perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai klientai sako, kad jiems reikia, jog biuro perkraustymas iš Londono greitas procesas būtų „kaip galima greičiau“, aš pirmiausia klausiu ne datos, o kiek daiktų, ar yra serverių, dokumentų, ar reikia išmontuoti baldus, ar Londono ofisas turi liftą, ar galima sustoti prie durų. Nes greitis čia nėra tik mašina ir du perkėlėjai. Dažniausiai greitas procesas prasideda nuo tvarkos: inventorizacijos, pakavimo plano, leidimų gatvėje, ULEZ, congestion charge, sandėliavimo ir dokumentų perdavimo. Jei viskas numatyta prieš kelias dienas, galima judėti labai operatyviai; jei viskas „rytoj ryte pamatysim“, tai jau būna kita daina.
Paprastai pats krovimas Londono biure trunka nuo 4 iki 10 valandų, priklausomai nuo stalų, kėdžių, archyvo dėžių, IT įrangos ir liftų. Jei kalbame apie kelionę iki Lietuvos, transportas paprastai juda 2–4 dienas, bet čia be eilių pasienyje, vairuotojų darbo laiko, oro sąlygų ir keltų situacijos. Kai žmonės klausia, ar biuro perkraustymas iš Londono greitas procesas gali tilpti į savaitę, aš sakau: gali, jei nėra chaoso. Bet jei paskutinę dieną randama 80 dėžių „tik dokumentai“, tai jau nebe greitis, o gelbėjimo operacija.
Galima, bet tik tada, kai viskas paruošta prieš penktadienį. Pavyzdžiui, stalai pažymėti, kompiuteriai išjungti, kabeliai sudėti į maišelius, dokumentai supakuoti, o darbuotojai žino, kas kur važiuoja. Mes esame matę tokių savaitgalio perkraustymų nuo London Bridge iki Vilniaus ar Kauno, kai viskas pravažiuoja gana sklandžiai. Bet jei penktadienį 18 valandą paaiškėja, kad spinta „kažkur dar kabės“, savaitgalis tampa labai ilgas. Todėl toks biuro perkraustymas iš Londono greitas procesas reikalauja ne heroizmo, o disciplinos.
Greitas perkraustymas reiškia, kad daugiau darbų atliekama prieš kraunant. Turime iš anksto žinoti, kurie baldai lieka, kurie išvežami į sąvartyną, kurie keliauja į sandėlį. Paprastame perkraustyme galima dar „pavažinėti“ per savaitę; greitame variante tokio prabangumo nėra. Londono centre sustojimas prie pastato kartais kainuoja daugiau nervų nei pati krovininė mašina. Todėl planas, numeracija, pakavimo sąrašas ir atsakingas žmogus vietoje yra svarbiau už gražias kalbas.
Pirmiausia reikia sąrašo: kiek stalų, kėdžių, monitorių, dokumentų dėžių, seifų, spausdintuvų, kavos aparatų. Tada – prieiga: ar yra liftas, ar reikia laiptais nešti, ar galima sustoti prie įėjimo. Londono pastatuose dažnai reikia booking’o kroviniui, apsaugos leidimo ir konkrečios valandos. Jei to nėra, mašina gali stovėti, vairuotojas skambins, o jūsų biuro vadovas prakaituos. Čia ir lūžta daugelis „greitų“ perkraustymų. Ne visada dėl vežėjų, dažniau dėl netvarkos.
Mažam biurui su 20–30 darbo vietų kaina gali būti apie 1 800–3 500 svarų, jei krovinys telpa į vieną dalinį transportą. Didesniam biurui su baldais, serverine, dokumentais ir keliais reisais kaina gali šokti į 5 000–9 000 svarų ar daugiau. Į kainą įeina ne tik kilometrai, bet ir Londono congestion charge, ULEZ, parkavimo leidimai, pakavimo medžiagos, darbo valandos, draudimas. Kartais pigiausias pasiūlymas internete būna brangiausias, nes po to atsiranda „papildomų darbų“. Su biuro perkraustymas iš Londono greitas procesas taip nebūna: arba planas, arba staigmenos sąskaitoje.
