Biuro perkraustymo gidas į Angliją – efektyvus planavimas

Biuro perkraustymas į Angliją po dvidešimties metų šioje srityje vis dar sukelia daugiau galvos skausmo nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dauguma klientų mano, kad tai tiesiog dėžių įkėlimas į sunkvežimį ir važiavimas per kanalą, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač dabar, kai pasikeitė taisyklės po „Brexit“. Teko matyti viską – nuo puikių, be galo sklandžių operacijų iki tokių, kur vairuotojai liūdniai stovėdavo prie sienos kelias dienas dėl vieno trūkstamo popieriaus. Todėl efektyvus planavimas čia nėra išskirtinys, o būtumas. Jeigu viską iš anksto gerai nesudėliosite į vietas, galite tikėtis nenumatytų išlaidų ir nervingų pokalbių su muitinės pareigūnais.

Dokumentai, muitinė ir tas prastas „Brexit“

Ar tikrai reikia EORI numerio biuro perkraustymui į Angliją?

Žinoma, be jo niekur neišsiversite, jei gabenate komercinę siuntą. EORI numeris – tai kaip asmens kodas prekybai, be kurio Anglijos muitinė net nesileis jūsų prekių į šalį. Vieną kartą teko stebėti situaciją, klientas manęs neklausęs, nusiuntė dėžes be to numerio, ir joms stovėjti Doverio uoste penkias dienas. Būna, kad mažoms firmoms atrodo, kad tai nėra taip svarbu, bet pasitikėkite, britai dabar yra labai griežti. Užsiregistruokite jį bent kelias savaites prieš kelionę, nes sistema kartais užstringa arba reikalauja papildomų patvirtinimų, o tai laiko ima daugiau nei numatote.

Kiek laiko užtrunka muitinės deklaravimas?

Tai priklauso nuo to, kiek gerai turite surinktus dokumentus, bet dažniausiai tai trunka nuo valandos iki kelių dienų. Jei tarp jūsų siuntos ypač daug elektronikos ar daiktų, kurie turi serijinius numerius, pareigūnai gali norėti viską detaliau patikrinti. Esu matęs atvejų, kai viena blogai užpildyta eilutė dokumentuose stabdė visą procesą dviem savaitėms. Geriausia viską perduoti brokeriui, kuris supranta tuos jų formatus, nes bandydamas tai daryti pats su angliška sistema, galiu pasakyti, prarasite daugiau nervų nei pinigų.

Kas dėl PVM (VAT) ir mokesčių, ar mums reikės juos mokėti?

Jei perkraustote biurą, kuris yra tiesioginio investavimo į Angliją pajamas gautantis pajamų mokesčio mokėtojas, dažniausiai galite taikyti nulinę PVM tarifą priklauso nuo konkrečių situacijų, bet dažnai taip). Bet čia reikia būti labai atsargiam su formuluotėmis, nes jei tik nors vienas žodis bus ne toks, prašys mokėti 20 proc. PVM nuo visos krovininės vertės. Tarkim, jei vežate ne naują įrangą, o naudotą, reikia įrodymų, kad ji buvo naudojama Lietuvoje ne mažiau kaip 6 mėnesius. O jei atvežate naują IT įrangą, tai jau bus importas su visais mokesčiais.

Ar reikia tarpininko (customs broker) ar galima pačiam?

Galima pačiam, jeigu norite prarasti protą ir miegoti po tris valandas per naktį. Angliška sistema yra loginė, bet labai detalioji, ir viena maža klaidaleidžia prie didelių baudų. Asmeniškai aš visada patariu užsisakyti brokerio paslaugas – tai papildomi 50–100 svarų, bet tai sutaupo tūkstančius. Buvau matęs, kaip vienas savanoriškai bandė deklaruoti kompiuterius ir pamiršo nurodyti jų serijinius numerius, rezultate – visas konteineris buvo nukreiptas į papildomą patikrą Londono uoste.

