Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą: kaip išlikti sveikam ir neišsiusti pinigų vėjais

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas prabėga greitai. Per tą laiką mačiau viską – nuo tėvų, kurie bandė įsibrauti į sunkvežimį su kiaule, kuria jie gyveno (sąžiningai, nežinau, ar tai tiesa, bet istorijos girdėjau), iki tų, kurie norėjo pergabenti tik vieną butelį seno vyno. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą visada yra šiek tiek stresinė patirtis, nes susiduriama ne tik su kilometrais, bet ir su biurokratija, kuri po Breksito tapo dar šiūbiausnė. Čia ne tik apie vairuotoją, kuris užvažiuoja prie namo, tai visos logistikos grandinėlė, kurioje viena grandelė nutrūkus, viskas sustoja. Todėl geriau žinoti, į ką įsijungiate, anksčiau nei pradėsite dėti dėžutes į kambarį.

Bendrai apie tą būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą

Kiek laiko viskas užtrunka?

Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinį būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą, tai nuo tada, kai užsakote transportą, iki atvykimo gali praeiti nuo savaitės iki trijų savaičių. Viskas priklauso nuo to, ar tai yra „iš karto“ (ekspresinis) reisas, ar mes laukiame, kol surinkame pilną krovininį. Kartais vairuotojas gali atvykti po 3 dienų, jei jis jau yra Jorkšyre, bet jei reikia važiuoti iš Londono, tai gali šiek tiek užtrukti dėl spūsčių M25 žiediniame keliane. Taip pat nepamirškite, kad Lietuvoj keliai gali būti blogesni, ypač jei reikia važiuoti į kažką panašaus į užmiestį.

Ar verta viską vežti patiems?

Dažnai žmonės galvoja, kad nusipirks seną „Ford Transit“ ir nusives daiktus patys. Iš vienos pusės, taigi sutaupote. Iš kitos – ar tikrai? Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą kainuoja ne tik degalus. Reikia įvertinti laiką, perėjimus per kanalą (Eurotunelis ar keltas – tai ne pigu), pavojų kelyje, miegavietes. Turiu klientą, kuris taip padarė, o jam pakilo sankabos ant kalno netoli Brastos. Jis iš viso sutaupyti nesugebėjo. Jei turite mažai daiktų, gal ir verta, bet jei pilnas namas – palikite profesionalams.

Kas daryti, jei neturi daug daiktų?

Tada tau labai lengva (juokauju). Jei daiktų mažai, tada būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą gali būti organizuojamas kaip dalinis krovinys. Tai yra, mes dedame tavo dėžes į didelį sunkvežimį kartu su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia surinkti visą sunkvežimį. Kartais tenka laukti savaitę-dvi, kol vairuotojas surenka maršrutą. Bet jei turi tik kelis krepšius ir baldus, galbūt tiks ir kurjeris, nors jie dažnai braižo kainas už kubinius metrus.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai – ne, draudimas neleidžia. Mes negalime imti keleivių be specialios licencijos. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą yra krovininis transportas, o ne turistinis. Ypač dabar, kai pasienio kontrolės yra griežtesnės. Vairuotojas turi atsiskaityti su muitinės pareigūnais, o su tavim jis tiesiog praras laiką. Be to, kelyje yra poilsio laikas, kurį vairuotojas privalo laikyti – tu gali sėdėti kabinoje ir žiūrėti į sieną, bet tai tikrai ne prabangus kelionės laikas.

Kaip susitarti dėl datų?

Gerai kiek anksčiau. Žmonės dažnai skambina pirmadienį ir sako, kad jau trečiadienį turi išsikraustyti. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą toks neveikia. Reikia planuoti bent savaitę iš anksto, o geriau dvi. Ypač jei planuojate važiuoti vasarą ar švenčių metu – tada visi sėdi ant dėžių ir laukia, kad juos išvežtų. Reikia atsižvelgti ir į vairuotojų poilsio laikus, jie negali važiuoti 24 valandas per parą.

Kainos ir pinigai (nuo ko priklauso kaina)

Kiek maždaug kainuoja būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą?

Kainos svyruoja labai stipriai. Jei turite tik kelias dėžės (maždaug 1-2 kubinius metrus), tai gali tekti nuo 300 iki 600 svarų. Jei kalbame apie pilną namą (20 kubinių metrų), tai kaina gali būti nuo 1500 iki 2500 svarų. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą taip pat priklauso nuo to, kur esatė. Londonas ar pietų Anglija brangesnės dėl to, kad sunkiau išvažiuoti iš miesto. Taip pat įtakos turi ir kuro kainos, kurios dabar, tiesa sakant, nelabai džiugina.

