys yra tada, kai jūsų baldai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais viename krovininiame automobilyje. Tai pigiau, galbūt 1200–2200 eurų, bet maršrutas gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti ir iškrauti kelis klientus. Atskiras mikroautobusas ar 20–30 m³ furgonas kainuoja daugiau, dažnai 2500–4500 eurų, bet grafikas švaresnis. Jei turite mažą butą, dalinis variantas tinka. Jei Anglijoje jus jau laiko nuomininkai, geriau neeksperimentuoti.

Kada reikia pradėti planuoti?

Aš sakyčiau taip: kai tik pagalvojate „reikės kraustytis“, tada jau pradėkite. Ne viską iš karto, aišku, bet bent pasakykite sau, kiek turite daiktų, ar bus liftas, ar reikia pakavimo, ar baldai išsirenka. Paskambinkite vežėjui, parodykite nuotraukas, gaukite orientacinę kainą. Po to ramiai tvarkotės dokumentus, pirkate dėžes, rūšiuojate drabužius. Neskubėtas planavimas sutaupo daugiau nei pigiausias pasiūlymas. Ir taip, žmonės visada mano, kad turi mažiau daiktų nei iš tikrųjų.

Ar pigūs pasiūlymai iš tikrųjų taupo pinigus?

Ne visada. Kartais pigus pasiūlymas yra normalus, nes žmogus tiesiog dirba be didelių reklamų. Bet būna ir tokių, kurie sako „viskas įskaičiuota“, o po to paaiškėja, kad keltas atskirai, draudimas atskirai, dėžės atskirai, iškrovimas tik iki durų, o liftas – vėl atskirai. Mačiau įmonių, kurios pasiima pinigus, o paskui „persiderina“ dieną prieš išvykimą. Tai negražu, bet vyksta. Todėl klausinėkite konkrečiai: kas įskaičiuota, kas ne, kas atsakingas, jei krovinys vėluoja.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos taisyklės

Kokių dokumentų reikia buto kroviniui po „Brexit“?

Po „Brexit“ reikalai tapo nuobodesni, bet ne baisūs, jei viskas sutvarkyta. Dažniausiai reikia paso arba ID kortelės duomenų, adreso Anglijoje, inventorinio sąrašo anglų kalba, daiktų vertės, pakavimo sąrašo, kartais ToR prašymo muitinės lengvatai. Jei vežate kaip fizinis asmuo, EORI ne visada reikalingas, bet komerciniam pervežimui jau kita istorija. Geriausia pasitikrinti dokumentų skyrių pas save, t. y. pas vežėją. Ir vienas mažas pataisymas: kai sakau „dokumentai“, turiu galvoje ne popierių krūvą, o tvarką.

Kas yra ToR ir ar jis tikrai reikalingas?

ToR, arba Transfer of Residence, yra Britanijos muitinės procedūra, leidžianti perkelti asmeninius naudotus daiktus be kai kurių mokesčių, jei iš tikrųjų keičiate gyvenamąją vietą. Paprastai reikia įrodyti, kad Anglijoje turite adresą, kad daiktai naudoti, dažniausiai bent 6 mėnesius, ir kad nepervežate naujų prekių pardavimui. Ar tikrai reikia? Daugeliu atvejų taip, ypač kai vežate daugiau nei kelias dėžes. Nežinau 100% kiekvieno atvejo, nes taisyklės darosi keistos, bet ToR bent pasitikrinti verta.

Ar reikia muitinės mokesčių už senus baldus?

Jei baldai seni, asmeniniai ir vežami persikeliant gyventi, dažniausiai tikslas yra gauti lengvatą, ne mokėti mokesčius už kiekvieną kėdę. Bet „dažniausiai“ nėra garantija. Jei sąraše atsiras naujas televizorius, nunešiotas, bet neseniai pirktas, arba dešimt dėžių drabužių su etiketėmis, muitinė gali klausinėti. Todėl inventoriniame sąraše rašykite sąžiningai: „used sofa, used dining table, personal books“. Ne rašykite „miscellaneous goods“, nes tai skamba kaip bandymas kažką prakišti pro langą.

Kaip turėtų atrodyti inventorinis sąrašas anglų kalba?

