Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Biuro perkraustymas į Angliją su gera reputacija
Jei planuojate biuro perkraustymą į Angliją su gera reputacija, pirmas dalykas, kurį pasakysiu paprastai: čia ne tik furgonai ir dėžės. Yra muitinė, draudimas, terminai, IT įranga, darbuotojų nuotaikos, Londono parkavimo leidimai, kartais net dokumentai, kurių niekas neprisiminė iki paskutinės dienos. Esu tai matęs ne kartą. Geras pervežėjas ne tik veža, bet ir įspėja, kur gali „lūžti“. Jei jau žiūrite ir apie pervežimų dokumentus ar laikiną sandėliavimą, tai gerai – taip ramesnė.
DUK apie biuro perkraustymą į Angliją su gera reputacija: planavimas ir terminai
Kiek laiko realiai reikia planui, jei biuras nėra labai didelis?
Mažam biurui, tarkim, 8–15 darbuotojų, aš visada duočiau bent 4–6 savaites. Ne todėl, kad viskas tokia sudėtinga, o todėl, kad žmonės visada vėluoja su sprendimais. Vieni sako „mes tik kelios dėžės“, o tada atsiranda serveris, archyvas, kėdės, seifas ir dar trys spintos. Jei yra IT įranga, dokumentai ar baldai iš skirtingų kabinetų, geriau imti 8 savaites. Tikras biuro perkraustymas į Angliją su gera reputacija prasideda ne nuo sunkvežimio, o nuo sąrašo.
Kada geriausia pradėti klausti pervežėjų, o ne tik rinkti kainas internetu?
Klausinėti galite anksti, bet normalų pasiūlymą gausite tada, kai turite bent apytikslį kiekį: dėžių, stalų, kėdžių, kompiuterių, serverių. Be to, reikia žinoti adresus – tiek išvykimo, tiek atvykimo Anglijoje. Jei tai Londonas, Mančesteris, Birmingamas ar Bristolis, sąlygos skiriasi. Aš visada prašau nuotraukų, nes žodžiai „nedaug baldų“ kartais reiškia 40 paletinių vietų. Ir taip, čia geriau būti nuobodžiam, negu paskui aiškintis aikštelėje.
Ar galima perkraustyti penktadienį ir pirmadienį jau dirbti iš naujo biuro?
Galima, bet aš tokius planus vadinu „su dantimis sugniaužtais“. Jei perkraustymas vyksta penktadienį, o pirmadienį reikia sėdėti prie kompiuterių, atsijungti internetą, serverius ir telefoniją reikia anksčiau. Bent jau IT žmogus turi turėti planą B. Buvo atvejis, kai viskas atvažiavo laiku, tik ryšio linija naujame biure neveikė iki trečiadienio. Tai biuras dirbo, bet daugiau per telefonus ir Wi‑Fi iš kavinių. Gražu, bet ne taip, kaip norėtųsi.
Kokie terminai dažniausiai žada patikimi pervežėjai?
Patikimas pervežėjas retai sako „atvešime rytoj ir viskas bus puiku“, nebent krovinys mažas ir dokumentai jau tvarkingi. Realistiškai nuo Lietuvos iki Anglijos gali būti 5–12 darbo dienų, jei kalbame apie pilną organizavimą. Mažesniam kroviniui kartais greičiau, bet čia įsikiša muitinė, keltai, vairuotojų grafikai, sandėliavimas. Jei kas nors žada neįmanomai greitai ir labai pigiai, aš jau kelčiau antakį. Ne visada blogai, bet per daug gražu.
Ar tikrai galima biuro perkraustymą į Angliją su gera reputacija atlikti be chaoso?
Be jokio chaoso – sunkiai. Bet kontroliuojamo netvarkos lygio tikrai galima pasiekti. Reikia vieno atsakingo žmogaus iš jūsų pusės ir vieno iš pervežėjo pusės. Jei abu kalba skirtingais kanalais, prasideda „aš maniau, kad tu darei“. Mes turime patikros lapus: kas supakuota, kas paženklinta, kas išjungta, kas paliekama, kas važiuoja pirmu reisu. Kartais dar ir spalvų lipdukai. Skamba vaikiškai, bet per perkraustymą vaikiški dalykai gelbsti.
DUK: kaina, dokumentai ir draudimas
Kiek maždaug kainuoja nedidelio biuro perkraustymas į Angliją?