Kokius dokumentus reikia paruošti iš anksto?

Būtinai reikia inventoriaus sąrašo su nurodyta kiekvieno daikto verte, svoriu ir, jei tai elektronika, serijiniu numeriu. Be to, reikia kontraktą (nuomos ar pirkimo) su naujuoju biuru Anglijoje ir transporto sutartį. Nėra nieko blogiau, kai vairuotojas atvyksta į užkrovimo vietą, o klientas turi tik kelias popieriaus lapais su užrašais „10 dėžių“. Muitinė to nePriims. Inventorių reikia daryti angliškai, kitaip jų sistemos tiesiog jo nesupras ir automatiškai blokuos siuntą.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus kartu su biuro įranga?

Techniškai galima, bet aš to nerekomenduoju sumaišyti, nes muitinės taisyklės asmeniniams daiktams ir verslui skiriasi. Vieną kartą teko padėti klientui, kuris įmetė savo dviratį ir žmonos drabužių dėžę į tą patį sunkvežimį su biuro stalais. Pasirodo, asmeniniams daiktams reikėjo specialios formos (Transfer of Residence), kurių mes neturėjome. Galiausiai teko mokėti baudą už netinkamą deklaravimą. Geriausia juos vežti atskirai arba aiškiai atskirti ir deklaruoti kaip atskiras siuntas.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Tada prasideda nėra nieko gero. Dažniausiai jie paprašo pateikti pataisytą deklaraciją, o tai užtrunka laiko, kol brokeris viską išnagrinėja. Kartais, jei klaida pasirodo esant didelė, pavyzdžiui, nurodyta per maža vertė, gali būti paskirta bauda arba pradėtas tyrimas dėl mokesčių vengimo. AnglijosCustoms labai greitai pastebia, kai deklaracinė vertė neatitinka rinkos kainų. Jeigu rašote, kad serveris, kurio kaina 5000 eurų, kainuoja 50 eurų, jums neabejotinai skambins pareigūnas ir klausti, kur jį įsigijote.

Ar tikrai taip svarbu nurodyti tikslias kiekis prekių?

Taip, nes fiziškai skaičiuoja. Jei deklaracijoje parašote 20 dėžių, o yra 22, sistema rodo nesutapimą. Nors viena dėžė su kava vairuotojui gali atrodykaip smulkmena, ji sukelia papildomą patikrą. Esu matęs, kaip viena papildoma dėžė su biuro popieriais, kuri buvo užmiršta įrašyti, stabdė visą konvoją, nes jie galvojo, kad tai kontrabanda. Tikslumas čia yra pusė sėkmės, geriau užtrukti valandą skaičiuojant dėžes, nei stovėti dieną prie sienos.

Ar reikia drabužių ar maisto deklaruoti?

Jei tai yra biuro perkraustymas į Angliją, drabužių ir maisto neturėtų būti, bet jei yra, tai būtinai. Maistas, ypač gyvūninės kilmės produktai, yra griežtai kontroliuojamas. Vieną kartą teko matyti, kaip vairuotojas bandė įvežti keptą mėsą iš namų, ir ji buvo konfiskuota bei sunaikinta pasienio punkte. Biuro kontekste tai gali būti reklamos dovanos arbatos pakeliais, bet viskas turi būti užrašyta. Geriausia išvis nevežti jokio maisto, kad nebūtų šiukšlių.

Kas dėl draudimo, ar jis apima ir muitinės rizikas?

Standartinis transporto draudimas dažniausiai nedengia mokesčių, kuriuos gali tekti mokėti dėl klaidų. Reikia pasidomėti specialiu „Customs Duty“ draudimu, nors jis kainuoja brangiau. Buvau situacijoje, kur kliento krovinys nukrito nuo keliamosios, ir draudimas padengė žalą, tačiau muitinės rizikos nebuvo. Jeigu jums paskirs didelį baudą dėl blogų dokumentų, jūsų standartinė polisė to nepadengs. Turėkite tai omenyje, pasirašydami sutartį su vežėju.

