perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Biuro perkraustymas į UK – profesionalus aptarnavimas reiškia ne tik „atvežti stalus iš Vilniaus į Londoną“. Realybėje tai yra planai, dokumentai, muitinė po „Brexit“, IT įranga, darbuotojų grafikai, sandėliavimas, draudimas, kartais ir maži nesusipratimai, kurie iškrenta penktadienį 17:30. Per 20+ metų pervežimuose mačiau gražių perkraustymų ir tokių, kur klientas suprato kainą tik tada, kai viskas jau stovėjo ant paletės. Todėl žemiau rašau paprastai: kaip viskas vyksta, kur stringa, ką verta žinoti iš anksto.
Paprastai pradėčiau bent prieš 6–8 savaites, jei kalbame apie nedidelį biurą iki 10 darbo vietų. Didesniam biurui, ypač su IT serveriais, konferencijų įranga ar archyvais, geriau turėti 10–12 savaičių. Per mažai laiko dažniausiai reiškia brangesnį variantą, nes tenka ieškoti transporto „kaip nors greitai“. Dar svarbu: UK pusėje reikia žinoti langą iškrovimui, liftą, leidimus automobiliui, pastato apsaugos reikalavimus. Aš visada sakau klientams: pirmiausia susitvarkykite grafiką, po to kalbėkime apie sunkvežimį. Kitaip visi bėga, o realiai bėga neteisinga kryptimi.
Reikia CMR važtaraščio, komercinės sąskaitos arba inventoriaus sąrašo, eksporto deklaracijos duomenų ir transporto dokumentų. Jei vežate naudotus biuro baldus, kompiuterius, kėdes, stalus ar įrangą, muitinė vis tiek nori suprasti, kas tai yra, kiek kainuoja ir kam vežama. Po „Brexit“ tai nėra tas pats, kas siųsti siuntą į Kauną. Kartais reikia EORI numerio, kartais jo nereikalauja, nes viską tvarko tarpininkas. Tiesa, dėl konkrečių atvejų geriau pasitikrinti su muitinės brokeriu, nes taisyklės smulkmenose keičiasi.
Geras tiekėjas tikrai gali padėti su dokumentų paruošimu, bet tai nereiškia, kad viską padarys už jus vienu piršteliu. Jam reikia inventoriaus, vertės, gavėjo duomenų, paskirties adreso, kartais nuotraukų ar paletavimo plano. Profesionalus aptarnavimas yra tada, kai žmogus jums paaiškina, ko trūksta, o ne dingsta iki pirmadienio. Aš mačiau situacijų, kai dokumentai būdavo „beveik gerai“, o krovinys stovėdavo pasienyje. Tai skamba banaliai, bet popieriai pervežimuose dažnai svarbesni už gerą vairuotoją.
„Door to door“ reiškia, kad krovinys paimamas iš jūsų biuro Lietuvoje ir atvežamas iki adreso UK, pavyzdžiui, Londono, Mančesterio, Birmingamo ar Edinburgo. Bet čia yra viena kabutė: „iki durų“ ne visada reiškia „į penktą aukštą be lifto“. Gali būti papildomas mokestis už laipiojimą, parkavimo leidimą, ilgą atstumą nuo sunkvežimio iki įėjimo. Todėl prieš sutartį reikia aiškiai pasakyti: kiek aukštų, ar yra liftas, ar galima privažiuoti, ar reikia laukti. Kitaip vėliau visi pykstasi.
Taip, galima, ir tai dažnai yra protingiau. Vienas sunkvežimis išvažiuoja su pagrindiniais baldais, antras vėliau su IT įranga, dokumentais ar sandėliuojamomis atsargomis. Dalimis vežti verta tada, kai naujos patalpos UK dar nėra pilnai paruoštos. Tiesa, daliniai siuntimai gali kainuoti brangiau vienam kubui, bet mažina riziką. Kartais klientas nori „viską iškart“, o po savaitės paaiškėja, kad UK biuras neturi elektros. Štai tada dalinis variantas atrodo neblogai.
Kaina labai skiriasi. Mažam biurui su keliais stalais ir kėdėmis galima kalbėti apie kelis šimtus iki 1500–2500 EUR, jei viskas telpa daliniame transporte. Pilnas sunkvežimis į Londoną dažniausiai bus nuo 3500 iki 7000 EUR ar daugiau, priklausomai nuo krovinio, laiko ir papildomų darbų. Jei reikia pakavimo, išrinkimo, surinkimo, muitinės tarpininkavimo, sandėliavimo ar IT perkėlimo, sąmata auga. Blogiausia yra gauti kainą telefonu be inventoriaus. Tai kaip klausti „kiek kainuoja remontas“ ir laukti sąžiningo atsakymo.