Paprastai. Net labai paprastai. Pvz.: 1 used grey sofa, 1 wooden dining table with 4 chairs, 12 boxes personal clothes, 3 boxes kitchenware, 1 mattress, 1 bicycle. Pridėkite kiekvienos dėžės numerį, jei dėžės sunumeruotos. Nereikia literatūros, nereikia poezijos. Bet jei vežate brangesnius daiktus, kaip kompiuterius, fotoaparatus ar instrumentus, įrašykite modelius ir apytikslę vertę. Tai padeda ir draudimui, ir muitinei. Blogiausias sąrašas, kurį mačiau, buvo „stuff, boxes, things“ – tai ne sąrašas, tai juokas.

Kurių daiktų geriau nevežti į Angliją?

Maisto geriau nevežti, ypač mėsos, pieno produktų, vaisių, daržovių. Augalų taip pat geriau ne, nes ten prasideda fitosanitariniai reikalai, o kam jums tas galvos skausmas. Vaistų – tik būtiniausius su receptu ar paaiškinimu. Dažų, tirpiklių, dujų балionų, aerosolių, didelių alkoholio kiekių – nelabai. Kartais žmonės nori vežti seną močiutės stiklainį su agurkais, nes „Anglijoj tokio skonio nėra“. Suprantu jausmą, bet neverta rizikuoti dėl agurko.

Krovimas, liftai, parkingas ir saugumas

Ar liftas Lietuvoje ir Anglijoje taip pat svarbus?

Labai. Liftas gali būti skirtumas tarp 300 eurų ir 900 eurų papildomo darbo. Jei trečiame aukšte nėra lifto, reikia nešti sofą, spintą, čiužinius, dėžes. Tai lėtina, vargina ir didina riziką. Anglijoje dar prisideda siauros laiptinės, žemi stogeliai, apsauginiai kodai prie durų. Kartais vairuotojas atvyksta į Manchesterį ar Bristolį ir pirmas klausimas būna ne „kur iškrauti?“, o „ar durys praleis sofą?“. Todėl matuokite ne tik baldus, bet ir duris, liftą, koridorių.

Kiek dėžių telpa į standartinį buto perkraustymą?

Standartas čia labai slankus, nes vieni žmonės turi 8 dėžes, kiti – 45, nors abu sako „vienas butas“. Mažam 1 kambario butui dažnai reikia 20–35 dėžių, 2 kambarių butui – 40–70, šeimos butui – 80 ir daugiau. Dar ateina čiužiniai, stalai, dviračiai, vaikiška kėdutė, kartais skalbimo mašina. Jei sakote „tik kelios dėžės“, geriau nufotografuokite. Nuotraukos kartais pasako daugiau nei ilgas pasakojimas prie kavos.

Kaip apsaugoti baldus, kai kelias iki Doverio nėra vaikščiojimas parku?

Baldus reikia saugoti ne dėl grožio, o dėl smūgių, drėgmės ir to, kad kelionė iki Doverio tikrai nėra pasivaikščiojimas parku. Stalai, veidrodžiai, stalčiai ir kampinės sofos gauna per transportą, jei blogai apvynioti. Reikalinga plėvelė, kampuočiai, antklodės, kartonas, kartais medinė konstrukcija brangesniems daiktams. Veidrodžius ir stiklus vežti be papildomos apsaugos – tai ne taupymas, tai loterija. Aš visada sakau: geriau per daug apsaugoti, nei po to aiškintis, kodėl stalas turi naują „dizaininį“ įbrėžimą.

Ar verta pirkti draudimą, jei vežėjas jau turi CMR?

Verta pagalvoti rimtai. CMR yra tarptautinio krovinio dokumentas ir atsakomybė, bet ji nereiškia, kad jums atlygins visą daikto vertę. Dažnai atsakomybė skaičiuojama pagal kilogramus, o ne pagal tai, kiek jums reiškia sena šeimos spinta. Pilnas draudimas, arba full risk, dažniausiai kainuoja apie 1–3% deklaruotos vertės, kartais daugiau. Jei vežate pigius daiktus, gal ir nereikia. Jei vežate kompiuterius, antikvarą, brangius instrumentus – imkite. Ir perskaitykite sąlygas, ne tik pasirašykite.