Ar galima atidėti mokesčių mokėjimą vėliau?

Yra tokia galimybė kaip „Deferred Payment“, bet tai reikalauja specialios licencijos ir garantijos bankui. Mažoms ar vidutinėms įmonėms tai paprasčiau netaikyti, tiesiog sumokėti viską iš karto. Nors, jei reguliariai vežate didelius kiekius, verta aplankyti HMRC puslapį ir užsiregistruoti. Taip sutaupysite laiko, nes mokėsite tik vieną kartą per mėnesį visus rinkimus, bet pradžiai tai per daug komplikuota. Paprasčiau susirasti brokerį, kuris gali mokėti jūsų vardu ir paskui iš jūsų pareikalauti pinigų su komisiniais.

Logistika, kelių pasirinkimas ir laikas

Kiek užtrunka kelionės į Londoną ar Mančesterį?

Į Londoną paprastai važiuojame apie 24–30 valandų su visais sustojimais, jei nėra didelių spūdzių. į Mančesterį ar Liverpulį trunka šiek tiek ilgiau, apie 4–6 valandas daugiau. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad po „Brexit“ ir pandemijos, kalbant apie biuro perkraustymą į Angliją, laiko taisyklės pasikeitė. Dabar vairuotojai negali tiesiog važiuoti be sustojimo, turi laikytis poilsio režimo, o tai prailgina kelionę. Sklandžiam atvejui skirkite bent tris dienas nuo išvykimo iki įkrovos prieš gatvę.

Ar gera vežti per Eurotunelį ar geriau keltu?

Eurotunelis greitesnis, valandą ir pusę užtrunka pereiti, bet jis brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių krovinių. Keltas yra lėtesnis, tačiau leidžia vairuotojams ilsėtis ir valgyti. Esu matęs, kaip kai kurios firmos renkasi keltą tik dėl to, kad jame pigiau degalai (nebent tai pasikeitė pastaruoju metu). Jei skubate, imkite traukinį, jei norite taupyti ir jums nėra skubos, keltas tinka puikiai. Be to, keltuose daugiau vietos, jei reikia kažką pasitikslinti dokumentuose laukiant.

Kas dėl Londono užkeltųjų zonų (ULEZ)?

O čia yra didelė paslėpta bomba, apie kurią dauguma nieko nesužino, kol negauna baudos. Jeigu jūsų sunkvežimis neį fitina į standartus (Euro 6), užvažiavimas į Londoną kainuoja šimtus svarų per dieną. Biuro perkraustymas į Angliją, ypač į centrinę Londono dalį, gali nukainuoti daugiau dėl tokių mokesčių nei dėl paties pervežimo. Privalome iš anksto patikrinti maršrutą ir užsiregistruoti transporto priemonę, kitaip baudos ateina po mėnesio ir būna nemenkos.

Ar galima nuvežti daiktą tiesiai į biurą ar reikia sandėlio?

Jei biure yra pakankamai vietos sunkvežimiui priartėti ir atidaryti dureles, tiesiogiai galima. Bet Anglijoje daugelis biurų yra senose pastatuose, kur gatvės siauros arba yra apribojimai. Kartais reikia gauti specialų leidimą iš miesto savivaldybės užkelti daiktus ant šaligatvio. Vieną kartą teko krauti dėžes 300 metrų atstumu, nes sunkvežimis negalėjo važiuoti į gatvę dėl aukšto pastatų. Geriausia išsiųsti kurjerą pamatyti vietą iš anksto (site survey).

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa spūstyje?