Nes viena mato tik transportą, o kita mato visą grandinę: pakavimą, apsaugą, dokumentus, vairuotojo laiką, draudimą, riziką, komunikaciją. Pigus pasiūlymas kartais būna geras, tik reikia žiūrėti, kas į jį įeina. Ar įkelta į kainą muitinė? Ar yra draudimas? Ar pakavimo medžiagos? Ar iškrovimas? Ar laukimas? Pervežimuose „pigiau“ kartais reiškia „brangiau po to“, kai reikia gelbėti krovinį ar mokėti papildomai. Aš nesakau, kad visi pigūs blogi. Tik sako: kai kurie labai greitai pamiršta paminėti detales.
Dažniausiai taip. Jei biuras Londone priima krovinį šeštadienį ar sekmadienį, gali būti papildomas mokestis už komandą, pastato prieigą ar vairuotojo grafiką. Kai kuriuose verslo centruose iškrovimas savaitgaliais netgi patogesnis, nes mažiau eismo, bet apsauga vis tiek dirba pagal savo taisykles. Kartais leidimas automobiliui kainuoja papildomai. Todėl prieš užsakant transportą reikia pasitikrinti ne tik savo grafiką, bet ir UK pastato taisykles. Vienas skambutis apsaugai gali sutaupyti šimtą ar du.
Jei viskas tvarkingai, pilnas transportas iš Lietuvos į UK dažniausiai juda apie 2–5 darbo dienas iki iškrovimo, priklausomai nuo miesto. Į Londoną kartais greičiau, į Škotiją ar Velsą gali užtrukti ilgiau. Daliniai kroviniai gali užtrukti ilgiau, nes reikia sujungti maršrutus. Pats didžiausias laiko žudikas yra ne kelias, o dokumentai, muitinės patikrinimai ar neteisingai paruoštas krovinys. Ir taip, kartais vairuotojas tiesiog stovi eismo spūstyje prie Doverio, nes tokia ta sala.
Įmanoma, bet tik tada, kai krovinys gerai aprašytas. Reikia žinoti apimtį, svorį, paletes, trapumą, aukštus, liftus, atstumą nuo mašinos iki durų, pakavimo poreikį. Jei sąmata daroma „iš akies“, fiksuota kaina vėliau gali virsti papildomais mokesčiais. Profesionalus tiekėjas prieš kainą paprašys video apžiūros arba inventoriaus lentelės. Tai nėra biurokratija, tai normali apsauga abiems. Aš pats geriau turiu 20 klausimų prieš kainą negu 20 pykčių po sąskaitos.
Dažniausiai taip, ypač jei norite sutaupyti vietos ir sumažinti pažeidimų riziką. Stalai su metalinėmis kojomis gali būti vežami ir nesurinkti, bet užims daugiau vietos. Kėdės dažniausiai dedamos į dėžes arba tvirtinamos ant paletės, kad nesubraižytų kitų daiktų. Jei baldai brangūs, geriau juos įvynioti į plėvelę, kampelius apsaugoti kartonu. Yra klientų, kurie sako „mes patys viską išsukinėsim“, o tada trūksta varžtų. Nesakau, kad taip nutinka visada, bet nutinka dažniau, nei žmonės prisipažįsta.
Techniškai galima, bet aš visada rekomenduoju atskirą planą IT įrangai. Serveriai, monitoriai, maršrutizatoriai, spausdintuvai ir kompiuteriai yra jautresni nei kėdės ar dokumentų spintos. Jei vežama tame pačiame transporte, reikia gero pakavimo, stabilumo, apsaugos nuo drėgmės ir aiškios atsakomybės. Kartais geriau IT įrangą vežti atskiru reisu arba kurjeriniu būdu, ypač jei ji reikalinga pirmą darbo dieną UK biure. Nes kai internetas neveikia, visi staiga tampa logistai.
Dokumentus dėkite į tvirtas dėžes, numeruokite, sudarykite sąrašą ir, jei įmanoma, turėkite skenuotas kopijas svarbiausiems failams. Popierius atrodo paprastas, bet jis sunkus, greitai sudrėksta ir dar greičiau pasimeta. Naudokite mažesnes dėžes, ne didžiulius konteinerius, nes jų neįmanoma normaliai nešioti. Jei dokumentai konfidencialūs, reikia aptarti sunaikinimą arba specialų vežimą. Ir šiaip, prieš perkraustymą gera proga išmesti senus popierius, kurių niekas nebeatpažįsta. Tik atsargiai, kad neišmestumėte to, ko reikės po mėnesio.
