Buto perkraustymas į Jungtinę Karalystę su minimaliu stresu: vadovas tiems, kurie nebegali taip gyventi

Sveiki, turiu jums pasakyti tiesą – perkraustymas visada yra chaosas, o buto perkraustymas į Jungtinę Karalystę su minimaliu stresu yra toks mitas kaip ir šventa taikia tarp vairuotojų ir muitinės. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, matyau viską – nuo daiktų, kurie dingdavo netoli Gdynės, iki klientų, įšaldžiusių plaukus dėl neįvertintos Anglijos orų galios. Bet nebegvenkite, pasistenkime padaryti tai, kad galų gale jums liktų bent kiek nepažeistų nervų. Svarbiausia yra suprasti, kad kasmeta taisyklės keičiasi, ypač po to įvykusio „Brexito“, tad nereikia tikinti visų senų forumų istorijų. Pasidarykite kavą (ar stipresnio gėrimo, jei jau pradėjote rinkti dėžes), ir pažiūrėkime, iš tiesų kaip tai veikia be tų reklaminių šlamščių.

Biurokratija, popieriai ir tas prakeiktas Brexitas

Ar po Brexito tai visai nebeįmanoma?

Nebegalvoju kokias nesamones rašo tinklaraščiuose, bet žmonės vis tiek veža daiktus. Tikrai, buto perkraustymas į Jungtinę Karalystę su minimaliu stresu dabar reikalauja daugiau popierių nei anksčiau, bet neįmanoma nėra. Reikia tiesiog kantriai užpildyti visus tuo Transfer of Residence (ToR) formos laukus. Jei tiksliai laikote instrukcijų, dažniausiai viskas praeina sklandžiai, nors kartais užtrunka ilgiau nei planavote.

Kas tas ToR01 numeris ir kodė jis svarbus?

Tai pagrindas be kurio jums gali tekti sumokėti PVM ir veryti daiktus pro muitinę. Gavę šį numerį (jis gaunamas elektroniniu būdų), jūsų krovinys tampa „importu be mokesčių“. Be jo, būtų tiesiog brangu. Viena kartą teko matyti situaciją, kad klientas pamiršo šį numerį pridėti prie vairuotojo dokumentų ir sunkvežimis stovėjo pasienyje beveik dvi dienas.

Kiek laiko trunka gauti ToR numerį?

Paprastai tai trunka apie kelias savaites, bet kartais gali užtrukti ir ilgiau jei yra klaidų prašyme. Anglai dabar labai griežtai tikrina, ar tikrai gyvenate ne JK mažiau nei 12 mėnesių. Geriau prašytą iš karto kai tik nusprendžiate kraustytis, o ne tada kai sunkvežimis jau stovi prie jūsų namų Lietuvoje. Neskubėkite čia, nes štampų gaudyti vėliau bus per daug sudėtinga.

Ar turiu butą išnuomoti ar parduoti?

Tai ne būtina, bet tai padeda įrodyti, kad tikrai išvykstate gyventi Ilgalaikiai. Muitinė gali paprašyti įrodymų, kad Lietuvoje nebeite turite gyvenamosios vietos. Tai gali būti notarinis buto parduotimo ar nuomos sutartis. Jei nieko neturite, gali tekti paaiškinti situaciją plačiau ir pateikti kitokių dokumentų pvz. darbo sutartį Anglijoje.

Ar vaikų mokymosi liudijimai svarbūs?

Žinoma, tai vienas iš pagrindinių dokumentų įrodančių jūsų ryšį su buvusia gyvenamąja vieta. Muitininkai mėgga tokius „tvirtus“ popierius. Jei vaikų neturite, tada tinka kitokie dokumentai pvz. gyvenamosios vietos deklaracija ar sąskaitos už paslaugas. Be galo svarbu, kad viskas būtų oficialu ir lietuviškai (su vertimu).

Kas daryti jei ToR numerio negaunu laiku?

Stresuokit. O šiaip šiaip tai reikės susimokėti mokesčius (PVM ir muito) kurie po to gali būti grąžinti tačiau tai ilgas ir nuobodus procesas. Nerekomenduoju žaisti su šita dalyka, geriau palaukti. Pinigai grąžinami, bet juos gaunate tik susiformavus deklaracijai kas gali užtrukti mėnesį ar du.