Nes Londonas yra Londonas – siauros gatvės, ribotas stovėjimas, apsauga, liftų rezervacijos, congestion charge zona, ULEZ reikalavimai. Jei reikia sustoti Canary Wharf, City, Westminster ar Shoreditch rajone, vien leidimas gatvėje gali užtrukti kelias dienas. Kartais reikia naktinio darbo, o naktinis darbas nėra pigus. Dar viena nepatogi tiesa: kai kurios įmonės pasako „viskas įskaičiuota“, o vietoje pradeda skaičiuoti kiekvieną laiptą ir dėžę. Todėl prašykite detalaus pasiūlymo, ne gražaus vieno sakinio.
Ne, dažniau atvirkščiai. Greitas biuro perkraustymas iš Londono greitas procesas reiškia daugiau organizacijos, daugiau žmonių, kartais papildomą transportą ar sandėliavimą. Jei reikia viską sutalpinti į vieną dieną, negalima laukti, kol atsiras pigesnis reisas. Reikia rezervuoti komandą, mašiną, pakavimo medžiagas, leidimus. Taip, galima sutaupyti, jeigu dalį darbų pasidarote patys: išardote stalus, supakuojate asmeninius daiktus, sutvarkote dokumentus. Bet serverių, brangios IT įrangos ar seifo „pagreitinti“ pigiai nepavyks.
Tada reikia tarpinio sandėliavimo. Mes dažnai siūlome variantą: iš Londono biuro viskas iškraunama, sutvarkoma į dėžes, pažymima, tada laikoma saugioje vietoje. Tai nėra romantiška, bet praktiška. Ypač jei naujos patalpos dar dažomos, montuojami stalai arba derinami leidimai. Be sandėlio žmonės pradeda krauti dėžes koridoriuje, o tada dingsta dokumentai. O dokumentai, kaip žinote, turi keistą savybę dingti tada, kai jų labiausiai reikia. Geriau turėti planą B nei aiškintis nuomotojui, kodėl biuras vis dar pilnas.
Dėžes reikia žymėti ne „į biurą“, o konkrečiai: „Vilnius, 2 aukštas, finansai, dėžė 14/32“. Ant šono ir viršaus. Taip, ant viršaus irgi, nes sandėlyje jos stovi viena ant kitos. Gerai veikia spalvinė sistema: mėlyna lipdukai – IT, raudona – dokumentai, geltona – virtuvė, žalia – vadovybė. Skamba paprastai, bet kai ateina penkios dešimtys dėžių, spalvos labai gelbsti. Esu matęs, kaip žmonės rašo „svarbu“ ant 40 dėžių. Tai nepadeda niekam, tik kelia stresą.
Taip, ypač jei yra brangi įranga, specialūs baldai ar sudėtingai sujungta IT zona. Fotografuokite stalus, monitorių išdėstymą, laidus, spausdintuvus, serverio spintą. Ne dėl paranojos, o dėl normalaus gyvenimo. Kai po perkraustymo kažkas neveikia, nuotrauka sutaupo pusę dienos aiškinimų. Dar geriau – nufotografuoti kiekvieno darbuotojo darbo vietą prieš išjungiant kompiuterį. Tada mažiau klausimų, kur dingo adapteris, dokas ar tas keistas USB laidelis.
Konfidencialius dokumentus reikia vežti atskirai, geriausiai uždarytose, sunumeruotose dėžėse, su atsakingu asmeniu. Jei tai finansai, HR, klientų sutartys ar medicininiai duomenys, negalima jų maišyti su kavos filtriais ir senomis kėdėmis. Kai kurioms įmonėms reikia sunaikinimo sertifikato, kai kurioms – tiesiog saugaus transportavimo. Čia geriau pasitikrinti su teisininku arba duomenų apsaugos atsakingu, nes aš nenoriu pasakyti neteisingai. Bet praktiškai: dokumentai turi būti uždaryti, pažymėti ir nevažiuoti „kaip Dievas davė“.