Aš visada rekomenduoju. Ypač jei baldai brangūs, subraižyti jau prieš kelionę arba turi specifinių defektų. Nuotraukos padeda draudimui, padeda komandai suprasti, ką reikia saugoti, ir kartais apsaugo nuo nesusipratimų. Pakanka paprastų nuotraukų iš keturių pusių, o vertingiems daiktams – detaliau. Tai užtrunka 20–30 minučių, bet vėliau gali sutaupyti daug nervų. Be to, nuotraukos padeda ir inventorizacijai, kai UK biure reikia rasti konkrečią spintą ar stalą.
Taip, bet reikia juos išvalyti, išjungti, atjungti nuo vandens ir tinkamai supakuoti. Kavos aparatai su vandeniu viduje pervežimo metu yra bloga idėja, švelniai tariant. Virtuvės įranga, mikrobangės, šaldytuvai, kėdės, indai – viskas įmanoma, tik reikia žinoti, kas yra vertinga ir kas trapi. Kai kuriuos daiktus geriau išsivežti patiems, ypač jei jie reikalingi pirmą dieną. Nes atvykę į naują biurą be kavos aparato žmonės tampa filosofai, bet ne tokie malonūs.
Taip, tapo sudėtingesnis, ypač kai kalbame apie dokumentus ir muitinės procedūras. Anksčiau ES viduje daug kas judėdavo paprasčiau, o dabar reikia aiškiau deklaruoti, kas vežama, kam ir kokios vertės. Tai nereiškia, kad neįmanoma perkraustyti biuro į Angliją, Škotiją ar Velsą. Tiesiog reikia normalaus pasiruošimo. Blogiausia, kai kas nors sako „čia tik baldai, nieko nereikia“. Reikia, nes muitinė nemėgsta spėliojimų.
Privalomas ne visada, bet be jo aš nekeličiau. Standartinis CMR draudimas dažniausiai dengia ne visą daikto vertę, o ribotą sumą pagal svorį. Biuro baldai, IT įranga ir dokumentai gali būti vertingesni nei rodo jų svoris. Todėl verta pasidomėti papildomu krovinio draudimu arba specialiu perkraustymo draudimu. Jei vežate brangius monitorius, serverius ar dizainerio baldus, nedarykite klaidos manydami, kad „kažkaip bus“. Transportas yra transportas: vibruoja, stabdo, sukasi, kartais vėluoja.
Geriau net nebandyti „pabandyti pravažiuoti“. Krovinys gali būti sulaikytas, prašoma papildomų dokumentų, skaičiuojami sandėliavimo mokesčiai, o terminai griūva. Kartais užtenka klaidos vertėje, prekės kode ar gavėjo duomenyse. Todėl prieš išvažiuojant reikia patikrinti sąskaitą, inventorių, CMR ir deklaracijos duomenis. Profesionalus aptarnavimas čia labai matosi: geri žmonės tikrina prieš, blogi aiškinasi po. Skamba paprastai, bet tai viena iš tų vietų, kur patirtis kainuoja.
Naudotų biuro baldų vežimas gali būti organizuojamas be PVM mokėjimo kaip įprastam importui, jei tai tikrai perkraustymas ar nuosavybės perkėlimas, bet reikia tinkamų dokumentų. Čia jau smulkmena, kurioje geriau pasitarti su muitinės specialistu, nes situacijos skiriasi. Jei baldai parduodami UK įmonei, mokesčių klausimas gali būti kitoks. Todėl nereikėtų painioti „naudojų senus baldus“ ir „perduodu juos naujai įmonei prekybai“. Tas skirtumas gali kainuoti pinigų.
Jei neturite viduje žmogaus, kuris kasdien dirba su eksporto deklaracijomis, verta. Tarpininkas kainuoja, bet dažnai pigiau nei vienas sustojimas pasienyje arba neteisingas krovinio statusas. Jis padės su HS kodais, vertėmis, EORI klausimais, dokumentų tikrinimu. Tiesa, ne visi tarpininkai vienodi, kaip ir ne visi pervežėjai. Gerai, jei pervežėjas jau dirba su patikimu brokeriu ir gali parodyti, kaip vyks procesas. Ne „kažkaip“, o konkrečiai.
Gera įmonė зада klausimus, prašo inventoriaus, aiškina rizikas ir nepažada stebuklų už neįmanomą kainą. Bloga įmonė sako „viskas bus gerai“ dar nieko nežinodama. Tai labai paprastas testas. Profesionalus tiekėjas jums pasakys, kur gali būti papildomų mokesčių, kiek laiko reikia iškrovimui, kas atsakingas už pakavimą. Jis nedingsta savaitgaliui prieš reisą. Ir svarbu: geras pervežėjas ne visada bus pats maloniausias pokalbyje, kartais jis tiesiog labai konkretus.