Kainos tiek kurie matome, tiek kurie nematome

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas?

Atsakymas yra toks pat kaip „ilgas yra gabalas virvių“ – viskas priklauso nuo tūrio. Paprastai vienkambario buto buto perkraustymas į Jungtinę Karalystę su minimaliu stresu (ir minimaliu biudžetu) gali prasidėti nuo tūkstančio‑dviejų eurų, bet tikrai ne mažiau. Jei daug daiktų, kainos vaikšto linksmai. Geriau padaryti išmatavimus ir prašyti tikros pasiūlymo o ne spėlioti.

Ar brangu vežti į Škotiją ar Velsą?

Žinoma, kiek brangiau nei į Londoną ar centrinę Angliją, nes ten važiuoja mažiau pervežėjų. Be to, keliai ten gana vingiuoti vairuotojui tenka ilgiau pasivažinėti. Bet skirtumas nėra milžiniškas, tikrai ne taip kaip manytumat. Kartais pasitaiko, kad į Edinburgą net pigniau pavyksta surasti vietinį subrangovą negu į kokį Londono priemiestį.

Kas daryti jei turiu tik kelias dėžes?

Tada jums tikrai nereikalingas pilnas sunkvežimis. Galima ieškoti dalinio krovinio (part load) variantų arba siųsti paštu ir kuryeriais. Užsisakyti pilną „fūrą“ dėl penkių dėžių būtų ekonomininis savižudybė. Esu matęs žmones kurie sumokėjo už pusę sunkvežimio vietos, nors dėžių netilpo į atskirą garso izoliuotą kambarį.

Ar pinigai gaunami iš karto?

Dažniausia reikalaujama avansas (depozitas) užsakymo patvirtinimui, o likusi dalis sumokėjama iškrovus daiktus arba prieš išvykstant iš Lietuvos. Visada sutarkite šį momentą prieš pasirašant sutartį. Ymonės yra skirtingos, kai kurios nori viską iš karto, o kitos pasitiki. Aš asmeniškai nerekomenduoju mokėti 100% iš karto.

Ar yra kokiors nors paslėpti mokesčiai?

O geriau klauskit – yra. Muitinės tarpininko mokestis (vadinamas „clearance fee“) Lietuvoje ar Anglijoj dažnai nėra įtrauktas į pradinę kainą. Taip pat gali būti priedavimai už sunkių daiktų iškrovimą jei nėra lifto. Būtinai klauskite „Ar įskaičiuota viskas?“, kitaip gali tekti mokėti už vairuotojo pietus (ne, šipou į juokuoju nors kartais už tą laiką mokama).

Ar verta drausti daiktus?

Be abejonės. Dirbdamas 20 metų mačiau viską – nuo sugedusio vairo už laiko iki nuskridusio suolelio užvažiavimo į Londoną. Draudimas kainuoja nedidelę pinigų sumą bet sutaupo tūkstančius galvos skausmo. Geriau nemokėjusi ir turėti negalvojantis apie „o jei kas nutiks“ scenarijus.

Ar galiu samdyti pigiausią firmą?

Galite, bet tada lauktite problemų. Pigios firmos dažnai nebus draudžiamos arba jas tiesiog nėra oficialiai registruotos. Žinau vieną atvejai, kai „pigia“ firma užsidarė prieš pat klientų pervažiavus Lamanšą. Pasitikėkite patikimu brokeriu arba didelės firmos atstovu. Pinigai šitoje srityje reiškia kokybę (dažniausiai).

Dėžės, daiktai ir kaip viską suveltieti į vieną kambarį

Kur gauti dėžių?

Nesirašykite jų – pirkite naujas. Dauguma firmų jas parduoda arba duoda kartu su paslauga. Naudotos dėžės gali būti pažeistos arba drėgnos, o jūs tikrai nenorite, kad jūsų indai nuskristų tiesiai ant betono. Be to, naujos dėžės geriau stumiami ant kėdžių vartų.

Kaip supakuoti indus?