Tuomet prasideda problemos su laiku, jeigu turite suderintą liftą ar keliais. Anglijoje spūstys ant M25 ar M6 žiedinių kelių yra kasdieniai. Nors vairuotojai turi navigacijas, jie negali visada numatyti avarijų. Jeigu jums svarbu, kad dalykai atvyktų tiksliai 9 valandą ryto, patariu derinti laiką su atsargos laiku – sakyk, nuo 10 iki 12. Taip išvengsite streso, kai vairuotojas skambina ir sako, kad stovi jau tris valandas prie avarijos.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma modernių sunkvežimių turi GPS stebėjimą, mes galime pasakyti, kur maždaug jis yra. Bet nereikėtų tikėtis tikslumo iki metro, kaip taksi aplikacijoje. Kartais signalas dingsta tuneliuose arba ūkio viduje. Esu matęs klientų, kurie kas valandą skambino ir klausinėjo, kur jis, nors jis tiesiog važiavo keliu. Geriau susitarėti, kad vairuotojus paskambins, kai bus arti, ir tik tada pradėti rinkti komandą.

Kokia yra didžiausia klaida planuojant maršrutą?

Klaida yra ta, kad žmonės planuoja taip, lyg važiuotų lengvuoju automobiliu. Sunkvežimis negali važiuoti kai kuriais keliais, turi aukštų apribojimų svorio. Dar kartą atsimenu vieną atvejį, kai nurodėme adresą per navigaciją, o pasirodo, tas kelias buvo uždarytas tiltui remontui. Teko važiuoti atgal 50 kilometrų. Visada patikrinkite, ar maršutas tinkamas sunkiasvoriam transportui, naudokite specialias žemėlapių versijas.

Ar saugu vežti brangų IT per šią kelionę?

Taip, jeigu tai supakuota taip, kaip reikia. Stiprūs drebėjimai laive ar tunelyje gali sugadinti serverius, jei jie stovi ant lentynų. Mes visada rekomenduojame specialią „antistatic“ pakuotę ir fiksavimą. Nenoriu būti blogas pranašas, bet maždaug 5 proc. atvejų kažkas pasidauža, jei nepakruota profesionaliai. Geriau užsisakyti firmą, kuri specializuojasi IT pervežime, nei tikėtis, kad paprastos dėžės išsaugos jūsų brangius duomenis.

Ar reikia atlikti išankstinį vietos apžiūrą?

Be abejo, tai padėtų išvengti daugybės nesusipratimų. Ypač jei perkraustote didelį biurą į pastatą be lifto ar su siaurais koridoriais. Vieną kartą teko išardyti sofas, kuris įlijo per duris tik 5 centimetrais. Jeigu mes būtume atvykę anksčiau pasižiūrėti, būtume tai numatę. Dabar visada įtraukiu tą punktą į sutartį – site survey, tai pradeda taip vadinami profesionalai.

Kas dėl parkavimo Anglijos miestuose?

Tai košmaras. Reikia gauti leidimą užimti vietą (suspension of parking bay). Jeigu atvažiuosite ir tiesiog pastatysite sunkvežimį, greitai atvyks policija arba „traffic warden“ ir išrašys baudą. Biuro perkraustymas į Angliją reikalauja, kad vietos vadovas užpildytų formą savivaldybei. Tai trunka apie dvi savaites, taigi nedarykite to paskutinę minutę. Baudos ten yra didelės, o mums jos nepriklauso.

Ką daryti, jei tarpininkai (forwarders) uždelsta?

Tada turite problemą, nes laikas eina, o jūsų įmonė jau nebegali dirbti. Reikia turėti atsarginį planą, pavyzdžiui, dalį daiktų vežti lengvesniu transportu, jeigu sunkvežimis užstringa. Nors statistiškai 90 proc. viskas vyksta laiku, likusieji 10 proc. gali sukelti chaosą. Pasirašykite sutartyje baudas už vėlavimą, tai paskatins vežėjus būti tiksliausiais, nors ne visi sutinka tokių sąlygų.

Pakavimas, įranga ir smulkmenos

Kaip geriausiai supakuoti kompiuterius?