Pasiūlyme turi būti maršrutas, krovinio aprašymas, pakavimo apimtis, iškrovimo sąlygos, dokumentų tvarkymas, draudimas, galiojimas ir kas įeina į kainą. Taip pat reikia aiškiai parašyti, kas neįeina. Tai skamba nepatogiai, bet būtent čia atsiranda daugiausiai konfliktų. Jei nėra nurodyta, ar įkeltas lifto naudojimas, laukimas, paletavimas ar baldų surinkimas, vėliau kas nors gali sakyti „o mes manėme“. Geriau viską parašyti negražiai, bet aiškiai.
Ne, ir būtų nesąžininga taip žadėti. Profesionalus aptarnavimas reiškia, kad rizikos numatytos, komanda komunikuoja, o problemos sprendžiamos greitai. Klaidų pasitaiko ir geruose projektuose: vėluoja liftas, pasikeičia adresas, dokumente klaida, darbuotojas pamiršta dėžę. Skirtumas tas, kad profesionalai tai mato anksčiau ir turi planą. Aš labiau pasitikiu tuo, kuris sako „čia gali strigti“, nei tuo, kuris sako „niekada nieko nebūna“.
Nes jei sprendimus priima penki žmonės iš Lietuvos ir šeši iš UK, atsiras chaosas. Reikia vieno kontakto pas klientą Lietuvoje ir vieno UK pusėje. Jie žino, kas turi būti iškrauta pirmiausia, kur dėti dėžes, kas turi raktus, kas patvirtina inventorius. Be vieno atsakingo žmogaus net ir geras vairuotojas stovės prie durų ir lauks. Tai jau matyta. Kartais logistika stringa ne dėl sunkvežimio, o dėl to, kad niekas nežino, kas yra „tas Jonas iš Londono“.
Galima, bet tai jau sudėtingesnis projektas. Biuro įranga, asmeniniai daiktai, dokumentai, kompiuteriai ir baldai turi skirtingus terminus, draudimus ir prioritetus. Jei darbuotojai persikrausto į UK, jų daiktai negali sumaišyti biuro inventoriumi. Reikia atskirų dėžių, etikečių, sąrašų ir atsakomybių. Kartais geriau daryti du atskirus projektus arba bent dvi aiškias zonas sandėliavime. Kitaip Londono biure atsiras dėžė „asmeniniai daiktai“, kurios niekas nedrįs atidaryti.
Pirmiausia patvirtinkite langą, kontaktą vietoje, liftą, parkavimo leidimą ir kur dėžės bus nešamos. Jei įmanoma, paruoškite planą: kurios dėžės į sales, kurios į sandėlį, kurios IT zonai. Etiketės turi būti matomos ir vienodos, ne viena „Dėžė 1“, kita „Kompiuteriai galbūt“. Iškrovimo dieną kontaktinis žmogus turi būti vietoje, ne „skambinkite, kai būsite šalia“. UK miestuose eismas ir parkavimas gali sugadinti net gerą planą, todėl reikia lankstumo.
Jei tai įtraukta į pasiūlymą, taip. Bet tai reikia aiškiai sutarti iš anksto. Kai kurie pervežėjai tik atveža dėžes ir paletes, o baldų surinkimas yra atskira paslauga. Kiti turi montuotojus, kurie gali surinkti stalus, kėdes, lentynas, pertvaras. Skirtumas kainoje gali būti nemažas. Jei biuras turi daug modulinių baldų, geriau turėti žmones, kurie supranta sistemą, o ne tik atsuktuvą. Ir taip, instrukcijos dažnai būna prarastos.
Tai nėra katastrofa, jei planas tai numato. Svarbiausia, kad žinotumėte, kurios dėžės atvyks pirmos, o kurios vėliau. Pirmame reise turėtų būti IT įranga, esminiai dokumentai, kėdės, stalai ir daiktai, be kurių biuras negali pradėti darbo. Mažiau svarbūs archyvai ar sezoninė įranga gali važiuoti antru etapu. Jei viskas sumaišyta, pirmą dieną UK bus teatro scena. Todėl dėžių numeracija ir prioritetai nėra smulkmena.