Mažam biurui dažnai matau nuo 1 500 iki 4 500 svarų, jei krovinys nėra didelis ir nereikia specialių darbų. Vidutiniam biurui, kur yra baldai, IT, archyvas ir kelios transporto vietos, kaina gali šokti į 6 000–12 000 svarų. Jei reikia demontuoti baldus, saugoti krovinius, dirbti naktį ar turėti papildomą iškrovimo komandą Londone, kaina auga. Kainos keičiasi, nes kuras, keltai ir darbo jėga nėra pastovūs. Todėl sąmata turi būti ne „nuo lubų“, o pagal sąrašą.
Kodėl kaina kartais pasikeičia po pirminio pasiūlymo?
Nes pirminiame pokalbyje klientas dažnai pamiršta pusę daiktų. Nieko blogo, žmonės nėra sandėlio darbuotojai. Tada paaiškėja, kad yra 300 dėžių, ne 120, kad kėdės sveria daugiau, kad reikia dviejų aukštų lifto, o viename mieste reikia parkavimo leidimo. Kartais pasikeičia ir datos – savaitgalis visada brangesnis. Gera praktika – fiksuoti, kas įeina į kainą. Jei to nėra, vėliau būna nemalonūs pokalbiai.
Kokie dokumentai reikalingi vežant biurą iš Lietuvos į Angliją?
Po „Brexit“ Anglija nėra ES dalis, todėl reikia žiūrėti kaip į eksportą ir importą. Dažniausiai reikia komercinės sąskaitos arba pro forma invoice, krovinio aprašo, prekių kodų, siuntėjo ir gavėjo duomenų. Jei baldai ir įranga yra įmonės turtas, tai vis tiek reikia aiškiai parodyti, kas vežama. Reikės užpildyti CMR ir eksporto deklaracija (pataisau: deklaraciją). Jei turite muitinės procedūrų skyrių, leiskite jiems pažiūrėti anksčiau.
Ar reikia EORI numerio vežant biuro įrangą?
Dažniausiai taip, jei įmonė pati dalyvauja deklaravime. Bet praktikoje daugelis klientų dirba per muitinės brokerį arba pervežėją, kuris turi partnerius Anglijoje. Tada jums gali reikėti tik duomenų, sąskaitų ir patvirtinimų. Svarbu ne panikuoti dėl paties EORI, o suprasti, kas atsakingas už deklaraciją. Jei niekas neatsakingas, krovinys gali stovėti Doverio arba kito terminalo zonoje. O stovėjimas kainuoja, ir dar nervina.
Kas atsako, jei muitinė sustabdo krovinį?
Atsakymas priklauso nuo to, kas padarė klaidą. Jei dokumentuose neteisingas krovinio aprašymas, atsakomybė dažniausiai krenta tam, kas teikė duomenis. Jei pervežėjas prarado dokumentus ar neteisingai perdavė informaciją brokeriui, jau kita istorija. Todėl sutartyje turi būti aišku, kas tvarko eksportą, importą, muito tarpininkavimą ir papildomus kaštus. Buvo atvejų, kai krovinys stovėjo dėl vienos netikslios eilutės sąskaitoje. Smulkmena popieriuje, o aikštelėje jau problema.
DUK: daiktai, IT įranga ir biuro baldai
Ką daryti su serveriais, kompiuteriais ir brangia IT įranga?
IT įrangai netaikau principo „įdėsim į dėžę ir važiuojam“. Serveriai, tinklo įranga, monitoriai, stotys – viskam reikia atskiro plano. Geriausia, kai jūsų IT specialistas arba paslaugų teikėjas iš anksto pažymi, ką galima judinti, ką reikia išjungti specialiai, ką reikia vežti originaliose dėžėse. Jei nėra originalių dėžių, pervežėjai turi naudoti antistatines medžiagas, tinkamus dėklus, apsaugines plėveles. Kartais verta vežti brangiausią techniką atskiru reisu. Taip, brangiau, bet ramiau.
Ar pervežėjai išjungia kompiuterius ir atjungia laidus?
Normalūs pervežėjai gali padėti, bet aš nesakyčiau, kad jie turi tapti jūsų IT skyriumi. Jei tai paprasti kompiuteriai, monitoriai, telefonai, galima susitarti. Jei serveriai, NAS, telefonijos centrai, spausdintuvai su tinklo nustatymais – čia jau rizika. Laidai atrodo paprastai, kol po savaitės niekas neatsimena, kuris kabelis kuriam ekranui priklausė. Darykite nuotraukas, žymėkite laidus, numeruokite lizdus. Po to jau galima kalbėtis su pervežėju.
Kaip geriausiai žymėti dėžes, kad Anglijoje niekas nesimaišytų?