Ką daryti, jei Londono gatvėje nėra kur pastoti?

Londonas yra atskiras sporto salionas, tik be sporto. Jei gatvėje nėra vietos, reikia parking suspension, leidimo užimti vietą iškrovimui, arba rasti laikiną vietą šalia. Tai kainuoja, dažniausiai apie 80–150 svarų už vietą dienai, priklausomai nuo rajono. Be leidimo gali atvažiuoti council darbuotojai ir viskas griūva. Turėjau situaciją, kai klientas sakė „ten visada vietos“, o realybėje stovėjo mašina su kabliu, konteineris ir piktas kaimynas. Todėl Anglijoje parkingas nėra smulkmena.

Kaina, terminai ir maršrutai

Kiek maždaug kainuoja butų perkėlimas į Angliją be vargo?

Kaina labai priklauso nuo tūrio, miesto ir paslaugų. Mažam butui daliniu reisu galima tilpti į 1200–2200 eurų. Didesniam 2–3 kambarių butui su pakavimu ir iškrovimu – 2500–5000 eurų. Londonas, Brightonas ar Oksfordas gali būti brangesni dėl stovėjimo, laiko langų ir sunkesnės prieigos. Jei reikia pilno pakavimo, dėžių, laikino saugojimo, draudimo didesnei vertei, kaina kils. Kai sakau butų perkėlimas į Angliją be vargo, turiu galvoje ne mažiausią kainą, o aiškią kainą be staigmenų.

Kas labiausiai kilstelėja kainą?

Pirmiausia tūris. Daug žmonių stebisi, bet sofos, spintos, čiužiniai ir stalai suvalgo vietos daugiau nei 30 dėžių knygų. Antra – prieiga: be lifto, aukštas aukštas, siauras koridorius, tolimas atstumas iki furgono. Trečia – dokumentai ir muitinės tvarkymas. Ketvirta – laikas: jei reikia konkrečios datos, o ne „kai surinksime krovinį“, kainuos daugiau. Ir penkta – blogas pasiruošimas. Kai klientas dar nesusirinko baldų, neįpakavo indų ir nežino adreso, viskas brangsta.

Kiek trunka kelionė iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos?

Jei krovinys pilnas ir važiuoja tiesiai, iki Anglijos galima nuvežti per 2–4 dienas, priklausomai nuo kelto, eismo ir vairuotojų darbo laiko. Dalinis krovinys dažniausiai trunka 5–10 dienų, nes reikia surinkti kelis krovinius Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ar Olandijoje. Iš Vilniaus iki Doverio apie 2200 km, nuo Klaipėdos šiek tiek kita logistika. Šiaip tai ne turistinis maršrutas, nors pro Lenkiją ir Vokietiją kartais pagalvoji apie gerą dešrą. Bet klientui svarbiausia ne dešra, o kada atvažiuos baldai.

Ar geriau keltis per Doverį, Zeebrugge ar Rotterdamą?

Per Doverį dažniausiai (pataisau – dažniausiai, bet ne visada) patogiausia, jei važiuojate į pietų Angliją, Londoną, Kentą ar Essex. Zeebrugge tinka kai kuriems kroviniams į šiaurę, Rotterdamas – kai grafikai ir keltų kainos geriau susidėlioja. Nežinau 100%, kuris variantas bus geriausias konkrečią savaitę, nes keltų kainos šokinėja. Kartais Calais–Dover keltas kainuoja 250–400 eurų, kartais daugiau, ypač sezono metu. Geras vežėjas žiūri ne tik į žemėlapį, bet ir į grafiką, orą, eismą.

Ar galima derinti krovinių pervežimą su laikinu saugojimu?

Taip, ir tai labai gelbsti, kai butas Anglijoje dar neužimtas arba dokumentai užtrunka. Laikinas saugojimas gali būti Lietuvoje prieš išvežimą arba Anglijoje po atvykimo. Londono regione saugojimas dažnai kainuoja apie 30–70 svarų už kubinį metrą per savaitę, priklausomai nuo vietos ir prieigos. Svarbu, kad krovinys būtų sunumeruotas ir apdraustas. Mačiau situacijų, kai viskas „trumpam“ atsidūrė sandėlyje, o paskui niekas nebežinojo, kur dėžė nr. 17. Tvarkingas sandėlis sutaupo nervų.