Galima, bet rizikinga. Archyvas mėgsta trauktis, sunkėti ir byrėti, ypač jei segtuvai seni. Didesniam archyvui geriau naudoti specialias dėžes, o ne paprastus kartonus iš parduotuvės. Jei archyvas važiuoja į Lietuvą, drėgmė ir tempimas kelyje nėra draugai. Kartą mačiau dėžę, kurios dugnas atsiskyrė ties Varšuva; gerai, kad tai buvo tik senos sąskaitos, ne sutartys. Todėl biuro perkraustymas iš Londono greitas procesas su archyvu reikalauja normalaus pakavimo, ne „na kažkaip sutvarkysim“.
Serverius ir kompiuterius reikia išjungti, pažymėti laidus, atjungti, supakuoti antistatinėse medžiagose arba apsauginėse dėžėse. Jei yra serverinė, geriau, kad IT specialistas dalyvautų išjungimo ir paleidimo etape. Vežėjai gali nešti, saugoti, krauti, bet jie neturi būti jūsų sistemos administratoriai. Prieš išvežant reikia nufotografuoti jungtis, pasidaryti atsargines kopijas ir patikrinti, kas atsakingas už duomenis. Jei serveris po perkraustymo nepasileidžia, niekas tuo nesidžiaugia. Ypač pirmadienį 8:30 ryto.
Kartais verta, kartais ne. Jei baldai kokybiški, ergonomiški, tinkami naujoms patalpoms, vežimas gali būti prasmingas. Bet jei tai seni, sunkūs, nestandartiniai baldai, kartais pigiau pirkti naujus vietoje. Reikia skaičiuoti ne tik transportą, bet ir išmontavimą, pakavimą, galimus įbrėžimus, naujo išdėstymo problemas. Londono biurų baldai dažnai būna geri, tačiau ne visi atlaiko ilgą kelionę. Esu matęs, kaip „tik keli staliukai“ užima pusę mašinos. Todėl prieš sakant „vežam viską“, reikėtų realiai pažiūrėti į tūrį.
Virtuvės įranga atrodo paprasta, kol nepradedi ją krauti. Kavos aparatas turi likučius, vandens filtras turi vandenį, šaldytuvas turi kvapą ir svorį. Prieš perkraustymą reikia viską išvalyti, išjungti, išdžiovinti, atjungti nuo vandens tiekimo. Jei vandens filtras ar kavos aparatas brangus, verta jį fiksuoti transportavimo padėtyje. Kartais klientai pamiršta, kad šaldytuvas negali važiuoti gulėdamas kaip sofa. Gali, bet paskui žmonės stebisi, kodėl nebešaldo.
Seifą galima, bet reikia žinoti svorį, matmenis ir prieigą. Mažas seifas – dar nieko, bet didelis gali sverti kelis šimtus kilogramų. Tada reikia specialios įrangos, papildomų žmonių, kartais pastato leidimo. Londono liftuose dažnai yra svorio ribos, o koridoriai siauri. Jei seife dokumentai, jis dar sunkesnis. Geriausia iš anksto pasakyti tikrą svorį, o ne „toks nedidelis, metalinis“. Metalo gabalas, sveriantis 400 kg, nėra „nedidelis“.
Dažniausiai maršrutas eina per Doverį arba Folkstoną, tada keltu ar tuneliu į Kalė/Franciją, toliau per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir į Lietuvą. Galutinis taškas gali būti Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ar mažesnis miestelis. Maršrutas keičiasi dėl eismo, oro, keltų grafikų, vairuotojo režimo. Kartais trumpiausias kelias nėra greičiausias. Pavyzdžiui, vienas reisas dėl spūsčių prie Vokietijos sandūrose gali prarasti kelias valandas. Todėl klientui sakome realiai: data yra planas, ne magija.