Taip, būtinai. Priėmimo aktas arba CMR patvirtinimas yra vieta, kur fiksuojama, kas atvažiavo ir kokia būkle. Jei matote pažeidimą, dėžę be dugno ar trūkstamą vietą, rašykite pastabą iškart. Vėliau bus sunkiau įrodyti, kad taip nebuvo. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normali procedūra. Profesionalus vairuotojas tai supras. Jei kas nors spaudžia „pasirašyk greitai, mums reikia važiuoti“, vis tiek pirmiausia pažiūrėkite krovinį.
Padalinkite projektą į mažas dalis: inventorius, dokumentai, pakavimas, IT, transportas, iškrovimas, pirmos dienos planas. Niekada nepalikite visko paskutinei savaitei, net jei atrodo, kad „čia tik keli stalai“. Turėkite atsarginį kontaktą, papildomų dėžių, etikečių, įrankių ir pakavimo medžiagų. Skirkite vieną dieną testui: ar veikia kompiuteriai, ar visi žino, kur sėdės, ar yra internetas. Ir svarbiausia: nepamirškite kavos. Juokauju, bet tik pusiau.
Taip, tik nereikia pirkti didelio projekto tada, kai užtenka mažesnio sprendimo. Mažam biurui dažnai pakanka dalinio transporto, tvarkingų dėžių, dokumentų paruošimo ir aiškaus iškrovimo lango. Profesionalus aptarnavimas čia reiškia ne prabangą, o tai, kad niekas nepamestų monitoriaus ir dokumentai nekeliuotų atskirai nuo inventoriumo. Jei turite 3–5 darbo vietas, kaina turi būti protinga. Bet jei kas nors siūlo „pilną sunkvežimį“ be poreikio, klauskite, kodėl. Kartais paprastas variantas yra geriausias.
Didelis biuras reikalauja etapų, komandų, grafikų ir dažnai laikino sandėliavimo. Negalima tiesiog sukrauti 80 stalų, 120 kėdžių ir serverinę į vieną krūvą. Reikia žymėjimo, zonų, IT plano, darbuotojų informavimo, galbūt naktinio darbo. Dideliuose projektuose rizika didesnė ne dėl svorio, o dėl koordinacijos. Vienas skyrius gali būti paruoštas, kitas dar laukti patalpų. Todėl Biuro perkraustymas į UK – profesionalus aptarnavimas dideliems biurams dažniausiai reiškia projektų valdymą, ne tik vairuotoją su rampa.
Galima, jei abi pusės tai suderina ir pastatai leidžia. Naktinis perkraustymas kartais tinka tada, kai reikia minimaliai trikdyti darbą. Tačiau jis dažniausiai kainuoja daugiau, nes komandos dirba neįprastu laiku, o pastatų apsauga gali turėti papildomus mokesčius. Be to, vairuotojams galioja darbo ir poilsio laikai, tad maršrutas turi būti realus. Naktis nėra stebuklingas mygtukas, kuris išsprendžia blogą planą. Ji tik padeda, jei viskas kitaip jau paruošta.
Gali apimti, jei tai sutarta. Sandėliavimas naudingas, kai naujos patalpos UK dar neparengtos, kai baldai atvyksta anksčiau arba kai reikia laikyti archyvus. Svarbu žinoti, ar sandėlis yra saugomas, apdraustas, ar yra temperatūros reikalavimai, kaip greitai galima atsiimti krovinį. Kaina gali būti už paletę, kubinį metrą arba laikotarpį. Čia vėl tas pats: klauskite, kas įeina. Nes „sandėliuojame“ gali reikšti skirtingus lygius.
Tada reikia plano B, geriausia sandėliavimo arba etapinio atvežimo. Negalima tikėtis, kad sunkvežimis stovės prie durų tris dienas ir lauks, kol elektrikas baigs darbus. Tai bus labai brangu ir varginančiai. Geriau anksti žinoti riziką: ar patalpos bus perduotos, ar veiks liftas, ar bus apsauga, ar galės priimti krovinį. Jei UK pusė vėluoja, pervežėjas turi būti informuotas iškart. Vėlyvas pranešimas dažniausiai reiškia papildomus kaštus.
Biuro perkraustymas į UK – profesionalus aptarnavimas prasideda nuo paprasto dalyko: aiškaus plano. Reikia žinoti, ką vežate, kada vežate, kiek tai kainuoja, kas tvarko dokumentus ir kas lauks UK biure. Po „Brexit“ negalima manyti, kad viskas praeis kaip senais laikais, o pigiausias pasiūlymas ne visada yra tikras. Geriausia pradėti nuo inventoriaus, tada klausti tiekėjų konkrečių klausimų ir lyginti ne tik kainą, bet ir atsakomybes. Jei viskas sudėliota anksti, Biuro perkraustymas į UK – profesionalus aptarnavimas tampa ne chaosu, o valdomu procesu.