Visiškai išjungti, nuimti laikus, uždėti į putų plastiko dėžes. Nenaudokite paprastų knygų dėžių, nes kompiuteriai turi svorio ir gali susiliti. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės dėjo monitorius į mašinas be apsaugos, o kelias sujudėjo. Geriausia naudoti originalią pakuotę, jei jos dar liko, jei ne – raginkite dėžes specialiai skirtoms IT įrangai. Tai nedideli investicijos palyginti su duomenų praradimu.

Ar verta demontuoti baldus ar vežti sujuotus?

Jei baldai dideli, juos būtinai reikia išardyti, kitaip nepraeis pro duris arba užims per daug vietos sunkvežimyje. Demontavimas Anglijoje brangesnis nei Lietuvoje, geriau tai padaryti čia. Vieną kartą teko stebėti, kaip klientas bandė vežti didelę conferencijos stalą ne išardytą, ir jis užsilipo keliose vietose. Be to, išardyti baldus lengviau apsaugoti nuo įbrėžimų – užklijuojame kampais ir apvyniojame stretch plėvele.

Ką daryti su dokumentais ir archyvais?

Jie turi būti supakuoti į tvirtas dėžes ir pažymėti. Niekada neverškite dokumentų atvirai, jie gali pavirsti arba užlipti. Jeigu turite slaptų duomenų, geriau juos vežti su savimi, o ne su kroviniu. Biuro perkraustymas į Angliją dažnai susideda iš tūkstančių lapų popierių, ir jei juos išmes arba sudrumsčiate, atstatyti bus beveik neįmanoma. Naudokite dėžes su dangteliais.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Būtina. Tiesiog parašykite „Biuras“ arba „Vadyba“, o geriausia – priskirkite spalvas. Vienas klientas naudojo lipdukus su QR kodais, buvo labai patogu, bet tai per daug modernu daugumai. Pakankamai tiesiog užrašyti, kas viduje ir į kur kambarį tai turi nukeliauti. Taip sutaupysite valandas laiko, kai vairuotojai klausinės „kur šitą dėti?“.

Kas dėl augalų biure?

Negalite vežti augalų be fitosanitarinių sertifikatų, o Anglijoje dabar yra labai griežtos taisyklės dėl dirvos. Jei bandysite įvežti daugiau nei keletą vazonų be dokumentų, juos tiesiog konfiskuos. Mano patirtis rodo, kad geriau augalus palikti arba nusipirkti naujus Anglijoje. Nėra verta rizikuoti dėl kelių mirtų fikusų gauti problemų su muitine.

Kaip apsaugoti kilimus?

Jie turi būti suvynioti į specialias rulonas arba storas plėves. Neleiskite, kad jie būtų tiesiog sudėti ant grindų sunkvežimio, drėgmė gali pakenkti. Dar blogiau, jei ant jų pastatys kažką sunkaus. Prieš 10 metų parsivežiau klientui kilimą, kuris buvo suplėštas, nes ant jo buvo pastatyta dėžė su metalais. Uždarant ruloną, užklijuokite juostą, kad neišsivyniotų.

Ar galima vežti važiuoklius (trolleys)?

Taip, bet uždarytas, kad neinažiotų. Jeigu troliai juda laive, jie gali daužti krovinius. Dažnai klientai įmeta trolį paskutinę minutę, o jis tampa „kumščiu“, kuris viską gadina. Geriau juos išardyti arba tvirtai priraižyti. Be to, patikrinkite, ar ratai nesuteka, nes dėl to gali būti pavojus krovimo metu.

Kaip elgtis su biuro technika, kurioja yra skysčiai?

Spausdintuvai su toneriais turi būti išempti arba užfiksuoti taip, kad neišsilietų. Nenoriu, kad jūsų serverio stalas būtų nudažytas juoda spalva. Toneris yra labai kenksmingas ir sunkiai valomas. Jeigu spausdintuvas senas, geriau jį išmesti ir nusipirkti naują Anglijoje, nei rizikuoti. Panašiai ir su kavinėmis – viskas turi būti išpiltą.