Aš mėgstu paprastą sistemą: kambarys, numeris, turinys, prioritetas. Pavyzdžiui, „FIN-07, dokumentai, pirmadienis“. Ant dėžės klijuojamas tas pats numeris ir į sąrašą įrašoma, kas viduje. Jei yra 300 dėžių, vien „biuras“ ant šono nepadės. Spalvoti lipdukai pagal skyrius labai padeda iškrovimo komandai. Buvo situacija, kai visos dėžės buvo pažymėtos „svarbu“, todėl niekas nebuvo svarbu. Tai štai, taip nereikia.
Kiek dėžių vienam darbuotojui yra normalu?
Dažniausiai 3–5 dėžės vienam darbuotojui yra realus skaičius. Jei žmogus turi daug dokumentų, pavyzdžių, katalogų ar asmeninių daiktų, gali būti daugiau. Bet tada bendra suma greitai išauga. 20 darbuotojų po 5 dėžes – jau 100 dėžių, o dar baldai, kompiuteriai, virtuvė, archyvas. Todėl prieš perkraustymą verta duoti žmonėms instrukciją, ką imti patiems, ką palikti ant stalo, ko nešti nereikia. Mažiau dėžių – mažiau painiavos.
Ar visi baldai telpa į tą patį transportą kaip ir dėžės?
Ne visada, nors daugelis nori išgirsti „taip, telpa“. Biuro kėdės užima vietą keistai, stalai greitai suvalgo kubatūrą, o spintos kartais yra sunkesnės, nei atrodo. Jei baldai demontuojami, viskas lengviau. Jei ne, reikia matuoti, vertinti aukštį, svorį, pakrovimo prieigą. Dideliam biurui dažnai reikia daugiau nei vieno transporto vieneto arba dalinio sandėliavimo. Ir dar vienas nepatogus dalykas: pigūs pasiūlymai dažnai remiasi prielaida, kad viskas kažkaip susiguls. Ne visada susigula.
DUK: reputacija, rizikos ir blogi pavyzdžiai
Ką reiškia biuro perkraustymas į Angliją su gera reputacija praktiškai?
Toks biuro perkraustymas į Angliją su gera reputacija reiškia ne penkias žvaigždutes svetainėje, nors ir jos svarbios. Reikšmė paprastesnė: pervežėjas atsako į klausimus, rodo dokumentus, aiškiai sako, kas įeina į kainą, turi draudimą, turi patirties su JK kryptimi. Jis neslepia, kad muitinė gali sukelti vėlavimą. Jis neina į darbą su fraze „nesijaudinkit, viskas bus“. Gera reputacija matosi tada, kai problema jau įvyko, o žmonės vis tiek dirba.
Kaip atskirti gerą pervežėją nuo gražios svetainės?
Graži svetainė nieko blogo, bet ji neperveža jūsų kėdžių. Klauskite konkrečių dalykų: kiek kartų vežėte į Angliją, ar turite CMR pavyzdį, kaip tvarkote draudimą, kas bus atsakingas maršrute, ar dirbate su muitinės brokeriu. Paprašykite nuorodų arba bent panašių darbų aprašymo be klientų vardų, jei negalima viešai. Gera įmonė neerzins, kad klausiate. Bloga įmonė pradės spausti datą ir kainą, kad tik pasirašytumėte.
Kokius klausimus reikėtų užduoti prieš pasirašant sutartį?
Aš visada klausčiau: kas tiksliai įeina į kainą, kas neįeina, kiek laiko trunka tranzitas, koks draudimo limitas, kas atsakingas už deklaracijas, ar yra papildomi mokesčiai Anglijoje. Dar paklausčiau, kaip elgsitės, jei vėluos keltas arba muitinė paprašys papildomų dokumentų. Geras atsakymas būna konkretus, ne „mes viską išspręsime“. Jei pervežėjas negali paaiškinti paprastai, vėliau aiškinimas bus dar sunkesnis. Sutartis turi būti nuobodi, bet aiški.
Ar pigiausias pasiūlymas visada yra blogas pasirinkimas?
Ne visada, bet aš būčiau atsargus. Kartais mažesnė kaina reiškia tik tai, kad įmonė turi laisvą transportą arba maršrutas sutapo. Bet dažnai pigiau būna todėl, kad kažko nėra sąmatoje: iškrovimo, pakavimo medžiagų, draudimo, dokumentų tvarkymo, laukimo laiko. Klientas pamato 2 800 svarų, o kitas pasiūlymas 4 200 svarų, ir atrodo, kad pirmas protingesnis. Vėliau paaiškėja, kad pirmas „tik atveš iki durų“. Durys Anglijoje gali būti trečiame aukšte be lifto.
Ką daryti, jei įmonė meluoja apie draudimą?