Ar yra kokių paslėptų mokesčių?

Turiu būti sąžiningas – kartos yra. Kai kurios kompanijos gali nepaminėti, kad už keltą ar Eurotunelį reikia mokėti atskirai, arba kad už „ilgą nešimą“ (kai vairuotojas neša daiktus toliau nei 20 metrų nuo sunkvežimio) taikomas papildomas mokestis. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą gali brangti, jei jūsų namas yra trečiame aukšte be lifto. Viską reikia aptarti iš anksto, kad nereikėtų ginčytis prie vartų dėl 50 svarų priemoky.

Ką daryti, jei kaina per didelė?

Geriausia – klausti kodėl. Jei kompanija negali paaiškinti, iš ko susideda kaina, bėkite. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą turi būti skaidrus. Galbūt jie įtraukė pakavimo paslaugas, kurių jums nereikia? Galbūt jie siūlo ekskursinį maršrutą per visą Europą? Pabandykite susitarti dėl datos – jei galite laukti, kai jis turi tuščią vagoną grįžtant į Lietuvą, gali gauti nuolaidą. Tai vadinama „backload“, ir tai gali būti iki 40 proc. pigiau.

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Anglijoje vis dar mėgsta grynusius, bet didelėms sumoms tai ne praktiška. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą dažniausiai apmokamas pavedimu arba kortele prieš išvykstant. Vairuotojams neleidžiama turėti didelių pinigų sumų kabinoje – tai draudžiamas jų draudimo polisėse. Taigi, jei ketini mokėti vairuotojui rankomis už paslaugą, jis tikrai atsisakys. Geriau padarykite pavedimą į sąskaitą, bus ir pavedimas, ir aiškumas.

Ar reikia mokėti avansą?

Paprastai taip, maždaug 10-20 proc. Tai užtikrina, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę, kai vairuotojas jau važiuoja pas jus. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą reikalauja išlaidų iš anksto (kuras, keltas), tad avansas yra normalus dalykas. Jei kas klauso 100 proc. išankstinio mokėjo – tai pavojinga. Niekada nemokėkite visos sumos, kol daiktai nebuvo pakrauti arba kol neturite sutarties rankose.

Kuo skiriasi dalinis pervežimas?

Daliniame pervežime tu dalinasi vietą. Tarkime, būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą kainuoja 2000 svarų už pilną vagoną. Jei turi tik 5 kubinius metrus, tu moki tik už tą dalį. Bet trūkumas tas, kad turi laukti, kol rasiems kitus žmones, kurie važiuoja tuo pačiu kryptimi. Kartais tai gali užtrukti ilgiau nei tikiesi. Bet jei lėšos svarbiau už laiką – tai puikus pasirinkimas.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija (nuobodu, bet būtina)

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Būtinas asmens tapatybės dokumentas (pasas ar vairuotojo pažymėjimas). Taip pat reikalingas daiktų sąrašas (inventorius), kuriame nurodoma, ką vežate. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą taip pat reikalauja įrodymo, kad gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių (jei norite išvengti PVM ir muito). Tai gali būti mokesčių deklaracijos, P60 arba sutartis su darbdaviu. Be dokumentų muitinė gali sustabdyti visą procesą.

Kaip Brexit pakeitė būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą?

O, Brexit... tai buvo chaosas. Dabar reikia deklaruoti viską. Anksčiau buvo lengviau, dabar reikia pildyti „Transfer of Residence“ formą, jei grįžtate į Lietuvą gyventi negrįžtamai. Be to, pasienio kontrolės užtrunka ilgiau. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą dabar reiškia, kad sunkvežimis gali stovėti pasienyje kelias valandas, o jei trūksta dokumentų – gali būti nukreiptas atgal. Reikia būti labai tiksliam su tais popieriais.

Ar turiu mokėti mokesčius už senus daiktus?

Jeigu grįžtate į Lietuvą negrįžtamai ir daiktai naudoti (ne nauji), tai mokesčių nėra. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą leidžia atvežti asmeninius daiktus be muito, jei juos naudojote bent 6 mėnesius. Bet jei atvežiate visiškai naują, su etiketėmis, televizorių, kurį nupirkote prieš savaitę, muitininkas gali paklausti, kodėl jis naujas. Tuomet gali tekti mokėti PVM ir muitą. Geriau nenukentėkite ir palikite pakuotę Anglijoje.

Kas nutinka, jei pamiršu inventoriaus sąrašą?