Ar reikia išvalyti baldus prieš vežiant?

Būtų labai gerai. Ne tik dėl higienos, bet ir dėl to, kad nešioti dulkiotas stalus yra nepatogu. Vieną kartą vežėme biurą, kur buvo valgyta maistą darbalaukyje, ir viskas kvapo. Niekas nenori pakelti tokių daiktų. Pasiimkite servisas arba patys nuvalykite tai su šluote – tai pagerins darbuotojų nuotaiką naujame biure.

Ką daryti su raktų pakraustymu?

Susitikti ir perduoti asmeniškai. Niekada nieko nepalikite viduje, užrakinto, nes gali prarasti raktus. Geriausia raktus paduoti atsakingam asmeniui iš karto. Esu girdėjęs, kaip vienas vadybininkas užrakino visus biuro raktus dėžėje ir dėžę prarado, tai buvo didelė problema, nes reikėjo laužti spynas.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas?

Biure tai gali būti valymo priemonės arba toneriai. Reikia specialios deklaracijos (MSDS). Negalima tiesiog įmesti į dėžę tarp knygų. Jeigu mus sustabdys ir rado pavojingų medžiagų be žymų, baudos bus didelės. Geriausia viską išmesti čia ir nusipirkti naujų. Anglijoje parduotuvės pilnos tokių dalykų.

Ką daryti, jei kažkas sutrinka pakavimo metu?

Užfiksuokite tai foto ir praneškite vadybininkui. Jeigu tai nutiko mūsų kaltė, mes atsilyginsime. Bet svarbu tai padaryti iš karto, o ne po savaitės. Kartais klientai pareiškia, kad buvo sužalota sofa, o pasirodo ji buvo sužalota jau prieš mus. Geriau padaryti „walk-around“ video prieš ir po.

Kainos ir pinigai (ir kodėl brangu)

Kiek apytiksliai kainuoja biuro perkraustymas į Angliją?

Kainos svyruoja labai stipriai, nuo 1500 eurų už mažą biurą iki 10 tūkstančių už didelius. Taigi, nėra vieno atsakymo. Priklauso nuo kiekio (kubaturos), atstumo ir papildomų paslaugų (kraunamoji, iškraunamoji). Nenoriu girdėti klausimų „kiek kainuoja viena dėžė?“, nes viskas skaičiuojama kompleksiškai. Jeigu kas nors jums sako, kad kainuoja 500 eurų viską, tai tikrai kažkas čia ne taip, arba tai nelegalus.

Ar kainą įtakoja degalų kaina?

Taip, labai. Degalų priedas (fuel surcharge) keičiasi kas mėnesį. Dabar jis gali būti 10–15 proc., o prieš metų buvo mažesnis. Negalime susitarti dėl fiksuotos kainos ilgam laikui, jeigu degalų rinka šoka. Biuro perkraustymas į Angliją – tai ilgas kelias, ir degalų svyravimai suvalgo maržą. Geriau pasikalbėti apie tai iš anksto, kad nebūtų staigmens paskutinę dieną.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Krovinio tūris ir svoris. Jeigu sako, kad yra 10 dėžių, o iš tiesų 20, kaina šoks. Taip pat, jei reikia kelti daiktą pro langą su keliu, tai papildomai mokestis. Dar vienas dalykas – laikas. Jeigu reikia atvykti tik savaitgalį arba naktį, mokėsite daugiau. Anglijoje darbininkai laikomi kaip auksas, jų laikas brangus.

Ar galima sutaupyti, veždamas pats?