Dauguma rimtų pervežėjų gali suteikti transporto informaciją, bet realybė šiek tiek paprastesnė. Vairuotojas važiuoja, miega, laukia keltų, pildo dokumentus, kartais dingsta ryšys tunelyje ar miške. Tai nereiškia, kad krovinys dingo. Galite gauti orientacinę vietą, numatomą atvykimą, vairuotojo kontaktą, jei tai suderinta. Bet kas penkias minutes klausti „kur tiksliai?“ nėra labai naudinga. Transportas iš Londono į Lietuvą nėra picos pristatymas, nors norėtųsi, kad būtų taip paprasta.
Pilnas krovinys reiškia, kad visa mašina skirta jūsų biurui. Dalinis – jūsų krovinys važiuoja su kitais kroviniais, persikraunant sandėliuose arba terminaluose. Mažam biurui dalinis variantas dažnai pigesnis, bet gali užtrukti ilgiau. Dideliam biurui, serveriams ar jautriems dokumentams pilna mašina patogesnė. Jei klausimas yra biuro perkraustymas iš Londono greitas procesas, dažniausiai geriau žiūrėti į pilną arba gerai suplanuotą dalinį transportą. Bet vėlgi, viskas priklauso nuo tūrio ir datos.
Būna ir taip. Vairuotojas atvažiuoja į Kauną ar Vilnių, skambina, niekas neatsako, nes atsakingas žmogus „buvo užėjęs kavos“. Tada laukimas gali kainuoti papildomai, nes vairuotojo laikas ir mašina yra rezervuoti. Dar blogiau, jei nėra kur pastatyti sunkvežimio. Todėl prieš pristatymą turi būti kontaktinis asmuo, atsarginis kontaktas, iškrovimo laikas ir leidimas į teritoriją. Skamba akivaizdžiai, bet patikėkite, akivaizdūs dalykai dažnai pamirštami.
Normalus pervežimas turi krovinio draudimą, bet svarbu žinoti, ką jis dengia. Draudimas nėra stebuklingas popierius, kuris sumoka už viską be klausimų. Reikia žinoti ribas, išimtis, pakavimo reikalavimus, pretenzijų pateikimo terminus. Jei monitorius buvo vežamas be apsaugos, gali kilti klausimų. Jei dokumentų dėžė buvo be numeracijos ir „pametėsi“, bus sunkiau. Todėl draudimas prasideda nuo tvarkingos inventorizacijos. Be jos viskas virsta „buvo, nebuvo, gal buvo“.
Dažniausios problemos: netikslus daiktų sąrašas, per vėlu gauti leidimas stovėjimui, nepažymėti kabeliai, dokumentai palikti paskutinei dienai, naujose patalpose nėra kur iškrauti. Dar viena problema – žmonės mano, kad perkraustymo kompanija „kažkaip viską sutvarkys“. Sutvarkys, jei turės informaciją. Be informacijos vežėjai tampa spėliotojais, o spėliojimai tarptautiniame pervežime kainuoja brangiai. Ypač kai Londono pastato apsauga sako, kad mašina privalo išvažiuoti per 30 minučių.
Pirmiausia nereikia pulti kaltinti vežėjų. Reikia patikrinti, ar kompiuteris buvo išjungtas, ar laidai gerai sujungti, ar maitinimas tvarkingas, ar monitorius gauna signalą. Daug „gedimų“ po perkraustymo yra paprasti kabelių neatitikimai. Jei kompiuteris turi fizinių pažeidimų, reikia nedelsiant fotografuoti, fiksuoti dėžės būklę ir pranešti pervežėjui. Jei gedimas atsirado po savaitės, bus sunkiau įrodyti ryšį. Todėl IT patikra pirmą dieną yra ne kaprizas, o normalus procesas.