Naudojite daug popieriaus. Neklausykite kiek, tiesiog imkite daug. Kiekvienas indas turi būti atskirai suvyniotas, o tarp dėžės sienelių įkišti balzdo arba senų laikraščių. Jei girdite dėžės viduje trūkimą, vadinasi, gerai nepakavote. Gerkite vyną, kad išsigertumėte butelių, o tada jų stiklus naudokite (po plovimo) kaip papildomą apsaugą smulkiems daiktams. Juokauju, bet idėja gera.

Ar galima vežti mėsą ar sūrį?

Ne, nieko panašaus nepadarykite. Angliška muitinė tikrai nebus linkusi priimti jūsų dešras iš Lietuvos. Po to įvykusio brexito maisto produktų taisyklės tapo labai griežtos. Vieną kartą teko matyti, kaip moteris bandė įsivežti šimtus dešrelę ir jas visą konfiskavo dar pridirbo problemų su dokumentais. Geriau suvalgykite čia ir nusipirkite naujų ten.

O alkoholį galima?

Galima, bet ribotais kiekiais. Tam yra tam tikros normos, kurias galite rasti oficialiuose šaltiniuose (aš tikslaus skaičiaus dabar nepameniu, tai tikrai pasitikrinkite). Jei bandysite įvežti visą savo vyno rūsį, jums tai bus įvertinta kaip prekyba ir mokesčiai bus dideli. Kelios butelėns dovana kaimynams tikrai ne problema.

Ar galima vežti vaistus?

Taip, bet tik su receptu ir originalioje pakuotėje. Ypač jei tai stipriosios veiklioji medžiagos. Muitininkai gali būti labai įtari. Geriau turėti gydytojo pažymą jei vaistų kiekis atrodo didelis. Nedarykite to savavališkai, nes gali baigtis malonės su policija nebe Lietuvoje.

Kaip su mėgiamais augalais?

Tai sudėtinga. Augalų šaknys turi būti nuplautos nuo žemės, nes tai svarbi fitosanitarinė taisyklė. Be to, kai kurios rūšys gali būti uždraustos. Geriau palikti senąsias begonijas kaimynams ar draugams ir nusipirkti naujų Anglijoj. Nėra verta dėl to gaišti nervų.

Ar galiu vežti dviratį?

Be jokių problemų. Tiesiog gerai supakuokite arba naudokite specialią dėžę. Jei dviratis brangus, paverskite ridenimo važiuoklę (pedalai nuimti, vairas pasukti šonu). Tai paprasta mechanika bet dažnai žmonės tuo nedomįs, o tada vairuotojas negera tai pats sureguliuoja (kartais su skiautėmis).

Kelionės smulkmenos ir realus gyvenimas

Kiek laiko trunka važiuoti?

Įprastai nuo Išorės iki pietryčių Anglijos (pvz. Londono) trunka apie 3–4 dienas su įsiskaičiuotu laiku į keltą arba Eurotunelį. Žinoma, jei gyvensite Škotijoje, pridėkite dar dieną. Visada planuokite laiko atsargą, nes uragano šiaurės jūroje tiesiog nebegalima laukti. Užstrigęs kelyje sunkvežimis gali sužlugti jūsų darbo pradžios planus.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dažniausiai taip, tačiau niekas negarantuoja. Rinktinėse firmose vairuotojai dažnai būna iš Rytų Europos. Jei jums svarbu kalbos komunikacija, paprašykite brokerio užtikrinti lietuviškai kalbantį vairuotoją. Bet be galo svarbiausia, kad jis būtų atsakingas ir nepriduotų jūsų daiktų prieš pirmąją degalinę.

Kas daryti jei vairuotojui dingdo signalas?

Nepanikuokite iš karto. Estijoje arba Vokietijoje signalas gali būti silpnas. Suteikite jam porą valandų. Jei neatsiliepia – skambinkite brokeriui. Kartais tiesiog užmiega arba negali pajungti įkroviklio. Kartais (tai nėra taisyklė bet nutinka) jie tiesiog pasilsta pietų ir pamiršta laiko.

Ar galiu važiuoti kartu su sunkvežimiu?

Techniškai, dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo ir taisyklių. Vairuotojas atsiskaito už krovinį, o ne už keleivius. Jei labai reikia, reikėtų aptarti iš anksto, bet tai papildomos problemos geriau skraidyt lėktuvu arba važiuoti savo automobiliu. Bus maiau streso jums ir vairuotojui.