Jei jaučiate, kad meluoja, prašykite raštu. Ne pokalbyje, ne „telefonu pasakė“, o dokumente: draudimo tipas, ribos, išimtys, franchise, kas dengia pakrovimą ir iškrovimą. Jei negali parodyti arba vengia, tai raudona vėliava. Yra įmonių, kurios sako „pilnas draudimas“, o realybėje dengia tik kelias situacijas. Tai negražu, bet rinkoje pasitaiko. Geriau prieš pasirašant būti nepatogiu klientu, negu po gedimo ieškoti, kas ką kada sakė.
DUK: atvykimas, iškrovimas ir pirmoji savaitė
Ar galima pristatyti į Londoną be papildomos iškrovimo komandos?
Galima, bet tik jei turite savo žmones, keltuvą, vietą iškrovimui ir leidimus. Londonas nėra tas miestas, kur sunkvežimis visada gali sustoti prie pat durų. Gali būti ribojimai, mokamos zonos, siauros gatvės, lifto rezervacijos. Jei vairuotojas laukia, o jūsų komanda nespėja iškrauti, pradeda skaičiuotis papildomas laikas. Todėl dažnai geriau užsisakyti iškrovimo komandą iš anksto. Taip, kainuoja, bet gelbsti dieną.
Kas nutinka, jei naujame biure nėra lifto arba jis per mažas?
Tada planas keičiasi dar prieš dieną, ne aikštelėje. Reikia žinoti aukštą, laiptų plotį, durų matmenis, ar baldai demontuojami, ar nešami sveiki. Sunkios spintos, konferencijų stalai ir serverių spintos be lifto gali tapti labai brangiu sportu. Kartais reikia papildomų nešėjų, kartais keltuvo, kartais dalies baldų palikti sandėlyje. Nesu 100% tikras dėl visų Londono borough parkavimo taisyklių, todėl jas visada tikrinu konkrečiai dienai ir adresui. Čia klaidos brangios.
Kaip organizuoti darbuotojų daiktus, kad niekas neprarastų?
Geriausia – kiekvienam darbuotojui duoti dėžę su jo vardu ir numeriu. Asmeninius daiktus, brangius daiktus, dokumentus, kuriuos reikia turėti tą pačią dieną, geriau vežtis patiems. Nesakau, kad pervežėjai viską pames, bet perkraustymo dieną visko būna. Dėžės važiuoja į furgoną, sąrašas važiuoja su atsakingu žmogumi, iškrovimo vietoje dėžės dedamos pagal skyrius. Jei kas nors dingsta, žinote, kur ieškoti. Tvarka atrodo biurokratiška, kol niekas neverkia dėl paso ar dokumentų segtuvo.
Ar verta pirkti naujus baldus prieš tarptautinį perkraustymą?
Kartais taip, kartais ne. Jei senos kėdės jau griūva, pigiau kartais pirkti naujas Anglijoje nei mokėti už jų vežimą, pakrovimą ir riziką. Bet jei baldai geri, firmos stiliaus ar specialiai gaminti, vežimas turi prasmę. Prieš sprendimą skaičiuokite ne tik transportą, bet ir laiką, demontavimą, galimą žalą, sandėliavimą. Buvo atvejis, kai klientas vežė senus stalus, o Londone pirko naujas kėdes. Galiausiai taip ir liko – racionaliausias variantas.
Ką tikrinti pirmą savaitę po perkraustymo į Angliją?
Pirmą savaitę tikrinkite ne tik, ar viskas atvažiavo. Tikrinkite, ar dėžės atitinka sąrašą, ar nėra paslėptos žalos, ar veikia baldai, ar kompiuteriai nepažeisti, ar dokumentai nesuplėšti. Žalą reikia fiksuuoti greitai, su nuotraukomis ir raštu pervežėjui. Jei lauksite mėnesį, bus sunkiau ką nors įrodyti. Taip pat surinkite atsiliepimus iš darbuotojų – jie pastebi dalykus, kurių vadovybė nemato. Paskui tą informaciją naudokite kitam žingsniui, pavyzdžiui, biuro įrangos įrengimui.
Išvada
Geras biuro perkraustymas į Angliją su gera reputacija nėra stebuklas ir ne loterija. Tai sąrašai, dokumentai, realūs terminai, draudimas, aiški atsakomybė ir žmonės, kurie nebijо pasakyti, jei kažkas nesutampa. Kaina gali svyruoti, muitinė gali sulėtinti procesą, Londonas gali sugadinti planą, bet su normaliu pasiruošimu rizika sumažėja. Svarbiausia – nesirinkti tik pagal mažiausią skaičių sąmatoje. Pasirinkite tuos, kurie mato visą kelią: nuo pakavimo Lietuvoje iki pirmos darbo dienos Anglijoje.