Gali. Ne visada visa dėžė, kartais pamestas vienas monitorius, dokumentų segtuvas, kėdžių komplektas ar virtuvės spintelė. Blogiausia, kai viskas buvo be numerių ir be sąrašo. Tada ieškoti reikia kaip adatos šieno krūvoje. Per 20 metų mačiau ir tvarkingų sandėlių, ir tokių vietų, kur „turėtų būti kažkur antram kampe“. Todėl rinkitės ne pagal gražiausią svetainę, o pagal tai, kaip jie klausinėja apie jūsų krovinį. Jei nieko neklausia, tai jau klausimas pats savaime.
Turi būti vienas žmogus, kuris turi sprendimų teisę. Ne penki vadovai, ne visi darbuotojai vienu metu, o vienas atsakingas asmuo. Jis žino, kas važiuoja, kas lieka, kas išmetama, kas eina į sandėlį. Jei Londono ofise visi sako „aš manau“, bus triukšmas. Perkraustymo dieną reikia greitų atsakymų, o ne pasitarimo valandos. Geriausia, jei šis žmogus turi sąrašą, raktus, leidimus ir telefoną su pilna baterija.
Dažniausiai taip, bet su aiškiomis taisyklėmis. Kiekvienas pakuoja asmeninius daiktus, dokumentus, smulkią techniką, o pervežėjai pakuoja baldus, bendrą įrangą, sunkesnius daiktus. Reikia duoti dėžes, žymeklius, lipdukus, instrukciją. Jei darbuotojai tiesiog sukrauna stalčių turinį į maišą, paskui niekas nesupras, kas kur. Esu matęs, kaip viename maiše atkeliavo ausinės, sąskaitos, saldainiai ir senas puodelis. Romantiška, bet netvarkinga.
Tada jų darbo vietos turi būti paruoštos anksčiau. Negalima palikti kompiuterio įjungto su užrašu „neliesti“. Reikia susitarti, kas išjungia, kas pakuoja, kas perduoda raktus ar prieigos korteles. Jei žmogus atostogauja Ispanijoje, o jo monitorius Londono biure, tai nėra transporto problema. Tokiais atvejais geriau turėti vidinį sąrašą: darbuotojas, darbo vieta, įranga, dėžių numeriai. Paskui naujame biure viską lengviau sudėlioti.
Galima, bet tai reikia planuoti kaip atskirą projektą. Interneto linijos, serveriai, telefono sistema, Wi-Fi, spausdintuvai – visa tai turi savo grafiką. Jei naujame biure internetas pradės veikti tik po trijų dienų, perkraustymas taps labai linksma istorija. Todėl IT darbai turi būti suderinti su transporto data. Kartais geriau atvežti kompiuterius dieną anksčiau, o darbuotojus leisti pradėti vėliau. Greitis nereiškia, kad visi turi sėsti prie stalų tą pačią minutę.
Klauskite, kas įeina į kainą, ar yra ULEZ ir congestion charge, ar reikia mokėti už laukimą, ar galima tarpinis sandėliavimas. Klauskite apie draudimą, inventorizaciją, pakavimo medžiagas, išmontavimą, pristatymo langą. Paprašykite parašyti, kas bus daroma, jei mašina vėluos. Geras pervežėjas neklausys tik „kiek dėžių“, jis norės suprasti visą situaciją. Blogas pasakys „nesijaudinkite, viską padarysim“ ir nieko konkretaus nepasakys. O mes žinome, kaip baigiasi tie „nesijaudinkite“.
Ne visada. Pigiausias pasiūlymas kartais yra tiesiog nebaigtas pasiūlymas. Į jį neįdėta stovėjimo leidimų, pakavimo, draudimo, papildomų žmonių, sandėliavimo ar laukimo. Paskui sąskaita gražiai paauga. Aš ne sakau, kad brangiausias visada geriausias. Ne, būna ir per daug gražių kainų. Bet normalus pasiūlymas turi būti aiškus: kas daroma, kas ne, kiek kainuoja papildomi darbai. Tai nėra biurokratija, tai apsauga.