Kur reikia deklaruoti savo buvimą?

Turite deklaruoti savo apsistojimą vietos savivaldybėje (council) irgi mokėti mokesčius. Nežinau kodėl žmonės apie tai pamiršta, bet su laiku iškylą problemos su šiukšlių ivežimu arba rinkimais. Ne būtinai daryti tą pačią dieną, kai atvykstate, bet per mėnesį būtų protinga nuvykti.

Ar sunku išsinuomoti butą atvykus?

Dabar yra sudėtingiau nei prieš 5 metus – rinka karšta. Bet jei turite darbo vietą ir švarų „credit history“ (istoriją kurią uždirbate laiku mokėdami sąskaitas), viskas įmanoma. Pasitempkite, geriau pirmiausia išsinuomokite keliąs dienoms viešbutį arba "Airbnb", negu greitai imkite pirmą pasitaikiusį niūrią butą.

Ką daryti su lietuviška pinigine?

Gera klausimas. Anglijoje viskas mokama kortelėm (contactless), tad grynieji retai reikalingi. Pasilikite kelias svarus (sterlingų) atsarginiam fundui. Didesnę sumą geresnis pakeisti banku arba keitykla čia Lietuvoje, tikrai ne oro uoste kur kursai yra plikas.

Pabaigos smulkmenos ir mano išvados

Ar reikia iš anksto susitarti dėl iškrovimo vietos?

Be abejo. Angliški miestai yra siauri, o „double parking“ (dubliuotas stovėjimas) ten gali baigtis griežtu baudų raštu. Jei butas antrame aukšte be lifto – apie tai praneškite iš anksto. Vairuotojai yra stiprūs žmonės bet jie ne robotai.

Kas daryti jei kažkas suskilnelėja įvežus?

Jei turite draudimą, rašykite žalos pranešimą (su nuotraukomis). Jei ne – pasidarykite arbatą. Svarbiausia yra tai, kad po buto perkraustymo į Jungtinę Karalystę su minimaliu stresu prasidėtas naujas gyvenimas. Suskilęs puodelis tai tik smulkmena palyginti su visa ta kelione. Kartais gali būti, kad dėžė tiesiog buvo per daug užpildyta.

Galite ka nors patarti apie šunis?

Šunys ir katės turi turėti mikroschemą ir pasą. Po brexito reikalingas ir gyvūno sveikatos pažyma, o skiepijimas nuo pasiutligės turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną (tikslų skaičių patikrinkite nes aš galiu būti šiek tiek painiojantis). Be to, reikia laukti 21 dienos po paskutinio antirabių skiepo prieš išvykstant.

Ar verta vežti seną baldą?

Žiūrėkite, jei tai yra „Šviesos“ kabinetų serija, kurią dovanojo senelis – vežkite. Jei tai parduotuvės pirkta plokštė iš IKEA – geriau palikite. Anglijoj baldai yra brangūs, bet jūsų senos sofos pervežimas kainuos tiek pat kiek nusipirkti naudotos ten dar pridedant tą dėl kurios kalbam.

Kaip elgtis su dėžių atidarymu?

Pradėkite nuo svarbiausių daiktų (indų, drabužių, pagalvių). Nepykite jei viena dėžė atsidurs blogiausioje vietoje, tiesiog paverskite tai dalis proceso. Geriau vieną dieną pamiegoti ant antklodės ant grindų, negu viską perrišti naktį iš nervingumo.

Ar galiu kreiptis į jus jei būsiu įstrigęs?

Žinoma, visada galiu padėti patarimu, nors fiziškai ten nebuvau jau labai ilgai. Patirtis išlieka. Svarbiausia yra kantrybė ir supratimas, kad viena diena pajudėsios, o kita – tiesiog reikės palaukti. Taip gyvena visi kurie užsienio.

Sumažindami stresą, pirmiausia reikia numesti idealistinius lūkesčius. Buto perkraustymas į Jungtinę Karalystę su minimaliu stresu įmanomas tik tuo atveju, jei sutinkate, kad „minimalus stresas“ vis tiek reiškia porą nemigotų naktų. Sėkmės kelyje, o štai tą tą gerąją Lietuvos kavinę pasilikite sau čia – ten nebegręžiant.