Tai blogai. Vairuotojas negali važiuoti be sąrašo, nes pasienyje jo neklaus, ką jis veža, klaus tave. Jei sąrašo nėra, būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą gali būti sustabdytas. Teks rašyti sąrašą iš galvos (kas beveik neįmanoma) arba mokėti baudas už vėlavimą. Geriausia padaryti paprastą Excel lentelę – „dvi dėžės virtuvės reikmenų, 1 sofa, 1 stalas“. Nereikia rašyti kiekvieno šaukšto, bet apibendrinti būtina.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Taip, bet ribojimai yra griežti. Asmeniniam naudojimui galite atvežti tam tikrą kiekį (pavyzdžiui, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus, 20 litrų stipriųjų gėrimų), jei jūsų būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą yra susijęs su negrįžtamuoju persikėlimu. Jei daugiau – tai jau komercinė prekyba, ir reikės mokėti didelius akcizus. Muitininkai labai mėgsta tikrinti sandėliukus sunkvežimių gale, tai nebandykite slėpti degtinės po drabužiais.

Ar reikia deklaruoti ginklus (jei turiu)?

Absoliučiai taip. Net jei tai senas tėvo medžioklinis šautuvas. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą su ginklais be leidimo yra nusikaltimas. Reikia gauti leidimą iš Lietuvos policijos ir deklaruoti muitinėje abiejose pusėse. Vairuotojas negali paslėpti ginklo, jei jį randa be dokumentų – gali eiti į kalėjimą. Geriau iš anksto susisiekti su ginklų priėmimo skyriumi Lietuvoje, jie padės su procedūromis.

Krovinys, pakavimas ir įvairūs keistumai

Ar reikia patiems supakuoti?

Galima supakuoti patiems, tačiau tada draudimas nebegalioja, jei dėžės viduje sužaloja kažką. Jei norite, kad būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą būtų apdraustas, geriau, kad supakuotų mūsų komanda. Mes žinome, kaip uždaryti dėžę, kad ji neišsilygtų. O jei supakuosite patys, o viduje bus sulūžęs stiklas, kuris užmuša televizorių – draudimo įmonės pasakys, kad dėl to jūs. Verta pagalvoti, ar tos kelios dešimtys svarų vertos rizikos.

Kaip su pianinu ar safu?

Tai ypatingi daiktai. Pianinai yra sunkūs ir jautrūs. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą su pianinu reikalauja specialios įrangos (nešimo juostų) ir patyrusių vyrų. Safas taip pat – jis tūkstančius kilogramų sveria. Negali tiesiog užkelti jo į vagoną su paprastomis rankenomis, jiems lūžta. Tokiems dalykams reikia pranešti iš anksto, nes ne kiekvienas vairuotojas turi su savimi „keliamąją“ (pump) arba pakylą.

Ar galiu vežti augalus?

Gali, bet yra pavojus. Muitinė gali tikrinti šaknų žemę, kad nevežtum ligų. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą su augalais dažnai baigiasi tuo, kad augalus uždaro į kvarantiną arba sunaikina, jei mato vabzdžius. Geriau augalus palikti arba vežti tik tuos, kurie nėra reti ir turi šaknų valymo pažymą. Žinoma, mažą vazoną su kaktusu niekas neįmes, bet jei bandysi vežti visą sodą – gali būti problemų.

Ką daryti su šaldytuvu?

Jį reikia išjungti bent 24 valandas prieš išvežimą. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą su pilnu, užšalusiu šaldytuvu yra bloga idėja. Vanduo viduje išsilydys, nutekės pro sandariklius ir užlios kitus daiktus arba sugadins kompresorių. Taip pat reikia išvalyti visą vandens padėklą (jei yra „No Frost“ tipo). Jei paliksite maisto viduje – uoslės pojūtis vairuotojui bus labai „malonus“ (ironiškai).

Ar imamos statybinės medžiagos?

Taip, bet tik jei tai ne komercinis kiekis. Jei statote namą Lietuvoje ir norite atvežti kelis rąstus ar plytas, būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą tai leidžia. Bet jei bandysi vežti pilną sunkvežimij plytų pardavimui – tai jau kitos paslaugos ir kita muitinės procedūra. Be to, statybinės medžiagos dažnai būna labai sunkios, todėl reikia tiksliai nustatyti svorį, kad neišprotėtų vairuotojas.

Ar galiu vežti dviratį?

Žinoma. Dviračiai dažnai vežami, bet geriau juos supakuoti į dėžę arba apvynioti plevele. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą metu dviratis gali nukristi, jei jis pririštas kažkaip ant galo. Taip pat atkreipkite dėmesį į benzinines variklius – jei dviratis su benzininiu varikliu, degalai turi būti išleisti arba specialiai supakuoti, nes ugnies saugumo taisyklės griežtos.

Rizikos ir problemos (ką gali nuvilti)

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa?