Rimta kompanija klausia daug nepatogių klausimų: svorio, aukštų, liftų, leidimų, dokumentų, IT įrangos, pristatymo lango. Ji nebandys iškart pasakyti „viskas paprasta“, nes rimti žmonės žino, kad ne visada paprasta. Ji pateiks sąmatą raštu, paaiškins draudimą, pasakys, kas gali brangti. Dar geras ženklas – kai jie sako „to nedarom“ arba „tam reikia specialisto“. Nes kai kurie dalykai nėra pervežimas, o rizika.
Fiksuotą kainą galima gauti, jei krovinys tiksliai aprašytas ir sąlygos nepasikeičia. Jei prieš pat perkraustymą atsiranda papildomų dėžių, seifas, naktinis darbas ar naujas adresas, kaina gali keistis. Todėl fiksuota kaina nėra pažadas, kad viskas pasaulyje sustos. Tai pažadas dėl konkretaus darbo apimties. Geriausia prieš sutartį pateikti nuotraukas, sąrašą, planą, aukštus, prieigas. Kuo mažiau nežinomųjų, tuo mažiau staigmenų.
Minimalus planas toks: šiandien sąrašas ir nuotraukos, rytoj leidimai ir pakavimo medžiagos, poryt darbuotojų darbo vietų paruošimas, tada krovimas. Jei kalbame apie mažą biurą, tai gali veikti. Dideliam biurui reikia daugiau laiko. Svarbiausia nepainioti greito proceso su chaotišku procesu. Greitai galima tik tada, kai žmonės žino savo vietas. Priešingu atveju bus bėgimas, šaukimas ir klausimas, kur dingo spausdintuvas.
Naktį verta, jei Londono centre negalima normaliai sustoti dieną arba jei biuras turi veikti iki paskutinės minutės. Bet naktinis darbas kainuoja daugiau, o klaidų rizika didesnė, nes žmonės pavargę. Be to, ne visi pastatai leidžia naktinį krovimą. Reikia apsaugos, raktų, liftų, leidimų. Jei galima daryti savaitgalį ryte, dažnai tai patogiau. Bet kiekvienas atvejis skirtingas. Kartais naktis yra vienintelis būdas išvengti didesnių nuostolių.
Paskutinei dienai geriausia palikti tik tai, kas būtina darbui iki paskutinės minutės: kompiuterius, telefonus, minimalius dokumentus. Visas archyvas, knygos, atsarginės kėdės, virtuvės daiktai turi būti supakuoti anksčiau. Jei viską paliksite paskutinei dienai, ji taps košmaru. Patikėkite, niekas nenori 22 valandą Londono biure ieškoti dėžių žymeklio. O tokie dalykai vyksta, kai nėra plano.
Taip, ir tai dažnai labai gelbsti. Dokumentus, retai naudojamą įrangą, atsargines kėdes, dalį archyvo galima išvežti anksčiau į sandėlį arba naujas patalpas. Taip perkraustymo dieną lieka tik pagrindinė įranga. Tai sumažina spaudimą. Tik reikia viską pažymėti, kad naujame biure nebūtų „kažkokios dėžės iš Londono“. Nes tos dėžės paskui gyvena ten mėnesius, ir niekas nežino, kas viduje.
Biuro perkraustymas iš Londono greitas procesas įmanomas, bet tik tada, kai greitis statomas ant tvarkos, ne ant šauksmo ir improvizacijos. Reikia žinoti krovinį, Londono prieigas, leidimus, IT rizikas, dokumentų saugumą, kainas ir atsakingus žmones. Geras planas sutaupo ne tik pinigų, bet ir nervų, o blogas planas dažniausiai paaiškėja tada, kai sunkvežimis jau stovi prie durų. Todėl prieš užsakant pervežimą, susidėliokite sąrašą, nuotraukas, datas, draudimą ir planą B. Tada biuro perkraustymas iš Londono greitas procesas tikrai gali būti greitas, o ne tiesiog labai triukšmingas.