Nepatogūs klausimai ir sprendimai

Ką daryti, jei Anglijoje butas dar neužimtas?

Pirmiausia neslėpti to nuo vežėjo. Jei butas neužimtas, reikia plano: laikinas saugojimas, draugo garažas, trumpalaikė nuoma arba iškrovimas tik tada, kai gaunate raktus. Blogiausia yra atvežti viską ir stovėti gatvėje su furgonu, kuriam reikia išvykti. Tai greitai virsta papildomais mokesčiais ir nervais. Turėjau klientą Birmingeme, kuris gavo raktus dviem dienom vėliau, nes agentūra „pasimetė popieriuose“. Dėl to krovinys nuėjo į saugojimą, bet bent nebuvo paliktas prie šaligatvio.

Ar galiu pats krauti daiktus, kad būtų pigiau?

Galite, tik tada būkite realistas. Jei gerai susipakavote indus, drabužius, knygas ir smulkius daiktus, tai tikrai taupo laiką ir pinigus. Bet jei niekada nesate kraustęsofos per siauras duris, nepalikite to „kaip nors“. Profesionalai žino, kaip nuimti dureles, apsaugoti kampus, sutvirtinti baldus. Galite daryti hibridą: jūs pakuojate dėžes, jie krauna baldus. Taip dažnai būna protingiausia. Tik nenaudokite šiukšlių maišų kaip „pakavimo sistemos“, prašau.

Ką tikrinti sutartyje, kad po to neverkčiau?

Tikrinkite, ar įrašytas tikslus adresas, data, kaina, kas įskaičiuota, kas ne, draudimo tipas, atsakomybė už vėlavimą ir iškrovimo sąlygos. Jei parašyta „pagalba iškraunant“, klauskite, ką tai reiškia: du žmonės, vienas žmogus, tik iki durų, tik iki lifto? Blogos įmonės mėgsta miglotus žodžius, nes tada visada galima pasakyti „mes taip supratome“. Štai kodėl butų perkėlimas į Angliją be vargo prasideda nuo sutarties, ne nuo gražių žodžių telefone. Paprašykite viską raštu. Net jei atrodo nepatogu.

Ar butų perkėlimas į Angliją be vargo įmanomas su augintiniu?

Įmanomas, bet augintinis nėra krovinys, kurį galima įmesti į furgoną tarp dėžių. Katę ar šunį reikia vežti pagal atskiras taisykles: mikročipas, pasiutligės skiepas, dokumentai, kartais laiko reikalavimai prieš kelionę. Tai jau ne paprastas tarptautinis kraustymas, o papildoma procedūra. Be to, gyvūnui stresas didelis, ypač jei kelionė ilga. Geriau planuoti atskirai, pasitikrinti naujausius reikalavimus ir neperduoti augintinio vežėjui kaip „o gal galite paimti“. Gali, bet ne taip.

Koks būtų mano paprastas planas pirmam žingsniui?

Pirmas žingsnis: susirašykite, ką vežate, ne „butą“, o konkrečiai – sofa, lova, stalas, kiek dėžių, ar yra dviratis, skalbimo mašina, brangių daiktų. Tada nufotografuokite. Po to pasakykite adresus, aukštus, liftus, pageidaujamą datą ir ar reikia pakavimo. Kai tai turite, galima gauti normalią kainą. Ne tą gražią kainą iš skelbimo, o realią. Jei norite, pradėkite nuo inventorinio sąrašo ir dokumentų, o ne nuo klausimo „kiek pigiausiai“. Pigiausiai ne visada nuveža iki durų.

Išvada

Gerai suplanuotas butų perkėlimas į Angliją be vargo nėra apie tai, kad niekas niekada nesusigadins. Tai apie tai, kad žinote kainą, turite dokumentus, supakuojate daiktus, pasirūpinate draudimu ir numatote, kas nutiks, jei Anglijoje kažkas vėluos. Jei vežate iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos į Londoną, Manchesterį, Birmingemą ar Bristolį, pradėkite nuo sąrašo ir nuotraukų. Tada bus mažiau spaudimo, mažiau staigmenų ir daugiau šansų, kad baldai atvažiuos sveiki.