Savaime aišku, galima, bet ar verta? Jeigu turite savo sunkvežimį ir vairuotoją, taip. Bet jei tik planuojat išsinuomoti furgoną ir važiuoti patiems, atsižvelkite į vairuotojo liudijimus (CPC) ir poilsio laikus. Nusižengus taisyklėms, gautumėte didelę baudą Anglijoje. Be to, jūsų draudimas nebus tokio lygio kaip profesionalių. Sutaupyti galite, bet rizikuojate daugiau.

Ar turi būti depozitas?

Dauguma firmų prašo 20–30 proc. avanso. Tai garantija, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę. Jeigu atsisakote 2 dienas prieš kelionę, depozitas negrąžinamas, nes mes jau esam planavę maršrutą. Tai standartinė praktika. Nuo tų, kurie reikalauja 100 proc. iš anksto, geriau pasitraukti, tai įtartina.

Kas dėl mokesčių už vėlavimą?

Jei mums nepavyksta atvykti laiku dėl techninių priežasčių, paprastai kompensuojame smulkią sumą arba suteikiame nuolaidą kitam kartui. Bet jei jūs uždelsite mums mokėjimą, skambinsime inkasatoriai. Pasyviai agresyvi, bet taip versle. Pinigai turi būti sąskaitoje prieš išvykimą, kitaip sunkvežimis neišvažiuos.

Ar gali kaina pasikeisti pakelio metu?

Teoriškai negali, jei turime sutartį. Bet jeigu atsiranda naujos sąlygos, pavyzdžiui, reikia keisti maršrutą dėl avarijos, arba klientas prideda daugiau daiktų, tada taip. Visada rašome sutartyje, kad kaina galutinė, bet su sąlyga „be išskirtyinio“ (without exclusions). Perskaitykite tą punktą atidžiai.

Kodėl kai kurios firmos pigesnės?

Nes jos neduoda draudimo, arba naudoja senus sunkvežimus, arba tiesiog „nuplaukia“ po darbo. Girdėjau istorijų apie firmas, kurios pasiėmė avansą ir dingdavo. Biuro perkraustymas į Angliją – tai rimtas verslas, o ne „pavėžiukas“. Rinkitės pagal atsiliepimus, ne pagal kainą. Pigiausias pasiūlymas dažniausiai baigiasi brangiausiai.

Ar galima mokėti banko pavedimu?

Taip, tai standartinis būdas. Bet kai kurios mažos firmos mėgsta grynaisiais, kad išvengtų mokesčių. Nerekomenduoju to daryti, nes neturite jokios apsaugos. Jei kas nors nepasiseks, grynųjų nebegrasinsite. Viskas turi būti legalu, su sąskaita faktūra ir sutartimi.

Kas nutinka, jei klientas negali sumokėti iš karto?

Tada prasideda derybos. Galime atidėti mokėjimą iki 14 dienų, bet su palūkanomis. Esu žmogus ir suprantu, kad versle gali būti sunkiau, bet ir aš turiu mokėti vairuotojams ir degalams. Bendravimas yra raktas, tiesiog praneškite iš anksto, ne tada, kai sunkvežis jau stovi prie jūsų durų.

Ar pervedimo mokestis į Angliją didelis?

Lietuvos bankai ima apie 5–10 eurų, Anglijos gali imti daugiau, priklauso nuo banko. Geriau sutarti, kad mokėjimas padengia visus išlaidas („all charges to beneficiary“), kad gautume pilną sumą. Kartą gavome 200 eurų mažiau dėl tarpininkų mokesčių, teko vėl rašyti prašymą grąžinti skirtumą.

Išvada

Galiausiai, biuro perkraustymas į Angliją yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik fizinio jėgos, bet ir smegenų. Niekada nepasitikėkite tuo, kad viskas nueis lygiai, nes kažkas visada suklups – nuo dėžių iki dokumentų. Svarbiausia yra turėti patikimą partnerį, kuris moka savo darbą, ir kantrybę. Jeigu pasiruošiate tinkamai, viskas gali būti net netvarkingai sklandu. Sėkmės ir atidžiau skaitykite tas sutartis.