Tai įvyksta. Vairuotojas gali susidurti su technine gedimu arba užstrigti pasienyje. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą turi savo rizikas. Jei vairuotojas negali atvykti laiku, jis privalo jums pranešti. Mes stengiamės siųsti kitą vagoną, bet kartais tai neįmanoma momentiškai. Tokiu atveju reikia kantrybės. Geriausia turėti planą B – pvz., pasilikti pas draugus vienai naktiai.

Kas daryti, jei kažtas suyra?

Jei dėžė atvažiuoja sutrypta, reikia tai užfiksuoti. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą visada yra apdraustas (jei pasirinkote draudimą). Reikia padaryti nuotraukas prieš išsikraunant ir paskui parašyti „Defekt list“ (gedimų sąrašą). Nedėkite parašo, jei viskas tvarkoje, o paskui skambinkite, kad indai suskilo. Muitinėje ir pasienyje daiktai tikrinami, todėl galima sužinoti apie pažeidimus tada.

Ar yra daug apgavysčių rinkoje?

Yra, ir tai liūdna. Yra kompanijų, kurios pasako, kad atveš, paima avansą ir dingia. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą patikėkite tik tiems, kurie turi realų adresą, svetainę ir atsiliepimus. Jei kas rašo „Facebook“ grupėje be nuotraukų ir prašo pavedimą į asmeninę sąskaitą – nevažiuokite. Tai dažnai būna „kirpyklos“, kurios turi tik vieną vairuotoją be draudimo.

Kaip patikrinti, ar įmonė ne suktytė?

Pažiūrėkite, kiek jie egzistuoja. Naujos įmonės gali būti geros, bet rizikingos. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą reikalauja patirties. Užduokite klausimą apie jų draudimą – „CMR“ draudimas yra privalomas. Jei jie negali parodyti draudimo poliso numerio, bėkite. Taip pat patikrinkite, ar jų vairuotojai yra oficialiai užregistruoti (galite paprašyti vairuotojo pažymėjimo numerio patikrinimui).

Ar draudimas padengia viską?

Draudimas paprastai padengia tik tą sumą, kurią nurodėte inventoriuje. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą turi limitą, dažnai tai 10 ar 20 tūkstančių eurų, bet jei vežate brangius paveikslus ar juvelyrinius dirbinius, tai turi būti specialiai pažymėta. Paprastas draudimas nedengia „grynųjų pinigų“, brangakmenių be įvertinimo ar dokumentų. Geriau brangius daiktus vežti su savimi.

Atvykimas ir pabaiga

Kur jie gali statyti vagoną?

Jei gyvenate miesto centre, pavyzdžiui, Old Town Vilniuje, sunkvežimis negali važiuoti. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą gali reikalauti, kad krovinys būtų perkraunamas į mažesnį vagoną (vadinamąjį „pervozką“) prie miesto ribų. Tai kainuoja papildomai. Reikia iš anksto pasirūpinti leidimu statyti sunkvežimį (jei reikia) arba susitarti dėl vietos, kur nėra „Stop“ ženklų.

Kas daryti, jei Lietuvoje niekas nepriima?

Tai keista situacija, bet kartais būna. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą baigiasi tuo, kad vairuotojas laukia prie vartų, o raktų nėra. Geriausia būti susisiečius telefonu. Jei jūsų nėra, privalote nurodyti atstovą – giminaitį ar draugą, kuris gali priimti daiktus. Vairuotojas negali palikti daiktų gatvėje be priežiūros, jis privalo juos vežti į sandėlį, o tai kainuos.

Ar jie padeda iškrauti?

Paprastai taip, jei tai įtraukta į kainą. Būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą įtraukia iškrovimą į patalpas, bet ne į spintas. Jei norite, kad jie sudėtų daiktus ant lentynų ar surinktų baldus, tai papildoma paslauga. Vairuotojai yra pavargę po kelionių, jie nori tik padėti dėžes ant žemės ir važiuoti atostogauti. Nereikalaukite iš jų per daug, nebent sutarta dėl „paketinio“ paslaugų.

Apibendrinant, būsto perkėlimas iš Anglijos į Lietuvą nėra taip baisu, kaip atrodo iš pradžių, jeigu viską suplanuojate. Svarbiausia – nepasikliaukite pigiausiais pasiūlymais, kurie skamba kaip pasakos, ir visada turėkite atsarginį planą dokumentams. Nors aš ir dirbu šitame jau daug metų, vis dar stebiuos, kaip žmonės sugeba susidėlioti visus savo gyvenimo daiktus į kelias dėžes ir pradėti gyvenimą iš naujo. Sėkmės kelionėje, ir tikimės, kad jūsų šaldytuvas nutekės (arba ne, tikrai geriau, kad nenukristų).